GIMK programa - tai kompleksinė mokymų ir konsultavimo paslauga, skirta būsimiems globėjams, budintiems globotojams, įtėviams ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams. Jos pagrindinis tikslas - padėti vaikui, netekusiam tėvų globos, surasti saugią ir mylinčią šeimą.
Nuo 2008 m. Lietuvoje veikia vieninga būsimų globėjų ir įtėvių rengimo programa, kurios pagrindinis tikslas - padėti šeimoms, norinčioms globoti ar įvaikinti vaiką, geriau pasiruošti priimti ir suprasti vaikų, netekusių tėvų globos, raidą ir poreikius. Nuo 2012 m. ši mokymų programa Lietuvoje buvo žinoma kaip GIMK (globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas). 2018 m., remiantis PRIDE programa, buvo sukurta lietuviška GIMK programa, o 2023 m. patvirtinta nauja Globėjų ir įtėvių rengimo programa (GIMK).
GIMK programa atstovauja vaikui ir jo interesus, siekdama padėti tėvų globos netekusiam vaikui surasti šeimą. Ši programa, patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. BV-66.
GIMK programos struktūra ir tikslai
GIMK programą sudaro keli moduliai, skirti skirtingoms tikslinėms grupėms:
- Pagrindinė GIMK programa: Skirta visiems, ketinantiems globoti, rūpintis ar įvaikinti vaiką. Ji apima 7 susitikimus po 3 valandas, vykstančius kartą per savaitę.
- Specializuota GIMK programa: Skirta budintiems globotojams, šeimynų dalyviams ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams. Ši programa apima 6 susitikimus po 3 valandas, vykstančius kartą per savaitę.
- Artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai programa: Skirta artimiems giminaičiams, ketinantiems globoti vaiką, ir apima 6 susitikimus po 3 valandas.
- Tęstinė GIMK programa: Skirta jau turintiems patirties globėjams ir įtėviams, siekiantiems tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Ji apima 9 susitikimus po 3 valandas.
Pagrindinis GIMK programos tikslas - suteikti dalyviams žinių ir padėti geriau pažinti save, kad jie galėtų tapti tinkamais globėjais ar įtėviais. Mokymai skatina aktyvų mokymąsi, diskusijas, savęs ir savo sprendimų vertinimą. Per mokymus būsimi globėjai ir įtėviai susipažįsta su procedūromis, galimų įvaikinti ar globoti vaikų poreikiais, išgyvenimais, auklėjimo metodais, pokyčiais, kurie įvyksta šeimoje atėjus vaikui.
Vienas svarbus GIMK programos dėsnis - viską pradėti nuo savęs. Tai reiškia, kad siekiant padėti vaikui, pirmiausia reikia suprasti ir pasiruošti pačiam.
Kelias tapti globėju ar įtėviu
Jei apsisprendėte tapti globėjais ar įtėviais, pirmas žingsnis yra kreiptis į savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS). Jums reikės pateikti rašytinį prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, sveikatos pažymėjimą ir kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus. Taip pat gali prireikti papildomų dokumentų, pavyzdžiui, pažymos apie gaunamas pajamas. Prašyme galite nurodyti, ar sutinkate, kad VTAS savarankiškai surinktų reikiamus papildomus dokumentus.
Gavę Jūsų prašymą, GIMK atestuoti specialistai susisieks su Jumis telefonu ir informuos apie organizuojamus mokymus. Mokymai apima 10 susitikimų grupėje, taip pat individualius pokalbius su atestuotais GIMK specialistais. Per 4-6 individualių pokalbių metu bus kalbamasi apie Jūsų vaikystės patirtį, asmenines savybes, santykius su artimaisiais, šeimos gyvenimo būdą, požiūrį į vaikų auklėjimą, buities sąlygas ir finansinę padėtį. Visas pasirengimo laikotarpis nuo mokymų pradžios iki išvadų pateikimo trunka ne ilgiau kaip keturis mėnesius.
Atsižvelgiant į socialinio darbuotojo išvadas ir Jūsų pageidavimus, Jums bus pasiūlytas globoti ar įvaikinti vaikas. Jums bus pateikta visa reikiama informacija apie vaiką, įskaitant jo gimimo datą ir vietą, dabartinę gyvenamąją vietą, tėvus, artimus giminaičius, sveikatą ir vystymąsi. Įvertinę šią informaciją, Jūs nuspręsite, ar sutinkate globoti pasiūlytą vaiką.
