Lietuvoje vyksta reikšminga socialinės apsaugos reforma, kurios tikslas - kiekvienam vaikui, negalinčiam augti su biologiniais tėvais, suteikti galimybę augti saugioje, rūpestingoje šeimoje.
Ši reforma, remiama Europos socialinio fondo plius (ESF+) investicijomis, siekia pakeisti vaikų globos sistemą iš esmės, pereinant nuo institucinės globos prie šeimos aplinkos.
Reforma Lietuvos vaikų globojimo sistemoje
Lietuvoje prasideda viena reikšmingiausių socialinės apsaugos reformų per pastaruosius dešimtmečius. Tai nėra simbolinė iniciatyva - tai realus, struktūrinis pokytis, kuris remiasi ir tarptautine praktika, ir vietos bendruomenių įsitraukimu.
Pokyčiui įgyvendinti pasitelktas Europos socialinis fondas plius (ESF+), skyręs net 11,9 mln. eurų.
Tikslas aiškus: kiekvienas vaikas, negalintis augti su biologiniais tėvais, turi turėti galimybę augti ne globos įstaigoje, o rūpestingoje, saugioje šeimoje.
Kad pokytis būtų tikras, jis turi vykti ne vien sostinės koridoriuose, o kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje, kiekviename miestelyje ar kaime, kur gyvena vaikai.
VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ (toliau - PPI) kokybės politika yra PPI vidaus dokumentas, apibrėžiantis PPI vykdomos veiklos kokybės politikos valdymo tvarką, kuri apima misiją, viziją, vertybes, tikslus ir įsipareigojimus bei organizacines priemones gerinti vykdomos veiklos kokybę.
VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro (toliau - Globos centras) paslaugų gavėjų įgalinimo koncepcija apibrėžia Globos centro darbuotojų taikomas priemones teikiant socialines paslaugas, kuriomis daromas paslaugų gavėjui poveikis formuojant galios santykius: įsitraukimą, dalyvavimą, sąmoningumą ir autonomiją, užtikrinant, kad visiems įvaikintiems vaikams, globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, informacinė psichosocialinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje.
Įgalinančios aplinkos kūrimas - organizacijoje yra ilgalaikė ir nuolatinė veikla.
Neretai, globėjai ar įtėviai, susidūrę su problema kreipiasi į specialistus ir mano, kad netinkamas vaiko elgesys ar kitos, su vaiko susijusios, problemos bus išspręstos suteikus pagalbą vaikui.
Tačiau dažnai vaiko elgesys yra tiesiogiai susijęs su aplinka, kurioje vaikas auga, todėl vienas iš pagrindinių specialisto uždavinių įgalinti vaiko globėją pamatyti savo auklėjimo įgūdžių kokybę, įvertinti savo gebėjimus tvarkytis su iškilusiomis problemomis ir spręsti konfliktines situacijas savarankiškai.
Didelis dėmesys skiriamas paties globėjo elgesiui koreguoti, ugdyti empatiją, suprasti ir atliepti ne tik fizinius, bet ir emocinius vaiko poreikius.
Įžvelgti savo resursus tvarkytis kasdienėse situacijose be specialistų įsikišimo.
Įvertinus problematiką, vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, yra skiriamas psichologas, tačiau su vaiku dirbantis specialistas visada įtraukia į procesą ir suaugusiuosius, auginančius vaiką, organizuoja konsultacijas, teikia rekomendacijas, suteikia grįžtamąjį ryšį apie rezultatus dirbant su vaiku.
Individualaus įgalinimo esmė - nuolatinėmis socialinių paslaugų gavėjo pastangomis, suvokiant savo gebėjimus, pereiti iš pasyvios būklės į aktyviąją.
Individualaus įgalinimo veiksmai ir priemonės: - bendraujame su paslaugų gavėju veiksmingai ir atvirai; - atkreipiame dėmesį į paslaugų gavėjo asmenines patirtis; - atkreipiame dėmesį į paslaugų gavėjo socialines, psichologines ir emocines problemas; - supažindiname paslaugų gavėją su jo teisėmis ir kaip galima jomis naudotis; - pagal individualius poreikius, paslaugų gavėjui ar jo šeimai parengiamas individualus pagalbos planas, išsikeliami uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti; - paslaugų gavėjas išsako savo nuomonę, akcentuodamas savo poreikius ir siekius, prisiima atsakomybę už save ir savo veiksmus; - suteikiame galimybę paslaugų gavėjui laisvai rinktis įgalinančias priemones; - motyvuojame, palaikome ir skatiname paslaugų gavėją stiprinti savo gebėjimus ir tikėti savo jėgomis; - konsultuojame, suteikiame informaciją paslaugų gavėjui aktualiais klausimais.
