Vitalijus Cololo (1974 m. rugpjūčio 3 d. - 2019 m. gruodžio 2 d.) - tai vardas, kuris lietuvių atmintyje išliks visada, kai tik bus minimas humoras, gera nuotaika ir originalumas. Lietuvių humoristas, renginių vedėjas, aktorius, režisierius ir pedagogas, palikęs ryškų pėdsaką šalies kultūroje, gimė Druskininkuose, turėdamas graikiškų šaknų, kurios, be abejonės, prisidėjo prie jo aistringos ir linksmos prigimties.
Jo gyvenimas buvo kupinas įvairių etapų, nuo sunkios vaikystės iki sėkmingos karjeros televizijoje ir scenoje. Vitalijus Cololo studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, kur įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę. Tačiau jo kelias pasuko į pramogų pasaulį, kur jis greitai atrado savo pašaukimą.
Jaunystė ir pirmieji žingsniai
Vitalijaus vaikystė nebuvo lengva. Jis augo ne visai įprastoje aplinkoje, kur reikėjo kovoti už save ir ieškoti būdų, kaip praskaidrinti kasdienybę. V. Cololo vaikystėje išnarstė visus miestelio kampus ir pakampes, o studijų metais netgi buvo visų Šiaulių studentų „siaubas“. Kaip anksčiau portalui pasakojo Cololo, jo kompanija gyvai žaisdavo tai, ką dabar vaikai žaidžia kompiuteriniais žaidimais, ir, beje, tikrai ne prasčiau.
„Galiu drąsiai teigti, jog buvau blogas“, - apie savo jaunystę pasakojo humoristas. „Slėpynės ir gaudynės tikrai nebuvo mano mėgstamiausi žaidimai. Paprasčiausiai su draugais tuo neužsiimdavome. Darydavome iš metalo šalmus ir tokio galingumo „bambioškes“, kaip rodo koviniuose filmuose. Daug mano draugų yra be rankų ir pirštų.“
Tiesa, kartą Vitalijaus vaikiški žaidimai vos nesibaigė kraupia nelaime. „Kartą vaikystėje labai netinkamai papokštavau. Prisivogę su draugais kaučiuko, pagaminome bombą, kuri skleidė dūmus. Mes, prisidarę tokių bombų, mėtydavome jas į butus. Kartą įmetėme į šalia esantį butą, o tame kambaryje miegojo vaikas. Gerai, kad jo tėvai greitai sureagavo, nes viskas galėjo baigtis didele nelaime. Už tai mane tėvas lupo penkias valandas be sustojimo“, - liūdnus vaikystės epizodus anuomet prisiminė Vitalijus.
„Jei manęs nebūtų lupę, aš jau seniai sėdėčiau kalėjime“, - tada teigė Cololo. Inteligentų šeimoje augusio vaiko pagailėjo policija ir leido pasitaisyti. Be to, vaikystėje Vitalijus norėjo kuo toliau sprukti nuo namų.
Baigęs mokyklą ir įstojęs į Šiaulių pedagoginį institutą, jis ir toliau pokštaudavo. „Tai buvo beprotybės laikas, nuolatinis chuliganizmas. Aš netgi po bendrabutį vaikščiodavau su šautuvu“, - savo nuotykius pasakojo Cololo. Kaip anuomet pridūrė aktorius, kai kurie šiauliečiai dar ir dabar prisimena instituto pirmakursių krikštynas, o bendrabučiuose iki šiol liko Cololo studentavimo žymių.
Studijuodamas Cololo, kaip tikras studentas, patyrė visko: badą, nakvynes bet kur, pramiegotas paskaitas. „Žmogus gyvenime turi viską patirti savo kailiu. Reikia nueiti visus gyvenimo etapus, kaip tikram studentui valgyti bulves. Tik tada išmoksi gyventi“, - juokėsi Cololo.
