Mokykliniai metai užima svarbią vietą ruošiantis tolimesniam gyvenimui. Tai, kaip sėkmingai seksis mokytis, priklauso nuo įvairių dalykų: noro arba nenoro mokytis, įgimtų ir įgytų gebėjimų, aplinkos sąlygų. Kokie vaiko gebėjimai lyginant jį su bendraamžiais? Galbūt jis gabesnis už daugumą savo klasės draugų? Kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko? Ar tai susiję su tam tikrų gabumų stoka? Ieškantiems savo kelio paaugliams taip pat dažnai rūpi sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai, kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti. Rasti atsakymus į anksčiau minėtus klausimus gali padėti vaiko intelektinių gebėjimų vertinimas.
Intelekto tyrimais išsiaiškinama, kokiose srityse galima ne tik pritaikyti, bet ir ugdyti asmeninius gebėjimus, kurie padėtų sėkmingai dirbti konkrečiose profesijose (ar pareigose) ateityje. Diagnostikos pagalba galima išsiaiškinti, koks turimų žinių lygis bei asmeniniai gebėjimai. Gauti intelekto testo rezultatai jaunimui padeda sėkmingai planuoti ugdymo procesą bei profesinę karjerą.
Intelekto vertinimo metodai vaikams
Intelekto vertinimas vaikams yra svarbus procesas, padedantis suprasti jų kognityvinius gebėjimus, stipriąsias ir silpnąsias puses. Vienas iš labiausiai pripažintų ir plačiai naudojamų instrumentų šiam tikslui yra Wechslerio intelekto testas vaikams (WISC).
Wechslerio intelekto testas vaikams (WISC)
Wechslerio intelekto testas vaikams (WISC) yra individualiai administruojamas klinikinis testas, skirtas įvertinti vaikų ir paauglių intelektinius gebėjimus. Jis sukurtas David Wechsler ir nuolat atnaujinamas, kad atspindėtų besikeičiančius visuomenės standartus ir pažangą psichologijos srityje. Pirmasis Wechslerio intelekto testas vaikams (WISC) buvo išleistas 1949 metais. Jis buvo sukurtas kaip alternatyva Stanfordo-Binet intelekto testui ir greitai tapo populiarus dėl savo išsamumo ir patikimumo. Testas buvo kelis kartus peržiūrėtas ir atnaujintas, siekiant užtikrinti jo aktualumą ir tikslumą. Kiekviena nauja versija patobulina testą, įtraukdama naujas subtestus, atnaujintus normatyvinius duomenis ir pagerintą psichometrinę kokybę.
WISC testas skirtas vaikams ir paaugliams nuo 6 metų iki 16 metų ir 11 mėnesių. Jis naudojamas įvairiose situacijose, įskaitant:
- Intelektinių gebėjimų įvertinimas: Nustatyti bendrą intelektinį lygį (IQ) ir atskirų kognityvinių sričių stipriąsias ir silpnąsias puses.
- Mokymosi sunkumų diagnostika: Identifikuoti mokymosi sunkumus, tokius kaip disleksija, disgrafija ar diskalkulija.
- Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) įvertinimas: Padėti diagnozuoti ADHD, atsižvelgiant į kognityvinius veiksnius.
- Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas: Nustatyti, ar vaikui reikalingas specialusis ugdymas dėl intelektinių ar mokymosi sunkumų.
- Planavimas ir intervencija: Sudaryti individualizuotus ugdymo planus, atsižvelgiant į vaiko kognityvinius gebėjimus ir poreikius.
- Moksliniai tyrimai: Naudojamas moksliniuose tyrimuose, siekiant ištirti intelekto, kognityvinių gebėjimų ir kitų psichologinių konstruktų ryšius.
WISC-V testą sudaro keli subtestai, kurie matuoja skirtingus kognityvinius gebėjimus. Subtestai yra suskirstyti į penkias pagrindines skales:
- Verbalinio supratimo skalė (VCI): Matuoja verbalinį samprotavimą, žodyną, bendrąsias žinias ir gebėjimą suprasti bei išreikšti mintis žodžiais.
