Lietuvoje jaunieji medikai, baigę ilgus ir sudėtingus studijų metus, susiduria su daugybe iššūkių, kurie liečia ne tik jų profesinį, bet ir asmeninį gyvenimą. Viena iš opiausių problemų yra susijusi su socialinėmis garantijomis, ypač motinystės ir tėvystės išmokomis, kurios ne visada atitinka jaunų šeimų poreikius ir lūkesčius.
Įstatymų spragos ir socialinės garantijos
Nors vaiko gimimas yra didelis džiaugsmas, jauna medicinos rezidentė Vytenė Menkevičienė, būdama 26 metų ir netrukus susilauksianti pirmagimio, susidūrė su nusivylimu. Dabartinis įstatymas jauną medikų šeimą paliks be reikiamų pašalpų. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi asmenys, kurie per pastaruosius dvejus metus turėjo ne trumpesnį kaip dvylikos mėnesių darbo stažą. V. Menkevičienė, nors ir netrukus tapsianti mama, nepretenduoja į pašalpą, nes, sulaukusi 26 metų, neturi reikiamo stažo. Tai atsitiko dėl to, kad medicinos studijos trunka šešerius metus, ir jas baigę studentai paprastai būna sulaukę 25 metų.
Vienintelė galimybė jai gauti pašalpą - dirbti ne tik iki gimdymo, tai yra neiti nėštumo ir gimdymo atostogų, bet vaikui gimus dar atidirbti beveik tris mėnesius. Šiuo metu V. Menkevičienei priklauso tik 76 eurų vienkartinė nėštumo pašalpa.
Apie panašią įstatymo spragą "Kauno dienoje" buvo rašoma gegužės mėnesį, kai be tėvystės pašalpos liko į atsargą išėjęs karininkas. Nors kaunietis kariuomenėje ištarnavo dešimt metų ir uždirbo didesnę nei vidutinę algą, jam buvo įskaitytas tik reikalaujamas dvylikos mėnesių darbo stažas, o gautos pajamos neskaičiuojamos.
ES teisė įpareigoja valstybes nares, taip pat ir Lietuvą, užtikrinti, kad panašioje situacijoje esantys asmenys nebūtų vertinami skirtingai. Šio įpareigojimo pažeidimas yra asmenų diskriminavimas.
Įstatymo spragos ir diskriminacija
Šiuo metu galiojantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nustato bendrą reikalavimą - pašalpą dėl nėštumo arba vaiko priežiūros gali gauti tik jei per dvejus metus sukaupei dvylikos mėnesių darbo stažą. Taip pat nustatyta privilegija asmenims, kurie stažo neįgijo dėl studijų. Šia privilegija gali pasinaudoti kiekvienas, jeigu yra ne vyresnis nei 26 metų. Medicinos studijas baigusiems daugeliu atvejų nėra galimybės pasinaudoti šia privilegija, kadangi studijas jie baigia ir šeimą kuria jau būdami vyresni. Taigi faktiškai medicinos studijas pasirinkę asmenys yra diskriminuojami kitas, trumpesnes studijas pasirinkusiųjų atžvilgiu.
Gydytojų rezidentų problemos
Neseniai gydytojai rezidentai prabilo iki šiol nutylėtas problemas. Visuomenė sužinojo, jog jie gydytojo darbą dirba neretai po 80-90 valandų per savaitę, o už tai tegauna 884 litų stipendiją. Gimus vaikui studijas sustabdžiusi rezidentė, kol vaikui sueina trys metai, gauna tik apie šimto litų pašalpą. Tuberkulioze susirgusi gydytoja rezidentė turėjo išeiti akademinių atostogų ir liko be jokių pajamų.
Lietuvos gydytojus rezidentus valstybė iki šiol „viliojo“ dirbti daugiau ir gauti mažiau. Rezidentai dirba gydytojo darbą ir turi tik studento statusą. Nuo studento stipendijos nemokamos socialinio draudimo įmokos, todėl gydytojams rezidentams nėra kaupiama valstybinė socialinio draudimo pensija, nemokamos motinystės (tėvystės) pašalpos.
Kreipimesi reikalaujama sudaryti privalomas darbo sutartis su rezidentūros bazėmis, paliekant studijų sutartis su Universitetu, bei užtikrinti ne mažesnį nei vidutinį šalies darbo užmokestį. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas balandžio 5 dieną vykusiame akademinės bendruomenės susitikime su Seimo nariais ir ministerijų atstovais pasiūlė rezidentus privalomai visu etatu įdarbinti ligoninėse, kur jie atlieka rezidentūrą. Anot jo, tai padaryti nesunku, nes labai trūksta medikų: „Daugybė gydytojų yra pensinio amžiaus.“
A. Matulo manymu, rezidentų atlyginimai turi būti 10-20 procentų mažesni negu gydytojų, kad likusius 10-20 procentų gautų rezidentūros vadovas. Šiandien gydytojai, Statistikos departamento duomenimis, vidutiniškai uždirba 2900 litų „popieriuje“, į rankas gauna apie 2100 litų. Seimo narys taip pat žadėjo darbo grupėje siekti, kad rezidentams būtų palikta stipendija.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas siūlo ir kitą būdą, kaip išlaikyti rezidentus Lietuvoje - keisti apmokėjimo už studijas sistemą. Pasak jo, nedidelis skaičius pažangiausių studentų galėtų mokytis valstybės finansuojamose rezidentūros vietose. Mažiau pažangūs galėtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ji finansuotų jų studijas, o už tai kelerius metus atidirbtų Lietuvoje. Tokių vietų, anot A. Matulo, turi būti daug. Laisvai pasirinkti darbo vietą ir šalį, kurioje gyvens po studijų, Seimo nario nuomone, galėtų savo lėšomis mokantys už rezidentūrą. Dabar metų studijos rezidentūroje kainuoja 10-20 tūkst.
