Deinstitucionalizacija - taip vadinama globos namų pertvarka. Lietuvoje vyksta tolimesnė institucinės vaikų globos sistemos pertvarka, kuria siekiama globojamiems vaikams sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką, o geriausiu atveju - rasti žmones, norinčius tuos vaikus globoti šeimoje. Pertvarka siekiama išplėtoti bendruomenines paslaugas taip, kad globos institucijų neliktų. Vaikai, netekę tėvų globos, gyventų globėjų šeimose, o jų nesant - bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Visos pastangos - stiprinti šeimą.
Viešojoje erdvėje retkarčiais pasirodo informacija apie uždaromus vienus ar kitus vaikų globos namus. Šiandien Lietuvoje veikiančios vaikus, neįgalius žmones globojančios institucijos yra atsidūrusios ant pertvarkos slenksčio. Kitais pertvarkos etapais regionuose bus vykdoma infrastruktūros plėtra. Pertvarka lieka pertvarka, tačiau regionuose įsikūrusios globos įstaigos, jų darbuotojai ir globotiniai gyvena savo kasdienį gyvenimą, sprendžia kylančias problemas, įgyvendina projektus, džiaugiasi kad ir nedideliais laimėjimais.
Vietoj vaikų namų - gyvenimas šeimoje arba jai artimoje aplinkoje, vietoj globos namų žmonėms su proto ir psichikos negalia - paslaugos bendruomenėje. Toks yra šalyje vykdomos institucinės globos pertvarkos siekis. Tačiau ar jis virs kūnu Telšių regione?
Institucinės globos pertvarkos iššūkiai ir siekiai
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius dr. J.Ruškus į šias temas gilinasi daug metų, mokslininkas yra pripažintas neįgalumo srities ekspertas, aktyviai dalyvaujantis nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, skirtuose pagrįsti neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių teisių užtikrinimo būtinybę. Jis teigia, kad nuostatos Lietuvoje yra klaidingos ir ne pagal konvenciją. Steigiami grupiniai gyvenimo namai. Mes galbūt nesuvokiame, kad tai nėra konvencijos nuostata ir visiškai neskatina žmonių su negalia socialinės įtraukties ar deinstitucionalizacijos. Vadovaujantis minėta konvencija, žmonės su negalia turėtų gyventi savarankiškai, suteikiant jiems pagalbą bendruomenėje - ten kur gyvena visi žmonės: „Ir kad jie nebūtų laikomi specialiai jiems sukurtose aplinkose, kas ir yra grupiniai gyvenimo namai."
Lietuva, anot J.Ruškaus, prieš dešimtmetį priėmusi įstatymą dėl pertvarkos galimai nesuprato ir nežinojo esmės ir kas skelbiama konvencijoje. Lietuvoje tai nuvilnija, tai ir vėl prityla diskusijų apie institucinės globos pertvarką banga.
Asmeninių asistentų asociacijos vadovas Žilvinas Mišeikis kelia dar vieną problemą - einama lengviausiu keliu ir iš žmonių, turinčių negalią, atimamas veiksnumas. Gruodžio mėnesį diskusija šia tema surengta Nacionaliniame žmogaus teisių forume.
Pasak įstaigos direktorės B. Vaičkienės, vos pradėjusioje veikti įstaigoje gyveno 7 seneliai ir 13 vaikų. Šiuo metu globos namuose yra 70 vietų. Šiuo metu globos namuose auga 41 vaikas. Šeši yra ikimokyklinio amžiaus, kiti 35 lanko mokyklas. Per praėjusius metus įstaigoje buvo apgyvendinti 18 vaikų. Iš globos namų išvyko 19 vaikų - dalis grįžo pas tėvus, kiti paimti laikinai globai, vos vienas - nuolatinei.
Gerosios ir iššūkių kupinos patirtys regionuose
Kalbant apie socialius klausimus, dažnai sakoma, kad Lietuvoje dirbama su pasekmėmis, o per mažai dėmesio skiriama prevencijai. Tačiau galima pasidžiaugti, kad Telšių regiono savivaldybės supranta prevencinių paslaugų svarbą. Telšių regionas džiugina ir vaikų dienos centrų skaičiumi. Telšių rajonas jų turi 10, Plungės rajonas - 5, Mažeikių rajonas - 4, Rietavas - 2 vaikų dienos centrus.