- Vizualinio erdvinio samprotavimo skalė (VSI): Vertina gebėjimą suvokti ir manipuliuoti vizualine informacija, erdvės santykius ir vizualinį konstrukciją.
- Darbo atminties skalė (WMI): Matuoja gebėjimą išlaikyti ir manipuliuoti informacija atmintyje, įskaitant verbalinę ir vizualinę informaciją.
- Apdirbimo greičio skalė (PSI): Vertina greitį ir tikslumą apdorojant vizualinę informaciją ir atliekant paprastas užduotis.
- Sklandaus samprotavimo skalė (FRI): Matuoja gebėjimą samprotauti naudojant vizualinę informaciją ir nustatyti dėsningumus.
WISC testo rezultatai pateikiami kaip skalės balai ir bendras IQ. Skalės balai atspindi vaiko pasiekimus kiekvienoje kognityvinėje srityje, o bendras IQ atspindi bendrą intelektinį lygį. Vidutinis IQ yra 100, o standartinis nuokrypis yra 15. Tai reiškia, kad dauguma vaikų (apie 68%) turi IQ tarp 85 ir 115.
Svarbu atsiminti, kad IQ yra tik vienas iš daugelio veiksnių, kurie lemia vaiko sėkmę gyvenime. Kiti svarbūs veiksniai yra emocinis intelektas, socialiniai įgūdžiai, motyvacija, kūrybiškumas ir atkaklumas. WISC testas neturėtų būti naudojamas kaip vienintelis kriterijus priimant sprendimus dėl vaiko ateities.
Kiti intelekto vertinimo metodai
Be WISC testo, yra ir kitų intelekto testų, kurie gali būti naudojami vaikams įvertinti:
- Stanfordo-Binet intelekto testas: Tai vienas iš seniausių ir plačiausiai naudojamų intelekto testų.
- Kaufmano vertinimo baterija vaikams (KABC): Šis testas yra skirtas įvertinti kognityvinius gebėjimus, atsižvelgiant į kultūrinius skirtumus.
- Differential Aptitude Tests (DAT): Šis testas yra skirtas įvertinti skirtingus gebėjimus, tokius kaip verbalinis samprotavimas, skaičiavimas, erdvės suvokimas ir mechaninis samprotavimas.
- Intelekto struktūros testas I-S-T 2000 R: Jis naudojamas vertinant jaunuolių nuo 16 metų intelektinius gebėjimus arba konsultuojant profesijos pasirinkimo klausimais. Diagnostika padeda nustatyti, kaip įsimenama ir prisimenama vizualinė ir žodinė informacija.
- WASI (Wechslerio trumpoji intelekto skalė): 6 - 89 m. asmenų intelektinių gebėjimų įvertinimas (greitas pažintinio funkcionavimo patikrinimas).
- WAIS - III (suaugusiems): Šia diagnostika analizuojama žmogaus gebėjimų visuma (atmintis, dėmesys, mąstymas, gebėjimas orientuotis aplinkoje, gebėjimas įgyti ir pritaikyti žinias, spręsti iškilusius sunkumus).
- WISC - III LT (6 - 16 m. vaikams): Tai pasaulyje pripažintas, Lietuvoje adaptuotas ir plačiai taikomas klinikinis testas, leidžiantis patikimai įvertinti 6 - 16 metų amžiaus vaiko intelektinius gebėjimus, nustatant bendrą, verbalinį ir neverbalinį IQ.
- WILDE intelekto testas: Jis naudojamas vertinant gabių vaikų ir jaunuolių nuo 13 metų intelektinius gebėjimus arba konsultuojant profesijos pasirinkimo klausimais.
Emocinis intelektas: kas tai ir kodėl jis svarbus?
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas suprasti savo ir kitų žmonių emocijas, valdyti jas, panaudoti emocinę informaciją mąstymui ir elgesiui kryptingai reguliuoti. Jis apima tris pagrindinius komponentus: emocijų suvokimą, emocijų valdymą ir emocijų panaudojimą.
