Vienos pirmųjų Lietuvoje pradėjome teikti diagnostikos bei gydymo paslaugas poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problema.
Pasak statistikos, su nevaisingumo problema susiduria maždaug kas septinta šeima. Specialistai rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytojais, kai nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti ilgiau nei vienerius metus. Normalų vaisingumą lemia nesutrikę moters ir vyro vaisingumo organų fiziologiniai procesai: ovuliacija, adekvatus spermatozoidų kiekis ir judrumas, kiaušintakių funkcionalumas, užtikrinantis lytinių ląstelių patekimą į kiaušintakio ampulinę dalį (kurioje įvyksta apvaisinimas), netrikdomas besidalijančio embriono judėjimas kiaušintakiu į gimdos ertmę ir tolesnė implantacija bei vystymasis. Pagrindinės nevaisingumo priežastys susijusios su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Žmonės yra neatsparūs ne tik negailestingai tiksinčiam biologiniam laikrodžiui ir įvairiems aplinkos faktoriams - užterštumui, vis didesniam endokrininę sistemą trikdančių cheminių medžiagų naudojimui ir jų sukeliamam poveikiui sveikatai. Šeimos kuriamos vis vėlesniame amžiuje, vaikų planavimas taip pat nukeliamas. Vaisingumo mažėjimas yra susijęs ir su ilgesnį laiką kartu gyvenančios poros retesniais lytiniais santykiais bei kontracepcinių priemonių naudojimu. Sulaukusi 40 metų amžiaus pastoti geba tik kas trečia sveika moteris. Amžius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis nevaisingumą. Senstant mažėja funkcinis kiaušidžių rezervas, dėl kiaušidžių senėjimo blogėja kiaušialąsčių kokybė ir dažniau pasitaiko chromosomų anomalijų atvejų, o tai susiję su dažnesniais nesivystančio nėštumo ar savaiminio persileidimo atvejais. Tyrimais nustatyta, kad vyresnių nei 40 metų amžiaus moterų, kurių nevaisingumas buvo gydomas atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras su 21-30 metų moterų donorinėmis kiaušialąstėmis, nėštumų dažnis yra analogiškas kaip ir jaunesnio amžiaus moterų.
2017 m. „British Medical Journal“ buvo publikuota danų andrologo Niels‘o Skakkebaek‘o atlikta sisteminė apžvalga, kuria remiantis teigiama, kad Vakarų Europos šalyse laikotarpiu nuo 1973 metų iki 2011 metų spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo net 52 procentais! Šiame tyrime taip pat atskleidžiama ir vyrų sėklidžių vėžio augimo tendencija minėtu laikotarpiu. Panašius tyrimų duomenis paskelbė ir Hagai Levine 2017 m., apžvelgęs Europos, Šiaurės Amerikos, Australijos ir N. To paties danų andrologo Niels‘o Skakkebaek‘o atlikto tyrimo, publikuoto 1992 metais, duomenimis, nuo 1938 metų iki 1991 metų spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo 40 proc.
Kaip cheminiai junginiai, su kuriais mes susiduriame kasdieniame gyvenime, veikia mūsų organizmą? Šios cheminės medžiagos yra vadinamos endokrininės (hormoninės) sistemos trikdytojais. Medžiagų, priskiriamų endokrininiams trikdytojams grupė yra labai įvairi. Šiandien nustatyta daugiau kaip 200 endokrininę sistemą pažeidžiančių cheminių medžiagų. Mūsų organizmas endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas - bisfenolį A, parabenus, ftalatus, pesticidus ir kitas, atpažįsta kaip savus natūralius hormonus, ir įtraukia jas į hormoninės sistemos veiklą. Tačiau šios svetimos medžiagos neatlieka organizmui įprastų hormoninių funkcijų, o priešingai - palaipsniui pažeidžia visą endokrininės sistemos veiklą, blokuodamos hormonų receptorius, sužadindamos tam tikram gyvenimo laikotarpiui nebūdingus procesus arba, atvirkščiai - slopindamos organizmo signalus pradėti veikti. Šių kenksmingų medžiagų yra plastiko gaminiuose, vaikų ir suaugusių higienos reikmenyse, odos priežiūros produktuose, kosmetikoje, maisto pakuotėse, žaisluose, balduose, tekstilės gaminiuose ir rūbuose, elektronikos įrangoje, ir kt.
„Kalbant apie naujoves, vis labiau populiarėja trombocitais praturtintos plazmos (angl. platelet-rich plasma, PRP), kaip gydymo metodo, pritaikymas medicinoje. Kraujo kūneliuose trombocituose yra biologiškai aktyvių medžiagų - citokinų, augimo faktorių, kurie kūno audiniuose suaktyvina bei atjaunina ląsteles, skatina kolageno gamybą, audinių atsinaujinimą, naujų kapiliarų susidarymą“, - pasakoja gydytojas.
