Globos namai - tai vieta, kurioje senyvo amžiaus žmonės ir suaugę neįgalieji praleidžia nemažą savo gyvenimo dalį. Todėl itin svarbu, kad globos namai užtikrintų ne tik tinkamą priežiūrą, bet ir galimybę palaikyti ryšius su artimaisiais, jaustis bendruomenės dalimi ir gyventi visavertį gyvenimą.
Viliaus Gaigalaičio globos namų kokybės politika
Viliaus Gaigalaičio globos namų (toliau - Globos namai) kokybės politika yra neatsiejama įstaigos vizijos, misijos ir strateginių veiklos tikslų dalis. Ji pabrėžia tokius svarbius aspektus kaip atsakingumas ir profesionalumas. Atsakingumas reiškia atsakomybę už savo darbus, sprendimus ir rezultatus. Profesionalumas - visi esame savos srities specialistai ir kiekvieną darbą atliekame kokybiškai ir sąžiningai.
Globos Namų Strateginiai Tikslai Ir Prioritetai
Viliaus Gaigalaičio globos namų strateginiai veiklos tikslai apima platų spektrą paslaugų, skirtų gyventojų gerovei užtikrinti. Tai apima socialinę globą, slaugą ir sveikatos priežiūrą, pritaikytą individualiems poreikiams. Siekiama tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno gyventojo reikmes, užtikrinant pasirinkimo laisvę ir galimybę įgyvendinti asmeninius poreikius. Vienas iš svarbiausių tikslų - sudaryti galimybę palaikyti ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene.
Įstaigos teikiamos paslaugos:
- Socialinio darbo, bendravimo ir konsultavimo paslaugos
- Būsto paslaugos
- Maitinimo paslaugos
- Asmeninės higienos ir buitinės paslaugos
- Slaugos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos
- Transporto paslaugos
- Religinių apeigų paslaugos
- Psichologo paslaugos
Nusprendę apsigyventi globos įstaigoje, asmenys čia gyvena ilgą laiką. Todėl darbuotojų bei artimųjų bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus, siekiant užtikrinti kokybišką gyvenimą, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius ar sveikatos būklę. Socialiniai darbuotojai aktyviai įtraukia šeimos narius į globos namų bendruomenės gyvenimą.
Kartų Bendravimas: Moksleivių Vizitas Slaugos Namuose
Vienas iš būdų skatinti bendravimą ir mažinti atskirtį tarp kartų - moksleivių vizitai slaugos namuose. Kauno jėzuitų gimnazijos ir Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokiniai, apsilankę slaugos namuose „Addere Care“ Trakuose, patyrė, kad toks bendravimas teikia abipusį džiaugsmą. Slaugos namuose „Addere Care“ Trakuose dieną praleidę mokiniai įsitikino, kad toks bendravimas - tai didelis abipusis džiaugsmas. Senolių lankymas slaugos namuose yra įtrauktas į mokyklų ugdymo planus.
11-15 metų moksleiviai prisipažino, kad truputį nerimavo, ar jiems pavyks rasti bendrą kalbą su senoliais. Tačiau nerimas kaipmat išgaravo išvydus, kaip nušvito čia gyvenančių senolių akys susitikus su vaikais. Po trumpos pažinties vaikai gavo užduotį - trumpam tapti žurnalistais ir paruošti straipsnį apie šių namų svečius. Nuostaba ir džiugesys vaikų veiduose rodė, kad pašnekovų istorijos juos ne tik sudomino - jie rado ir bendrų, juos siejančių dalykų.
Senjorų Perspektyva: Bendravimo Svarba
Paklausti, kas senolius šiame gyvenimo etape labiausiai džiugina, kone visi akcentavo, kad jiems išskirtinai svarbus - bendravimas. Kaip sakė „Addere Care“ namuose besisvečiuojanti ponia Nijolė (86 m.), galimybė bendrauti su jaunais žmonėmis jai didžiulis malonumas. „Man - tai galimybė pasijusti XXI amžiaus žmogumi“, - sakė moteris. Visą gyvenime medike dirbusi p. Nijolė pridūrė: „Mano akys ir širdis džiaugiasi matant jaunus žmones. Bendravimas man labai daug reiškia. Visą gyvenime maniau, kad svarbiausia - mokėti bendrauti su visais ir apie viską. Stengiausi suteikti žmogui malonumą, kad po susitikimo jis išeitų šypsodamasis.“ Beje, jaunatviškumu trykštanti p. Nijolė prisipažįsta, kad labai mėgsta muziką.