Budintis globotojas: laikina globa ir parama
Budintis globotojas - tai asmuo, kuris savo šeimoje, nuo 3 iki 12 mėnesių, laikinai prižiūri nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba atsiras nuolatiniai globėjai ar įvaikintojai. Budintis globotojas siekia suteikti vaikui kuo artimiausias šeimos gyvenimui sąlygas, užtikrinant jo raidą ir gerovę.
Norint tapti budinčiu globotoju, būtina išklausyti GIMK programos mokymus ir gauti teigiamą išvadą apie savo tinkamumą globoti vaikus. Budintis globotojas privalo priimti vaiką bet kuriuo paros metu ir vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius budinčio globotojo šeimoje su savais vaikais neturėtų viršyti 5.
Veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro tarpusavio bendradarbiavimo bei paslaugų teikimo sutartį su Globos centru. Už savo darbą budintis globotojas gauna atlygį, kurio dydis priklauso nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus ir amžiaus. Pavyzdžiui, 1,25 MMA dydžio atlygis mokamas tuo laikotarpiu, kai budinčiam globotojui perduotas vienas vaikas. Jei prižiūrimas vaikas yra iki 1 metų amžiaus arba turi negalią, atlygis siekia 1,5 MMA.
Globos centras budinčiam globotojui organizuoja laikinąjį atokvėpį, teikia socialinę, psichologinę ar kitą reikiamą pagalbą vaikui, budinčiam globotojui ar vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Taip pat organizuojamos budinčių globotojų savitarpio pagalbos grupės, kurios padeda dalintis patirtimi ir stiprinti bendrystę.
Istorija iš praktikos: Danieliaus ir Agotos šeima
Danieliaus ir Agotos šeima - puikus pavyzdys, kaip GIMK programa padeda pasiruošti globoti ir įvaikinti vaikus. Jų šeima augina keturias dukras ir vieną širdies vaiką, kurio atėjimas į šeimą buvo ypatingas. Danielis jau trečius metus teikia budinčio globotojo paslaugas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro globos centre.
Imtis konkrečių veiksmų juos paskatino prasidėjęs karas Ukrainoje. Nors iš pradžių galvojo apie pagalbą ukrainiečių vaikams, vėliau suprato, kad didelė pagalbos stoka jaučiama ir tarp Lietuvos vaikų. Po GIMK mokymų, šeima sulaukė pasiūlymo trumpai priimti neišnešiotuką, turintį nemažai įgimtų sveikatos sutrikimų. Šis vaikas, vardu Darius, tapo jų penktuoju širdies vaiku.
Prisimindami pirmuosius sunkumus, Danielis ir Agota pasakoja, kad svarbiausia buvo atliepti visus vaiko poreikius. Nors patys turi aukštąjį išsilavinimą (Danielius - teisininkas, Agota - medikė), suprato, kad budinčioje globoje svarbiausia yra specifinės žinios ir nuolatinis tobulėjimas. Jie aktyviai bendradarbiavo su vaiką gydančiais gydytojais, dalyvavo konferencijose ir sėmėsi žinių iš įvairių šaltinių.
„Kai Dariaus sveikata pablogėjo, važiuodami reanimobiliu, labai aiškiai supratome, kad šis vaikas užima didelę dalį mūsų širdies. Neįsivaizdavome, kaip jį tokį mažutėlį reikės palikti vieną. Kai jam blogai, mūsų širdys verkia lygiai tiek pat stipriai, kiek dėl bet kurio mūsų biologinio vaiko,“ - su grauduliu prisiminė Agota.
Šeima pabrėžia, kad GIMK mokymai yra būtini žmonėms, ketinantiems auginti vaiką, patyrusį fundamentalią netektį. Mokymai suteikia pagrindinių žinių, padeda suprasti, kokiomis savybėmis turi pasižymėti globėjai, su kokiais sunkumais gali susidurti, sustiprina gebėjimą prašyti pagalbos ir išsklaido visuomenėje plintančius mitus. "Šioje veikloje labiausiai motyvuoja vaiko pokytis. Kai atvyksta dvejų metų vaikas ir kokias dvi savaites nesišypso, nesidžiaugia, nežaidžia, o praėjus kuriam laikui pradeda šypsotis, tampa tikru dvimečiu vaiku - tai džiugina, įprasmina ir motyvuoja“, - teigia Danielius.
