Fizinis aktyvumas yra bet koks kūno judėjimas, atliekamas energiją naudojančių skeleto raumenų. Tai yra viena pagrindinių žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos gerinimo priemonių, nes fizinis aktyvumas mažina daugelio neužkrečiamųjų ligų riziką, gerina psichologinę būseną, lemia pozityvesnį požiūrį į gyvenimą, didina socialinę sąveiką visuomenėje.
Pastebėta, kad pasaulyje tiek suaugusiųjų, tiek vaikų fizinis aktyvumo lygis tendencingai mažėja. Remiantis 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis, net 46 proc. Lietuvos gyventojų niekada nesportuoja ir nesimankština. 2018 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje pakankamai fiziškai aktyvūs buvo tik 10 proc. 10-17 metų vaikų. PSO ir Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrai 5-17 metų vaikams rekomenduoja kasdienę, bent 60 min. trukmės vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų. Ši fizinė veikla turėtų stiprinti sveikatą, būti reguliari, įdomi ir smagi. Be to, į kasdienį vaikų fizinį aktyvumą 3 kartus per savaitę turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti fizinė veikla. Vaikų iki 5 metų fizinio aktyvumo rekomendacijos šiuo metu nėra tiksliai apibrėžtos, tačiau šiai amžiaus grupei fizinis aktyvumas yra būtinas.
Straipsnyje aptariama vaikų fizinio aktyvumo epidemiologija, fizinės veiklos privalumai vaikams, svarbiausios fizinio aktyvumo rekomendacijos ir praktiniai patarimai tėvams.
Fizinio aktyvumo privalumai vaikams
Stebėjimo ir eksperimentinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad reguliarus ir pakankamas fizinis 5-17 metų vaikų aktyvumas suteikia reikšmingą naudą jų sveikatai:
- Gerina: fizinę ir psichosocialinę būklę; savivertę, pasitikėjimą savimi; raumenų ištvermę, kaulų stiprumą; judesių koordinaciją, pusiausvyrą; pažintinius įgūdžius.
- Moko: disciplinos; darbo komandoje.
- Sumažina: depresijos, nerimo simptomus; širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos ligų riziką; arterinį kraujo spaudimą vaikams, sergantiems lengvo laipsnio pirmine arterine hipertenzija; virškinimo sistemos sutrikimus; antsvorį; cholesterolio ir / ar trigliceridų koncentraciją vaikams, sergantiems nutukimu ar turintiems didelę cholesterolio koncentraciją.
Kai kurių tyrimų duomenys leidžia pagrįsti hipotezę, kad didesnis fizinis aktyvumas, prasidėjęs dar vaikystėje ir besitęsiantis suaugus, padeda sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto. Be to, reguliari fizinė veikla padeda formuotis sveikos gyvensenos įpročiams. Pastebėta tendencija, kad suaugę žmonės, vaikystėje buvę fiziškai aktyvūs, tokie išlieka ir ateityje. Vis dėlto išvardyti fizinio aktyvumo privalumai dažnai nemotyvuoja vaikų ir paauglių. Jie aktyvią fizinę veiklą dažniausiai renkasi dėl fizinio įvaizdžio ar kūno sudėties gerinimo, dėl socializacijos ar iš nuobodulio.
Fizinio pasyvumo padariniai
Fizinis pasyvumas yra vienas veiksnių, didinančių riziką susirgti nutukimu, diabetu, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, nuotaikos ir nerimo sutrikimais, kt. Apskaičiuota, kad pasaulyje fizinis pasyvumas yra pagrindinė priežastis vystytis įvairioms neužkrečiamosioms ligoms: apie 21-25 proc. - krūties ir gaubtinės žarnos vėžiu, 27 proc. - diabetu, apie 30 proc. - išeminės širdies ligomis. Iš 6 PSO regionų, Europoje neužkrečiamųjų ligų paplitimas yra didžiausias. Kasmet dėl su fiziniu pasyvumu susijusių ligų Europoje miršta apie 1 mln. žmonių.
