Gedimino pilies bokštas - vienas ryškiausių šalies simbolių ir svarbiausių Lietuvos paveldo objektų. Šis Vilniaus simbolis matyti iš daugelio Senamiesčio vietų ir yra vaizduojamas įvairiausiuose meno kūriniuose.
Didysis kunigaikštis Gediminas išjojo už keturių mylių nuo Trakų medžioti. Ir rado prie Vilnios upės gražų kalną, ant kurio sutiko didžiulį žvėrį - taurą. Ir nukovė jį ant to kalno, kurį dabar Tauro kalnu vadina, Buvo labai vėlu į Trakus joti, ir sustojo Šventaragio slėnyje, kur mirusius lietuvių kunigaikščius degindavo, ir nakvojo tenai. Miegodamas jis sapnavo, kad ant kalno, kurį Kreivuoju vadindavo, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame tarytum šimtas vilkų staugia. Ir apsakė jam viską, ką matė sapne. - Šviesiausias kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia, kad čia bus sostinės miestas. Didysis kunigaikštis Gediminas rytą nebeišjojo, o išsiuntė ieškoti žmonių. Jis įkūrė vieną pilį, žemutinę, ŠVentaragyje, o kitą - ant Kreivojo kalno. Ir pavadino tą miestą Vilniumi.
Dažnas yra girdėjęs legendą, kad mintis pastatyti pilį Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui kilo susapnavus sapną, kuriame ant aukšto kalno jis išvydęs geležinį vilką, staugiantį šimto vilkų balsu.
Archeologiniai tyrimai rodo, kad Neries ir Vilnios santakoje žmonės gyveno dar priešistoriniais laikais. Manoma, kad dar prieš Gediminą ant kalno buvo pastatyta medinė gynybinė pilis. Nors tikslių duomenų apie šią pilį nėra daug, archeologiniai tyrimai rodo, kad medinė tvirtovė buvo svarbi gynybinė sistema ir galėjo egzistuoti nuo X ar XI amžiaus. Kai Gediminas pasirinko šią vietą kaip pagrindinę savo rezidenciją, prasidėjo tvirtovės plėtros darbai, statinius pradėta tvirtinti mūru.
Tiksli žymiosios Gedimino pilies pastatymo data nėra žinoma, tačiau pasak archeologinių tyrinėjimų bei istorikų surinktų duomenų, Vilniaus aukštutinė pilis pastatyta XIII amžiaus pabaigoje, XIV amžiaus pradžioje. Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pastatyta pilis, buvo medinė, sutvirtinta akmenimis, plytomis ir žemėmis, ir tik vėliau buvo pastatyta mūrinė pilis, atlaikiusi daugybę kryžiuočių ir jų sąjungininkų atakų. Po 1419 m. gaisro, LDK kunigaikštis Vytautas Didysis ėmėsi pilies atstatymo darbų.
Iš pradžių kalno viršūnės pietvakariuose stūksantis bokštas, dabar vadinamas Gedimino pilies bokštu, buvęs keturių aukštų ir pritaikytas gintis nuo šaunamojo ginklo. Gedimino pilis tapo svarbiu politiniu ir gynybiniu centru, padedančiu apsaugoti miestą nuo kryžiuočių antpuolių ir simbolizuojančiu Lietuvos galybę.
Gedimino pilies bokšto istorija ir transformacijos
XVII a. Gedimino pilies bokšto gynybinis vaidmuo sumažėjo, jame buvo įkurtas LDK bajorų kalėjimas. Bajorai dėl savo privilegijuotos padėties negalėjo būti kalinami kartu su kitais įprastose kalėjimo įstaigose - kalėję Gedimino pilies bokšte turėjo geresnes gyvenimo sąlygas nei paprasti nusikaltėliai. Bokšte kalinti bajorai dažniausiai buvo įtariami politinėmis intrigomis, maištavimu arba nelojalumu valdovui.
XVII a. viduryje, per karus su Maskva, pilis buvo smarkiai apgadinta. Gynybiniai bokštai ir sienos pradėjo griūti. Ilgą laiką stovėjęs nenaudojamas, pilies bokštas iro, jo sienos skilo.
1831 m. caro įsakymu Gedimino kalnas buvo paverstas Rusijos imperijos karinės žinybos tvirtove. 1832-1834 m. du viršutiniai pilies bokšto aukštai buvo nuardyti, ant likusių dviejų aštuoniasienio bokšto tarpsnių pastatytas medinis šešiakampio plano statinys optiniam telegrafui. Kartu su antstatu bokštas tapo aukščiausiu Vilniaus statiniu. Virš telegrafo plevėsavo Rusijos imperijos vėliava, kasdien buvo šaudomos salvės iš ant kalno stovėjusių patrankų.
XX amžiuje Gedimino pilies bokštas tapo Lietuvos nepriklausomybės kovų simboliu. 1919 m. sausio 1 d. Lietuvos savanoriai, vadovaujami karininko Kazimiero Škirpos, pirmą kartą iškėlė trispalvę bokšto viršūnėje. Valstybinės vėliavos iškėlimas Vilniaus centre ir aukštumose esančiame istoriniame tautos didybės simbolyje buvo aiškus nepriklausomybės pareiškimas.