Įvaikinimas Lietuvoje: procesas, reikalavimai ir mitai
Įvaikinimas - tai atsakingas ir reikšmingas žingsnis, kuriuo siekiama suteikti šeimą ir namus vaikams, likusiems be tėvų globos. Lietuvoje šis procesas apipintas įvairiais mitais ir klaidingais įsitikinimais.
Įvaikinimas Lietuvoje yra aiškiai reglamentuota teisinė procedūra, skirta užtikrinti vaikui saugią, stabilią ir visaverčią aplinką. Nepaisant šilto emocinio aspekto, įvaikinimas yra sudėtingas teisinis procesas, kuris reikalauja pasirengimo, dokumentų ir atsakingo požiūrio.
Kodėl įvaikinimas reglamentuojamas taip griežtai?
Įvaikinimo tikslas - ne tik suteikti vaikui namus, bet ir garantuoti, kad naujoji šeima bus tinkama, saugi ir pasirengusi rūpintis vaiku ilgalaikėje perspektyvoje. Tam, kad vaiko interesai būtų apsaugoti, įvaikinimą prižiūri valstybinės institucijos, o procesas vyksta pagal Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
Kas gali įvaikinti Lietuvoje?
Įvaikinti gali:
- Ne jaunesni nei 25 metų asmenys
- Asmenys, kurie yra bent 18 metų vyresni už vaiką
- Sutuoktiniai, išskyrus retus atvejus, kai leidžiama įvaikinti vienam asmeniui
- Asmenys be teistumo ir be apribojimų tėvų valdžiai
- Turintys tinkamas gyvenimo sąlygas, pajamas ir psichologinį pasirengimą
Taip pat svarbu žinoti, kad prioritetas teikiamas šeimoms, kurios gali užtikrinti ilgalaikį stabilumą.
Reikalavimai įtėviams: ką svarbu žinoti?
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja amžių, kurio sulaukę asmenys gali įsivaikinti. Jame nurodoma, kad įvaikinti gali darbingo amžiaus asmenys. Teisiškai nurodyta, kad įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų. Įvaikinant pirmenybė teikiama susituokusiems asmenims, tačiau išimties tvarka leidžiama įvaikinti ir vienišam, nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Vyresni kaip 50 m. Taip pat jei įvaikinamas vyresnis vaikas - aštuonerių ar daugiau metų, jei vaikas ilgą laiką augo toje šeimoje, jei įtėvius su vaiku sieja giminystės ryšiai arba jei vaikas iki tol jau buvo sutuoktinio vaikas. Svarbu paminėti, kad amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų.
Įvaikintojais negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), kurie buvo nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų šio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas, taip pat asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įvaikintojais taip pat negali būti asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Nors įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti, visgi pastebima, kad pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą. Atkreipiamas dėmesys, kad šeimoje atsiradus naujam nariui ji netaptų socialinės rizikos šeima.
Pagrindiniai įvaikinimo proceso žingsniai
- Prašymo pateikimas: Būsimi įtėviai kreipiasi į savo gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių skyrių ir pateikia prašymą įtraukti juos į sąrašą asmenų, pageidaujančių įvaikinti vaiką.
- Dokumentų surinkimas: Dažniausiai prireikia: gyvenamosios vietos deklaracijos, pajamų įrodymų, sveikatos pažymėjimo, santuokos liudijimo (jei sutuoktiniai), teistumo pažymos.
- Socialinių darbuotojų vertinimas: Socialiniai darbuotojai lankosi šeimoje, vertina gyvenimo sąlygas, tarpusavio santykius, motyvaciją įvaikinti, pasirengimą priimti vaiką. Šis etapas yra vienas svarbiausių visame procese.
- Mokymai būsimiems įtėviams: Privalomi mokymai padeda suprasti vaiko psichologinius poreikius, pasiruošti galimiems sunkumams, įgyti tėvystės įgūdžių.
