Nėštumo metu moterys dažnai pastebi, kad kauburėlių, arba aureolės liaukų, esančių tamsesnėje srityje aplink spenelius, padaugėja. Kartais kauburėliai net išskiria šiek tiek sekreto.
Anksčiau buvo manoma, kad šis skystis padeda drėkinti odą, bet dabar paaiškėjo, jog jame yra kvapą skleidžiančių molekulių, kurios padeda naujagimiui rasti krūtį. Benoist Schaalas iš Nacionalinio mokslinių tyrimų centro Dižone, Prancūzijoje, ir jo kolegos suskaičiavo aureolių liaukų skaičių ant 121 ką tik pagimdžiusios motinos spenelių per pirmąsias tris dienas po gimdymo ir užfiksavo jų kūdikių žindimo ypatumus, kūno svorį ir tai, po kiek laiko po gimdymo moterų krūtys ėmė išskirti pieną.
Moterims, kurios turėjo daugiau nei devynias liaukas ant vienos krūties, pienas išsiskyrė greičiau, nei toms, kurios liaukų turėjo mažiau, o jų kūdikiai greičiau priaugo svorio. Tai labiau buvo būdinga pirmą kartą gimdžiusioms moterims, kurios naujagimius savo pienu ėmė maitinti vidutiniškai 10 valandų anksčiau, nei tos, kurios liaukų turėjo mažiau. Be to, jų kūdikiai dažniau žindo.
„Šį santykį sunku nustatyti, kai pirmą kartą gimdančios moterys turi mažai aureolių liaukų“, - sako B. Schaalas, pridūręs, kad pirmą kartą gimdančių motinų pirmagimiai, greičiausiai, turi labiau pasikliauti uosle, nes jų motinos dar nežino kitų signalų, kaip suprasti, kada kūdikis alkanas.
B. Schaalo komanda taip pat išsiaiškino, kad trijų dienų kūdikiai daro daugiau kūno ir burnos judesių, susijusių su maitinimu, tokių kaip čiulpimas ir laižymas, kai užuodžia liaukų išskiriamą sekretą, lyginant su kitais krūties išskiriamais kvapais, įskaitant pieno kvapą.
Yra žinoma, kad ir kitiems žinduoliams, pavyzdžiui, triušiams, kvapas padeda rasti motinos spenelį. „Šis atradimas labai svarbus, tačiau tai gali būti tik vienas iš daugelio veiksnių, skatinančių žindimą“, - sako Heili Varendi iš Tartu universiteto Estijoje, kuri išsiaiškino, kad naujagimiai mieliau žinda nenuplautą krūtį, nei ką tik nuplautą.
B. Schaalas mano, kad jo tyrimo išvados gali būti pritaikytos praktikoje. Jei bus rasti konkretūs už tai atsakingi veiksniai, tai gali padėti treniruoti kūdikių, kurie dėl to, kad gimė neišnešioti arba dėl ligos laikinai negali žįsti krūties, burnos raumenis, kad vėliau jiems būtų lengviau žįsti. „Tai gali padėti jiems pasiruošti perėjimui nuo maitinimo per vamzdelį prie tiesioginio motinos krūties žindimo arba maitinimosi iš buteliuko“, - sako B. Schaalas.
Šio tyrimo išvados patvirtina, kad žmonių organizmas išskiria į feromonus panašias medžiagas. Ankstesniame tyrime buvo nustatyta, kad krūtimi maitinančių moterų išskiriamas kvapas padidina moterų lytinį potraukį. „Paaiškėjus, kad egzistuoja uosle pagrįstas motinos ir naujagimio bendravimas, tuo pačiu parodoma, kokia svarbi uoslė yra žmonių socialiniame kontekste“, - reziumuoja jis.
KŪDIKIO MAITINIMAS ŽINDYMU 🤱🏼 5 klaidos, kurių reikia vengti
Iš mamos laiško redakcijai: Norėjau paklausti, kodėl man pienas gaminasi tik vienoje krūtyje. Pirmą kudikį maitinau iš abiejų iki pat galo, antrą kūdikį maitinau iš abiejų, likusius tris mėneso iš vienos kruties dingo pienas ir niekaip "nebeužkūriau", o trečią kūdikį nuo pat pradžių maitinau iš vienos krūties metus. Viena krūtis gamina daugiau pieno nei kita.