Vėl trispalvę Gedimino pilies bokšte 1988 m. spalio 7 d. iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Vis dar okupuotoje Lietuvoje virš sostinės visiems matomai plevėsuojanti vėliava žymėjo nesiliaujantį pasipriešinimą ir nepriklausomybės siekį. Bokšto apžvalgos aikštelėje ir Gedimino kalno papėdėje minios žmonių stebėjo šį įvykį, patys aukštai keldami trispalves, garsiai skanduodami „Lietuva!“ ir giedodami Tautišką giesmę. Šįkart trispalvė nebebuvo nuplėšta ir plevėsuodama bokšto viršūnėje lydėjo Lietuvą, kol šalis skynėsi kelią į nepriklausomybę. Lygiai po metų - 1989 m. spalio 7 d.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, nuo Gedimino pilies bokšto prasidėjo legendinis Baltijos kelias - didžiulio masto taikus protestas, kurio metu apie 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami 600 kilometrų ilgio gyvą grandinę iki pat Taline stovinčio Hermano bokšto.
Gedimino kalno pietvakariniame pakraštyje stūksantis Gedimino pilies bokštas yra vienintelis išlikęs iš trijų kadaise Vilniaus Aukštutinę pilį saugojusių bokštų. Šiandien Gedimino pilies bokštas yra ne tik istorinis paminklas, bet ir turistų traukos centras, suteikiantis progą pažinti mūsų tautos istoriją.
Edukacinės veiklos vaikams: Gedimino pilis vaikų darbeliai
Mintis įtraukti į pamokas Gedimino pilies statymą kilo spontaniškai. Gedimino pilies statymas pareikalavo ne tik konstravimo, bet ir lietuvių literatūros žinių, kadangi mokiniai už kiekvieną teisingą atsakymą gavo po vieną plytą. Taip į skaitymo pamokas buvo įtrauktas STEAM ugdymas, padėjęs mokiniams visapusiškiau ir lanksčiau mąstyti; pažvelgti į duotą užduotį iš įvairių pusių; įžvelgti naujas galimybes ir iššūkius; kūrybiškiau išnaudoti savyje slypinčius išteklius.
Pilį reikia atsispausdinti ant vieno lapo iš abiejų pusių. Tada detales sukarpyti, kad vaikai galėtų sudėlioti vieną pilies pusę. Apverstą pilies dėlionę reikėtų suklijuoti, kad būtų patogiau spalvinti gėlę. Braukažodis padės prisiminti Sausio 13 dienos simbolio pavadinimą ir tuo pačiu praplės žodyną naujais gėlių pavadinimais.
Taip pavadinau skaitmeninę knygutę, kurioje užduočių ras ir minintys Laisvės gynėjų dieną, ir švenčiantys dvi Lietuvos valstybės nepriklausomybės dienas. Kad nevarginčiau savo tinklaraščio skaitytojų ilgais įrašais, į knygutę sudėjau užduotis, tinkančias įvairaus amžiaus, gebėjimų ir poreikių vaikams. Pavartykite ją ir pasirinkite tai, kas tinka ir patinka jūsų ugdytiniams. Kopdami į Gedimino kalną vaikai prisimins Lietuvos istoriją. Jei kai kurie klausimai pasirodys per sunkūs, atsakymus ras pasinaudoję QR kodu. Kopimas į kalną įveikiamas visiems, kadangi užduotis parengta dviem lygiais. Ji tiks ir artėjančiai Laisvės gynėjų dienai, ir minint Valstybės nepriklausomybės datas. Tad, kuris pirmasis iškels vėliavą Gedimino pilies bokšte?
Šią savaitę mano mokiniai, kaip ir visos šalies vaikai, prisimena kovotojus už Lietuvos laisvę. Nors Laisvės gynėjų dienai skirtame užduočių rinkinuke yra tik vienas variantas, tačiau jis tiks ir mažiems, ir didesniems. Vieni galės dirbti savarankiškai, kitiems reikės pagalbos, tačiau pamokos mintis bus visiems vienoda - padėka už laisvę.
„UŽKODUOTAS LAIŠKAS NUO LIETUVOS“ gali būti skaitomas šią savaitę, tačiau jis puikiai tiks ir vasario, ir kovo mėnesio šventėms. Laiško šifravimui reikalinga „Terapinė abėcėlė“. Džiaugiuosi, kad ji nenugulė mano stalčiuose, kad vis randu progų pritaikyti ir pamokose, ir klasės valandėlėse. Iššifruoto laiško tekstą galima naudoti daugelyje pamokų: prisiminti laiško rašymo taisykles, mokyti kurti tekstą, rasti žemėlapyje tą mažą taškelį, aptarti laiško autoriaus siūlymą, parengti planetos saugojimo programą ar planą ir pan.