Kalbant apie vaikų globos namų pertvarką, deja, ne visose savivaldybėse ji vyksta sklandžiai. Kaip geruosius pavyzdžius norėčiau paminėti Telšių mieste įsikūrusios VšĮ „Kurkime vaikams rytojų“ iniciatyvą teikti bendruomeninių vaikų globos namų paslaugas, taip pat ir institucinės globos pertvarkos projekto rėmuose. Tenka apgailestauti, kad Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybėse dar nėra tokių paslaugų. Rietavo socialinių paslaugų centras globoja 3 vaikus, o Bendruomeniniame pagalbos vaikams centre Mažeikiuose globojami 29 vaikai. Prie gerųjų pavyzdžių tai pat norėčiau paminėti Plungę. Plungės rajono savivaldybėje į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtraukti Plungės vaikų globos namai pernai rugsėjį reorganizuoti prijungiant juos prie Plungės socialinių paslaugų centro.
Kaip viena iš priemonių atsisakyti vaikų globos namų įvardijami budintys globotojai. Šie žmonės laikinai esant sudėtingai situacijai gali priimti globoti vaikus. Tenka apgailestauti, tačiau dar ne visose savivaldybėse pavyko išplėtoti budinčių globotojų veiklos paslaugą. Džiugu, kad šią paslaugą pertvarkos projekto rėmuose teikia Telšių socialinių paslaugų centro struktūrinis padalinys Globos centras.
Globos namų pertvarka - tai ne tik tėvų globos netekę vaikai, bet ir žmonės su proto ir psichikos negalia. Šiuo metu 5 Dūseikių socialinės globos namų gyventojai gyvena grupinio gyvenimo namuose, tačiau net 240 tebegyvena institucijoje.
Sunku būtų išskirti vienareikšmiškai, ar dideli pokyčiai įmanomi tik nuleidžiant juos savivaldybėms iš viršaus. Telšiai ir Plungė - aktyvūs bandomųjų paslaugų viešųjų pirkimų dalyviai. Štai Telšiuose teikiamos projekto finansuojamos budinčių globotojų ir bendruomeninių vaikų globos namų bandomosios paslaugos, jie dalyvavo ir palydimosios globos pirkime. Mažeikiuose yra grupinio gyvenimo namai žmonėms su proto negalia. Rietavas gyventojų skaičiumi yra maža savivaldybė, tačiau aktyviai domisi naujovėmis. Tuo pačiu suvokiu, kad pokyčiams reikia laiko, tinkamo įsivertinimo ir pasirengimo. Taip pat reikalingas ir visos visuomenės sąmoningumo augimas. Juk tiek metų buvo įprasta, kad „kitokie“ visuomenės nariai gyvena izoliuoti, neretai net nematomi.
Bendruomeniniai namai ir socialinės dirbtuvės: nauja realybė
Į grupinio gyvenimo namų ir apsaugotų būstų žmonėms su psichosocialine ar intelekto negalia pristatymą buvo atėję ir keli Latvygalos bei Pavasario gatvių gyventojai. „Kitokie žmonės, turintys negalią, moko sveikuosius. Moko padėti, užjausti, suprasti, išreikšti jausmus, kartais išspaudžia ir negeras emocijas, ašaras. Tokios mintys skambėjo po žmonių su negalia dienos centro, kurį lanko žmonės su psichine psichosocialine ar intelekto negalia, pasirodymo, kuris vyko pristatant grupinio gyvenimo namų statymo Biržuose planus. Biržų pilies arsenalo salėje vyko pristatymas grupinio gyvenimo namų ir apsaugotų būstų, kurie statomi psichosocialinę ar intelekto negalią turintiems, galintiems su pagalba gyventi savarankiškai žmonėms. Pasak S. Gudienės, dviejuose planuojamuose statyti namuose gyvens po 10 žmonių. Dieną jie turės savo veiklą - vieni eis į žmonių su negalia dienos centrą, kiti į socialines dirbtuves.
Antruoju etapu pereita nuo institucinės globos. Trečiu etapu planuojama, kad nuo 2030 metų į didelius globos namus, kur gyvena psichikos ar intelekto negalią turintys neįgalieji, lengvesnę diagnozę turintys žmonės nebebus priimami. Jie bus apgyvendinti bendruomeniniuose grupinio gyvenimo namuose. Tad tam savivaldybės turi pasiruošti ir turėti infrastruktūrą, kad būtų, kur šiuos žmones apgyvendinti.