Mūsų kūnai nėra idealiai simetriški ir visiškai normalu, kad viena krūtis gali būti kiek didesnė už kitą ir pagaminti kiek daugiau pieno. Krūties dydis ir spenelio forma. Kadangi mūsų kūnai nėra idealiai simetriški, speneliai taip pat gali skirtis savo dydžiu ir forma, o taip pat ir pačios krūtys gali būti skirtingų formų. Kartais vieną krūtį žįsti gali būti lengviau ar patogiau, kitą žįsti gali būti sunku. Vienos krūties spenelis ir rudasis laukelis gali būti patogiau apžiojamas, kitos ne taip patogiai. Jeigu vienos krūties spenelis yra plokščias (dėl to, kad toks yra ar dėl to, kad krūtis persipildė ir oda ištempė ir spenelį), kūdikiui ją žįsti gali būti nepatogu, o atsikišusį spenelį su minkštu ruduoju laukeliu žįsti gali būti patogiau.
Lėtas pieno atleidimo refleksas. Kartais žindant iš vienos krūties gali reikėti daugiau laiko, kol suveiks pieno atleidimo refleksas ir tai gali kelti nepasitenkinimą. Tai gali būti labiau būdinga tokiu atveju, kai yra daryta operacija ar patirta trauma, kuri pažeidė nervinį audinį aplink spenelį ir rudąjį laukelį, taip pat patyrus ketvirtojo tarpšonkaulinio nervo traumą. Blokuoti latakai ar mastitas. Kai taip nutinka, pienas gali tekėti lėčiau, o jo skonis taip pat pasikeičia, pienas pasidaro sūresnis.
Visų pirma, labai svarbu žinoti, kad įmanoma kūdikį išmaitinti ir viena krūtimi. Dvynukų mamoms tą ir tenka padaryti, o trynukų mamos net neturi tiek krūtų, tačiau pieno gali pagaminti tiek, kad užteks trims kūdikiams.
Dažniausiai speneliai pažeidžiami dėl netaisyklingo krūties apžiojimo. Todėl itin svarbu tinkamai priglausti kūdikį prie krūties. Atkreipkite dėmesį, kad jo burnoje būtų kuo daugiau krūties - pigmentinis laukelis aplink spenelį turi beveik nesimatyti.
Norėdama nutraukti žindymą, mažyliui prasižiojus įkiškite mažąjį pirštą į jo burnytę lūpų kampe ir atsargiai ištraukite spenelį. Jei speneliai jau yra pažeisti, juos skauda, kuo dažniau palikite nepridengtus, atvirame ore. Rinkitės patogią, maloniai prie kūno priglundančią maitinimo liemenėlę. Pažeistus, įtrūkusius spenelius galite patepti drėkinančiu tepalu arba uždėti specialiai tam skirtą kompresą. Šios priemonės ne tik padeda greičiau sugyti speneliui, bet ir užkerta kelią šašelių atsiradimui. Krūtis tepkite tik specialiais, nedirginančiais odos, nealergizuojančiais kremais. Idealiai tinka tie tepalai speneliams, kurių nereikia nuplauti prieš žindymą, nes dažnas krūtų plovimas sausina odą, ją dirgina ir neleidžia gyti.
Jei spenelių skausmas yra itin stiprus ir apsunkina žindymo procesą, išbandykite antspenius. Specialistai pritaria nuomonei, kad žindymas su antspeniais yra kur geresnis pasirinkimas už žindymo nutraukimą. Svarbu juo nepiktnaudžiauti ir antspenius naudoti tol, kol speneliai yra skausmingi. Ši pagalbinė žindymo priemonė gali padėti išgyventi sunkiausius maitinimo periodus, todėl nebijokite jos išbandyti.
Kartais mamos sako, kad kūdikis prie krūties "išsidirbinėja". Rankomis maigo krūtį, tampo spenelį, rankomis gali bandyti susirasti kitą krūtį ir pamaigyti ją ar jos spenelį. Mamai tai visiškai nepatinka, tačiau kodėl kūdikis taip elgiasi ir ką daryti - neaišku. Nes bandydama išlaikyti kūdikį prie krūties mama leidžia viską. Toks elgesys dažniausiai pasirodo apie 6 mėnesį. Dauguma kūdikių jau nuo trečio ar ketvirto mėnesio pradeda reaguoti į tai, kas vyksta aplinkoje tuo metu, kai jie žinda krūtį. Gali susidomėjęs liautis žįsti, bandyti pasukti galvą su krūtimi burnoje į garso pusę ar paleisti krūtį ir guguoti su mama ar kalbinti tėtį. Šis išsiblaškymas pasiekia piką apie 6 mėnesį ir kūdikis prie krūties gali tapti nekantrus - pasaulis toks įdomus, jame galima vartytis, liesti, šliaužti ar atsisėsti, o prie krūties viso to daryti negali! Ir kai kurie kūdikiai atranda, kad maigant krūtį galima paskatinti greitesnį pieno tekėjimą, trumpiau užtrukti valgant ir greičiau vėl grįžti prie pasaulio pažinimo pamokų. Dar kiti netyčiomis atranda, kad maigant kitą krūtį, ypač sukinėjant spenelį, pieno tekėjimą galima išgauti greičiau ir gausesnį, o tai reiškia, kad prie krūties bus galima užtrukti dar trumpiau.
