Vaiko raida - tai nuolatinis augimo ir pokyčių procesas, apimantis laikotarpį nuo kūdikystės iki paauglystės. Šis procesas apima daugybę aspektų, įskaitant fizinius, pažintinius, emocinius, socialinius, kalbos ir savarankiškumo įgūdžius. Vaikų raidos etapai yra labai svarbūs, nes jie formuoja pagrindą tolesniam vaiko vystymuisi ir jo gebėjimui sėkmingai integruotis į visuomenę. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime ikimokyklinio amžiaus vaiko psichologinės raidos ypatumus, siekiant padėti tėvams, globėjams ir pedagogams geriau suprasti šį svarbų gyvenimo etapą.

Vaiko Raidos Etapai

Vaiko raida vyksta etapais, kurių kiekvienas pasižymi tam tikrais bruožais ir uždaviniais. Jei ką tik gimusio mažylio iki vienerių metų raidos etapai skaičiuojami mėnesiais, tai po pirmojo gimtadienio stebimi per metus padaromi pokyčiai. Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais trejais gyvenimo metais.

Ankstyvoji Kūdikystė (0-2 Metai)

Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Šiuo laikotarpiu svarbu:

• Emociniai Ryšiai: Užmegzti tvirtus emocinius ryšius su globėjais, kurie suteikia pasitikėjimo ir saugumo jausmą.
• Smulkioji Motorika: Tobulinti smulkiosios motorikos įgūdžius, pradedant nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo.
• Sensorinis Tyrinėjimas: Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį.
• Kalbos Vystymasis: Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius.
• Savarankiškumas: Net kūdikystėje vaikai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus.

Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi.

Ikimokyklinis Amžius (3-6 Metai)

Šis laikotarpis pasižymi sparčiu kalbos vystymusi, socialinių įgūdžių formavimu ir vaizduotės lavinimu.

• Bendrieji Motoriniai Įgūdžiai: Tobulinti bendruosius motorinius įgūdžius: bėgimą, šokinėjimą ir sudėtingesnių žaidimų žaidimą.
• Bendradarbiavimas: Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis.
• Kalbos Žodynas: Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas. Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas.
• Iniciatyvumas ir Savigarba: Bendraudamas su kitais žmonėmis vaikas siekia vis didesnio savarankiškumo, iniciatyvumo ir tuo pačiu kuria savigarbos jausmą, pradeda priimti save kaip vyriškos lyties atstovą, įgyja savikontrolės įgūdžius (laikytis taisyklių, emocijų reiškimo kitiems priimtinu būdu).
• Socialiniai Įgūdžiai: Dalyvaujant kitų vaikų grupėje, bendraujant su suaugusiais vaikas pamažu mokosi tokių socialinių įgūdžių kaip savo ir kitų jausmų atpažinimo bei nusakymo, skirtingumo suvokimo ir priėmimo, gebėjimo dalytis, prisiimti atsakomybę, padėti kitiems, spręsti problemas.

Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelės iliustracijomis. Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti , kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius.

Pasiruošimas Mokyklai (5-6 Metai)

Tai trys užduotys, kurios tampa vis aktualesnės 5-6 metų vaikams. Be abejo, kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Visiškai normalu, kad vaikai tam tikrus raidos žingsnius pasiekia skirtingu metu. Tokie veiksniai kaip genetika, aplinka ir individualus temperamentas yra išties reikšmingi. Kol jūsų vaikas daro pažangą, yra sveikas ir laimingas, nėra jokios priežasties nerimauti.

Vaiko Raidos Skatinimas

Paremti vaiką sudėtingame raidos procese nuostabus noras! Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgauti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių. Yra tiek daug puikių veiklų ir žaidimų, kurie gali paskatinti vaiko vystymąsi! Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos. Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas. Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan.