Fizinis pasyvumas gali sutrikdyti dėmesio koncentraciją, mažinti produktyvumą mokykloje ar darbe, prisidėti prie socialinės atskirties ir vienatvės.
Be to, dėl fizinio pasyvumo didėja kasmetės tiesioginės (sveikatos priežiūros) ir netiesioginės (ekonominio augimo mažėjimas dėl ligos, išsivysčiusios negalios ar ankstyvos mirties) Europos regiono valstybių išlaidos. Manoma, kad 10 mln. gyventojų populiacijoje, kurioje gyvena 50 proc. fiziškai neaktyvių žmonių, metinės išlaidos dėl fizinio pasyvumo siekia apie 910 mln. eurų per metus.
Specialistų vaidmuo rengiant fizinio aktyvumo strategijas
PSO skatina aktyvų gyvenimo būdą, remdama ir įgyvendindama įvairius su fizinio aktyvumo skatinimu susijusius projektus organizacijos šalyse narėse. Tai projektai, apimantys įvairias iniciatyvas - nuo saugių dviračių takų įrengimo gyvenvietėse iki fizinio aktyvumo rekomendacijų įvairioms amžiaus grupėms. PSO Europos regione veikia Sveikatą stiprinantis fizinio aktyvumo tinklas (angl. HEPA Europe - European network for the Promotion of Health-enhancing Physical Activity). Šis tinklas atsakingas už fizinio aktyvumo skatinimą sveikatos politikos ir kituose valstybiniuose sektoriuose, dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir šiame regione yra vienas pagrindinių praktinių rekomendacijų teikėjų vaikams ir suaugusiems.
2015 metų rugsėjį Vilniuje vykusioje PSO Europos regioninio komiteto 65-ojoje sesijoje 53 valstybėms narėms buvo pristatyta Europos fizinio aktyvumo strategija 2016-2025 metams. Ši strategija - tai unikalus projektas, teikiantis išskirtinį dėmesį skatinant fizinį aktyvumą visose amžiaus grupėse. Pagrindinis jos tikslas - padidinti fizinio aktyvumo lygį:
- skatinant žmones rinktis judresnį gyvenimo būdą;
- užtikrinant saugias, pasiekiamas ir tinkamas vietas aktyviai fizinei veiklai;
- suteikiant visas įmanomas ir lygias galimybes būti fiziškai aktyviems bet kokios lyties, amžiaus, pajamų, išsilavinimo, rasės ar negalios asmenims.
1997 metais Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. Centers for Disease Control and Prevention - CDC) pasiūlė jaunų žmonių fizinio aktyvumo rekomendacijas, norėdamas paskatinti jaunimą daugiau judėti. Remiantis šiomis rekomendacijomis, į jaunimo fizinio aktyvumo skatinimą turėtų įsitraukti sveikatos priežiūros specialistai, mokyklos, bendruomenė ir sportą propaguojančios organizacijos. Visos minėtos įstaigos turėtų užtikrinti tinkamo fizinio aktyvumo modelio kūrimą vaikams, sukurti galimybes ir saugią aplinką šiam modeliui įgyvendinti.
Vaikų fizinio aktyvumo rekomendacijos
5-17 metų vaikams
PSO yra parengusi fizinio aktyvumo rekomendacijas 3 amžiaus grupėms - 5-17 metų, 18-64 metų ir vyresniems asmenims. Šis suskirstymas remiasi tam tikrais fizinių, psichologinių, socialinių ir kitų rodiklių ypatumais skirtingose amžiaus grupėse. Vaikams iki 5 metų fizinis aktyvumas taip pat yra svarbus, tačiau šiuo metu apibrėžtų rekomendacijų šiai grupei nėra.
PSO fizinio aktyvumo rekomendacijos visiems 5-17 metų vaikams yra taikomos nepriklausomai nuo lyties, rasės, etninės kilmės ar pajamų lygio. Vaikai turėtų būti skatinami dalyvauti įvairiose fizinėse veiklose, kurios darytų teigiamą poveikį natūraliam jų vystymuisi, būtų smagios ir saugios. Esant tam tikroms medicininėms būklėms, kai vaikas negali pasiekti rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio, jo fizinės veiklos pobūdis, krūvis ir intensyvumas turėtų būti parenkami individualiai, pagal jį prižiūrinčių sveikatos priežiūros specialistų patarimus.