- Įrašymas į įvaikinimo eilę: Tik po vertinimo ir mokymų šeima įtraukiama į oficialų sąrašą.
- Vaiko parinkimas: Valstybė suderina vaiką su šeima, atsižvelgdama į šeimos galimybes, pageidavimus ir vaiko interesus.
- Teismo sprendimas: Galutinis įvaikinimas įsigalioja tik po teismo nutarties. Teismas patvirtina, kad įvaikinimas yra vaiko interesų labui.
Mitai apie įvaikinimą: ką svarbu žinoti?
Apie įvaikinimą sklando įvairūs mitai, kurie gali atgrasyti žmones nuo šio kilnaus žingsnio. Aptarkime dažniausiai pasitaikančius mitus:
- Mitas: Įsivaikinti gali tik turtingi žmonės. Realybė: Nėra privaloma turėti darbą ar būstą, tačiau norinti įsivaikinti šeima turi gebėti patenkinti svarbiausius vaiko poreikius.
- Mitas: Už galimybę įsivaikinti reikia mokėti. Realybė: Visos procedūros, susijusios su įvaikinimu, yra visiškai nemokamos.
- Mitas: Prioritetas įvaikinant teikiamas jaunoms šeimoms. Realybė: Amžius nėra pagrindinis kriterijus, svarbiausia - gebėjimas užtikrinti vaiko gerovę.
- Mitas: Vienišas asmuo negali įsivaikinti vaiko. Realybė: Lietuvos Respublikos piliečiai lygiateisiškai įrašomi į norinčių įsivaikinti asmenų apskaitą. Tačiau vienišas asmuo negali įsivaikinti vaiko tokiu atveju, jeigu gyvena užsienio valstybėje.
- Mitas: Įvaikinti vaikai yra problemiški. Realybė: Problemiški gali būti ir biologiniai vaikai.
Globos Centrai: pagalba ir parama
Globos centrai atlieka svarbų vaidmenį globos procese, teikiant pagalbą ir paramą tiek vaikams, tiek globėjams.
Globos centrai koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, globojamiems (rūpinamiems) globėjų (rūpintojų), šeimynų, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams bei kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ir (ar) teikia ar organizuoja šiems vaikams, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams psichosocialinę, konsultacinę ar kitą reikiamą pagalbą.
Jie taip pat teikia budintiems ir nuolatiniams globotojams, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams, įtėviams intensyvią pagalbą. Jei globėjas (rūpintojas) kartu su globojamu (rūpinamu) vaiku persikelia gyventi į kitą savivaldybę, informuojama savo teritorijoje veikiantį Tarnybos įgaliotą teritorinį skyrių ir savivaldybės administraciją apie paslaugų teikimo globėjui (rūpintojui) ir jo globojamam (rūpinamam) vaikui nutraukimą.
Globos centrai taip pat organizuoja individualias arba grupines budinčių ir nuolatinių globotojų supervizijas. Vykdomi projektai, tokie kaip ,,Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas”, siekia diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų ir palaikytų vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant vaikų poreikius ir saugumą.
Projekto laikotarpiu teikiamos bendruomeninės paslaugos laikinai apgyvendintiems, tėvų globos netekusiems vaikams, išskyrus institucijoje globojamus vaikus, bei įvaikintiems vaikams.
GIMK Programa: pasirengimas įvaikinimui
Žmonėms, kurie nori tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais, nuolatiniais globotojais, šeimynų dalyviais ar įtėviais, Globėjų ir įtėvių rengimo programa yra žinių ir pagalbos šaltinis. Jos tikslas yra dalytis svarbia Jūsų tobulėjimui informacija, kad galėtumėte tapti tinkamais globėjais ar įtėviais.
Svarbus Globėjų ir įtėvių programos dėsnis - viską pradėti nuo savęs. Globėjų ir įtėvių rengimo programa nesiekia ieškoti asmenų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai - padeda pamatyti, kokiomis savybėmis asmenys gali didžiuotis ir kokios jų stipriosios pusės.
Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą. Reikia daug laiko ir energijos, kad būtų priimtas galutinis teisingiausias sprendimas.