Veiksniai, Skatinantys Raidos Tobulėjimą

• Saugumo jausmas ir sėkmės patirtis: Kad vaikas viso to galėtų mokytis, jam labai svarbu jaustis saugiam ir patirti sėkmę, bent jau kur kas dažniau nei nesėkmę.
• Tėvų elgesys: Priimti vaiką tokį, koks jis yra, rodyti jam meilę, padėti jam jaustis reikalingu. Tai, kaip vaikas jaučiasi namuose, santykiuose su tėvais, susiję su jo atvirumu bendraamžių grupėje, su jo perkeliamu elgesiu ir gebėjimu plėsti savo bendravimo įgūdžius.
• Žaidimas: Tokio amžiaus mažyliai būtent jo metu tobulėja, mokosi naujų elgesio, bendravimo formų, išbando gautą informaciją, kurią vėliau panaudoja realybėje. Žaidimas svarbus ne tik emocinei bei socialinei raidai, bet ir kalbos, pažintiniam bei fiziniam vystymuisi.
• Elgesio reguliavimas: Svarbu, jog vaikas žinotų, kokios taisyklės, elgesio normos ir jų nevykdymo pasekmės egzistuoja jo aplinkoje. Vaikui tai suteikia apibrėžtumą, konkretumą, pastovumą, kuris yra reikalingas tiek šiame, tiek vėlesniame amžiuje.

Pažintinės Gebėjimų Raida

Ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai svarbus domėjimasis pasauliu ir jo tyrinėjimas. Jie patys kuria savo žinių sistemą. Pojūčių ir psichinių procesų pagalba mažyliai aplinkoje ieško prasmės, ryšių. Dėl to turi būti stimuliuojami visi vaiko pojūčiai: rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis, judėjimo ir pusiausvyros jutimas. Ugdant šiuos gebėjimus, vaikams yra svarbus suaugusiųjų pavyzdys, galimybė manipuliuoti kuo įvairesniais objektais, psichologinis saugumas ir įveikiamos užduotys, kurios skatina dėmesio, suvokimo ir atminties funkcijų lavėjimą. Galima naudoti įvairius ugdomuosius žaidimus, kurių yra gausu prekyboje arba galima pasigaminti, remiantis tam tikromis pedagoginėmis sistemomis. Taip pat vaiko pažinimas gali vykti natūraliu būdu stebint ir tyrinėjant natūralią aplinką. Čia galima pasitelkti gamtos pažinimą, įvairių meninių gebėjimų ugdymą, tam tikrų procesų nagrinėjimą, įvairių patirčių išgyvenimą, skirtingų aplinkų patyrimą.

Mąstymo Raida Pagal J. Piaget

Viena iš įtakingiausių ir labiausiai paplitusių šiuolaikinių mąstymo koncepcijų - J. Piaget koncepcija. XX amžiaus pirmoje pusėje J. Piaget atliko vaiko protinės raidos stebėjimus. Ypatingą dėmesį skyrė pažintiniams procesams - mąstymui, kalbai, suvokimui, atminčiai, dėmesiui. J. Piaget (2002) teigė, jog vaiko protas tobulėja pereidamas keletą stadijų - nuo paprastų naujagimio refleksų iki suaugusio žmogaus abstraktaus mąstymo. Jis aprašė keturias pagrindines pažintinės raidos stadijas, kurias vaikas augdamas pereina. Kiekvienai stadijai būdingos skirtingos ypatybės, kurios lemia specifines mąstymo rūšis:

