Nors tėvai turi teisę ugdyti vaikus pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius įsitikinimus, vis dėlto vaikų ugdyti šeimoje remiantis tik savo nuožiūra nėra galima.
Nuo 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojus Ugdymo šeimoje tvarkos aprašui, sudarytos galimybės patiems tėvams (globėjams, rūpintojams) ugdyti savo vaikus šeimoje pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas.
Apraše numatyta, kad pageidaujant, jog vaikas nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. pradėtų ugdytis (būtų ugdomas) šeimoje, prašymas ir dokumentai turi būti pateikti nuo balandžio 15 d. iki birželio 1 d. mokyklos, kuri padės organizuoti vaiko ugdymą šeimoje, vadovui.
Prašymą dėl vaiko ugdymo šeimoje ir dokumentus už vaiką iki 14 metų pateikia tėvai (globėjai), tačiau jeigu vaiko amžius yra nuo 14 iki 18 metų, jis visus dokumentus gali pateikti pats kartu su rašytiniu tėvų (rūpintojų) sutikimu.
Pažymėtina, kad pagal Aprašą už vaiko ugdymą šeimoje atsakingi vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai), kurie gali patys nuspręsti, kas vykdys vaiko ugdymą: vaiką ugdyti gali patys vaiko tėvai, globėjai ar samdomas mokytojas, taip pat gali pasirinkti, kur vyks vaiko ugdymas - namuose ar kitoje vietoje.
Taip pat galima rinktis, kokios ugdymo priemonės bus naudojamos, kokia ugdymo filosofija bus vadovaujamasi vaiką ugdant ir kita, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vaikas vis tiek turės būti ugdomas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas.
Tam, kad toks ugdymo modelis būtų galimas, turi būti sudaryta mokymo sutartis dėl ugdymosi šeimoje su mokykla, padedančia organizuoti vaikų ugdymą.
Galiausiai yra išklausoma ir vaiko nuomonė dėl vaiko ugdymo - vaikas pokalbio su psichologu metu išsako savo nuomonę ir išreiškia norą ugdytis šeimoje.
Sudarius mokymo sutartį su mokykla vaikas priskiriamas priešmokyklinio ugdymo grupei/ atitinkamai klasei.
Vaikas gali dalyvauti mokyklos veikloje - neformaliojo vaikų švietimo programose, renginiuose, akcijose.
Be to, mokykla du kartus per mokslo metus įvertina mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus, taip pat - ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai.
Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo ne rečiau kaip kartą per dvi savaites mokyklos elektroniniame dienyne nurodyti vaiko pasiekimus - ko jis mokėsi, ką išmoko, kokiose aplinkose mokėsi.
Mokymo sutartis gali būti nutraukta tėvų (globėjų) arba paties mokinio prašymu, kai jam yra nuo 14 iki 18 metų, tėvams (rūpintojams) raštu sutikus.
Mokykla gali ir vienašališkai nutraukti sutartį, jei mokinys be pateisinamos priežasties neatvyksta į mokymosi pasiekimų ir pažangos įvertinimą arba pasibaigus ugdymo procesui bent vieno dalyko mokinio mokymosi pasiekimai įvertinti nepatenkinamai, taip pat, jeigu ugdymo proceso pabaigoje tėvai (globėjai, rūpintojai) nesudaro sąlygų vaikui socializuotis arba nustatomas vaiko teisių pažeidimas.
Norite, kad Jūsų mylimas vaikas ar vaikai užaugtų pilnai pasiruošę tolimesniam gyvenimui, mokyklai bei laukiantiems nuotykiams?
Profesionalus vaikų ugdymas gali būti vykdomas tiek darželyje, tiek pačių tėvų.
Tokio amžiaus vaikai dažniausiai jau moka sekti dviejų-trijų žingsnių nurodymus, rikiuoti objektus pagal formą, spalvą, imituoti suaugusių, bendraamžių veiksmus bei išreikšti įvairias emocijas.
Auginate tokio amžiaus vaiką? Galbūt pastebėjote, kad jis pasižymi lakia vaizduote, jaučiasi patogiau nei anksčiau, leisdamas laiką toliau nuo tėvų, tačiau kartais drovisi išbandyti naujus dalykus.
Tokie vaikai dažniausiai per daug suaugę jaunesnių vaikų žaidimams, tačiau dar per mažai subrendę mokyklinio lygio veikloms.
Norite, kad Jūsų vaikų ugdymas kokybiškai ir tuo pačiu metu žaismingai būtų vykdomas ne tik namuose, bet ir darželyje?
Svarstote galimybę pradėti ugdyti vaikus šeimoje? O gal vadovaujate mokyklai ir norėtumėte savo mokiniams suteikti galimybę mokytis šeimoje?
Ugdymo šeimoje tvarkos aprašas
Nuo 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojus Ugdymo šeimoje tvarkos aprašui, tėvams (globėjams, rūpintojams) sudarytos galimybės patiems ugdyti savo vaikus pagal bendrąsias programas.
Prašymas ir dokumentai ugdymo šeimoje pradžiai pateikiami nuo balandžio 15 d. iki birželio 1 d. mokyklos vadovui.
Vaiko iki 14 metų dokumentus teikia tėvai (globėjai), o 14-18 metų - vaikas pats su tėvų (rūpintojų) sutikimu.
Už vaiko ugdymą šeimoje atsako tėvai (globėjai, rūpintojai), kurie gali pasirinkti, kas vykdys ugdymą (tėvai, samdomas mokytojas) ir kur jis vyks (namuose ar kitoje vietoje).
Taip pat galima rinktis ugdymo priemones ir filosofiją, tačiau vaikas privalo būti ugdomas pagal bendrąsias programas.
Norint įgyvendinti šį ugdymo modelį, būtina sudaryti mokymo sutartį su mokykla, padedančia organizuoti ugdymą.
Išklausoma ir vaiko nuomonė, jis dalyvauja pokalbyje su psichologu.
Sudarius sutartį, vaikas priskiriamas atitinkamai grupei ar klasei ir gali dalyvauti mokyklos veiklose.
Mokykla du kartus per metus vertina vaiko pažangą ir socializacijos poreikius.
Tėvai privalo kas dvi savaites elektroniniame dienyne nurodyti vaiko pasiekimus.
Mokymo sutartis gali būti nutraukta tėvų, vaiko (nuo 14 metų) ar mokyklos iniciatyva, nustačius pažeidimus ar neatitikimus.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir sritys
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“
- „Aš ir bendruomenė“
- „Aš kalbų pasaulyje“
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
- „Kuriu ir išreiškiu“
Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę ir apima ugdymo turinį bei veiklas.
Vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.
Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.
Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Yra išskiriami šie ugdymo(si) kontekstai:
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti individualų tapatumą ir dalyvauti kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui ir teigiamoms nuostatoms.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą ir skatina giliau suprasti reiškinius bei jų ryšius.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Ikimokyklinio ugdymo pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai.
Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiai iš srities "Mūsų sveikata ir gerovė":
Vertybinė nuostata:
Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai:
A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Pavyzdžiai iš srities "Aš ir bendruomenė":
Vertybinė nuostata:
Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai:
B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
