Aplinka, kurioje vyksta ugdymas, daro didžiulę įtaką vaiko norui dalyvauti ugdymo procese.
Valstybės ir savivaldybės ankstyvojo ugdymo įstaigos ugdymą grindžia klasikine ugdymo filosofija. Dokumentuose tai vadinama tradiciniu ugdymu. Skatinant ugdymo įvairovę, nevalstybinės įstaigos savo ugdymą gali grįsti kitomis ugdymo filosofijomis ir metodologijomis, pavyzdžiui, M. Montessori, Š. Suzuki, Valdorfo ir kt. Valstybės, savivaldybės ugdymo įstaigos negali grįsti savo metodikos visa netradicine ugdymo sistema, bet gali naudoti jos elementus savo veikloje. Svarbu, kad švietimo įstaigų teikiamas netradicinis ugdymas atitiktų Lietuvos švietimo sistemos principus, teisės aktus. Kartu netradicinė ugdymo sistema turi užtikrinti šias vertybines nuostatas: sistema turi padėti asmeniui ugdyti(-s) toleranciją, pakantumą kitai pasaulėžiūrai, kultūrai ir religijai, puoselėti asmens orumą, gerbti ir užtikrinti tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas vaikų teises.
Ugdymas netradicinėje gamtinėje aplinkoje (miške, parke, prie tvenkinio, paplūdimyje ir pan.) reiškia teorinių žinių integraciją praktinėje veikloje gamtoje. Tokioje aplinkoje, kad pasiektų numatytų ugdymosi rezultatų, ikimokyklinio ugdymo pedagogai kuria situacijas patirtiniam vaikų ugdymui(si), koordinuoja jų ugdymosi procesą.
Tyrimo tikslas - nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo netradicinėse gamtinėse aplinkose organizavimo ypatumus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, focus grupės tyrimas, kokybinė (content) duomenų analizė. Focus grupės tyrime dalyvavo 43 informantai - ikimokyklinio ugdymo pedagogai iš keturių Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tyrimui dalyviai pasirinkti taikant kokybinio tyrimo netikimybinės imties patogųjį atrankos būdą.
Išanalizavus tyrimo rezultatus galima teigti, jog ikimokyklinio ugdymo pedagogas, būdamas aktyvus vaiko ugdymosi situacijų kūrėjas ir moderatorius, organizuodamas veiklas netradicinėse gamtinėse aplinkose bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, kolegomis, tėvais, kitais specialistais.
Netradicinėse gamtinėse aplinkose vaikai jaučiasi labiau atsipalaidavę, stipriau reiškiamos emocijos, smalsesni, susidomėję, motyvuoti veikti. Šioje aplinkoje ugdoma vaizduotė, kūrybiškumas, ilgalaikė atmintis, dėmesys bei pojūčiai. Visa tai pagerina informacijos supratimą ir įsisavinimą.
Straipsnyje siekiama atsakyti į numatytus probleminius klausimus: kuo ugdymo netradicinėje gamtinėje aplinkoje organizavimas skiriasi nuo ugdymo darželio grupės aplinkoje, kas būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui netradicinėse gamtinėse aplinkose bei su kokiais iššūkiais susiduria išvykas organizuojantys pedagogai?
Papildomos intelektinės ir laiko sąnaudos, detalus veiklų planavimas, saugumo užtikrinimas išvykos metu, finansinių klausimų sprendimai, orų permainos, gamtoje tykantys pavojai, vaikų raidos ypatumai yra įvardijami kaip iššūkiai organizuojant vaikų ugdymą netradicinėse gamtinėse aplinkose.
Ugdymo struktūros ir inovacijos:
- Vaikystės pedagogikos centrai (VPC): Vystant vaikystės pedagogiką, dar 1997 m. pradėti steigti Vaikystės pedagogikos centrai. Jie buvo pavadinti vaikystės pedagogikos centrais, nes juose vyko ne tik ugdymas, bet inicijuoti ir išbandyti nauji pedagoginiai procesai, metodai, modeliai. Juose pedagogikos studentai atliko praktiką. Remiantis šia praktika, dabar aukštosios mokyklos steigia savo ugdymo įstaigas vaikystės pedagogikos studijoms plėtoti, pedagogikos metodams, modeliams kurti ir išbandyti. 2020 m. Mykolo Romerio universitetas pranešė apie steigiamą mokyklą su darželiu.
- Daugiafunkciai centrai (2016 m.): Mažėjant gyventojų miesteliuose, kaimiškose vietovėse, įvairių sričių paslaugos sutelktos vienoje įstaigoje. Daugiafunkciame centre teikiamos švietimo, kultūros, socialinės, sveikatos, sporto, užimtumo ir kitos paslaugos vaikams bei vietos bendruomenei.
- Lauko darželiai (nuo 2014 m.): 2014 m. pavasarį pradėjo veikti pirmasis lauko darželis. Ši darželio koncepcija į Lietuvą atkeliavo iš Skandinavijos.
Gamtamokslinio ugdymo pamokos elementai:
2 paveiksle parodoma, kad mokiniai, mokydamiesi bet kurios gamtos mokslų srities, turi ne tik suprasti, bet ir pritaikyti žinias, spręsti praktines ir mokslines problemas, tinkamai vartoti gamtos mokslų sąvokas, simbolius, kryptingai ieškoti informacijos, pasirinkti tinkamus informacijos perdavimo kitiems būdus. 2 pav. 2 paveiksle pateikta pavyzdžių, iš kokių elementų galėtų būti sudaryta gamtamokslinio ugdymo pamoka. Šie pavyzdiai yra gana fragmentiški, nes kompetencijų ugdymas pasižymi holistiškumu, planuojant konkrečią pamoką tenka apsispręsti, į kuriuos kompetencijų elementus joje kreipsime daugiausiai dėmesio ir ką paliksime kitoms pamokoms, kad galų gale mokinys įgytų žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą. Ypač sudėtinga numatyti nuostatų ugdymą vienoje pamokoje, nes tai yra ilgalaikis procesas, jo rezultatus pamatome iš to, kaip mokinys nusiteikęs mokytis, kaip įsitraukia į veiklas, domisi, elgiasi ir pan.
Tarptautinis penkiolikmečių gamtamokslinių kompetencijų PISA tyrimas parodė, kad Lietuvos mokiniai gana gerai atpažįsta gamtamokslines problemas ar remdamiesi įrodymais paaiškina gamtos reiškinius, kai jiems pakanka atgaminti arba tiesiogiai pritaikyti žinias įprastose situacijose. Sunkiau sekasi susieti to paties ar kelių dalykų žinias procesams paaiškinti, neįprastose, sudėtingose situacijose pritaikyti gamtos tyrimų metodologiją, analizuoti ir interpretuoti duomenis. Todėl didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas gamtamokslinės kompetencijos aspektui, susijusiam su mokslinio tyrimo technologija.
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMO NETRADICINĖSE GAMTINĖSE APLINKOSE YPATUMAI. (2022). STUDIJOS - VERSLAS - VISUOMENĖ: DABARTIS IR ATEITIES ĮŽVALGOS, 1(VII), 81-94. AddressNacionalinė Švietimo AgentūraThe National Agency for EducationEurydice UnitK. Kalinausko str.
tags: #gamtamokslio #ugdymo #organizavimo #metodai #ir #budai