Palangos sanatorinės mokyklos priešmokyklinio amžiaus ugdytiniai, mokytoja Erika Turauskienė bei bibliotekininkė Ingrida Rimšienė dalyvavo respublikinėje ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų virtualioje parodoje „Pilis Lietuvai“, skirtoje vaikų kūrybiškumo bei pilietiškumo ugdymui. Sausio 23-26 d. mokytoja Erika Turauskienė plėtojo priešmokyklinio amžiaus vaikų domėjimąsi Kauno, Raudondvario dvaro, Raudonės, Panemunės pilimis ir su jomis susijusiomis istorijomis. Veiklų metu vaikai sužinojo, kad Kauno pilis, stūksanti antrajame pagal dydį šalies mieste, Kaune, yra viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių; išsiaiškino, kad Panemunių regioniniame parke stovi Raudondvario dvaro, Raudonės, Panemunės pilys. Sausio 27 d. mokytoja Erika Turauskienė organizavo edukacinį užsiėmimą „Švęskime Vilniaus gimtadienį kartu!“, kuriame priešmokyklinio amžiaus vaikai turėjo galimybę pasidomėti Vilniaus istorija, kultūros objektais. Sausio 30 d. bibliotekininkė Ingrida Rimšienė papasakojo vaikams apie Gedimino pilį; parodė nuotraukas, kaip šios pilies kalnas atrodė seniau (buvo apsodintas medžiais) ir kaip atrodo dabar (medžiai iškirsti).
Ką galima pamatyti Gedimino pilies bokšte?
Gedimino pilies bokštas yra lankomiausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Antrame aukšte įkurta interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“ kviečia patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip miestas augo Renesanso laikotarpiu, ir palyginti šį vaizdą su Aukštutinės ir Žemutinės pilių panorama 1785 metais, kai jos jau buvo praradusios savo politinę svarbą.
Gedimino pilies bokšto muziejuje pristatomi pagrindiniai Vilniaus Aukštutinės pilies istorijos tarpsniai, eksponuojami viduramžių archeologiniai radiniai, įrengtos ekspozicijos, pasakojančios apie miesto įkūrimą, Gedimino laiškus, 1863-1864 m. sukilimą, Baltijos kelią, vyksta edukaciniai renginiai ir ekskursijos. Iš bokšto viršūnėje esančios apžvalgos aikštelės galima išvysti turbūt gražiausią Vilniaus senamiesčio panoraminį vaizdą.
Lankytojus Gedimino pilies bokštas labiausiai traukia čia įrengtoje apžvalgos aikštelėje atsiveriančia Vilniaus miesto panorama. Bažnyčių bokštai, siauros senamiesčio gatvelės ir raudoni jo pastatų stogai nepalieka abejingų. Iš čia matosi Vilnelės ir Neries upių slėniai ir net Vilniaus naujamiestis.
Virš bokšto plevėsuojanti vėliava iki šiol įkvepia tautą ir kasmet sausio 1-ąją, Lietuvos vėliavos dieną, per iškilmingą ceremoniją yra pakeičiama.
Geriau pažinti turtingą bokšto, Vilniaus miesto ir Lietuvos laisvės kovų istoriją galite apsilankę Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Gedimino pilies bokšte.
Edukacija Gedimino pilies bokšte
Užsiėmimas vyksta legendine vieta tapusiame Gedimino pilies bokšto muziejuje. Pilies bei bokšto senieji mūrai, primenantys mums apie Vilniaus ištakas, bei autentiška aplinka leidžia moksleiviams patraukliau ir lengviau įsisavinti muziejaus edukatoriaus pasakojimus, pateiktas istorines žinias, lengviau atlikti užduotis, reflektuoti įvykusias veiklas.
Per pateiktą edukatoriaus informaciją, užduotis, dialogą apie istorinius, kultūros paveldo objektus, istorines asmenybes ir jų būdo bruožus ugdomas kultūrinis išprusimas, kultūrinis sąmoningumas bei kultūrinė raiška. Edukacijoje mokiniai supranta pasakojamą informaciją, mokosi pateikiamų faktų bei sąvokų; jeigu neaišku, kelia faktinius bei aiškinamuosius klausimus; atlikdami užduotis, laikosi taisyklių, konkretiems atvejams taiko bendrąsias rašybos, matematikos taisykles.
Užsiėmimas vyksta Gedimino pilies bokšte, kuris yra tapęs valstybingumo simboliu. Mokiniai mokosi apie mūsų istoriją formavusias istorines asmenybes ir apie mus pačius. Kalbant apie Gedimino laiškus, formuojamas suvokimas apie demokratišką visuomenę ir mus kaip dalį jos, skatinama pagarba žmogaus laisvėms bei teisėms.
Edukacinį užsiėmimą užsisakyti galite per Kultūros pasą arba el. p.
Naudinga informacija lankytojams
Gedimino kalno panoraminė aikštelė yra pritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams. Į ją nemokamai pakilti ir nusileisti galite keltuvu, kurį rasite Gedimino kalno papėdėje, Senojo arsenalo vidiniame kieme. Jei į muziejų planuojate atvykti automobiliu, jį palikti galite aikštelėje, esančioje prie Senojo arsenalo (įvažiavimas nuo Arsenalo g.