Taigi PSO ir CDC 5-17 metų vaikams rekomenduoja kasdienę, bent 60 min. trunkančią vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų. Ši fizinė veikla turėtų stiprinti sveikatą (teikti naudą sveikatai, lavinti funkcinius gebėjimus be pastebimos žalos sveikatai) ir turėtų būti reguliari. Ši fizinė veikla taip pat turėtų būti įdomi ir smagi. Be to, į kasdienį vaikų fizinį aktyvumą 3 k./sav. turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti fizinė veikla.
PSO ir CDC fizinio aktyvumo rekomendacijos 5-17 metų vaikams:
- Bent 60 min. trunkanti kasdienė fizinė veikla;
- Fizinės veiklos intensyvumas - vidutinis arba didelis;
- 3 k./sav. į kasdienę fizinę veiklą turėtų būti įtraukti raumenis bei kaulus stiprinantys užsiėmimai.
Vaikai gali rinktis jiems patinkančią fizinės veiklos formą, atitinkančią minėtas rekomendacijas. Tai gali būti įvairūs judrūs žaidimai, atskirų sporto šakų treniruotės, kūną lavinantys ir stiprinantys pratimai, įdomūs fizinės jėgos reikalaujantys namų ruošos darbai.
Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis:
- Spartus ėjimas;
- Žygiavimas;
- Važinėjimas riedlente, mechaniniu paspirtuku, riedučiais;
- Važinėjimas dviračiu lygia ar mažai kalvota vietove;
- Šuns vedžiojimas.
Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas didina širdies susitraukimų dažnį, judant išsiskiria prakaitas. Vienas iš praktiškų būdų, kaip įvertinti, ar veikla yra vidutiniškai aktyvi, - vaikas gali palaikyti pokalbį, tačiau negali padainuoti dainos.
Didelio intensyvumo fizinis krūvis:
- Energingi šokiai;
- Gaudynės;
- Šokinėjimas per virvę;
- Plaukimas;
- Bėgimas;
- Gimnastika;
- Futbolas, krepšinis, ledo ritulys, kovos menai;
- Važinėjimas dviračiu kalvotomis vietovėmis.
Didelio intensyvumo fizinis aktyvumas didina kvėpavimo dažnį, pagilina kvėpavimą. Vienas iš praktiškų būdų, kaip įvertinti, ar veikla yra didelio intensyvumo, - vaikas negali pasakyti daugiau nei kelių žodžių be stabtelėjimo atsikvėpti. Fizinio krūvio intensyvumą galėtume palyginti santykiu 2:1 - 2 min. vidutinio intensyvumo fizinės veiklos atitinka 1 min. didelio intensyvumo krūvio.
Raumenis ir kaulus stiprinantys pratimai
Kaip minėta, 3 k./sav. į kasdienę 60 min. vaikų fizinę veiklą turėtų būti įtraukiami raumenis ir kaulus stiprinantys pratimai. Tai reikalinga dėl normalių organizmo rodiklių palaikymo, tokių kaip gliukozės koncentracija kraujyje, arterinis kraujospūdis ar svoris. Rekomenduojama raumenis ir kaulus stiprinanti veikla yra:
- Gimnastika;
- Lipimas virve ar šokinėjimas per ją;
- Tenisas, futbolas, krepšinis, regbis;
- Bėgimas;
- Laipiojimas;
- Pritūpimai, atsispaudimai;
- Pratimai su svarmenimis, pasipriešinimo juostomis.
Fiziškai neaktyviems vaikams fizinis krūvis į jų kasdienę rutiną turėtų būti įtraukiamas pamažu didinant fizinės veiklos trukmę, dažnį ir intensyvumą iki rekomenduojamo lygio. Jei vaikas šiuo metu nėra fiziškai aktyvus, mažesnis už rekomenduojamą lygį fizinis krūvis jam suteiks daugiau naudos nei visiškas fizinis pasyvumas.