Čia gyvenanti ponia Vladislava (92 m.) sako neturinti savo šeimos ir vaikų, todėl ypač vertina galimybę bendrauti su jaunais žmonėmis. Akordeonu jaunystėje daug grojusi ir muziką iki šiol ypač mėgstanti moteris vaikams atvirai pasakojo savo gyvenimo istoriją.
Gyvenimo Istorijos: Patirtis Ir Išmintis
Susitikimų metu senoliai dalinosi savo gyvenimo istorijomis, patirtimi ir išmintimi. Savo gyvenimo istorija pasidalinęs ponas Leonas sako, kad visą gyvenimą buvo tarsi darbinis arklys. Su senele augęs vyras nuo 13 metų pradėjo dirbti, kad padėtų išgyventi tuometinei savo šeimai, kurioje buvo neįgalių asmenų. Kad ir kaip Leonas norėjo mokytis, bet apie mokslus galėjo tik svajoti. Vėliau vyras daug dirbo, kad galėtų pasirūpinti jau savo šeima ir išleisti savo vaikus į mokslus.
Siuvėja buvusi ponia Janina (86 m.) vaikams sakė, kad jos vertybės - kuklumas ir nuoširdumas. Moteris savo vaikų turėti negalėjo, tačiau įsivaikino dukrą ir dėl to niekada nesigailėjusi. Nuoširdumu spinduliuojanti moteris sako, kad būdama siuvėja siūdavo ir tiems, kas išgalėdavo susimokėti, ir tiems, kam pinigų neužtekdavo.
Tai tik keletas gyvenimo istorijų, kurias išgirdo su senoliais bendravę vaikai.
Atsiliepimai Po Susitikimo
Pasibaigus susitikimui gimnazistai dalinosi, kad bendravimas su senoliais jiems teikė džiaugsmo. Sudomino jų gyvenimo istorijos (jos nebuvo rožėmis klotos), žavėjo senolių išmintis, nuoširdumas, kantrybė ir tai, su kokia meile jie bendrauja.
Socialinių Paslaugų Gavimas
Norint gauti socialines paslaugas, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės, todėl dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, yra išrašomas asmens siuntimas į globos namus (toliau vadinama- siuntimas). Siuntimą išrašo savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl socialinės globos skyrimo. Siuntimas per 3 darbo dienas nuo jo išrašymo dienos pateikiamas (išsiunčiamas) asmeniui (globėjui, rūpintojui). Siuntimo kopija pateikiama globos namams, į kuriuos asmuo siunčiamas. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui dienos.
Gyvenimo Kokybės Modelis Ir Vertinimas
Globos namuose taikomas gyvenimo kokybės modelis, kuris remiasi R. L. Schalocko teorija. Šis modelis apima įvairias gyvenimo kokybės sritis, tokias kaip emocinė gerovė, tarpasmeniniai santykiai, materialinė gerovė, asmeninis tobulėjimas, fizinė gerovė, savarankiškumas, teisės ir socialinė įtrauktis.
Gyvenimo kokybė vertinama individualios anketinės apklausos būdu. Apklausos rezultatai naudojami siekiant nustatyti gyventojų poreikius ir tobulinti globos namų veiklą.
Gyvenimo kokybės vertinimo etapai:
- Pirmą kartą (t. metus: birželio ir lapkričio mėnesiais.
- Kokybė vertinama vieną kartą per metus - lapkričio mėnesį.
- Įvertinus anketinės apklausos metu gautus rezultatus.
- Lapkričio mėn. birželio ir lapkričio mėn. gautus rezultatus.
Plane nusimatomos veiklos, priemonės ir uždaviniai. Rezultatus, rodmenimis - tai leidžia įvertinti gyventojų pasitenkinimo gyvenimo kokybės sritimis pokytį.
Bendravimo su Artimaisiais Svarba
Nusprendę apsigyventi globos įstaigoje, asmenys čia gyvena ilgą laiką. Todėl darbuotojų bei artimųjų bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus, siekiant užtikrinti kokybišką gyvenimą, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius ar sveikatos būklę. Atsiskyrimas nuo artimųjų gali sukelti didelę psichologinę įtampą, todėl globos namų darbuotojai stengiasi padėti gyventojams išlaikyti prasmingus, šiltus, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius su artimaisiais.
