Gintautas Pangonis, žymus Lietuvos verslininkas, kurio turtas 2019 m. buvo įvertintas 61 mln. eurų, o jam priklauso 43,5 proc. „Grigeo“ akcijų, per savo karjerą patyrė daug išbandymų ir sėkmės akimirkų. Jo kelias nuo paprasto inžinieriaus iki vienos didžiausių pramonės grupių Baltijos šalyse vadovo yra kupinas įdomių faktų, kuriuos aprašė spauda.
Ankstyvieji Metai ir Išsilavinimas
Gintautas Pangonis gimė 1950 m. lapkričio 26 d. Alytaus rajone, Krikštonių kaime. Jo senelis buvo pasiturintis ūkininkas, tačiau po karo buvo ištremtas į Sibirą. Pangonių šeima iš pradžių gyveno nacionalizuotos senelio sodybos tvarte. Verslininkas mokėsi Kriokialaukio mokykloje, vėliau baigė Kauno politechnikumą ir Kauno politechnikos institutą (dabar - Kauno technologijos universitetas), kur įgijo radioaparūros gamybos specialybę. Pats verslininkas 2016 m. pasakojo, jog jo išsilavinimas - telekomunikacijos, o darbą pradėjo Marijampolėje eiliniu inžinieriumi.
Karjera Telekomunikacijų Sektoriuje
1985 m. G. Pangonis karjerą pradėjo kaip Marijampolės pašto, telefono, telegrafo įmonės inžinierius, o 1991 m. tapo šios įmonės direktoriumi. Nuo 1992 m. porą metų vadovavo „Lietuvos telekomo“ Marijampolės filialui. Vėliau, 1994-1997 m., jis dirbo Ryšių ir informatikos ministerijos Ryšių departamento direktoriumi. 1997 m. G. Pangonis gavo tuometinio premjero G. Vagnoriaus nurodymą padėti privatizuoti „Lietuvos telekomą“, čia jis buvo paskirtas generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku. Po įmonės privatizavimo, generaliniu direktoriumi tapo Tapio Paarma, o G. Pangonis liko viceprezidentu. Jo išėjimo iš šios bendrovės versija iki galo neaiški - būta įtarimų, jog jis atsistatydino dėl nusižengimų darbe.
1999-2001 m. G. Pangonis vadovavo bendrovei „Bitė GSM“, kur užėmė generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko pareigas. Oficialiai skelbta, kad jis atsistatydino šalių susitarimu nesutapus pozicijoms dėl tolesnės bendrovės strategijos. Vis dėlto, žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog „Bitės GSM“ akcininkas Danijos telekomas „Tele Danmark“ jį atleido dėl bendrovės turto švaistymo, įtarimų keliant įtartinoms įvairių pirkimų sutartims, įmonės pastatų statybai, automobilių pirkimui ir telekomunikacijų ryšių bokštų statyboms. Kai kurie šaltiniai teigė, jog už panašius nusižengimus G. Pangonis buvo priverstas pasitraukti ir iš „Lietuvos telekomo“.
„Grigeo“ Grupės Formavimas ir Plėtra
Nuo 2001 m. G. Pangonis pradėjo vadovauti tuometiniam „Grigiškių“ popieriaus fabrikui, kurį prikėlė iš sunkumų ir sukūrė vieną didžiausių sektoriaus grupių Baltijos šalyse. Įmonės akcininke tapus „Ginvildos investicijai“, kurios vienintelis akcininkas vėliau tapo G. Pangonis, iš įmonės vadovo pareigų buvo nušalintas to meto generalinis direktorius Romaldas Jadenkus bei kiti vadovai, nesutikę parduoti akcijų. Šis įvykis sukėlė konfliktą, kurio metu buvo paleista stebėtojų taryba ir išrinkta nauja, suformuota nauja bendrovės valdyba, kurios pirmininku tapo G. Pangonis, tuo pačiu metu paskirtas ir laikinuoju įmonės generaliniu direktoriumi. Naujoji valdyba, sustabdžiusi dalies įmonės vadovų įgaliojimus, pasamdė „Ekskomisarų biurą“, saugojusį fabriko teritoriją, ką dalis darbuotojų ir akcininkų vadino fabriko užgrobimu.