PRP procedūrai naudojami paties paciento kraujo kūneliai - trombocitai, todėl jie nesukelia žmogui alerginės ar autoimuninės reakcijos. Procedūros metu iš venos paimamas nedidelis kiekis kraujo, jis apdorojamas specialiame PRP aparate, kuris trombocitų koncentraciją padidina 5 kartus. „Ortopedinėje praktikoje PRP injekcijomis gydomi sąnarių, sausgyslių uždegimai, raiščių patempimai ir plyšimai bei kiti kaulų, raumenų ir jungiamojo audinio pažeidimai, sporto medicinoje PRP injekcijomis sėkmingai ir greitai gydomos sportininkų patirtos traumos, ginekologijos srityje šis metodas naudojamas simptominės gimdos kaklelio ektopijos, vulvos distrofijos, ir kitos patologijos gydymui, taip pat greitesniam žaizdų gijimui po makšties rekonstrukcinių ir uroginekologinių operacijų dėl onkologinių susirgimų bei šlapimo nelaikymo. Pastaraisiais metais PRP metodas vis dažniau naudojamas ir reprodukcinėje medicinoje - nevaisingumo gydymui“, - dalinasi patirtimi.
Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?
Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:
- moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau;
- moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė;
- žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.
Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.
Vaisingumo centre atliekamos konsultacijos ir tyrimai
Konsultacijos dėl nevaisingumo
Jos metu gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.
Kiaušintakių pratekamumo tyrimai
Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.
Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma)
Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas greitas ir neskausmingas, tačiau labai reikšmingas diagnostikos procese.
Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų
Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę.
Vaisingumo centre atliekamos procedūros
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis. Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai. Nors tai paprastesnis metodas nei apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), tam tikrais atvejais jis gali būti labai veiksmingas.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. Procedūra atliekama keliais etapais - pirmiausia stimuliuojamos kiaušidės, tuomet atliekama folikulų (kiaušidžių) punkcija, apvaisinimas ir embrionų perkėlimas. Šis metodas taikomas visame pasaulyje ir pasižymi dideliu veiksmingumu.
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI)
Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta. Procedūra yra sudėtinga bei reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų.
Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI)
PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės. Pasirinkus fiziologiškai tinkamesnius spermatozoidus, padidėja tikimybė, kad embrionai vystysis sėkmingai.
Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA)
Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.
Embrionų šaldymas
„Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra „subraižoma”, nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo.
Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko.
Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike. 2008 m., po klinikoje atliktos vitrifikacijos ir atšildytų embrionų patalpinimo gimė pirmasis „vitrifikuotas“ kūdikis Lietuvoje.
Kiaušialąsčių šaldymas
Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.
Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET)
Procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai). Tinkamu moters ciklo metu, embrionas per ploną kateterį švelniai įvedamas į gimdą. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.
Blastocistų auginimas ir patalpinimas
Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe. Šis metodas ypač tinka atvejais, kai užsimezga keli kokybiški embrionai ir siekiama sumažinti embrionų perkėlimų skaičių.
Ginekologinė PRP terapija - pagalbinė priemonė nevaisingumo gydyme
Ginekologinė PRP terapija - tai modernus gydymo metodas, kuriame naudojama trombocitais praturtinta plazma (PRP) moterų reprodukcinės sveikatos problemoms spręsti. PRP terapija susideda iš paciento kraujo paėmimo, kuris vėliau apdorojamas laboratorijoje, atskiriant trombocitus ir plazmą, turinčią augimo faktorių.
PRP terapija skirta gydyti įvairias ginekologines problemas, tokias kaip nevaisingumas, endometriozė, makšties sausumas, seksualinė disfunkcija, kiaušidžių funkcijos sutrikimai ar įgimtos gimdos problemos. Procedūra paprastai yra neskausminga, tačiau gali sukelti nedidelį diskomfortą, priklausomai nuo taikomos srities.
PRP gimdos gleivinės paruošimui
Sėkmingą embriono implantaciją lemia daugelis veiksnių, tačiau neabejojama, kad vienu pagrindinių išlieka gimdos gleivinės pasiruošimas „priimti“ embrioną. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad endometriumo storis, reikalingas sėkmingai embriono implantacijai, turi siekti ne mažiau kaip 7 mm; tokiu atveju klinikinio nėštumo tikimybė yra du kartus didesnė (48,1% lyginant su 23,3 %, kai gimdos gleivinė storis buvo >7 mm ir < 7 mm atitinkamai). Endometriumo paruošimui iki šiol plačiai taikytas medikamentinis gydymas, citokinų terapija ar akupunktūra. Tačiau standartinis gydymas neretai neatneša norimų rezultatų, todėl pradėta ieškoti naujų efektyvesnių metodų. Vienas tokių - autologinė trombocitais praturtintos plazmos (ang. PRP-platelet rich plazma) infuzija į endometriumo ertmę. Atitinkamai paruošus paciento periferinio kraujo mėginį, pasiekiama 6 - 8 kartus didesnė trombocitų koncentracija. Moksliniai tyrimai patvirtina PRP metodo efektyvumą endometriumo paruošimui prieš embriono implantaciją.