• Sensomotorinė Stadija (nuo gimimo iki 2 metų): Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Šis periodas prasideda refleksais, o baigiasi sensomotorinių sugebėjimų kompleksine koordinacija. Šioje stadijoje vaikas išmoksta išskirti save iš aplinkinio pasaulio objektų, įsisąmonina, kad objektai egzistuoja ir tada, kai jis jų negali matyti; pradeda prisiminti ir įsivaizduoti.
• Priešoperacinė Stadija (nuo 2 iki 7 metų): Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą, taip pat ir kalbą. Šioje stadijoje mąstymas yra egocentriškas. Vaikas nesugeba savęs pastatyti į kito vietą. Objektus klasifikuoja pagal atsitiktinį požymį. Apie ketvirtuosius gyvenimo metus vaikas pradeda mąstyti intuityviai. Vėliau lavėja vaizduotė, vaiko mąstymo egocentrizmas mažėja, jis pradeda suprasti kitų požiūrį.
• Konkrečių Operacijų Stadija (nuo 7 iki 11 metų): Vaikai pradeda logiškai mąstyti apie konkrečius įvykius, mokosi suprasti konkrečias sąvokas, atlikti aritmetines operacijas. Vaikas supranta ir taiko logines operacijas ir principus savo patirčiai ar suvokimams paaiškinti. Konkrečių operacijų stadijos metu plėtojami protiniai gebėjimai. Pirma vaikas mąsto visumos suvokimo būdu, vadinasi jis mąsto sinkretiškai. Antra kaip vaikas mąsto ir mato pasaulį taip, jis jį ir piešia, vadinasi jo mąstymas realistinis. J. Piaget (2002) teigimu vaiko realizmas gali būti intelektinis, bet ne vizualinis, todėl, kad į atskiras detales kreipiamas nepakankamas dėmesys, pavyzdžiui, prideda antrąją akį prie veido profilio. Šioje stadijoje vaikui reikia konkrečių pavyzdžių, kad padėtų sudaryti mąstymo sąsajas.
• Formaliųjų Operacijų Stadija (nuo 12 metų ir suaugęs žmogus): Šiuo laikotarpiu nuo konkretaus mąstymo pereinama prie abstraktaus. Paauglys dažnai pervertina savo naują sugebėjimą ir yra linkęs manyti, kad niekas taip gerai ir giliai nesupranta vykstančių pasaulyje procesų kaip jis. Supranta, kad yra daug atsakymų į vieną klausimą ir daug klausimų kiekvienam atsakymui. J. Piaget (2002) nuomone galutinis mąstymo raidos tikslas yra jo visiška loginė pusiausvyra, kuri yra pasiekiama tik formalaus operacinio mąstymo stadijoje. Susiformavus formaliam operaciniam mąstymui, pasiekiamas aukščiausias mąstymo lygis.

Vadinas galima teigti, jog vaiko gebėjimai priklauso nuo vaiko amžiaus, jo mąstymo vystymosi požymių.

Kalbos Raida

Pasak „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (2000, p. 277), kalba yra „praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais ... mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas, vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga, labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis. Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių. O būdami šešerių vaikai jau moka planuoti , kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba. Stebimas ir vaikų susidomėjimas knygomis, noras deklamuoti eilėraščius, minti mįsles, sekti pasakas. Dažnai jie turi savo įsivaizduojamus draugus/drauges, mėgsta suaugusiems parodyti savo sugebėjimus, įsitraukia su jais į diskusijas.

Kalbos Raidos Skatinimas

Kalbą sudaro klausymasis, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas. Pagrindinė jūsų amžiaus vaiko užduotis yra ugdyti pirmąsias dvi. Skaitymas ir rašymas šiame amžiuje jau yra reikalavimas, priklausantis nuo to, kokiu požiūriu vadovaujatės, ugdydami sūnų. Kalbos raidos pagrindą sudaro klausymasis. Nepakankami jo pagrindai pablogina visus kitas žodinės raiškos formas. Kad vaikas galėtų tobulinti savo klausymosi ir kalbėjimo įgūdžius, svarbu su juo kuo daugiau bendrauti apie jam suprantamus ir jį dominančius dalykus.

• Būti dėmesingais ir aktyviais klausytojais;
• Kalbėti aiškiai ir išraiškingai;
• Kalbėti daryti pertraukas, kurių metu vaikas galėtų sureaguoti;
• Kalbėti apie šiuo metu vykstančius įvykius;
• Stengtis kuo mažiau kalbėti patiems, o inicijuoti vaiko minčių reiškimą.