Vaikų fizinio aktyvumo rekomendacijos jaunesniems nei 5 metų vaikams
Pagal Nacionalinę sveikatos tarnybą (angl. National Health Service - NHS), kasdienis fizinis aktyvumas yra svarbus sveikam kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų augimui ir vystymuisi. Vis dėlto, kaip minėta, šiai amžiaus grupei aiškiai apibrėžtų fizinio aktyvumo rekomendacijų nėra.
Kūdikių fizinis aktyvumas
Kūdikiams svarbu būti fiziškai aktyviems kiekvieną dieną ir jų aktyvumas turėtų būti paskirstytas visos dienos metu. Kol kūdikis neropoja, jį išjudinti galima įvairiais būdais: rankomis siekiant ar sugriebiant žaislą, atliekant traukimo ir stūmimo judesius su vaiko rankomis ar kojomis, lavinant kaklo, galvos ar kitų kūno dalių judesius įvairių dienos rutinų metu ar žaidžiant. Kai kūdikis pradeda ropoti, vėliau - ir vaikščioti, jo fizinis aktyvumas turėtų būti toliau skatinimas, užtikrinant jam saugią aplinką.
1-3 metų vaikų fizinis aktyvumas
Vaikai, išmokę vaikščioti, turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 3 valandas kasdien. Kaip ir kūdikiams, šios amžiaus grupės vaikų fizinis aktyvumas turėtų būti padalytas per visą dieną. Rekomenduojamos aktyvios valandos gali būti panaudojamos veikloms nuo lengvo (įvairių judrių žaidimų, šokinėjimo, bėgiojimo) iki vidutinio intensyvumo (važinėjimo dviračiu, žaidimo vandenyje ar kamuoliu, slėpynių ir gaudymo žaidimų, kt.).
Vaikai iki 5 metų neturėtų būti fiziškai pasyvūs ilgą laiko tarpą, išskyrus miego valandas. Ilgas ir pastovus televizoriaus žiūrėjimas, žaidimas telefonu ar kompiuteriu, keliavimas automobiliu, traukiniu ar autobusu, dažnas kūdikio laikymas gultukuose, sūpuoklėse ar kėdutėse ir kitos nejudrios veiklos sutrikdo sveiką vaiko augimą ir vystymąsi. Kai kurių tyrimų duomenimis, fizinis pasyvumas pirmaisiais gyvenimo metais yra susijęs su antsvoriu, nutukimu ir prastesniu kognityviniu vystymusi. Daugėja mokslinių įrodymų, kad per mažas vaiko judrumas gali padidinti sveikatos problemų riziką suaugus.
Praktiniai patarimai tėvams, kaip mažinti vaiko fizinį pasyvumą
- Sėdimuosius užsiėmimus (televizoriaus žiūrėjimas, žaidimai kompiuteriu, telefonu) vaikas turėtų užsidirbti.
- Su visais šeimos nariais reikėtų sukurti kasdienį sėdėjimo prie įvairių įrenginių laiko limitą.
- Miegamuosius kambarius įrengti be televizoriaus, kompiuterio.
- Vaiką įtraukti į kasdienes namų ruošos rutinas (stalo padengimas, kambarių tvarkymas, kt.).
- Dovanoti fizinį aktyvumą skatinančius žaislus (paspirtuką, dviratį, riedučius).
- Būti praktiniu fizinio aktyvumo pavyzdžiu vaikams!
Žiemos metas dažnai tampa tikru iššūkiu tėvams, siekiantiems išlaikyti vaikų fizinį aktyvumą. Šaltuoju metų laikotarpiu, kai lauke žvarbūs vėjai ir sniegas, vaikai praleidžia žymiai daugiau laiko namuose, o ekranų laikas neretai išauga eksponentiškai. Tačiau judėjimo poreikis niekur nedingsta - priešingai, jis tampa dar svarbesnis. Pediatrų rekomendacijos aiškios - mokyklinio amžiaus vaikams reikėtų bent 60 minučių vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo kasdien. Šias minutes galima paskirstyti per visą dieną, tačiau svarbu užtikrinti, kad judėjimas taptų nuolatine rutinos dalimi. Vaikų neurologai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas stimuliuoja smegenų vystymąsi, gerina atmintį ir mokymosi procesus.