T. Skemų socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja Greta Žilėnienė pasakojo, kad jų globos namuose yra 323 gyventojai. Prieš penkerius metus Skemų socialinės globos namai nusipirko pastatą, jį suremontavo ir įrengė pirmus savarankiško grupinio gyvenimo namus. Į juos iškėlė 10 gyventojų. Ne visi norėjo ir galėjo gyventi savarankiškai. Bet tie, kurie gyvena, tuo džiaugiasi. „Mes skatiname juos užsiiminėti socialinėse dirbtuvėse, įvairiose veiklose. Reikia galvoti - jei tai būtų mano artimas, kokios gyvenimo sąlygos jam būtų tinkamos. Aš tikrai nenorėčiau, kad jis gyventų institucijoje, kur būna 300 žmonių. Anksčiau jie laukdavo eilėse, kol prieis prie dušo, tualeto“, - kalbėjo S.
Rokiškio rajono Velykalnio bendruomenės pirmininkas Stasys Mekšėnas sakė, kad prieš jų bendruomenėje statant grupinio gyvenimo namus apėjo gyventojus ir apklausė, ar jie tam neprieštarautų. „Jokių problemų. Penkerius metus mūsų bendruomenėje 10 žmonių gyvena. Prie jų dar būna 6 darbuotojai. Mandagūs, sveikinas, žvejoja, sportuoja. Bendruomenės pirmininkas sakė, kad šie žmonės labai nori padėti. Dažnai iš šių namų skambina ir klausia, kuo galėtų padėti. „Nesuprantu, kodėl kai kas pas jus prieštarauja, kad tokie namai atsirastų? Gerai Seimo narys pasakė, kad gyvenime visiems visko gali nutikti. Džiaukitės, kad tokius namus pastatys. Yra finansai, darbuotojai turi darbą. Tai didelis dalykas. Visi senstame, tėvai miršta. O kur dėtis žmonėms su negalia? O bijoti, kad padaugės nusikaltimų, nereikia. Nėra jokios agresijos, nusikaltimų. Penkerius metus gyvename - jokios policijos neteko kviesti“, - biržiečiams kalbėjo S. Jam antrino G. Žilėnienė. Ji sakė, kad su neįgaliaisiais nuolat būna socialiniai darbuotojai. Jie jaučia ir mato, jei žmogus pradeda neadekvačiai elgtis ar kalbėti. „Bet paūmėjimai ligoniams būna ir gyvenant namuose. Tuomet kviečiami medikai. Juk ir šeimose visko būna.“
G. S. Gudienė paaiškino, kad dalis žmonių, kurie būtų apgyvendinti naujuose globos namuose, tyliai ramiai gyvena seniūnijose. „Mes juos norėsime susigrąžinti. Iš Skemų socialinės globos namų gyventojų, kurie norės sugrįžti į Biržų rajoną ir atitiks poreikį ilgalaikei socialinei globai grupiniuose gyvenimo namuose, bus paimami prašymai. Patyrę Skemų socialinės globos namų socialiniai darbuotojai, bendradarbiaudami su Biržų seniūnijų socialinio darbo organizatoriais, įvertins poreikį šiai paslaugai, bus įvertinamas asmens negalios dydis. Dar vienas dalykas - bus 6 mėnesių adaptacinis periodas. Biržiečiams buvo paaiškinta, kad šie žmonės gyvena po 1-2 kambariuose. Vienas darbuotojas su šiais žmonėmis būna visą parą. G. Žilėnienė sakė, kad reikia tik įsivaizduoti, kiek tenka įdėti pastangų, kad šitie žmonės iš kambario išeitų, užsiimtų veiklomis. S. Gudienė paaiškino, kad Savivaldybė turės turėti savo infrastruktūrą. Auga daug autistiškų vaikų, yra daug žmonių su intelekto negalia ir psichikos ligomis. Valstybiniai globos namai užpildyti. Šiuo metu rajone yra keli žmonės, dėl kurių specialistai suka galvas, kur šiems reikės keliauti.
Nuvilnijus socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitei, dėkojame visiems svečiams, verslo atstovams, bendrakeleiviams, kurie palaikė savo dėmesiu, užsuko į dirbtuves ir įkvėpė veikti dar plačiau! Duris visuomenei atvėrė net 33 socialinės dirbtuvės, kurių lankytojai supažindino su prekių gamyba. Socialinėse dirbtuvėse dirba žmonės, kuriems dėl tam tikrų intelekto ir (ar) psichosocialinės negalios sąlygotų priežasčių yra sunkiau įsidarbinti darbo rinkoje. Dirbtuvių lankytojai - žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia.