Tiesa, nors interviu metu V. Cololo buvo linkęs pabrėžti savo išdaigas, studijas jis vis dėlto baigė be skolų. „Buvau sunkaus būdo jaunuolis, nenuorama ir išdaigininkas, mane už netinkamą elgesį mažiausiai penkis kartus išvijo iš bendrabučio, kuriame gyvenau, du sykius grasino išmesti iš mokymo įstaigos, todėl niekas nesitikėjo, kad be skolų per ketverius metus baigsiu mokslus. Bet man pavyko!“ - anuomet žurnalui „Privatu!“ pasakojo vyras.
Karjera ir humoras
Per savo gyvenimą V. Cololo pakeitė ne vieną darbą. Kaip žurnalui „Privatu!“ yra pasakojęs laidų vedėjas, pirmuosius pinigus jis uždirbo dar būdamas 12-os. „Druskininkuose yra toks ežeras Alka. Su draugu šmirinėdavome pakrantėmis ir ieškodavome porelių. Prieidavome prie jų ir pasiūlydavome vaikinams palenktyniauti plaukiant ežeru. Jie, norėdami pasirodyti prieš savo paneles, dažniausiai sutikdavo. Žinoma, visuomet laimėdavome mes su draugu ir taip gaudavome maždaug po 10 rublių. Lengvi pinigėliai!“ - paaiškino jis.
Vėliau sekė galybė kitų darbų - nuo mokytojo, pionierių stovyklos auklėtojo iki turgaus prekeivio. Ir vis dėlto geriausiai V. Cololo buvo žinomas dėl televizinės karjeros peripetijų. Vienuolika metų vyras dirbo TV3, vėliau jis perėjo į LNK televiziją.
Bene didžiausią savo karjeros dalį humoristas praleido drauge su jau Anapilin iškeliavusiu kolega ir bičiuliu Vytautu Šapranausku - kartu jie dirbo net 13 metų. „Viskas prasidėjo nuo „Tegyvuoja karalius“, vėliau buvo „Šapro šou“, „Puikusis šou“, „Šeštadienio šou“... Turbūt su juo pasirodė pirmi mano personažai“, - jau po V. Šapranausko mirties atsiminė V. Cololo ir pridūrė, jog kartkartėmis su Vytautu susiskambindavo be jokios priežasties - tarkim, vien tam, kad papasakotų anekdotą.
Taip pat Vitalijų buvo galima pamatyti „Kioskelyje“, laidoje „Dzin“, seriale „Grybauskai“. Daugelis humoristą atsimena ir iš ištvermės realybės šou „Džiunglės“ ir LNK laidos „Oplia“. V. Cololo vesdavo apdovanojimus, renginius, laidas, tarp jų ir „Lietuvos talentus“, „Vaikų balsą“. Su Rasa Kaušiūte jis dalyvavo projekte „Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas“, o su Natalija Bunke „Žvaigždžių duetuose“ laimėjo 3-iąją vietą.
Taip pat humoro šou „Prajuokink mane“ ir „Juoko kovos“ V. Cololo užėmė komisijos nario kėdę. Išvardyti visas laidas ir projektus, kurių dalimi buvo žinomas humoristas, būtų turbūt neįmanoma, nes jų - apstu.
V. Cololo teigė, kad jo gyvenimo tikslas - džiuginti žiūrovus. „Žinote, kada patiriu džiaugsmą? Ne tada, kai suprantu, kad esu garsus, ir ne tada, kai mane atpažįsta einantį gatve. Džiaugsmą patiriu tuomet, kai žmonės nusišypso - tai yra geriausia padėka. Didžiausia jėga yra suprasti, kad suteikei kažkam geras emocijas. Sako, žinomi žmonės aukojasi. Aš nesiaukoju, aš iš jūsų semiuosi džiaugsmą, nes jūs žiūrėdami į mane džiaugiatės“, - kalbėjo V. Cololo.
