Įgaliojimas yra dokumentas, suteikiantis teisę vienam asmeniui (įgaliotiniui) atlikti tam tikrus veiksmus kito asmens (įgaliotojo) vardu. Norint, kad įgaliojimas būtų teisėtas ir turėtų teisinę galią, jis turi būti tinkamai patvirtintas. Yra keletas niuansų, kuriuos svarbu žinoti, ypač kai kalbama apie asmens duomenis, tokius kaip gimimo data ar asmens kodas.
Kas reikalinga įgaliojimo tvirtinimui?
Norint patvirtinti įgaliojimą, net ir ne notaro biure, privalu pateikti įgaliotojo (asmens, kuris ketina išduoti įgaliojimą) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti pasas, asmens tapatybės kortelė ar leidimas gyventi Lietuvoje. Notaro vizito metu teikiamas šio dokumento originalas, o ne jo kopija. Svarbu pasitikrinti, ar šis dokumentas yra galiojantis ir ar jis bus galiojantis notaro vizito metu. Dokumento galiojimo data nurodoma pačiame dokumente.
Analogiškas reikalavimas taikomas ir kitiems asmenims, kurių dalyvavimas notarinio veiksmo atlikime yra būtinas. Tai gali būti asmuo, pasirašantis įgaliojimą už įgaliotoją, liudytojai, kurių akivaizdoje veiksmas atliekamas (jei tokie dalyvauja), ar vertėjas.
Įgaliotinio duomenys ir įgaliojimo turinys
Norint paruošti įgaliojimą, reikalinga informacija apie įgaliotinį: vardas, pavardė, asmens kodas (jei jo asmuo neturi - gimimo data) ir adresas. Jei yra galimybė, verta pateikti ir įgaliotinio paso kopiją.
Taip pat svarbu žinoti, kokio turinio įgaliojimas reikalingas. Klientai gali nurodyti konkrečią situaciją, kuriai spręsti reikalingas įgaliojimas (pavyzdžiui, pamirštas banko kortelės PIN kodas ir poreikis gauti šią informaciją iš banko), arba nurodyti, kad asmuo dėl fizinės būklės negali tvarkyti visų savo reikalų asmeniškai ir nori įgaliotiniui pavesti tai daryti.
Pirmuoju atveju pakanka aiškiai suformuluoti konkrečią problemą. Praktikoje pasitaiko, kad klientai nurodo instituciją, kurioje reikės atstovauti, bet negali paaiškinti tikslo. Tačiau viena institucija gali turėti kelias funkcijas (pvz., bankas gali išduoti naują kortelę ir suteikti kreditą), todėl konkretaus įgaliojimo turinys priklauso nuo tikslo. Svarbiau nurodyti konkretų tikslą (pvz., gauti pažymą apie gyvenamąją vietą), o ne tik instituciją (pvz., Registrų centrą).
Antruoju atveju, kai pageidaujamas universalus įgaliojimas („generalinis“), svarbu žinoti, kad Civilinio kodekso 2.137 straipsnio 2 dalis numato, jog atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie būtini atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Todėl, siekiant išduoti universalų įgaliojimą, jame turi būti baigtiniu ir išsamiu sąrašu nurodyti visi teisiniai santykiai, kuriuose įgaliotinis turi teisę atstovauti įgaliotoją, ir visos įgaliotojo teisės bei pareigos, kurias jis paveda įgyvendinti ar vykdyti įgaliotiniui.
Tokio tipo įgaliojimo turinį lemia kviečiančiojo atvykti turimi interesai, turtas, teisiniai santykiai, sutartys. Aktualu, ar jis turi nekilnojamojo turto, automobilio, kito turto, kurio reikia rūpintis, ar gauna pensiją, ar jo vardu yra sudarytų sutarčių, kurias gali reikėti keisti, pildyti ar nutraukti. Būtent tokia informacija ir turėtų būti pateikiama.
Dažniausiai dėl „generalinių įgaliojimų“ klientai pageidauja atstovavimo medicinos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose, vaistinėse, Akcinėje bendrovėje Lietuvos pašte (gaunant išmokas ir siuntas), bankuose, dėl komunalinių ir mobiliojo ryšio paslaugų apmokėjimo, tvarkant socialinius reikalus (darbingumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymas), prižiūrint nekilnojamąjį turtą.