Šaltas oras ir ankstyva tamsa žiemą dažnai riboja vaikų galimybes žaisti lauke. Tačiau judėjimo poreikis niekur nedingsta - priešingai, jis tampa dar svarbesnis. Pediatrų rekomendacijos aiškios - mokyklinio amžiaus vaikams reikėtų bent 60 minučių vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo kasdien. Šias minutes galima paskirstyti per visą dieną, tačiau svarbu užtikrinti, kad judėjimas taptų nuolatine rutinos dalimi.
Psichologai pastebi, kad vaikams labai svarbus tėvų pavyzdys - jei patys reguliariai sportuojate ir rodote, kad judėjimas teikia džiaugsmą, vaikai greičiau perima šiuos įpročius. „Kartą per savaitę mūsų šeima turi ‘sporto vakarą’, kai išjungiame visus elektronikos prietaisus ir kartu žaidžiame aktyvius žaidimus.“
Veiklos idėjos vaikams
- Sustingęs šokis - paleiskite muzikos įrašą ir paraginkite vaikus šokti, o kai muzika sustos - jie turi sustingti pozicijoje.
- Lobių medžioklė - paslėpkite daiktus po namus ir sugalvokite užuominas.
- Baliono tinklinis - pripūskite balioną ir žaiskite tinklinio principu, stengiantis išlaikyti balioną ore.
- Šuolių žaidimas - ant grindų dėliokite spalvotą lipnią juostą arba popieriaus lapus, kurie tampa šokdynės langeliais.
- Taiklumas - sukurkite taikinio žaidimą naudodami minkštus kamuoliukus ar pupų maišelius.
- Meno ir šokio jungtys - paskatinkite vaikus fiziškai atvaizduoti istorijas, pasakas ar dailės kūrinius.
- Internetinės aktyvios pamokos - vaikų joga, šokiai ar fizinio lavinimo pamokos internete yra puikus būdas įvesti rutiną.
Užsiėmimų metu patartina tėvams taip pat aktyviai dalyvauti - tai ne tik motyvuoja vaikus, bet ir kuria vertingus šeimos ryšius.
Fizinio lavinimo veikla "Pusiausvyros, koordinacijos ir reakcijos lavinimas"
Rekomendacijos tėvams
- Nustatykite reguliarią rutiną - vaikai geriau prisitaiko, kai žino, ko tikėtis.
- Sukurkite ekranų laiko ir judėjimo balansą - pavyzdžiui, už 30 minučių fizinės veiklos vaikas gauna 30 minučių ekranų laiko.
- Naudokite vizualinius sekimo būdus - sukurkite lentelę ar žemėlapį, kur vaikai gali pridėti lipdukus ar žymėti atliktas aktyvias veiklas.
- Švęskite pasiekimus - kai vaikas pasiekia tam tikrą aktyvumo lygį (pvz., 10 dienų iš eilės po 30 min. aktyvumo).
- Saugumas - pirmiausia! Užtikrinkite, kad aplinkoje nebūtų aštrių kampų ar daiktų, kurie gali tapti nelaimingų atsitikimų priežastimi.
Vaikų fizinis aktyvumas žiemą yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir bet kuriuo kitu metų laiku. Nors šaltuoju sezonu tenka daugiau laiko praleisti patalpose, su kūrybiškumu ir planingumu galima užtikrinti, kad vaikai gautų pakankamai judėjimo. Svarbiausia - padaryti judėjimą maloniu, socialiu šeimos patyrimu, kuris padėtų vaikams formuoti ilgalaikius sveiko gyvenimo įpročius. Išbandykite įvairias siūlomas veiklas, eksperimentuokite ir atraskite, kas labiausiai patinka jūsų vaikams.