Būdai, kurie padeda vaikui tobulinti jo kalbą, yra jo atliekamų veiksmų apibūdinimas; jo pasakytų teiginių pakartojimas teisingai arba praplečiant juos, norint parodyti savo supratimą; vaidmeninių žaidimų skatinimas; atvirų klausimų pateikimas. Vaikui svarbu mokėti ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Dėl to pravartu klausti mažylio apie tai, ką jis išgirdo, tarkime, jūsų pasakojime, skaityti knygas, prašyti perpasakoti tam tikrą dienos patirtį, įvykį ir panašiai. Tai duoda žinią mažajam, jog svarbu ne tik tai, kokią informaciją jis pateikia, bet ir kokią gauna.

Fizinė Raida

Vaiko vystymuisi yra svarbu viso kūno judesių bei akies - rankos koordinacijos raida. Viso kūno judesius galima formuoti ir tobulinti, skatinant vaiką žaisti aktyvius žaidimus, skatinti daug judėti, vaikščioti, nešioti jam adekvataus svorio daiktus, šokinėti, ropoti, šokti, groti tam tikrais muzikos instrumentais (kad ir barškučiais) ir panašiai. Akies - rankos koordinacija lavėja atliekant veiksmus su smulkiais daiktais, naudojant lėles - pirštines, dėliojant įvairias kaladėles, tam tikrais būdais (užmaunant, suneriant, dedant vieną ant kitos ir taip toliau).

Fizinės Vaiko Raidos Vertinimas

Augustė atitinka fizinį raidos išsivystymą pagal amžiaus tarpsnį, geba atlikti tai kas būdinga to amžiaus vaikams. Mergaitė judri, mėgsta judrius žaidimus, aktyvią veiklą. Gerai atlieka dažnai kartojamus fizinius pratimus, greitai mokosi naujų. Vyraujanti ranka - dešinė. Pakankamai gerai išlavėjusi smulkioji ir stambioji motorika.

Vaikas puikiai orientuojasi darželio, grupės aplinkoje, tikslingai skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas įveikia kliūtis. Kūno kultūros užsiėmimu metu, žaidimo aikštelėje bėga keisdamas kryptį, greitį. Aktyvios veiklos metu yra atsargi, saugo save ir kitus. Išlaiko pusiausvyrą, eina gimnastikos suoleliu, lipa ir nulipa laiptais, atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria, gaudo, ridena kamuolį. Bando minti triratuką.

Fiziškai stipri, aukšta, vidutinio sudėjimo, lyginant su kitais grupės vaikais serga retai, dažniausiai peršalimu. Yra persirgusi vaikiškomis ligomis (vėjaraupiais ir kitomis virusinėmis ligomis), kuriomis dažniausiai perserga visi vaikai pradėję lankyti darželį. Persirgtos ligos vaiko elgesiui ir pasiekimams įtakos neturi.

Mergaitė drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai bando ją atlikti, išbando žinomus ir naujus sunkumų įveikimo būdus (traukia, stumia, pasitelkia aplinkinius daiktus tikslui pasiekti ir pan.). Stengiasi viską atlikti pati, ne visada leidžia padėti, tačiau nepavykus nebijo paprašyti pagalbos. Vaikas geba taisyklingai laikyti pieštuką, teptuką, paprašytas pasistengti, stambias detales gali nuspalvinti gana tvarkingai. Mėgsta žaisti su lėlėmis, spalvinti savo atsineštas spalvinimo knygutes su mergaitėmis, dėlioti dėliones, lipdyti.

Mergaitė tvarkinga, naudojasi tualetu. Prieš valgį plaunasi rankas, savarankiškai gražiai valgo, savarankiškai nusirengia ir apsirengia, aunasi batus, tiesa, kartais reikia padėti.