Globėjų ir įtėvių rengimo programos įgyvendinimas neapsiriboja vien asmenų, ketinančių globoti (rūpintis), teikti vaiko priežiūros paslaugas ar įvaikinti vaikus, rengimu.
GIMK programa atstovauja vaikui ir jo interesus, tad pagrindinis programos tikslas yra padėti vaikui surasti mylinčią, rūpestingą ir tinkamai juo pasirūpinti galinčią šeimą. Dėl šios priežasties mokymuose dalyvaujantys žmonės kviečiami atsakyti sau į klausimus, ar jie turi gebėjimų, reikalingų globojamojo ar įvaikinto vaiko auginimui. GIMK programoje išskiriamos penkios gebėjimų grupės, būtinos visiems būsimiems globėjams ar įtėviams. Visų pirma tai saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių vaiko poreikių tenkinimas. Antra gebėjimų grupė, aptariama programos metu - vaiko raidos poreikių tenkinimas bei raidos sunkumų kompensavimas. Trečia, labai svarbu ir vaiko ryšių su biologine šeima užtikrinimas. Ketvirta gebėjimų grupė apima pagalbą vaikui užmezgant saugius ir tvarius ryšius. Galiausiai, programoje daug dėmesio skiriama bendradarbiavimo sprendžiant vaiko ir šeimos problemas temai.
Mokymų lankymo laikotarpiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuoti asmenys susitinka su pareiškėjais jų namuose ir bendrauja individualiai pagal iš anksto parengtą klausimų programą. Visas pasirengimo globai ar įvaikinimui procesas pagal GIMK programą trunka apie pusę metų. Globėjais ar įtėviais tapę asmenys tolimesniame globos procese vieni nelieka. Viso globos ar vaiko auginimo periodu atsakyti į rūpimus klausimus, patarti, suteikti reikiamų specialistų kontaktus ar kitaip spręsti iškilusias problemas padeda globos centrų specialistai. Esant norui ir poreikiui, globėjai, budintys globotojai, įtėviai kviečiami dalyvauti ir tęstiniuose GIMK programos mokymuose, sudarytuose iš devynių papildomų temų, leidžiančių nuodugniau įsigilinti į vaiko raidos ypatumus.
„Auginant vaiką daug dalykų tampa tarsi savaime suprantami, tad per daug giliai apie juos dažnai nesusimąstome. GIMK programos mokymai praplečia požiūrį į vaikų auklėjimą, auginimą, priverčia į kasdieninius procesus pažiūrėti iš skirtingų pusių. Tokiu būdu gali įvertinti vaiko poreikius, kuriuos neretai pamirštame. Programos mokymų stiprybė, pasak Rasos, yra ir temų aktualumas bei kompleksiškumas. Moteris pasakoja, jog mokymų metu gavo daug naudingos informacijos apie vaikų auklėjimą, įsiklausymo ir kalbėjimo svarbą, būtinybę stebėti vaiko sąmoningai ar pasąmoningai siunčiamus ženklus. „Mano nuomone ši mokymų programa yra tarsi atspirties taškas būsimiems globėjams bei įtėviams, suteikiantis daugiau pasitikėjimo savimi. Žengiant šį žingsnį labai svarbu tikėti, kad tu gali ir esi pajėgus globoti. Šiuo atžvilgiu labai naudingas pabendravimas ir su kitais, jau globojančiais asmenimis, atvykstančiais sudalyvauti mokymuose. Kalbant ir dalijantis patirtimis tu pamatai, kad ne toks gi vilkas ir baisus, koks jis yra piešiamas viešojoje erdvėje. Įtėviais tapti siekiančiai Rasos šeimai antrina ir Vaikų gerovės centro „Pastogė“ budinti globotoja Rūta. „Į mokymus ėjau jau tvirtai apsisprendusi tapti budinčia globotoja ir nė kiek nedvejojau, tačiau jų metu pasisėmiau naudingų žinių, apie kurias kasdien dažnas žmogus turbūt nesusimąsto. Pagrindinė programos stiprybė, mano nuomone, buvo būdai, kuriais žinios yra pateikiamos. Budinti globotoja akcentuoja bendravimo su kitais globėjais svarbą. „Labai šaunu buvo išgirsti jau esamų globėjų patirtis. Viena, jog galėjome išgirsti iš pirmų lūpų, kaip sekasi jiems, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos sprendžia. Antra, kai susipažįsti ir pabendrauji, susidūrus su panašaus pobūdžio iššūkiu tu jau turi su kuo pasitarti, paklausti patarimo.