Fizinis raštingumas ir saugūs pratimai
Programa „Sveikatiada”, bendradarbiaudama su Šiaulių Universitetu ugdymo įstaigoms, šiais metais akcentavo fizinio raštingumo ir taisyklingo sportavimo svarbą. Raštingumas - tai sąvoka, kuri neapsiriboja vien gebėjimu skaityti ar rašyti bei suprasti atitinkamą informaciją. Fizinio raštingumo sąvoka turėtų būti suvokiama kaip gebėjimas panaudoti bendruosius judėjimo įgūdžius kompetentingu, sąmoningu būdu ir elgsena. Fiziškai raštingi vaikai geba atlikti gana daug bendrųjų judėjimo įgūdžių, atitinkančių jų gebėjimus, pavyzdžiui, pašokinėti, lipti, būti judriais, išlaikyti pusiausvyrą ir koordinaciją.
Fizinis raštingumas turėtų būti ugdomas ir aktyviai plėtojamas kaip ir kitos pažinimo sritys, pavyzdžiui, mąstymas ar atmintis. Vaikui mokymasis judėti reikalingas, kad vaikas tobulėtų.
Labai svarbu nepamiršti, kad ikimokyklinis amžius yra pats reikšmingiausias ugdant vaikų fizinį raštingumą. Tad tikslinga vaikus išmokyti pasirinkti ne tik mėgstamą fizinę veiklą, bet ir tinkamai pasirinkti saugius fizinius pratimus.
Negalima kategoriškai skirstyti visų pratimų į draudžiamus ar leidžiamus - tai dažnai priklauso nuo to, kas, kada ir kaip juos atlieka. Galima pakenkti sveikatai, jeigu visas pratimas ar kai kurie pratimo elementai atliekami neteisingai.
Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikai mėgsta pasirinkti „W” sėdėjimo pozą, kurioje sėdint/atsigulant pertempiami sąnariai, raiščiai. Jei iš šios pozos pradedamas atlikti koks nors judesys, visas pratimas tampa nesaugiu.
Netinkamos pozos ir saugios alternatyvos
Vietoj netinkamos sėdėjimo, gulėjimo pozos galima išmokyti vaikus pasirinkti tinkamą, saugią padėtį.
2-7 m. vaikai itin sparčiai lavina bendrąją motoriką. Tad šiuo amžiaus tarpsniu derėtų pasirūpinti vaikų tinkamu pėdos skliauto formavimusi bei plokščiapėdystės korekcija ir profilaktika. Tam didelę reikšmę turi tinkamai parinkta avalynė ir, žinoma, tinkami bei saugūs įvairūs fiziniai pratimai.
Pratimai plokščiapėdystės profilaktikai ir korekcijai
Pratimo tikslas: stiprinti pėdų ir blauzdų raumenis.
Atlikimas: stovint kojų pirštais suimamos juostos/skarelės/medžiaginės juostelės ir uždedamos ant virvelės.
Pratimo imitavimo pavyzdžiai: imituojamas skalbinių džiaustymas.
Plokščiapėdystės korekcijai ir profilaktikai užsiėmimų metu galima naudoti įvairias kūrybiškas savos gamybos priemones - įvairios faktūros sensorinius takelius, kamštelių takus.
Pratimai nugaros raumenų tempimui ir koordinacijai
Pratimo tikslas: nugaros raumenų tempimas.
Atlikimas: gulint ant pilvo, kojų pirštais remiantis į grindis, ištiesti rankas į priekį ir suploti delnais.
Pratimo imitavimo pavyzdžiai: plojimas.
Pratimo tikslas: lavinti koordinaciją ir pusiausvyrą.
Atlikimas: klūpint ant žemės, delnai prie kelių atremti ant frotinių rankšluostėlių į grindis. Rankos slysta į šalis ir vėl grįžta į pradinę padėtį.
Pratimo imitavimo pavyzdžiai: imituojamas grindų valymas. Pastaba: Kojų pirštai ir pačios kojos neturėtų būti atkeliamos nuo grindų.
Dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, didelis dėmesys skiriamas kvėpavimo atkūrimui, stiprinimui, kvėpavimo raumenų treniravimui. Tai tuo pačiu didina atsparumą ligoms, nes vaikų, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis, kasmet vis daugėja. Koreguojant ir stiprinant kvėpavimo organus, ypač svarbus yra reguliarus fizinis aktyvumas. Pratimų metu treniruojami raumenys, dalyvaujantys kvėpavimo procese: diafragma, išoriniai ir vidiniai tarpslanksteliniai raumenys, juosmens kvadratinis raumuo, tiesieji, skerstieji, bei skersaruožiai pilvo raumenys ir kiti.