Socialinė ir Emocinė Raida

Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Stebint vaiką ugdomosiose veiklose, išryškėja jo aktyvumas, noras bendrauti, pasakoti savo įspūdžius. Vaikai noriai įsijungia į grupinius žaidimus, veiklas, laikosi grupės taisyklių. Yra žingeidūs, noriai imasi ugdomoje veikloje jiems skiriamų užduočių, įdėmiai klausosi auklėtojos. Puikiai sutaria su auklėtojomis, yra paklusnūs ir paslaugūs vaikai. Auklėtojos paprašyti tvarkosi žaislus, padeda kitiems. Vaikai nėra konfliktiški, neskriaudžia kitų vaikų. Kilus konfliktinėms situacijoms vaikai reaguoja ramiai, stengiasi jas įveikti patys, nepavykus kreipiasi į auklėtoją.

Vaikai yra draugiški, mėgsta bendrauti, puikiai sutaria su kitais grupės vaikais. Pradeda atpažinti, ką jaučia, pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja. Paguodžia, paglosto, duoda žaislą liūdinčiam. Vaikai juos mėgsta, noriai žaidžia kartu. Moka dalintis žaislais, dažnai iš namų atsineša įvairiausių žaislų ar knygelių, kurias rodo kitiems vaikams, duoda pažaisti, pažiūrėti. Pastaruoju metu dažnai su mergaitėmis žaidžia vaidmeninius žaidimus „Namai“.

Asmeninės Pedagoginės Patirties Refleksija

Įvykio apibūdinimas. Įvykio vieta: Slengių mokykla - daugiafunkcis centras. Įvykis įvyko apie 11 val. rubinėlėje, vaikams ruošiantis eiti į lauką. Berniukai apsirengė pirmos ir sustoję prie grupės lauko durų, laukė kol apsirengs kiti vaikai. Auklėtoja tuo metu buvo netoliese ir padėjo kitiems vaikams rengtis. Pirmiausia tarp grupės berniukų kilo diskusija. Berniukai aiškinosi ar galėtų užlipti ant pavėsinės stogelio. Kiekvienas pateikė savo versijas, kaip tai padarytų ir kad, tai juokų darbas. Žiūrėdami pro langą į pavėsinę, berniukai toliau diskutavo, pasistumdydami, kad gautų geresnę vietą prie lango. Auklėtojai sudrausminus berniukus dėl keliamo triukšmo ir neatsargaus elgesio, berniukai aprimo.

Tuomet ir kilo konfliktas tarp dviejų berniukų, Vito ir Viliaus. Pirmiausia Vitas pareiškė, kad jis ir jo brolis Benas, tai padarytų lengvai, o Vilius ne. Vilius ėmė gintis ir pareiškė, kad ir jis tą padarytų lengvai kaip ir jie. Tačiau Vitas numenkindamas Viliaus galimybes, laikėsi savo. Kai berniukai vėl susigrūdo prie lango, Vilius neprileido Vito prie lango. Tuomet Vitas timtelėjo Vilių, užkliuvęs už draugo pargriuvo. Auklėtojai matant ir griežčiau pareikalavus nurimti ir ramiai palaukti, pargriuvęs Vilius atsistojo ir auklėtojai matant trenkė Vitui, Vilius atgal. Auklėtoja puolė jų skirti, tačiau Vilius buvo toks įsiutęs, kad teko jį atplėšti nuo Vito ir nuvesti iki kito rūbinės galo. Auklėtoja paleido berniuką, manydama, kad viskas baigta. Kolegė, tai pat dirbanti toje pačioje grupėje nesupratusi kas vyksta, stovėjo pasimetusi tarp vaikų ir stebėjo situaciją. Auklėtoja greitai sureagavusi pripuolė prie berniukų ir vėl atitraukė Vilių, nutempdama kiek toliau nuo Vito. Tvirtai sugriebdama Vilių už pečių, žiūrėdama tiesiai į akis, griežtu tonu paklausė Viliaus, ką jis daro ir pasiteiravo ar jis supranta, kad tokiu savo elgesiu galėjo rimtai sužeisti Vitą. Auklėtoja pareikalavo, kad berniukas atsiprašytų verkiančio Vito, tačiau Vilius užsispyrė ir net neketino to daryti. Tuomet prie auklėtojos, Vito ir Vilius priėjo kolegė, kuri pasakė, kad taip elgtis negalima. Auklėtoja tuo metu priėjo prie verkiančio Vito jį nuraminti, apžiūrėti ar jis nesužeistas.