Jis taip pat atskleidė, kad norėtų atgaivinti populiarų sketch show „Dzin“, nes pastebėjo, jog praėjusios laidos serijos yra įdomios jaunimui. „Buvo tų, kurie bandė Lietuvoje daryti tą patį, bet niekas nesugebėjo padaryti taip, kaip mes darėme. Dabar pastebime, kad šis šou įdomus ne tik mūsų kartos žiūrovams - „Youtube“ svetainėje tūkstančiai jaunų žmonių žavisi šia laida, jiems patinka. Kai suprantame, kad kita karta irgi auga ant to, ką mes sukūrėme, tai reiškia, kad mes darėme gerai, kokybiškai ir reikia tai atgaivinti“, - sakė V. Cololo.
ZIP FM Radistai | Svečiuose Vitalijus Cololo
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Vitalijus Cololo turėjo graikiškų šారు, tad jo gyvenimui netrūko aistros, linksmybių ir geros nuotaikos. Jis aktyviai dalyvavo įvairiose laidose, projektuose, džiugindavo gerbėjus linksmomis avantiūromis. „Aš visada linkiu vieno dalyko - gerų emocijų, nes tai yra vienintelis nemokamas ir sveikai užkrečiamas dalykas. Kuo daugiau šypsokitės, nes tai yra ir adrenalinas, ir džiaugsmas, ir vitaminas C“, - sakydavo Vitalijus Cololo.
V. Cololo gyvenimui prasmę suteikė ne tik darbas, bet ir šeima - žmona Inga ir dukra Evita. Tačiau šia laime humoristas su kitais dalytis neketino ir asmeninį gyvenimą slėpė po devyniais užraktais. „Mano socialiniuose tinkluose nepamatysite daug nuotraukų su mano šeima. Žmonių, kurie veda savo šeimą visų apsvarstymui, aš nesuprantu ir visus juos teisiu. Šeima yra tavo privatumas ir tavo siena, tavo ramstis ir niekam nereikia žinoti apie tavo ramstį“, - griežtą nuomonę išsakė V. Cololo.
Jis teigė, kad jo dukra į televiziją atėjo kitu keliu - laimėjusi talentus, tarptautinius konkursus. „Ji eina savo keliu ir aš niekada jos nesiunčiau ir nesiųsiu į televiziją. Iš tikrųjų, smerkiu tuos žmones, kurie kiša savo šeimą ir savo asmeninį gyvenimą į viešą erdvę. Negalima to daryti. Dėl šio dalyko esu visiškai kategoriškas“, - sakė humoristas.
Vis dėlto vėlesniuose interviu V. Cololo nebuvo linkęs atvirauti apie savo šeimą. Anaiptol - pasirinkimą viešai kalbėti apie artimuosius jis vertino neigiamai. Tačiau tai netrukdė humoristui ant scenos lipti drauge su šeimos nariais. Dar 2016-aisiais TV3 tautinių šokių šou „Kadagys“ metu Vitalijui Cololo ir „Vilniaus pynimėliui“ padėti iš Druskininkų atvyko jo dukra Evita. Tėtis ir dukra kartu uždainavo „Mūsų dienos kaip šventė“. Vėliau V. Cololo 15min pasakojo, jog jo dukra scenoje atsirado dėl savo talentų, o tai - visai kitokios priežastys nei tiesiog noras viešinti savo šeimą.
Vitalijus Cololo turėjo graikiškų šaknų, tad jo gyvenimui netrūko aistros, linksmybių ir geros nuotaikos. Aktorius, humoristas, renginių vedėjas aktyviai dalyvavo įvairiose laidose, projektuose, džiugindavo gerbėjus linksmomis avantiūromis. „Aš visada linkiu vieno dalyko - gerų emocijų, nes tai yra vienintelis nemokamas ir sveikai užkrečiamas dalykas. Kuo daugiau šypsokitės, nes tai yra ir adrenalinas, ir džiaugsmas, ir vitaminas C“, - sakydavo Vitalijus Cololo.
Pomėgiai ir tradicijos
Vitalijaus širdyje ypatingą vietą užėmė ir vanduo. Prieš 5-erius metus portalui duotame interviu jis juokėsi, kad svarbiausias jo gimtadienio atributas tikrai nėra tortas ir ant jo besipuikuojanti žvakutė, ne dovanos, net ir ne bičiulių sveikinimai, o būtent vanduo. Nesvarbu, kiek jam besueitų, kur bebūtų, visada gimimo diena turėjo būti minima prie vandens. Tokio, kur būtų galima maudytis - upė, ežeras, baseinas. Nesvarbu, kur, svarbu, kad tik būtų.
