Skydliaukė - maža, tačiau labai svarbi endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (t. y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą, svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvojoje vaikystėje, todėl dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka.
Skydliaukė yra maža drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje, gaminanti hormonus. Skydliaukės hormonai kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai - net ir širdies darbui. Skydliaukė gamina skydliaukės hormonus naudodama jodą, o didžioji jo dalis gaunama su maistu, pavyzdžiui, duona, jūros gėrybėmis ir druska. Du skydliaukės hormonai, kuriuos gamina skydliaukė, yra tiroksinas-tetrajodtironinas arba T4 ir trijodtironinas arba T3. T3 sudaro 1% ir T4 sudaro 99% skydliaukės hormonų. Abu jie patenka į kraują po to, kai juos išskiria skydliaukė. Biologiškai aktyviausia hormono forma yra T3. Kai T4 iš skydliaukės patenka į kraują, T4 virsta T3, o šis aktyvus hormonas veikia ląstelių metabolizmą.
Kimstantis balsas, šalčio netoleravimas, energijos trūkumas net ir po ilgo poilsio ar atsiradęs nerimo jausmas, dažnas širdies plakimas, šilumos netoleravimas, padidėjęs prakaitavimas, rankų drebėjimas - visa tai gali įspėti apie rimtas skydliaukės problemas, įspėja gydytojai.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla - skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėčiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis.
Skydliaukės hormonų svarba nėštumo metu
„Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi. Ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kadangi tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati - o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Taip pat skydliaukės hormonai kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą. Pasak jos, nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių, kurie yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi. Kalbėdama apie nėštumo metu vykstančius hormonų kiekio pokyčius, gydytoja pamini ir žmogaus chorioninį gonadotropiną (HCG) - svarbų nėštumo hormoną, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius (medžiagų apykaitos) poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti“ , - aiškina E. Kvedarienė.
Skydliaukė gamina skydliaukės hormonus ir yra po Adomo obuoliu, apatinėje kaklo dalyje. Liauka yra aplink trachėją ir yra panašios į drugelio formą - sudaryta iš dviejų sparnų (skilčių) ir pritvirtinta vidurine dalimi (srauma).
Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“. Maždaug 12 savaičių vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati.
Dažniausi skydliaukės sutrikimai nėštumo metu
Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija), pastebi gydytoja. Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija).
Hipotirozė (nepakankama skydliaukės veikla)
Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Hipotirozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Sulėtėjus skydliaukės hormonų gamybai, sulėtėja ir keičiasi ir organizmo procesai. Hipotirozė arba nepakankama skydliaukės veikla yra būklė, kai skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų. Tipiški skydliaukės nepakankamumo požymiai yra nuovargis, svorio padidėjimas ir pojūtis Depresija. Ankstyvosiose stadijose jos simptomai yra reti, tačiau negydoma hipotirozė sukelia daugybę su sveikata susijusių problemų, tokių kaip širdies ligos, nutukimas, sąnarių skausmas, nevaisingumas.
Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga. Kita priežastis - jodo trūkumas. Nėštumo metu jodo poreikis padidėja, nes jo reikia tiek motinos skydliaukės hormonų sintezei, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Paveldima būklė, žinoma kaip Hashimoto tiroiditas, yra dažniausia hipotirozės priežastis. Sergant Hashimoto tiroiditu, skydliaukės liauka yra padidėjusi ir sumažėja skydliaukės hormonų gamyba. Hashimoto yra autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema atakuoja skydliaukės audinį. Ši būklė yra genetinė ir pasireiškia šeimose. Moterys kenčia nuo 5 iki 10 kartų dažniau nei vyrai.
Hipotirozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui - persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija.
Lietuvoje naujagimiai VNT programos metu tikrinami dėl įgimtos hipotirozės (ĮH) nuo 1993 metų. Visiems naujagimiams sauso kraujo mėginiuose tiriama hipofizėje gaminamo tirotropinio hormono (TTH) koncentracija. Įgimta hipotirozė (ĮH) - tai nepakankamas skydliaukės išsivystymas vystymosi gimdoje laikotarpiu. 80-85 proc. ĮH atvejų lemia skydliaukės disgenezė, t. y. pačios skydliaukės vystymosi sutrikimas. Ji gali būti neįprastoje padėtyje, nepilnai išsivysčiusi (hipoplazija), o sunkiausiu atveju - visai neišsivysčiusi (aplaziją). 10-15 proc. ĮH atvejų lemia skydliaukės dishormonogenezė, t. y. skydliaukės hormonų gamybos sutrikimas. Iki 5 proc. ĮH atvejų gali būti antriniai, kuriuos lemia hipofizės ar pogumburio sričių anomalijos. Ši centrinės kilmės forma nediagnozuojama VNT metu, nes tirotropinio hormono koncentracija kraujyje nebūna padidėjusi. Apie 90 proc. ĮH atvejų yra atsitiktiniai, likę 10 proc. susiję su paveldėjimu (reti dismorfogenezės atvejai). ĮH sukelia vaikų augimo, lytinio brendimo, psichomotorinės raidos atsilikimą.
Hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija)
„O hipertirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves’o liga - tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves’o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti“, - įspėja E. Kvedarienė.
Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų.
Skydliaukės hormonų kiekio matavimas ir normos
Laisvųjų hormonų nustatymas yra jautresnis ir specifiškesnis skydliaukės funkcijos rodiklis nei bendrųjų. Sveiko žmogaus kraujyje laisvo tiroksino koncentracija turėtų būti nuo 0,9 iki 2,3 ng/dl arba nuo 12 iki 30 pmol/l. Norint visiškai suprasti LT4 tyrimo rezultatus, papildomai gali prireikti kitų laboratorinių skydliaukės kraujo tyrimų.
Tireotropinio hormono (TTH) reikšmė
Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia. Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu.
Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.
Tirotropino didėjimas, pasak gydytojos, paprastai būna laipsniškas, jis nekinta kasdien ar kas savaitę. Esant TSH padidėjimui, gali atsirasti neįprastas nuovargis, silpnumas, be priežasties augti svoris, pasikeisti oda, sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nevaisingumas, virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas. Dalis pacientų, anot specialistės, skundžiasi plaukų slinkimu ar kūno (ypač veido), galūnių patinimu.
Esant sumažėjusiam tirotropino rodikliui, įtariamas skydliaukės hormonų perteklius organizme. Gali pagreitėti metabolizmas, padažnėti širdies plakimas, kristi svoris, atsirasti didesnis prakaitavimas, nuovargis, sumažėti fizinio krūvio tolerancija, raumenų skausmas, padidėti nerimas ir net prasidėti panikos atakos.
Skydliaukės funkcijos stebėjimas ir prevencija nėštumo metu
Dėl to gydytoja pataria moterims nėštumo metu atkreipti dėmesį į skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomus. Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai, sako E. Kvedarienė. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių.
Ji taip pat pažymi, kad yra ir prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, kad sumažintų skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu. „Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai. Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. „Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą“, - pataria gydytoja E. Kvedarienė.
Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai.
Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu.
Gydymas
Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą.
Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites. Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti.
Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo.
Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus. Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
Kokie tyrimai galimi nėštumo metu? „Medicinos" skiltyje - viskas apie moterų nėštumą
Nustačius hipotirozę pradedamas gydymas, kuris dažnai tęsiamas visą gyvenimą. Skiriamos geriamos tiroksino tabletės. Gydytojas nustato tikslią reikiamą vaisto dozę, kuri vaikui augant koreguojama. Tai labai svarbu, nes trūkstant tiroksino vaikas blogai augs ir vystysis. Jei dozė yra per didelė, gali ryškėti hipertirozės simptomai - neramumas, svorio kritimas ir gausus viduriavimas.
Prieš nėštumą būtina gydyti nepakankamą skydliaukės veiklą. Jei pacientė yra nėščia arba bando pastoti ir serga hipotiroze.
Skydliaukės funkcijos tyrimai padeda diagnozuoti hipotirozę. Gydymas sintetiniais skydliaukės hormonais paprastai yra paprastas, saugus ir veiksmingas.
Jei kraujo tyrimai rodo nepakankamą skydliaukės veiklą, tačiau simptomų nepastebėta arba pastebimi tik lengvi simptomai, pacientui gali neprireikti jokio gydymo.
Kada reikėtų sunerimti?
Dėl to gydytoja pataria moterims nėštumo metu atkreipti dėmesį į skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomus. Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai, sako E. Kvedarienė.
Jei praėjus šešiems mėnesiams po gydymo radioaktyviuoju jodu nėra reikšmingos skydliaukės veiklos, dažniausiai manoma, kad skydliaukė nebefunkcionuos tinkamai. Rezultatas yra hipotirozė.
Jei dėl kokių nors priežasčių hipofizė ar pagumburis negali signalizuoti skydliaukei ir nurodyti jai gaminti skydliaukės hormonus, gali sumažėti cirkuliuojančių T4 ir T3 lygis, net jei pati skydliaukė yra normali. Jei šį defektą sukelia hipofizės liga, būklė vadinama „antrine hipotiroze.“
Kai hipotirozė negydoma, požymiai ir simptomai gali palaipsniui stiprėti. Nuolatinis skydliaukės stimuliavimas, kad išsiskirtų daugiau hormonų, gali sukelti skydliaukės padidėjimą (gūžį). Išplėstinė hipotirozė, dar žinoma kaip miksedema, yra reta, tačiau kai ji atsiranda, ji gali būti pavojinga gyvybei.
Jei pacientas paskyrė levotiroksiną, paprastai išgeriama po vieną tabletę kasdien tuo pačiu metu. Tablečių veiksmingumą gali keisti kiti vaistai, papildai ar maistas, todėl jas reikia nuryti užsigeriant vandeniu nevalgius, o po to nevalgyti 30 minučių.
Susidūrėte su nerimą keliančiais simptomais? Reikalingi greiti ir tikslūs skydliaukės tyrimai? Visus juos galite atlikti „Antėja“. Čia dirbantys specialistai pasiruošę suteikti profesionalią pagalbą, aiškinantis tikslias sveikatos sutrikimų priežastis.