Jausmai ir mintys. Prasidėjus įvykiui suklusau ir stengiausi nuraminti berniukus pastaba, tikėdamasi, kad tai padės ir viskas baigsis. Tikrai nesitikėjau tokio Viliaus agresyvaus elgesio, ypač po to kai jį patraukiau nuo Viliaus. Maniau, kad Vilius nurims, bet ne vėl ir dar aršiau puls Vitą. Mane sukrėtė, tai, kad pas mažą vaiką gali būti, tiek pykčio, agresijos ir noro bet kokia kainą atsilyginti. Pasijutau bejėgė, kai pamačiau, kad Vilius visiškai abejingas verkiančiam Vitui, visai nesiklauso auklėtojos ir nesigaili to ką padarė.

Įvertnimas. Prasidėjus diskusijoms nesikišau, situacija atrodė kontroliuojama, maniau, kad berniukai susitars draugiškai. Tačiau situacija žaibiškai pasikeitė, kai Vitas timtelėjo Vilių ir jis parkrito. Tai sukėlė Viliaus pyktį. Nors Vitas savo elgesiu išprovokavo Viliaus pyktį, toks elgesys grupėje yra netoleruotinas, o Viliaus reakcija kelianti nerimą. Atsižvelgiant į situaciją, mano manymu, ėmiausi tinkamo situacijos valdymo. Įsiaudrinę berniukai buvo išskirti. Kadangi, Viliaus elgesys pranoko viską, visas dėmesys tuo metu buvo skirtas jam ir jo poelgiui. Kadangi ėjome į lauką tai tik grįžus iš lauko išsiaiškinome iki galo, aiškinomės konflikto priežastis, aptarėme kiekvieno vaiko kilusias emocijas, elgesį, bei kaip vaikai turėtų elgtis tokioje situacijoje. Manau, kad per anksti paleidau Vilių, reikėjo jį šiek tiek ilgiau palaikyti suspaustą glėbyje, ir paleisti tik įsitikinus, kad jis nurimo. Galbūt tuomet būtų pavykę išvengti tokios situacijos.

Analizė ir išvados. Maniau, kad sudrausminus vaikus, viskas pasibaigs, padariau klaidą, kad išgirdusi Viliaus reiškiamą nuomonę ir jo galimybių iškėlimą, o kitų nuvertinimą, jo nesustabdžiau ir neįsikišau, pagirdama visus berniukus, kad jie stiprūs ir visi tą gali padaryti. Kitą dieną buvo grįžta prie šio įvykio. Berniukams esant ramiems pasikalbėjome apie jų vakarykštį elgesį. Berniukai nebuvo labai kalbūs, bet iš to ką pasakė, pateikiau apibendrinimą, kaip kiekvienas iš jų jautėsi, kaip reikia tokioje situacijoje elgtis, priminiau grupės bendravimo taisyklės, galimas jų elgesio pasekmės. Berniukai ramiai stovėjo ir klausėsi auklėtojos. Pagyriau berniukus, kad jie yra geri, tačiau toks jų elgesys yra netinkamas ir netoleruotinas. Vaikai atsiprašė vienas kito, apsikabino ir susitaikė. Taip pat priminiau, kad jei nepavyksta susitarti visada galima kreiptis į auklėtoją pagalbos. Manau, kad tinkamai pasielgiau nepalikus šios situacijos, o grįžau ir visiems nurimus apie tai pasikalbėjom. Iš šios situacijos pasimokiau, kad labai svarbu vaikus mokyti tinkamai spręsti konfliktus, valdyti ir priimtinais būdais išreikšti savo pyktį, mokyti spręsti problemas ne veiksmu, o žodžiu. Svarbu išsiaiškinti nederamo elgesio priežastis, vaikams kilusias emocijas, kiekvieno jų išklausyti ir nesmerkti.