Fizinis aktyvumas nuo mažumės
Šiuolaikiniam žmogui būdingas mažas fizinis aktyvumas. Technikos tobulėjimo tempai padiktavo būtinybę intensyviai krutinti smegenis, tačiau ne kūno raumenis. Didelė dalis miesto gyventojų dirba sėdimus darbus, keliauja automobiliu ar viešuoju transportu, laisvalaikį leidžia pasyviai - prie televizoriaus, kine, teatre. Net ir gamtoje dažnas renkasi pagulėti prie ežero ar jūros užuot minęs dviratį ar rytą pradėjęs krosu. Nors galimybių judėti pakanka, suaugus keisti sėslų gyvenimo būdą į aktyvų - sudėtinga.
O mūsų vaikai? Ikimokyklinio amžiaus mažyliai nenustygsta vienoje vietoje nė minutės: nuolat šokinėja, bėgioja, žaidžia. Vaikui augant, poreikis judėti palaipsniui slopsta. Mokyklinio amžiaus vaikai pradeda daugiau laiko praleisti sėdėdami prie stalo, skaitydami knygas, žiūrėdami TV, žaisdami kompiuteriu.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai labai sparčiai auga, jų raumenukai, sąnariai nespėja sustiprėti ir bet koks krūvis (ilgas sėdėjimas, nešama kuprinė) gali padaryti žalos. Tėvai savo pradinukus pradeda vesti į įvairius sporto būrelius, bet dažnai pavėluoja: vaikams jau būna padaryta žala.
Nuo kokio amžiaus pradėti pratinti vaikutį prie judesio, mankštų? Kur tokį mažą vaiką vesti? Vaikų fizinio užimtumo vadovas Mindaugas Pocius teigia, kad tėveliai ir patys gali užsiimti vaikų fiziniu lavinimu, jei to nori. Pasak trenerio, reikia pradėti vaikutį pratinti prie mankštos nuo tada, kai jis pradeda ropoti. Reikia tinkamai pasiruošti vaikščiojimo etapui. Mankštelės mūsų mažiausiems turi būti linksmos, paprastos, trumpos, bet efektyvios.
Pratimai patiems mažiausiems
Kai vaikutis pradeda ropoti, pamokykite jį atsisėsti iš įvairių gulėjimo padėčių, padarykite keletą mankštos elementų (rankytėms, kojytėms). Vėliau padėkite atsistoti į ką nors įsikibus. Mokant vaikščioti, svarbiausia stebėti, ar mažylis stato pilna pėdutę ant žemės, jei ne - pataisykite su savo ranka.
Iki 1,5 metų Jūsų mažyliui mankšta turėtų trukti nuo 10 minučių.
- Mažylį paguldyti ant nugarytės ir rankytes ištiesti į šonus bei sukryžiuoti ant krūtinės.
- Mažylį paguldyti ant nugaros, kojytes paimti už kulkšnies, sulenkti ir ištiesti pakaitomis.
- Kai vaikutis tvirtai sėdi, jo mėgstamą žaisliuką ar kamuoliuką padėkite jo šone. Jo kojytes prilaikykite vienoje vietoje, o mažylis turi pasisukti ir paimti žaisliuką.
- Vaikas guli ant pilvuko, kaire savo ranka prilaikote pėdutes, o vaikas siekia priekyje padėto mėgstamo žaisliuko. Vaiką reikia paskatinti, pagirti. Jei jis nebando siekti, dešinę ranka pakiškite po pilvuku ir paslinkite jį link žaisliuko.
- Iš gulimos padėties, laikydami vaikutį už sulenktų alkūnių, pakelkite ant keliukų, o tada padėkite atsistoti.
- Vaiką pasodinkite, duokite jam žiedelius į kuriuos galėtų įsikibti ir padėkite jam atsistoti.