Dalinamės socialinių dirbtuvių atsiliepimais apie ką tik įvykusias atvirų durų dienas. Į Kaune įsikūrusias socialines dirbtuves „Pilnos širdys“ užsuko Kauno rajono savivaldybės meras Valerijaus Makūnas, vicemeras Lukas Alsys ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė. Čia, jau nuo 2020 m. veikiančiose dirbtuvėse, asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia kasdien savo rankomis gamina sąsiuvinius, bloknotus, užrašų knygeles, atvirukus, knygų skirtukus ir specialius sąsiuvinius Valdorfo mokykloms. Dirbtuvėse kas dieną vienu metu kartu darbuojasi 16 žmonių. „Pagrindinis mūsų darbo principas - komandiškumas ir bendruomeniškumas. Drauge planuojame gamybą, pasiskirstome užduotimis, kiekvienam pagal jo galimybes pritaikome darbo vietą ir darbo procesą. Kiekvienas dirbtuvių dalyvis žino, kaip gaminamas galutinis produktas nuo pradžios iki pabaigos, kiekvienas gali atlikti keletą funkcijų.
„Tauragės socialinės dirbtuvės „Metų ratas“ gegužę švenčia pirmąjį gimtadienį. Socialinių dirbtuvių veiklos jau išbandytos visais metų laikais. Gegužės 6-ą dieną tauragiškiai, pavieniai ar organizacijų, verslo atstovai, buvo pakviesti į atvirų durų dieną. Sulaukta daug svečių, atvyko ne tik tauragiškiai, bet ir būrys viešnių iš Kelmės specialiosios mokyklos. Su kelmiškiais ir visais tądien atvykusiais į atvirų durų dieną pasidalinome savo patirtimi, bendravome prie arbatos puodelio, pavaišinome. Vaišes svečiams siūlė ir aptarnavo drąsiausioji socialinių dirbtuvių „Metų ratas“ dalyvė Vida. Atėjusieji pamatė, kaip atrodo dirbtuvių dalyvių darbo diena, kaip gimsta rankų darbo gaminiai. Socialinių dirbtuvių lankytojai papasakojo svečiams, kaip jie jaučiasi, kas sekasi geriau, o kas sunkiau. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė Kristina Anulienė ir direktorės pavaduotoja Tauragės padalinyje Zigmunda Menclerienė papasakojo ir savo patirtis. Į atvirų durų dienos svečių klausimus atsakinėjo visa socialinių dirbtuvių darbuotojų komanda. Atvirų durų dienos išvakarėse užsuko ir Seimo narė, šilutiškė Daiva Žebelienė.
„Asociacijos „Žadeikių sūkurys“ socialinės dirbtuvės „Skoniukas“ nori pasidalinti džiugiomis Atvirų durų dienos akimirkomis! Džiaugiamės, kad šventės metu sulaukėme gausaus būrio svečių: bendruomenės narių, draugų ir visų, kuriems rūpi socialinė įtrauktis bei prasmingas užimtumas. „Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie atsiliepė į kvietimą ir aplankė mūsų socialines dirbtuves per atvirų durų dienas. Jūsų apsilankymas mums labai svarbus - džiaugiamės galėję Jus sutikti ir pabendrauti. Buvo gera pristatyti savo veiklas ir pasidalinti tuo, kuo gyvename kiekvieną dieną, suteikiant galimybę iš arčiau pažinti mūsų dirbtuvių aplinką ir darbo ritmą. Visi nuolatos esate labai laukiami - mūsų durys visada atviros bendruomenei.
Palangos miesto soc. „Atvirų durų dienomis svečiai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su socialinių dirbtuvių veikla, pasigrožėti sukurtais gaminiais. Tai buvo kupina įspūdžių ir šilto bendravimo diena. Socialinių paslaugų centro direktorė Daiva Dekontaitė svečius supažindino su projekto tikslais, vykdomų veiklų įvairove, lankytojų dienos ritmu. O meistrė Ingrida Kubilė akcentavo asmenų su intelekto negalia įsidarbinimo atviroje rinkoje galimybes, lavinimą ir palaikymą bendrųjų ir specialiųjų darbinių įgūdžių svarbą, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas. Užimtumo tarnybos atstovė pristatė, kokios galimybės asmenims su negalia įsilieti į darbo rinką Palangoje. Ačiū kiekvienam, kuris užėjo, apžiūrėjo, klausinėjo ir džiaugėsi kartu su mumis Palangos socialinių dirbtuvių pasiekimais. Socialinių dirbtuvių dalyviai sparčiai mokosi ir tobulėja. Mūsų socialinių dirbtuvių gaminiai - aukštos kokybės, esame sudarę konsignacinę sutartį su Palangos oro uostu ir su Palangos turizmo informacijos centru.