Individualų įgalinimą rodantys požymiai: - motyvacija būti įgalintam; - informatyvumas, produktyvumas; - dalyvavimas sprendimų priėmime; - pasitikėjimas savimi, gebėjimas pasirūpinti savimi; - tinkamo elgesio įgūdžiai, atvirumas; - pozityvus, į problemos sprendimą orientuotas požiūris; - komunikacija, bendradarbiavimas; - grįžtamasis ryšys.
VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro (toliau - Globos centras) paslaugų gavėjų įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą politikos ir procedūrų aprašu (toliau - Aprašu) siekiama užtikrinti visapusišką paslaugų gavėjų įtraukimą į įstaigos vykdomas veiklas, jų planavimą, numatytų veiklų ir priemonių įgyvendinimą ir veiklos rezultatų vertinimą.
Paslaugų gavėjų įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą būdai: - pagalbos vaikui ir budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams poreikių vertinimas ir pagalbos plano sudarymas.
Paslaugų gavėjai turi galimybę žodžiu, raštu ar kitokiu komunikacijos būdu išreikšti savo poreikius ir dalyvauti poreikių vertinimo ir pagalbos plano kūrimo procese.
Paslaugų gavėjai pasirašo poreikių vertinimo ir pagalbos planavimo formą taip išreikšdami savo dalyvavimą ir sutikimą;
- paslaugų gavėjų dalyvavimas organizuojamuose renginiuose.
Paslaugų gavėjai turi galimybę dalyvauti Globos centro organizuojamuose renginiuose; mokymuose; paskaitose; vaikų stovykloje.
Kartą per metus paslaugų gavėjų prašoma užpildyti paslaugų gavėjų apklausos anketą apie paslaugų naudą, efektyvumą, pasitenkinimą globos centro teikiamomis paslaugomis, paslaugų gavėjų teisių užtikrinimą, įsitraukimą į poreikių vertinimą ir pagalbos planavimą, taip pat prašoma pateikti nuomonę, kokių paslaugų ar mokymų, renginių pageidautų.
Paslaugų gavėjai turi galimybę užpildyti apklausą ir įvertinti organizuojamus renginius, mokymus, paskaitas (kuriems reikalinga registracija), ir suteikti grįžtamąjį ryšį apie juos.
- paslaugų gavėjų skundai, prašymai, pranešimai.
Paslaugų gavėjai turi galimybę raštu, žodžiu ar elektroniniu būdu teikti skundus, prašymus ir pranešimus pagal „Skundų, prašymų ir pranešimų nagrinėjimo tvarkos aprašą“, kurie yra registruojami ir nagrinėjami atitinkamame gautų dokumentų žurnale;
- įsitraukimo vertinimas.
Globos centro Paslaugų gavėjų įtraukimo į individualaus planavimo proceso procedūra numato kaip paslaugų gavėjai yra įtraukiami ir dalyvauja pagalbos planavimo procese.
Pagalbos planas yra pagrindinis darbo su paslaugų gavėjais bei pagalbos planavimo, teikimo ir vertinimo dokumentas, kuriame atsispindi siekiami tikslai, uždaviniai, pagalbos priemonės, įsipareigojimai, terminai bei juos vykdantys asmenys.
Pagalbos poreikių vertinimą ir pagalbos planavimą kartu su šeima atlieka globos koordinatorius pagal poreikį kartu su kitais globos centro specialistais.
Poreikių vertinimas
- globos koordinatorius (pagal poreikį kartu su kitais globos centro specialistais) užmezga kontaktą su globojamu (rūpinamu), prižiūrimu, įvaikintu vaiku, jo globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, įtėviais bei su kartu gyvenančiais jų šeimos nariais ir įvertina visus globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko individualius sveikatos, vystymosi, ugdymo(si), specialiuosius ir kitus poreikius, atsižvelgdamas į globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko gebėjimus, gabumus, situaciją vaiko šeimoje;
- atliekant poreikių vertinimą, išskiriamos globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko, globėjo (rūpintojo), budinčio globotojo ar įtėvių ir kartu gyvenančių šeimos narių stiprybės ir silpnybės tenkinant konkretų poreikį, atsižvelgiama į šeimos siūlymus ir nuomonę.