Įgaliojimo terminas ir teisė perįgalioti
Civilinio kodekso 2.142 straipsnis numato, kad įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, jis galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo. Negalima parengti įgaliojimo, kuris galiotų iki įgaliotojo mirties; parengtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo terminas, galios vienerius metus, nebent bus išduotas veiksmams užsienyje atlikti ir galios iki panaikinimo.
Civilinio kodekso 2.145 straipsnis numato, kad įgaliotinis turi pats atlikti veiksmus, kuriuos įgaliotas. Jis gali perįgalioti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Siekiant, kad įgaliotinis galėtų pasinaudoti perįgaliojimo teise, tokia teisė jam turi būti aiškiai numatyta įgaliojime.
Asmens kodas ir gimimo data: skirtumai ir panaudojimas
Lietuvoje asmens kodas sudarytas pagal standartą Lietuvos RST 1185-91 „Asmens kodas. Sudėtis ir struktūra“. Tai unikali vienuolikos skaitmenų seka, žyminti asmenį ir naudojama duomenims apie jį kaupti valstybės tvarkomose duomenų bazėse. Pirmasis skaitmuo rodo gimimo šimtmetį ir asmens lytį (pvz., 3 - XX a. gimęs vyras, 4 - XX a. gimusi moteris, 5 - XXI a. gimęs vyras, 6 - XXI a. gimusi moteris). Kiti skaitmenys nurodo gimimo datą (metai, mėnuo, diena), o paskutiniai trys - eilės numerį ir kontrolinį skaičių. Skaičiuojama kontrolinio skaičiaus suma S, kuri dalinama iš 11, ir jei liekana nelygi 10, ji yra asmens kodo kontrolinis skaičius K.
Asmens kodai, suteikiami vyresnio amžiaus žmonėms, neprisimenantiems savo gimimo mėnesio ar dienos. Tokiuose koduose vietoje mėnesio ar dienos skaitmenų įrašomi 0. Asmens kodai, prasidedantys 9, neturi įprasto sudarymo taisyklių - nėra koreliacijos tarp gimimo datos ir kodą sudarančių skaitmenų, taip pat nėra kontrolinio skaičiaus, tačiau jiems galioja 11 skaitmenų taisyklė.
Asmens kodas nėra ypatingas duomenų tipas, vienintelis jo naudojimo apribojimas - negalima skelbti viešai. Kai kurios institucijos gali reikalauti asmens kodo, tačiau tai gali būti ir perteklinis reikalavimas. Dažnu atveju pakanka nurodyti gimimo datą.
Asmens kodas neturi jokio specialaus statuso, palyginus su gimimo data. Jo panaudojimo asmenybės vagystei galimybės priklauso tik nuo paplitimo. Jis yra lygiareikšmis asmens identifikatorius, su išlyga, kad Lietuvoje yra nedaug žmonių su identiškais vardais, pavardėmis ir gimimo datomis.
Įmonės ir duomenų tvarkymas
Įmonės, tvarkančios asmens duomenis, privalo turėti apibrėžta, kokius duomenis tvarko ir kokiais tikslais. Sutikimų nereikia imti, išskyrus labai retus atvejus, tipiškai dėl marketingo ir viešinimo.
Jei bendradarbiaujanti įmonė nori jūsų įmonės darbuotojo duomenų, kurie tikrai reikalingi, o jūs esate pasidarę darbuotojų sutikimus tik vidaus administravimo tikslais, reikia spręsti šią situaciją. Informaciniu pranešimu kiekvienai duomenų subjekto kategorijai pagal 13 ir 14 straipsnius galima perduoti informaciją.
Dėl paso kopijų darymo - tai nėra nauja, paso kopijos negali būti daromos, o turimos kopijos turėtų būti sunaikintos.
DROGAS asmens duomenų tvarkymo pakeitimai
Jeigu nuomojant transportą iš klientų imama asmens tapatybės kortelė, tai yra teisėta, jei tai daroma turint konkretų tikslą ir tinkamai saugant duomenis.