- Palangos miesto soc. „Po atvirų durų dienų sukūrėme filmuką, į kurį sutalpinome daug šilumos, atvirų ir nuoširdžių pasisakymų. Filmuke socialinių dirbtuvių dalyviai, papasakojo kaip gimsta mūsų rankų darbo keramikos gaminiai, apie atmosferą dirbtuvėse , bendrystę ir draugystę. Pristatėme dirbtuvėse gaminamą produkciją ir teikiamas paslaugas, atvėrėme duris tiems, kurie norėjo pamatyti mūsų erdves, išgirsti apie žmonių su negalia gebėjimus, užimtumo ir darbo poreikius bei galimybes. Gegužės 9-ąją kartu su organizacija „Septynios akimirkos“ surengėme jaukius „Socialinius pusryčius“, kurie tapo puikia proga pokalbiams, dalijimisi patirtimis ir bendrystei.
„Gegužės 7 d. Jurbarko socialinėse dirbtuvėse vyko atvirų durų diena “Ateik! Susipažink! Patirk!”. Norime pasidalinti nuotraukomis , kaip mums sekėsi. Į renginį kvietėme verslo ir įstaigos atstovus, bendruomenę. Atvirų durų dienos socialinėse dirbtuvėse - galimybė išgirsti vienas kitą. Tai vienas iš pagrindinių Pertvarkos projekto siekinių - kurti įtraukią bendruomenę, kurioje asmenys su negalia pagalbą ir paslaugas gauna bendruomenėje, o ne nuošalėje, uždaroje institucijoje. Džiugu, kad renginys sulaukė ir politinio dėmesio - į kelias dirbtuves užsuko vietos savivalda ir politikai kraštiečiai.
Šakių rajono pavyzdys: sėkminga pertvarka
Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centras, įkurtas prieš 23 metus, kai nedarbas, alkoholizmas, skurdas ir net vaikų valkatavimas kaime buvo pasiekęs piką, kaip tik ir yra tokia institucija. Šiuo metu centras pertvarkomas, didžiulės erdvės skendi neįprastoje tokioms įstaigoms tyloje. Patalpose, kuriose anksčiau gyveno globojami vaikai, dabar įsikūrė šeimų krizių centras, atskirame fligelyje - Vaikų dienos centras, kurio patalpos buvo išplėstos, suremontuotos, pritaikytos neįgaliesiems, įsigyti nauji baldai ir įranga. Kaip papasakojo centro direktorė Audronė Petrovienė, atnaujininus Vaikų dienos centrą, jame kasdien lankosi 25 vaikai nuo 7 iki 16 metų (anksčiau - 15 vaikų). Tai vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose, čia stiprinami ir jų tėvų socialiniai tėvystės įgūdžiai, siekiama mažinti vaikų ir tėvų socialinę atskirtį. Vaikai čia pietauja ir ruošia pamokas, dirba kompiuteriu, merginos mokosi siūti, vaikams rengiami įvairūs meninio ugdymo užsiėmimai.
Netoliese Vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro esančiuose daugiabučiuose įkurti ir dveji nauji bendruomeniniai vaikų globos namai. Pirmieji įkurti, sujungus du 4 ir 2 kambarių butus, esančius pirmajame aukšte, kad galima būtų pritaikyti neįgaliesiems. Čia įkurtos 8 vietos vaikams, o kitame daugiabutyje esančiame 4 kambarių bute - 5 vietų bendruomeniniai vaikų globos namai. „Kad žinotumėte, kaip vaikai laukė šitų namų! Vis bėgdavo pasižiūrėti, kaip vyksta remonto darbai „jų namuose“, kada gi pagaliau galės juose apsigyventi“, - pasakojo centro vadovė A. Petrovienė. Šiuose namuose dabar gyvena 6 globotiniai nuo 10 iki 19 metų. Jais rūpinasi socialinė darbuotoja ir jos padėjėja. Pasak A. Petrovienės, institucijose globojamų vaikų nuolat mažėja ir šiuo metu juos keičiantys bendruomeniniai namai yra teisinga ir pasiteisinanti kryptis. „Vaikų savijauta ir savivertė akivaizdžiai keičiasi. Jiems labai svarbu, kad gyvena daugiabutyje, eina į tą pačią laiptinę, kaip ir kiti kiemo vaikai, ir ant kaktos nebejaučia to gėdingo globos namų gyventojo antspaudo.