Plano sudarymas
- remiantis surinkta informacija sudaromas pagalbos planas.
Pagalbos plano peržiūra
- pagalbos planas peržiūrimas atsiradus reikšmingoms aplinkybėms ar iškilus naujiems pagalbos poreikiams, kurie turi įtakos pagalbos plano įgyvendinimui arba kokybiškam paslaugų teikimui.
Paslaugų gavėjų įsitraukimo į individualaus planavimo procesą rezultatai vertinami remiantis paslaugų gavėjų ir specialistų vertinimu.
Paslaugų gavėjai vertina savo įsitraukimą į pagalbos planavimą kartą per metus užpildydami paslaugų gavėjų apklausos anketą.
Globos koordinatoriai paslaugų gavėjų įsitraukimą vertina pagal nustatytus kriterijus naudodami „šviesoforo principą“ („žalia“ - įsitraukia, „geltona“ - iš dalies, „raudona“ - neįsitraukia).
VšĮ "Pagalbos paaugliams iniciatyva" Globos centro nuolatinio tobulinimosi ir mokymosi sistema skirta sistemiškai, nuosekliai ir periodiškai planuoti paslaugų teikimą, įgyvendinti paslaugų teikimo procesus, analizuoti ir palyginti paslaugų teikimo rezultatus bei nusimatyti tobulinimosi veiksmus.
Siekiant tenkinti paslaugų gavėjų, Globos centro darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių poreikius bei lūkesčius ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, periodiškai analizuojamas, vertinamas ir gerinamas paslaugų teikimas, jų naudingumas, prieinamumas, keliama darbuotojų kvalifikacija bei peržiūrimi veiklos rezultatų ar paslaugų teikimo rodikliai.
• planuojamas bendradarbiavimas su partneriais, finansuotojais ar kitomis suinteresuotomis šalimis.
• numatant konkrečios paslaugų kokybės gerinimo ir organizacijos aplinkos, t.y. mikroklimato, infrastruktūros ir pan.
Istorinis kontekstas
Pirmosios vaikų globos institucijos Europoje pradėjo kurtis dar XVII-XVIII amžiuje.
XVIII amžius
Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė 1786 m. įkūrė pirmąją kūdikių prieglaudą.
1791 m. jos iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vienuolės prižiūrėjo apie 400 vaikų.
XIX amžius
1848 m. Kaune įsteigtas lopšelis pamestinukams, vėliau pertvarkytas į nuolatinę vaikų prieglaudą.
1864 m. ten pat įkurti kūdikių auklėjimo namai, kuriuose gyveno apie 40 pamestinukų.
1890 m. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.
XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kituose miestuose labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
Pirmasis pasaulinis karas
Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.
1918-1940 m.
Vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų, tokių kaip Vaikelio Jėzaus draugija ir Šv. Vincento Pauliečio draugija.
1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda „Lopšelis“, kurioje buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus.
Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.
Sovietinis laikotarpis (1940-1990 m.)
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos.
1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų.
1949 m. Lietuvoje veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų.
20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus.
Dabartinė situacija ir deinstitucionalizacijos procesas
Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai buvo pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Tačiau 2015 m. Lietuvoje pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę ir didinti bendruomenines bei šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas.
Šios reformos tikslas - užtikrinti, kad vaikai nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016-2018 m. bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėjo.
2018 m. pabaigoje didžioji dalis (64 %) tėvų globos netekusių vaikų buvo globojami šeimose, 5 % - šeimynose, o 30 % - globos įstaigose.
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių.
Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų.
Pertvarka siekta uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą.
Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai.
Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
„Tačiau kiekviena didelė kelionė prasideda nuo mažų žingsnių. Pradėję vaikų globos pertvarką 2014 metais, visą dešimtmetį daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiai augti savo tėvų šeimose - savivaldybėse šeimoms pradėjome teikti kompleksines paslaugas, sustiprinome jų socialinę priežiūrą“, - kalbėjo ministrė I.
Siekiant stiprinti vaikų teisių apsaugą, gerinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, koordinavimą bei sprendimų skaidrumą, 2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma.
Reforma leido užtikrinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
„Dar laukia daug darbų, tačiau nueitas kelias rodo, kad einame tinkama kryptimi - link visuomenės, kur kiekvienas vaikas yra matomas, girdimas ir mylimas, nes kiekvienas yra vertas augti šeimoje“, - teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I.