Vilius yra ūmesnio būdo, auga su vienu vyresniu broliu, iš vaiko pasakojimų peštynės su broliu yra kasdienybė ir normalus dalykas ginant savo interesus tiek pačiam vaikui, tiek jo tėvams. Todėl reikia ne tik kalbėti su vaiku, bet ir su jo tėvais, aptariant vaiko elgesį, jo priežastis, numatyti vaiko elgesio koregavimo būdus. Tik bendradarbiaujant su šeima ir vienodai matant problemą, įmanoma ją išspręsti ir pasiekti norimo rezultato.

Veiksmų planas. Susiklosčius panašiai situacijai, elgčiausi panašiai, visiems dalyviams nurimus, ramiu tonu pasikalbėčiau, aiškinčiausi vaikų emocijas, nederamo elgesio priežastis, padėčiau vaikams ieškoti tinkamų sprendimo būdų. Po šio įvykio supratau, kad labai svarbu atsižvelgti į vaiką, jo situaciją namuose, sąntykius šeimoje, auklėjimo stilius ir metodus, tėvų požiūrį, vertybes ir moralines normas. Kadangi vaikai labai daug ką atsineša iš šeimos, įvykus tokioms situacijoms reikia įtraukti ir tėvus ir spręsti problemą bendromis jėgomis. Aiškinantis, sprendžiant šią ir panašias situacijas labai svarbu siekti, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau.

Pykti nėra blogai, visi tam turime teisę, tik svarbu, kaip išreiškiame savo jausmus. Pyktis dažnai kyla, kai vaikai jaučiasi nesuprasti, įskaudinti, negali kontroliuoti situacijos ar įveikti sunkumų. Svarbiausia padėti vaikui įvardinti jausmus, atpažinti priežastis, kurios sukėlė tokią savijautą. Kad tokios situacijos nepasikartotų, reikia skirti daugiau dėmesio, mokant vaikus išreikšti, valdyti savo jausmus, mokyti empatijos kitiems, nusiraminimo, ieškoti tinkamų problemos sprendimų būdų. Kai vaikas gali pasakyti, kaip jaučiasi, jam nebereikia to rodyti savo elgesiu [9]. Vaikui reikia parodyti, kad agresyvus elgesys nėra veiksmingas [8], o su vaiku aptarti, kaip kitaip galima pasielgti šioje ar panašioje situacijoje.

Ugdymo(si) Priemonės

• Montessori žaislai/baldai: Stambiajai motorikai lavinti - Montessori žaislai/baldai. Natūralios medžiagos, saugumas, minimalistinis dizainas.
• Konstruktoriai: Smulkiajai motorikai lavinti - žymių gamintojų, aplinkai draugiški, tvaresni konstruktoriai.
• Lavinamosios kortelės: Abėcėlei, skaičiavimui, skaitymui, spalvoms, formoms pažinti, žodynui plėsti.
• Lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais: Mokymuisi rašyti ir įdomioms užduotėlėms - lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais!
• Knygos skaitymui ir rašymui: Išmokti dailiai rašyti padės Skilsas ir lavinamoji knyga ,,Mokausi skaityti ir rašyti su Skilsu, 1 dalis".
• Magnetinės lentos: Fantazijai ir vaizduotei išreikšti - magnetinės lentos.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiko #charakteristika

• Kaip gauti būsto paskolą auginant vaikus
• Nijolės Miliauskaitės biografija
• Numerologija pagal gimimo datą: Karalių ir Karalienių paslaptys atskleistos
• Pagalvės Akropolyje
• Pramogos vaikams Lenkijoje