Šakiuose ši pertvarka vykdoma išties sėkmingai - per pusantrų metų nė vienas iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas nebuvo apgyvendintas institucijoje, visi namų šilumą rado pas globėjus. Tačiau globėjai - tik viena pertvarkos dalis. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Savukaitienė pripažįsta, kad nors Šakių rajone aktyviai dirbama globėjų - tiek laikinųjų, nuolatinių, tiek budinčiųjų - rengimo klausimu, jų skatinimo finansine parama linkme, tačiau kol kas šiuo metu Šakių vaikų globos namuose gyvena 12 mūsų rajono vaikų (iš viso globos namuose gyvena 28 vaikai). Akivaizdu, kad kai bus pastatyti bendruomeniniai globos namai, kuriuose turėtų gyventi iki aštuonių vaikų, savivaldybė savo rajono vaikais bus visiškai pasirūpinusi. „Pagal visus turimus duomenis, į bendruomeninius vaikų globos namus turėtų persikelti visi Šakių rajono nepilnamečiai vaikai, kurių iki 2021 m. pabaigos turėtų būti apie penkis-šešis. Kol pasibaigs statybos, keturi vaikai iš 12 taps pilnamečiais. Manoma, kad iki 2023 metų pabaigos Šakių vaikų globos namuose turėtų likti aštuoni nepilnamečiai vaikai iš kitų savivaldybių (Kauno ir Kazlų Rūdos). Kiekviena savivaldybė yra atsakinga už savo rajono vaikus, tad tikimės, kad Kauno ir Kazlų Rūdos savivaldybės imsis priemonių ir savo vaikus apgyvendins įtėvių, globėjų šeimose“, - sako M. Savukaitienė.
Kalbant konkrečiau apie patį „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Šakių rajone“ projektą, galima paminėti, kad šeimos modelio bendruomeniniai globos namai turi būti pastatyti iki 2021 m. pabaigos, paslaugos teikimo partneriai - Šakių vaikų globos namai. „Šiai dienai yra nupirkta techninio projekto parengimo paslauga. Yra rengiamas projektinis pasiūlymas“, - informavo savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė. Apie 120 kv. m. vieno aukšto namuose, kaip minėta, gyventų iki 8 vaikų. Name bus įrengta drabužinė, bendrasis kambarys (valgomasis, žaidimų, bendravimo), miegamieji-vaikų individualios veiklos kambariai, kuriuose įrengtos pamokų ruošos bei poilsio vietos, vonios (dušo) ir tualeto patalpos, skalbimo, džiovinimo ir lyginimo patalpa arba tam skirta vieta, virtuvė. Viename kambaryje gyvens po du vaikus. Su aštuoniais vaikais pakaitomis dirbs penkis darbuotojai, - tam, kad būtų pastebėtas kiekvienas vaikas, skirtas individualus dėmesys. „Bendruomeniniuose vaikų globos namuose aktualu dirbti ne su grupe, o auginti konkretų vaiką. Svarbu, kad kiekvienas vaikas turėtų savą suaugusįjį, kuriuo gali pasikliauti, atsiremti, pasitarti ir išsipasakoti. Reikia perduoti šeimos tradicijas, kad supratimą apie šeimą ir įgūdžius užaugę vaikai išsineštų į savarankišką gyvenimą. Dabar vaikų globos namuose augantys vaikai, sulaukę pilnametystės, dažnai nemoka gyventi savarankiškai, jiems sudėtinga planuoti savo išlaidas, jie neįgyja socialinių įgūdžių, nenori imtis elementarių buities darbų. Bendruomeniniai vaikų globos namai - tarsi maža šeima, kurioje jie viso to išmoks“, - sako M. Savukaitienė.
Akivaizdu, kad Šakiai su institucinės globos pertvarka tvarkosi kone pavyzdingai. Be to, atremiant mitus apie globojamus vaikus galima paminėti, kad net tyrimais nustatyta, jog globojami vaikai turi aukštesnį intelektą, geriau mokosi ir turi geresnius šeimos ryšius globojančioje šeimoje negu vaikai, kilę iš panašių socialinės rizikos šeimų, tačiau likę su tėvais arba augantys globos namuose.
tags: #globos #namu #pertvarkos #atgarsisi