Chang et al. (2015), duomenimis po trombocitais praturtintos plazmos injekcijos, gydytų moterų endometriumo storis pasiekė >7 mm, kas visais atvejais lėmė sėkmingą embriono implantaciją. Daugelis mokslininkų (Garcia -Velasco et al.,2016; Aghajanova et al., 2016) taip pat patvirtina teigiamą aktyvuotų trombocitų įtaką ląstelių migracijai, proliferacijai ir diferenciacijai.
Iš pacientės kraujo paruošiama trombocitais turtinga plazma (PRP), kuri suleidžiama tiesiai į gimdos gleivinę.
PRP terapija kiaušidžių atjauninimui
Pasak akušerio ginekologo, kiaušidžių atjauninimo procedūra, taikant PRP terapiją, gali paskatinti neaktyvių užuomazginių folikulų augimo aktyvavimą ir kiaušialąsčių vystymąsi kiaušidėse. „Kiaušidžių atjauninimas, atliekant PRP injekciją į kiaušides yra minimaliai invazinė procedūra - trombocitais praturtinta plazma plona adata sušvirkščiama į kiaušides pro makštį ultragarso kontrolėje. Ši intervencija labai panaši į kiaušidžių folikulų punkciją, kuri atliekama prieš pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) procedūrą. Gydymui naudojant pačios pacientės kraujo ląsteles, išvengiama galimybės užsikrėsti ligomis, perduodamomis per kraujo komponentus. Pirmieji rezultatai, pasiekti šio metodo pradininkų 2015 metais Graikijoje, parodė, kad po kiaušidžių PRP procedūros apie 75 proc. moterų gali laikinai atsistatyti kiaušidžių funkcija, kuri vertinama pagal hormonų koncentraciją ir folikulų vystymosi kiaušidėse atsinaujinimą.
„Iš 60-ties vyresniu nei 45 m. amžiaus moterų, kurioms buvo atlikta kiaušidžių PRP procedūra, natūraliai arba po pagalbinio apvaisinimo procedūrų pastojo 15 procentų moterų“, - baigdamas pokalbį optimistiška statistika dalinasi.
Trombocitais praturtinta plazma (PRP) kiaušidžių atjauninimo vaisingumo procedūroms #ivf #prp #nevaisingumas
Aš galvoju apie šią procedūrą kiaušidės. Nes amžius nėra didelis, bet mažas amh, ko pasekoje ivf metu išgaunama mažai kiaušialąsčių. Galvoju apie NW, bet konsultacijoje dar nebuvau...turbūt vyksiu sekantį mėnesį.
Sveiki, nesidariau dar bet planuoju daryt prp gimdos gleivines nw vilniuj. Endo 3st. Du nepavyke ivf. Pirmam kibimas buvo.
Smagu, Julija,kad parašėte.Suintrigavo Jūsų paklausimas " ar skyrė PRP"? O būna, kad skiria ( rekomenduoja)? NW Jūs jau užsiregistravote daryti?
Taip, man rekomendavo mano gydytojas Ziobakas nw. Atrodo prp draustiem 550€ kainuoja.
Jūs turite omeny privalomuoju sveikatos draudimu, ar kalbate apie kompensavimą pagalbinio apvaisinimo ir su tuo susijusių papildomų procedūrų ?
Aaa... Gali but. Man darys tik gimdos gleivines prp. Tai sake 550€.
Prosys PRP trombocitais praturtintos plazmos sudėtyje yra 6-8 kartus daugiau trombocitų (lyginant su tradicine PRP). Todėl Prosys PRP terapija gerokai veiksmingesnė. Prosys PRP sistema išskiriami baltieji kraujo kūneliai, ko negali tradicinė PRP. Greitesnis poveikis. Tradicinėje terapijoje poveikiui pasireikšti reikalingi maždaug du mėnesiai.
Kiekviena pora - unikali, kaip ir jos kelias į tėvystę. Nevaisingumo gydymas - tai jautrus ir atsakingas procesas, kuris prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Su kiekviena pora dirbame individualiai, įsigilindami į jos situaciją, patirtį ir lūkesčius. Mūsų tikslas - ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir būti šalia viso proceso metu.
Viskas visada labai tvarkinga, gydytojai atsako į klausimus ir rūpinasi gydymo eiga. Turbūt geriausia patirtis gydymo įstaigoje, kokią esu turėjusi. Viskas labai patinka. Puikus gydytojos Rasos Dargienės bendravimas, išsamus paaiškinimas viso apsilankymo metu į bet kokį klausimą. Profesionalumas ir savo darbo išmanymas. Man patiko klinikos vieta, taip patiko gydytojas Gricius. Jis yra konkretus, pasako, kaip yra, ir pasako, ko toliau reikia norint pasiekti tam tikrą rezultatą. Labai profesionalus, atidus ir išklausantis gydytojas Žydrūnas Žėba. Įsigilinantis į situaciją, skiriantis pakankamai laiko konsultacijai, atsakantis konkrečiai ir aiškiai į visus klausimus. Maloni atmosfera tik atėjus į kliniką, personalas paslaugus, malonus. Gydytojo Ž.
tags: #gimdos #gleivines #prp #pries #pagalbini #apvaisinima