Socialiniai darbuotojai aktyviai įtraukia šeimos narius į globos namų bendruomenės gyvenimą. Artimieji kviečiami dalyvauti susitikimuose, kuriuose aptariami gyventojų poreikiai, laisvalaikio užimtumas, sveikatos priežiūra ir kitos svarbios temos. Globos namuose didelis dėmesys skiriamas asmens turimų įgūdžių palaikymui, savarankiškumo skatinimui bei privatumo užtikrinimui.
Globos Namų Gyventojų Lūkesčiai ir Realybė
Apie artimojo priežiūrą globos namuose senatvėje svarsto net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, tačiau kas penktas bent kol kas nemano, kad jiems tinkami globos namai Lietuvoje apskritai egzistuoja. Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R. Naujanienė. Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Senjorams irgi norisi į kavinę, grožio saloną, bažnyčią ar parduotuvę“, - sakė VDU mokslininkė.
Pažangiose Vakarų pasaulio šalyse globos namai dažniausiai steigiami miestuose ir miesteliuose, kuriami netgi nedideli kvartalai, pritaikyti senjorams, kad namų gyventojai jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais ir turėtų galimybę lengvai bendrauti ne tik su globos namų gyventojais.
Reikalavimai Prasilenkia Su Realija
Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka. Numatyti asmeniniai baldai: lova, spintelė ir kėdė labiau primena gydymo įstaigos aplinką nei socialinės globos namus, kuriuose žmogus praleidžia ne vienerius metus. „Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos.
Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Vienviečiai kambariai ar šeimyniniai numeriai - ateities siekiamybė.
Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. Mažuose globos namuose sudėtingiau vykdyti užimtumo veiklas, skirti daugiau dėmesio gyventojų sveikatinimui galimybės beveik nėra. Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos. Antra vertus, didesnėse įstaigose gyventojus galima atskirti ir apgyvendinti, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, ligas, mažai įstaigų priima žmones su senatvine demencija ir turi galimybių tinkamai jais pasirūpinti.
„Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi“, - kalbėjo J. Brigmanas.
Pašnekovo žodžiais, globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. „Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais. Kalbant apie orią senatvę globos namuose, visų pirma, būtina keisti požiūrį į globos namus ir jų gyventojus“, - atkreipė dėmesį asociacijos pirmininkas.
Rinkdamiesi globos namus, vieniši senjorai ar artimieji, įprastai domisi įstaigomis, esančiomis netoli jų gyvenamosios vietos. „Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Ieškant tokių globos namų verta remtis rekomendacijomis, atsiliepimais“, - įsitikinęs pašnekovas.
Svarbiausia - Ne Kaina
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas pabrėžė, jog, kalbant apie šiuolaikiškus globos namus, svarbios tampa ne tik buities sąlygos: tvarkingos patalpos ir aplinka, patogūs, gyventojams pritaikyti kambariai su funkcinėmis lovomis, specialiais čiužiniais, mažai ar sunkiai judantiems gyventojams, įrengtais pagalbos iškvietimo mygtukais ar baldais, pritaikytais sunkiai judantiems žmonėms. Ne mažiau nei pritaikyta buitis, svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos. Jei globos namuose žmonės visos dienos neleidžia sėdėdami ant sofos ir žiūrėdami televizorių, jie, remiantis šiandienos standartais, jau galėtų būti laikomi šiuolaikiškais.
Pašnekovo įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias - savininkų požiūris. Jei jie supranta, kad gyventojams neužtenka dažais kvepiančių sienų, kad būtina užtikrinti kokybišką užimtumą, laisvalaikį, bendravimą ne tik su globos namų gyventojais, bet ir vietos bendruomene, didelis dėmesys skiriamas gyventojų sveikatinimui, fizinės būklės palaikymui ir gerinimui - kineziterapeutų, ergoterapeutų konsultacijoms, fizioterapijos procedūroms, masažui, tokie globos namai jau galėtų būti išties pavyzdiniai.
V. Bagdonas taip pat sutinka: apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui. Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje. Panašiais atvejais ypač svarbūs tampa atsiliepimai, kitų patirtis.
Renkantis globos namus specialistas nepataria žavėtis mažiausia kaina, mat užtikrinti maksimalų komfortą ir kokybiškas paslaugas kainuoja. Svarbu suprasti, kad senyvo amžiaus artimieji globos namuose gyvens ne vieną dieną, tad pačios įstaigos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, keičiantis jų poreikiams ar sveikatos būklei, yra ypatingai svarbus.
tags: #globos #namu #gyventojams #truksta #bendravimo #su