Tai priklauso nuo jūsų. Jeigu tai, ką kūdikis daro, jums nėra nemalonu, o gal ir miela, ką nors keisti nėra būtinybės. Tik pagalvokite apie tai, kad vėliau pakeisti kūdikio ar mažo vaiko elgesį gali būti sunkiau (juk visada leisdavai kitą krūtį maigyti!) ir reikės daugiau laiko ir pastangų jį pakeisti ir nesusipykti dėl žindymo. Pagalvokite, ar tai, ką kūdikis daro dabar, norėtumėte, kad jis darytų kai bus pusantrų ar dvejų.
| Veiksnys | Aprašymas |
|---|---|
| Aureolės liaukos | Kiekis ir išskiriamas sekretas padeda naujagimiui rasti krūtį, skatina greitesnį pieno atsipalaidavimą. |
| Krūties dydis ir forma | Normalu, kad krūtys skiriasi dydžiu ir forma, taip pat ir speneliai. Tai gali įtakoti žindymo patogumą. |
| Spenelio forma | Plokšti speneliai gali būti nepatogūs kūdikiui, atsikišę su minkštu ruduoju laukeliu - patogesni. |
| Pieno atleidimo refleksas | Lėtesnis refleksas gali kelti nepasitenkinimą, ypač po operacijų ar traumų, pažeidusių nervinį audinį. |
| Latakų blokada ar mastitas | Gali sulėtinti pieno tekėjimą ir pakeisti jo skonį. |
| Kūdikio elgesys | Rankų judesiai, bandymai maigyti krūtį ar spenelį gali būti susiję su aplinkos stimuliacija ar noru paskatinti pieno tekėjimą. |
Vilkėkite tokius drabužius, kurie neleidžia kūdikiui žindymo metu pasiekti kitą krūtį po marškinėliais. Pabandykite pažadinti pieno tekėjimą prieš duodama kūdikiui krūtį. Išbandykite žindymo karolius. Pradžioje tai gali būti paprasti karoliai, didesnėmis nei 3 cm skersmens detalėmis. Ar tiesiog pakabukas ant virvelės. Stebėkite, ar tai nukreips kuriam laikui kūdikio dėmesį. Užimkite mažąsias rankeles veikla. Galite pasieškoti mažų minkštų (kad jūsų neužgautų, jeigu sugalvotų padaužyti) žaisliukų, įvairių tekstūrų ar skleidžiančių garsus.
Pasakykite, kad liautųsi, nes jums nepatinka. Jeigu nesiliauja, atitraukite nuo krūties ir pasodinkite ant žemės ar šalia savęs, kad nepasiektų krūties. Tokiu atveju tikėkitės ašarų ir rėkimo. Patvirtinkite, jog taip jaustis galima: "Nori sukioti spenelį, bet to daryti negalima. Tau nepatinka, kai yra ne taip, kaip tu norėtum." Kai matote, kad susierzinimą ima keisti paguodos prašymas, paguoskite apkabinimu. Jeigu prašysis prie krūties, vėl perspėkite, kad maigyti negalima. Ir taip kartokite, kol maigymas liausis. Tai vienas iš pirmųjų jūsų bandymų nubrėžti ribas, nustatyti kas galima ir ko negalima. O kas jeigu po to krūties nebeprašys? Jeigu būsite švelni ir kantri, greičiausiai prašys. Galbūt iš karto po incidento nebežįs. Galbūt pradės daryti ilgesnes pertraukas tarp maitinimų. Galbūt žįs trumpiau. Galbūt mažiau žįs dieną, o daugiau žįs naktį. Galbūt toks elgesys atsirado dėl to, kad krūtis buvo siūloma per dažnai (taip kartais irgi nutinka). Tikėtina, kad elgiantis švelniai ir kantriai krūties streikas neprasidės. Jeigu prasidėtų ir tęstųsi, reikėtų išsitraukinėti pieną ir pasiūlyti jį kitais būdais, kad būtų palaikoma pieno gamyba ir užtikrinamas kūdikio poreikis mamos pienui.