Konferencijos dalyvius Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos vardu sveikinęs ir jo žodžius perdavęs Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius kalbėjo, kad Prezidentas visada pabrėžia, jog noras gyventi šeimoje - tai ne prabanga.
Tai pamatinė teisė, kuri turi tapti mūsų visų bendru įsipareigojimu.
Noras tampa tikslu, kai dėl jo sutariame ir dirbame išvien.
„Šiandien, pažvelgę į nueitą kelią, matome, kad pokytis yra įmanomas.
Tačiau mūsų kelionė dar nesibaigė.
Lietuvoje dar yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie laukia savo šeimos.
Vis dar yra šeimų, kurioms reikia paramos.
Todėl svarbu ne tik švęsti pasiekimus, bet ir drąsiai, su atsakomybe žiūrėti į ateitį - išsikelti naujus tikslus ir susitarti, kad jų sieksime kartu.
Mūsų visuomenės ateitis kuriama ne vien politiniais sprendimais ar ekonominiais pasiekimais - ji kuriama kiekvienu žvilgsniu, kiekvienu žodžiu, ji kuriama vaiko ir suaugusiojo ryšiu.
Gyvu kasdieniu buvimu šalia.
Mūsų vaikams reikia mūsų.
Ypač - paaugliams.
O jie dažnai lieka paskutiniai, kai kalbama apie globą.
Bet paaugliai taip pat trokšta artumo, jie nori būti išgirsti, jie nori turėti, į ką atsiremti.
Neatstumkime jų.
Juk paauglystė - tai ne problema, tai - galimybė kurti tvirtą, brandų ryšį visam gyvenimui“, - Prezidento G. Nausėdos žodžius perdavė V.
Lietuvos pasiekimus vaikų globos srityje konferencijoje įvertino Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovė Katarina Ivanković Knežević, spaudos konferencijoje pakvietusi švęsti Lietuvos pasiekimus.
„Nuo institucinės vaikų globos reformos Lietuvoje praėjo 10 metų, ir mes pastebime, kokia sėkminga buvo ši reforma.
Per dešimtmetį vaikų globos įstaigų skaičius reikšmingai sumažėjo, tuo pat metu matėme, kaip stipriai išaugo globa šeimoje ir bendruomenėje.
Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovės nuomone, Lietuvoje vykusi institucinės globos reforma yra viena svarbiausių, įgyvendintų po Nepriklausomybės atkūrimo.
„Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje - skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų.
Europos Sąjungoje vis dar turime nemažai valstybių narių, kuriose šis rodiklis viršija 40 proc.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, kad pastaraisiais metais globos srityje pavyko įgyvendinti išties reikšmingus pokyčius - atrasti naujas globos formas, pritraukti vis daugiau norinčių globoti šeimų, suteikti kokybiškesnių paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams, atsisveikinti su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais.
„Visa tai šiandien leidžia mums empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti, paspartinti jo kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių bei atvertų namų durų“, - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, spaudos konferencijoje ypatingai pabrėžusi vaiko teisę augti saugioje aplinkoje.
Spaudos konferencijoje pristatyta ir šių metų Vaikų globos savaitės temą „Mano akims reikia tavo akių“.
Savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius, kviečiama tapti globėjais, savanoriais.
Viena iš nacionalinės vaikų globos savaitės „Mano akims reikia tavo akių“ organizatorių, globos ekspertė, iniciatyvos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė teigė, kad šūkiu „Mano akims reikia tavo akių“ norima atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta.
„Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems.
Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas.
Mes taip nenorime juo su niekuo dalintis, kad dažnai užmirštame net ir savo vaikus, o ką kalbėti apie tėvų netekusius.
Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini.
Stengiamės apie tai kalbėti žodžiais, veiksmais, gausybe renginių ir edukacinių užsiėmimų“, - kalbėjo R.
Po spaudos konferencijos Prezidentūros kiemelyje buvo rašomi atvirlaiškiai, ant kurių atspaustos šeiminiuose namuose augančių vaikų sukurtos frazės.
Tai vaikų mėginimas prisibelsti į širdis tų, kurie galėtų jiems sukurti namus.
Pristatyta ir naujais eksponatais papildyta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“.
Nuotraukose jautriai įamžinta globojančių šeimų kasdienybė.
Vaikų globos savaitė Lietuvoje tęsis iki liepos 5 dienos.
Šį vakarą, 18.30 val., Vilniaus Katedros aikštėje vyks akcija-performansas „Matau tave“.
Finalinis savaitės renginys - Globojančių šeimų vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“ - vyks liepos 5 dieną nuo 12 iki 16 valandos Trakų rajone, Paluknio aerodrome.