GIMK programas įgyvendina savivaldybėse veikiantys globos centrai. Asmenys ar šeimos, svarstančios ar jau pasiryžusios tapti įtėviais, laikinaisiais, budinčiais ar nuolatiniais globotojais, kviečiami susisiekti su artimiausio globos centro specialistais ir pasikonsultuoti rūpimais klausimais. Šalyje veikiančių globos centrų kontaktus galima rasti adresu www.globoscentrai.lt. Taip pat globos specialistai pasiekiami susiekus el. paštu ar telefonu 8 800 00207.
„Didžiausias įrodymas, kad Dievas pasitiki žmogumi, yra gimstantis kūdikis... Kas tai yra globos centras, kokios jo funkcijos? Šiuo metu Lietuvoje yra 66 globos centrai. Kiekvienoje savivaldybėje yra bent vienas globos centras. Specialistai konsultuoja ir teikia informaciją ketinantiems tapti budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), įtėviais ar norintiems steigti šeimyną. Atestuoti GIMK programos mokytojai ruošia įtėvius, globėjus, budinčius globotojus ir teikia išvadas dėl pasirengimo prižiūrėti, globoti ir įvaikinti vaikus. Vertina globėjų, susijusių giminystės ryšiais šeimas, dėl galimybės priimti svečiuotis vaikų globos namuose ar šeimynoje gyvenančius vaikus ir teikia rekomendacijas. Kartu su globos koordinatore peržiūri, vertina globos kokybę, bendradarbiauja su savivaldybės administracija, atvejo vadybininkais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, teritorinio vaiko teisių skyriaus specialistais, seniūnijomis, savivaldybės ugdymo įstaigomis ir kt.
Regis, visa Lietuva domisi ir seka įvykius apie vaikų likimus: netektis, smurtą prieš juos ir pan. Visi piktinasi, kai nesiimama priemonių užkirsti kelią tokiems atvejams. Bet, antra vertus, taip pat piktinamasi, jei ir imamasi jų. Nes daug kam tos priemonės atrodo nepriimtinos, netinkamos ar peržengiančios ribas, sukelia įvairių nuomonių, komplikacijų ir interpretacijų. Atrodytų lyg ir natūralu: visuomenėje niekada nėra vyravusi viena nuomonė, visada ji skyrėsi, skiriasi ir skirsis. Todėl šis straipsnis ir gimė todėl, kad girdint dviprasmių ir net piktų nuomonių, kyla daug visokių minčių. Dažnai mus užvaldo noras kuo daugiau sužinoti patiems ir padėti suprasti kitiems įvairius dalykus, apie kuriuos išmanome ir suprantame. Daugiau domimės, mokomės, taikome praktikoje, vadovaujantis moksliniais tyrimais, įrodymais ir daugiamete pedagogų bei turinčių patirties vaikų globoje žmonių bei pačių globojamų vaikų ar buvusių globotinių nuomonėmis ir patyrimais.
Šeimas, globojančias ar įvaikinusias vaikus, netekusius tėvų globos, nuolat konsultuojame jiems rūpimais klausimais, teikiame psichologo, socialinio darbuotojo, globos koordinatoriaus nemokamas paslaugas. Savo jėgomis ir išmone ruošiame sveikinimus globėjams įvairiomis progomis, stengiamės bendrauti pakankamai artimai, nepažeisdami šeimos konfidencialumo ribų. Visas paslaugas globėjams ir norintiems jais tapti teikiame nemokamai!
„Vaikai - tai maži stebuklai, mūsų širdyje užimantys daugiausia vietos. Pasiklydę, išdykę, gražūs, jie verti ne tik mūsų rūpesčio, bet ir pastangų būti pažintais, todėl reikėtų žvelgti giliau - ką reiškia būti vaiku, o ne tik į tai, ką reiškia vaiką auginti.
tags: #gimk #programa #straipsniai