Reikia pridėti, kad net nesvarbu, kuris sezonas bebūtų. Pastaruosius ketverius metus Vitalijus buvo tapęs tikru ruoniu - nesivaizdavo savo gyvenimo be žiemos maudynių. Sakydavo, kad taip „išperka savo visas metų nuodėmes“. Lediniame vandenyje jis minėdavo sausio 19-ąją visame pasaulyje švenčiamą Jėzaus Kristaus krikšto dieną. Ir nors katalikai Jėzaus krikštą švenčia sekmadienį po Trijų Karalių, stačiatikiai šią dieną mini vėliau. Tikima, kad tą dieną vanduo tampa šventas ir įgauna ypatingų savybių. Ši diena netrukus tapo ir jo draugų tradicija.
„Kai su imtynininku Aleksandu Kazakevičiumi dalyvavome „Šuolyje“, jis man pasiūlė pabandyti. Taip išėjo, kad prieš ketverius metus pirmąkart pabandžiau, po to visus metus nesirgau, labai gerai jaučiausi. Pernai irgi pakartojau, vėl sveikata buvo labai gera... Taigi šįmet irgi noriu užsitikrinti sveikatą visiems metams“, - šypsojosi humoristas.
V. Cololo pabrėžė, kad šis ritualas - ne šiaip pasipliuškenimas ar įbridimas vandenin. „Tai nėra įprastos maudynės. Reikia tris kartus panerti, persižegnoti. Įlipi į vandenį, paneri, persižegnoji, vėl paneri... Man tai - šioks toks išsivalymas.“ Tiesa, iš tiesų labai labai šaltu vandeniu V. Cololo apsiliedavo kasdien.
Gimtadienio tradicijos ir atsisveikinimas
Vitalijus Cololo bičiulių ir pažįstamų atmintyje išlikęs kaip neeilinio humoro jausmo nestokojantis, ypač pozityvus draugas. Artimas V. Cololo bičiulis pasakojo, kad įprastai garsus humoristas savo gimtadienį paminėdavo pirmiausia artimiausiųjų apsuptyje, o paskui šią svarbią datą įprasminidavo atvykęs į jo namus Vilniuje. „Pirmiausia jis visada paminėdavo gimtadienį Druskininkuose su šeima. Žmona ir dukra jam - svarbiausias prioritetas. O kitą dieną dažniausiai atvažiuodavo pas mane į Vilnių, Bajorų rajoną. Kieme būdavo pastatomas didžiulis 1,5 metrų gylio baseinas, kuriame plaukiodavome, džiaugdavomės įprastai šiltu oru. Jis labai mėgdavo vandenį. Vitalijus visada pabrėždavo, kad specialiai švęsti savo sukakties nieko nekviečia - jam būdavo labai smagu, kai žmonės patys prisimindavo ir atvykdavo pasveikinti. Tad be jokios pašalinės informacijos pas mane į svečius atvažiuodavo mūsų bičiuliai ir visi smagiai atšvesdavome. Jis sakydavo, kad tie draugai, kurie be jokios reklamos prisimena jo gimimo datą, yra patys geriausi“, - pasakojo pašnekovas.
V. Cololo gimtadienio kvietimų draugams niekada nesiųsdavo, nes jam buvo svarbu, kad ir be jų jį prisimintų. Tad prisiminkime ir mes. Kad V. Cololo savo gimtadienį švęsti išties mėgdavo, 15min yra pasakojęs jo artimas bičiulis atlikėjas, grupės „Išjunk šviesą“ lyderis Valdas Burnys. Gimimo dieną paminėjęs su šeima, vėliau Vitalijus vykdavo būtent pas Valdą. „Dažniausiai švęsdavo pas mane Vilniuje, Bajoruose. Ten yra privatus namas, tai ir šašlykus, ir kepsnius, ir žuvį kepdavome. Išsiskirstydavome tik paryčiais. Be to, kieme būdavo didžiulis baseinas, o Vitalijus velniškai mėgdavo ten plaukioti, jam kaip žuviai reikėjo to vandens“, - bičiulio viešnages kartą prisiminė V. Burnys.