2010 m. G. Pangonis įsigijo „Klaipėdos kartoną“ (šiandien - „Grigeo Klaipėda“), kurio kontrolinį akcijų paketą nusipirko iš verslininko Arvydo Avulio. 2015 m. rugsėjį įmonių grupė „Grigiškės“ pranešė keičianti savo pavadinimą į „Grigeo“. Šiuo metu „Grigeo“ įmonių grupę sudaro bendrovės „Grigeo“, „Grigeo Packaging“, „Grigeo Baltwood“, „Grigeo Klaipėda“, „Mena Pak“, „Grigeo Recycling“ Latvijoje bei UAB „Grigeo investicijų valdymas“. Įmonių grupėje dirba apie 850 darbuotojų. 2022 m. grupės metinė apyvarta siekė 203,2 mln. eurų, o pelnas - 21,4 mln. eurų.
Skandalingoji „Grigeo Klaipėda“ Taršos Bylą
2020 m. sausį paaiškėjo, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos galimai nepatenka į valymo įrenginius, o beveik nevalytos išteka tiesiai į Kuršių marias. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad Kuršių marios galėjo būti teršiamos nuo 2012 m. Teisėsaugos duomenimis, įmonė taršias nuotekas į Kuršių marias slapta leido nuo 2012 m. iki 2020 m. sausio. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų nevalytų nuotekų. Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti ir 120 mln. eurų, o į Kuršių marias nukeliavusios nuotekos taršos normas gali viršyti 100-130 kartų.
G. Pangonis, tuo metu buvęs „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas, surengė spaudos konferenciją, kurioje atsiprašė Lietuvos ir tikino apie teršiamą aplinką nieko nežinojęs. Jis pažadėjo, kad bus kuriamas fondas Kuršių marioms padarytai žalai atlyginti. Jis taip pat patvirtino, kad sklendes, ko gero, naktį atsukdavo budintys valymo įrenginių operatoriai. Šioje byloje prokurorė pernai spalį teismo G. Pangoniui paprašė skirti 200 tūkst. eurų, o „Grigeo Klaipėdai“ - 5 mln. eurų baudas ir Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) iš bendrovės priteisti per 48 mln. eurų. G. Pangonio advokatas L. Belevičius teismo prašė jį visiškai išteisinti, teigdamas, kad jokie leistini ir patikimi bylos įrodymai neleidžia daryti išvados, jog G. Pangonis žinojo apie netinkamą nuotekų valymą ar prisidėjo prie kitų asmenų netinkamo veikimo.
Asmeninis Gyvenimas
2001 m. G. Pangoniui įvyko tragiška avarija, kurioje jis neteko savo žmonos Vilmos ir keturmečio sūnaus. Autoįvykis įvyko 239-ajame automagistralės Vilnius - Klaipėda kilometre. G. Pangonio vairuojamas automobilis susidūrė su vilkta mašina, nuo smūgio džipas vertėsi ir nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Autoįvykio metu mirė G. Pangonio sūnus ir žmona. Pats verslininkas, kaip buvo rašoma, nukentėjo nesunkiai.
Turtas ir Pozicija Bendrovėje
2019 m. DELFI tyrime „Lietuvos turtingiausieji“ G. Pangonis tarp verslininkų užėmė 51 vietą, jo turtas buvo įvertintas 61 mln. eurų. 97,667 proc. bendrovės „Grigeo Klaipėda“ akcijų valdo įmonė „Grigeo investicijų valdymas“, kurios vienintelis akcininkas yra „Grigeo“. Savo ruožtu „Grigeo“ turi daug akcininkų, tarp kurių didžiausia - įmonė „Ginvildos investicija“, priklausanti G. Pangoniui. 2023 m. gegužę G. Pangonis paliko „Grigeo“ generalinio direktoriaus pareigas, tačiau liko valdybos pirmininku. Įmonės vadovu paskirtas Tomas Jozonis.