Didžiausias metų renginys sukvies Lietuvos vaikų globos bendruomenę.
Festivalio programoje - koncertas, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės ir daug kitų pramogų.
Vaikų globos savaitės renginiai finansuojami projekto ,,Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas” Nr. 07-016-P-0001 2021-2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Bendruomeniniai vaikų globos namai
Viena iš deinstitucionalizacijos strategijų - bendruomeninių vaikų globos namų steigimas.
Tai mažesnės, šeimos tipo įstaigos, kuriose gyvena nedidelis skaičius vaikų (dažniausiai iki 8).
Utenos rajono savivaldybė yra viena iš savivaldybių, aktyviai dalyvaujančių deinstitucionalizacijos procese.
Čia steigiami bendruomeniniai vaikų globos namai, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas be tėvų globos likęs vaikas galėtų augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje.
Utenos rajono patirtis
Utenos rajono savivaldybėje pirmieji bendruomeniniai vaikų globos namai įsteigti 2017 m.
2018 m. įkurti dar vieni namai.
2024 m. planuojama atidaryti trečiuosius bendruomeninius globos namus, kad neliktų vaikų, gyvenančių didelėse globos įstaigose.
Naujuose namuose gyvens iki 8 tėvų globos netekusių vaikų nuo 3 iki 18 metų.
Utenos rajono savivaldybė, siekdama sukurti vaikams kuo artimesnę namų aplinką, vadovaujasi teisės aktais, kurie apibrėžia reikalavimus bendruomeniniams vaikų globos namams:
Jie turi būti kuriami gyvenamosiose vietovėse, kad vaikai galėtų pasiekti ugdymo įstaigas ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Apibrėžtas minimalus kvadratinių metrų skaičius vienam vaikui, kambarių įrengimas ir baldai.
Nustatyta, kokia teritorijos dalis turi būti skirta vaikų poilsiui ir rekreacijai.
Svarbu paminėti, kad bendruomeniniai vaikų globos namai neturi turėti iškabų ar kitų skiriamųjų ženklų.
Šilutės rajono patirtis
Šilutės rajono savivaldybė taip pat aktyviai dalyvauja institucinės globos pertvarkoje.
2021 m. Saugų vaikų globos namai reorganizuoti ir prijungti prie Vaiko gerovės ir globos centro, kuriame įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai.
Tarptautinė patirtis: įžvalgos iš kaimyninių šalių
Lietuvos pamainai šeimos globos sistemoje galima pasisemti įžvalgų iš kaimyninių ir geografiškai artimų šalių patirties: Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Latvijos ir Čekijos.
Lenkija
Skiria šeimos globą ir institucinę globą.
2020 m. šalyje buvo apie 71 500 globojamų vaikų: 55 500 - šeimose, 16 000 - institucijose.
Šeimos globos centrai - tiek artimos giminystės, tiek profesionalūs globėjai - padeda integruoti ir palaikyti globėjus.
Tačiau nuo 2018 m. galima pastebėti globėjų skaičiaus sumažėjimą (~1,7 proc. 2021 m.
Vokietija
2021 m. buvo ~128 000 globojamų vaikų.
Tai rodo gerą pusiausvyrą: beveik pusė vaikų - šeimose.
Globėjai gauna valstybės finansinę paramą už laiką ir išlaidas.
Danija
Sistema teikia pirmenybę šeimoms, ypač biologinių artimųjų ir „network“ globos formai.
Jei tai neįmanoma, vaikai būna skiriami dirbančioms globėjų šeimoms.
Prieš jiems užaugant institucijose, globėjai apmokami ir gauna kompensaciją.
Latvija
2017 m. iš 6 669 globojamų vaikų: 1 173 - globojamų šeimose (18 proc.), 4 459 - institucijose (67 proc.)
Tačiau nuo 2018-2019 m. situacija keičiasi.
Čekija
Iki šiol vaikai iki 3 metų dažniau patenka į institucijas, nei globojami šeimose.
~1 200 vaikų per metus - daugiausia ikimokyklinio amžiaus - patenka į globos namus.
Iššūkiai ir perspektyvos
Vaikų globos sistemos reforma yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.
Vis dar susiduriama su iššūkiais, tokiais kaip visuomenės stereotipai apie tėvų globos netekusius vaikus.
Taip pat sudaromos sąlygas tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo(si), saviraiškos poreikius, skatinti mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas.
Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai.
Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi - mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus.