Taip Vitalijus šventė ne vienus metus iš eilės - buvo susiformavusi graži tradicija. Tiesa, gimtadienių V. Cololo iš anksto neorganizuodavo, netgi nieko specialiai nekviesdavo, tiesiog vienas atvažiuodavo pas jį. O pradėję švęsti dviese, baigdavo gausioje kompanijoje. „Visi artimiausi draugai jau žinodavo, kad gimtadienį Vitalijus švęs ir judesys bus pas Valdelį, tai jie greitai prilėkdavo. Prisirinkdavo daug draugų. Tada mes labai smagiai praleisdavome laiką - ir mums smagu būdavo, ir Vitalijui“, - yra sakęs V. Burnys.
Smagiai praleistas laikas, jį supantys bičiuliai Vitalijui ir būdavo geriausia gimtadienio dovana. O ir šventės jis iš anksto neorganizuodavo ne šiaip sau, o dėl to, kad norėjo būti tikras, jog draugai jo gimimo dienos nepamirš.
Paskutinės akimirkos
Pirmadienio vakarą Lietuvą sukrėtė dar viena skaudi žinia - atostogų su šeima metu Ispanijoje mirė 45 metų humoristas Vitalijus Cololo. Žinomas laidų vedėjas, humoristas V. Cololo mirė 2019 m. gruodžio 2 d. Ispanijoje atostogų metu. Jam buvo 45-eri. Pranešta, kad teko atlikti skubią operaciją, tačiau ligoninėje vyrui prasidėjo uždegimas, kuris baigėsi komplikacijomis. Po jų humoristui sustojo širdis.
Atostogų Ispanijoje metu kartu su šeima buvo ir V. Burnys. Būtent pas jį Vitalijus buvo atvykęs pasisvečiuoti. Draugai iki nelaimės atostogavo savaitę. Tai buvo pirmas kartas, kada Vitalijus svečiavosi Ispanijoje, šių atostogų labai laukė. Į ją išsiruošė tik suaugusieji - Vitalijaus dukra liko kartu su seneliais.
„Jokių simptomų nejautė, labai ūminė liga. Tuo metu nebuvau su jais, bet mano vyras pasakojo, kad jiedu su Vitalijumi buvo prie jūros, mėgavosi saule, žydru dangumi, kai netikėtai jam pasidarė negera. Sunegalavo. Svetima šalis, tad nusprendė važiuoti į ligoninę“, - 15min sakė atlikėjo žmona Aušra Burnienė.
V. Cololo palaidotas 2019 m. gruodžio 9 d. Ratnyčios kapinėse Druskininkuose. Išeidamas anapilin jis paliko žmoną Ingą ir dukrą Evitą. Dabar Evita tėčio atminimą ir jo pavardę garsina būdama scenoje, rašydama dainas.
„Aš kiekvieną dieną jį prisimenu ir iki šiol negaliu susitaikyti su tuo, kad jo nėra. Kartas nuo karto susimąstau - kodėl Vitalijus nepaskambina? Ir tik paskui suprantu, kad jis kažkur kitur. Dar reikia laiko suprasti. Aš dar neperėjau į kitą lygmenį. Man kasdien atrodo, kad jis paskambins ir pasiūlys važiuoti žvejoti. Gal kvailokai skamba, tačiau pasąmonė veikia savaip. Savame rate, žinoma, apie jį pasikalbame, prisimename, aplankome“, - pasakojo pašnekovas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
„Aš norėčiau, kad po manęs liktų ne atsiminimas, o liktų šypsena“, - sakė V. Cololo. Jo palikimas gyvena toliau - nuo šypseną keliančių prisiminimų iki gausybės jo įkūnytų personažų.