Tokiam patriotizmo „skatinimui“ gydytojai rezidentai aktyviai priešinasi. Jie mano, kad tokie sprendimai tik padidintų emigraciją, o Lietuvoje liktų prasčiausi specialistai. „Tai bandymas įkalinti Lietuvoje ir priversti nešti paskolų naštą. Ar logiška mokėti už savo darbą? Kodėl mes turime imti paskolą, kai kitos specialybės žmonės gali pragyventi iš savo atlyginimo?“ - klausia rezidentai, ir priduria, kad rezidentūra yra ne daugiau kaip 1 etatas, taigi jeigu jie būtų įdarbinti visu etatu, neliktų laiko formaliai „studijuoti“, už ką tarsi reikėtų mokėti.
Privalomas gydytojų įdarbinimas po studijų Lietuvoje, anot gydytojų rezidentų iniciatyvinės grupės atstovo J. Korsako, neišspręstų gydytojų trūkumo problemos, nes tada mažiau žmonių stotų į rezidentūrą Lietuvoje, daugiau iškart emigruotų.
Darbo sąlygos ir studijų kokybė
Gydytojų rezidentų atstovas J. Korsakas komentuoja, kad studijos, kvalifikacijos kėlimas iš esmės nevyksta: „Esame prievarta sukišti į universitetines klinikas, kuriose pilna specialistų, dėl to rezidentai dažnai negali prieiti prie pacientų. Gerai, jeigu norintis mokytis rezidentas ateina pas norintį mokyti gydytoją. Bet jei gydytojas, kuris už rezidento mokymą negauna jokių pajamų, nenori mokyti, studentas gauna rašyti ligos istorijas, receptus, pildyti dokumentaciją, per operacijas atlikti kvalifikacijos toli gražu nekeliančius darbus, pavyzdžiui, laikyti kablius.“
Pagal studijų programų reikalavimus vieniems rezidentams kiekvienoje ligoninėje tenka dirbti tik po dvi savaites, kitiems - ir po keturis mėnesius. Tai vadinamieji ciklai. „Idėja graži - per tas dvi savaites mes turėtume įgyti reikalingus gebėjimus. Universitetas garantuoja, kad pabaigęs rezidentūrą gydytojas turi mokėti atlikti tam tikras operacijas, gydyti tam tikras ligas, tačiau niekas nekontroliuoja, ar jis tai išmoksta“, - konstatuoja J. Korsakas.
Pats J. Korsakas pasakoja, kad jo rezidentūros tvarkaraštis oficialiai visiškai kitoks nei realybė: „Naudojuosi tuo, kad niekas nekontroliuoja, ir dirbu vienoje ligoninėje, kur gydytojai mane moko ir yra dėkingi už tai, kad dirbu gaudamas tik stipendiją.“
Nemažai rezidentų pragyvenimui bando užsidirbti papildomai, o rezidentūroje studijuoja tik formaliai. „Į ligoninę gali ateiti 9, o išeiti 10 valandą ir dirbti kitame darbe, nes ligoninėje tu niekam nerūpi“, - apgailestauja J. Korsakas.
Docentas dr. A. Utkus sako sutinkantis su rezidentais, kad trūksta kontrolės, kaip vykdomos programos: „Galbūt tai problema. Bet šiuo metu yra diegiama elektroninė kontrolės sistema, kuri leis pamatyti, ar rezidentas iš tikrųjų gauna tai, kas numatyta programoje, ten bus užfiksuoti atsiskaitymai. Kai kuriuos laukelius turės pildyti patys rezidentai. Bus kontroliuojami ne tik rezidentai, bet ir jų vadovai, kurie turi juos betarpiškai mokyti.“
Pareigų nevykdantiems rezidentų vadovams planuojamos administracinės priemonės - pokalbis, iškvietimas į dekanato posėdžius, taip pat rezidentai galės pakeisti vadovą. Paprašytas pakomentuoti rezidentų teiginį, kad studijos realiai nevyksta, prodekanas doc. dr. A. Utkus atsakė: „Teiginys, kad „studijos nevyksta“, labai abstraktus. Reikėtų žinoti konkrečiai, kur jos nevyksta ir kas jų nevykdo, kad būtų galima imtis priemonių.“
Pokyčiai ir siūlymai
Nuo 2017 m. įsigaliojus naujojo socialinio modelio pasikeitimams, laukia pokyčiai ir apdraustųjų ligos ir motinystės draudimu. Nuo šiol šiais draudimais draudžiami ir daugiau socialinių garantijų ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atveju turės daugiau žmonių. Taip pat, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, motinystės išmokoms nebebus taikomos vadinamosios lubos, - informuoja Sodra.
Nuo 2017-ųjų, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, motinystės išmokoms nebebus taikomos vadinamosios lubos. Motinystės išmokos taip pat bus perskaičiuotos moterims, kurios teisę į šias išmokas įgijo nuo 2016 kovo 15 d. ir vėliau, ir joms motinystės išmokos buvo apskaičiuotos pritaikius vadinamąsias lubas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai; krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai; nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai; Prezidento sutuoktinis; privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Tai reiškia, kad išvardintų grupių atstovai, prireikus, galės kreiptis dėl motinystės, vaiko priežiūros (anksčiau - motinystės (tėvystės)) ir tėvystės išmokų skyrimo. Taip pat naujovė yra tai, kad stipendijos, kurias rezidentai iki šiol gaudavo kaip paskatinimą, tampa jų atlyginimo dalimi. Tad ligos, motinystės išmokos jiems natūraliai taps didesnės, kaupsis senatvės pensija.
Nuo sausio 1 dienos gydytojų rezidentų algos tapo susietos su pareiginės algos baziniu dydžiu ir įtvirtintos įstatyminiu lygiu. Dėl to jaunesniųjų rezidentų vidutinis darbo užmokestis su darbdavio socialinio draudimo įmokomis sieks 1345,67 Eur, o vyresniųjų rezidentų - 1434,20 Eur. Gydytojų rezidentų darbo užmokesčiui 2019 m. skirta daugiau nei 30 mln. eurų.
SAM primena, kad jau dvejus metus iš sutaupyto biudžeto gydytojams rezidentams buvo mokamos vienkartinės išmokos. Praėjusių metų pabaigoje vienkartinės maždaug 277 eurų išmokos buvo skirtos visiems - tiek jaunesniesiems, tiek vyresniesiems - rezidentams, iš SAM sutaupytų lėšų joms buvo skirta daugiau nei 500 tūkst. eurų.
Šiuo metu gydytojo karjerą pradedančio rezidento atlyginimas yra vos 10 eurų didesnis už minimalią mėnesinę algą. Gydytojai rezidentai praktiką gali atlikti tik jų mokslo įstaigos nustatytose vietose. Dažniausiai sutartys sudaromos su valstybinėmis ligoninėmis.
Giedrė Aukštakalnienė, penktų metų gydytoja rezidentė, šiuo metu - vaiko priežiūros atostogose (kūdikiui 7 savaitės), teigia, kad staiga lieka su dvigubai mažesnėmis pajamomis, o dar reikia nusipirkti vežimėlį, vystymo stalą, rūbelių, sauskelnių, lovytę ir t.t. Pasak jos, likusius metus gaus apie 330 eurų kas mėnesį, o jei liks su vaikeliu antruosius metus, gaus vos 190 eurų per mėnesį.
Urtė Builytė atkreipė dėmesį, kad dalis rezidentų, mokančių už mokslą, išvis negauna stipendijų, tik darbo užmokestį, nors ligoninėse atlieka tą patį darbą. „Rezidentai yra 25-31 metų žmonės, kurie kuria šeimas, nori pirkti būstą, kurti savo namus. Dabar gaudamas tą atlyginimą, 350 eurų į rankas ar truputėlį daugiau, paprasčiausiai negali pasiimti jokios paskolos, negali planuoti šeimos. Kolegių, kurios laukiasi, būsimos „Sodros“ išmokos yra apie 200 eurų. Ar jūs įsivaizduojate, kad šiuolaikiniame pasaulyje du žmonės gali išsilaikyti iš tokių pajamų?“ - apie sudėtingą jaunųjų medikų situaciją kalbėjo U. Builytė.
Seimo nariai siūlo kelti rezidentų bazinį darbo užmokestį 30 proc. didinant valstybės biudžeto asignavimus. Tuomet bazinio darbo užmokesčio dydis jaunesniajam rezidentui padidėtų 131,5 Eur, o vyresniajam gydytojui rezidentui - 148,98 Eur.
Savo ruožtu šią vasarą rezidentūrą baigęs ir LSMU Kauno klinikose neurochirurgu dirbantis Karolis Bareikis teigia, kad reikėtų ne tik didinti bazinį darbo užmokesčio dydį, bet ir gaunamą stipendiją priskirti prie draudžiamųjų pajamų. Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad realiausia jaunųjų medikų stipendijas susieti su atlyginimu būtų nuo kitų metų. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas siūlė nelaukti kitų metų ir rezidentų stipendijas į atlyginimus perkelti jau nuo rugsėjo.
Diskusijos dėl rezidentų atlyginimų ir socialinių garantijų tęsiasi, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas jauniesiems medikams, kurie yra būtini Lietuvos sveikatos sistemos ateičiai.
tags: #gydytojai #rezidentai #studentai #motinystes