Emocinis intelektas gali būti matuojamas Emocijų vertinimo skale („The Assessing Emotions Scale“, kurią sukūrė Schutte N.S., Malouff J.M., ir Bhullar N., 2009). Ši skalė dar vadinama savęs įvertinimo, emocinio intelekto testu arba „Schutte test“ - emocinio intelekto testu. Ši skalė grindžiama Salovey and Mayers originaliu emocinio intelekto modeliu. Klausimyną sudaro 33 klausimai, kurie yra padalinti į 4 subskales: emocijų suvokimas, emocijų panaudojimas, emocijų valdymas ir emocinio intelekto suvokimas.
Kuo vaiko aukštesnis emocinis intelektas, tuo jis geriau pažįsta savo emocijas, norus ir tikslus, geba lengviau prisitaikyti prie kintančių situacijų, lengviau sprendžia konfliktines situacijas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. O IQ nurodo asmens intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus grupe. Aukštesnio IQ vaikų turtingesnis žodynas, geresnis erdvinis mąstymas, atmintis, pasižymi geresniais matematiniais ir loginius gebėjimais. Tačiau jei vaiko žemas EQ, jis gali nesugebėti pademonstruoti savo aukšto IQ ir mokytis prastesniais pažymiais, nei tas vaikas, kurio emocinis intelektas aukštesnis, o IQ žemesnis. Kas labiausiai tikėtina aukštesnio EQ vaikai jaučiasi gyvenime laimingesni ir sėkmingesni. Emocinis intelektas auga kartu su patirtimi ir aukščiausias būna 35-44 metų, o IQ dažniausiai yra stabilus.
„Tradicinis IQ testas matuoja intelektinius gebėjimus - dėmesį, trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį, gebėjimą mintis išreikšti žodžiais, erdvinius gebėjimus. „Įsivaizduokime, kad vaikas turi gerus intelektinius gebėjimus, tačiau jam labai sudėtinga emociškai išlikti ramiam. Nesėkmės ar sudėtingesnės užduoties metu sukyla stiprios emocijos, su kuriomis jis nepajėgia išbūti. Ji primena, kad emocinės reakcijos dažnai lemia mūsų elgesį, pasirinkimus ir tai, kaip reaguojame į įvairias situacijas. „Jeigu vaikui itin sunku atpažinti bei išbūti ar kontroliuoti savo pyktį, tai gali sukelti įvairių sunkumų mokykloje ar būreliuose, dažnesnių konfliktų su aplinkiniais žmonėmis. Galiausiai visa tai stiprina ir tam tikrus įsitikinimus apie save patį („aš blogas“) ar aplinką („manęs niekas nesupranta“).
Vaikų emocinis intelektas vienaip ar kitaip veikia ir šiuolaikinės technologijos. Pasak psichologės, socialiniuose tinkluose yra įvairiausio turinio - nuo empatiško ir emociškai turiningo iki radikalaus, skatinančio tam tikras agresijos formas. „Visgi manau, kad tas tikrasis empatijos, emocinio suvokimo ir ryšio kūrimas vyksta realioje aplinkoje, mezgant kontaktus ir bendraujant su savo aplinkos žmonėmis, susiduriant su įvairiomis situacijomis, sprendžiant įvairias problemas ir kuriant santykį su savimi pačiu.
Emocinio intelekto ugdymas
K. Kančiauskytės-Beigės teigimu, jau nuo pat mažens galima kalbėti apie emocinio intelekto vystymąsi. „Pavyzdžiui, naujagimiui verkiant tėvai jį apkabina, čiūčiuoja, natūraliai atspindi jo emociją („matau, kad pyksti, liūdi“, „atrodo, kad tau skauda, nemalonu“). Kai vaikas po truputį ima kalbėti, ir jo paties žodyne atsiranda žodžiai „pykstu“, „liūdna“, „džiaugiuosi“. Pasak psichologės, tiek vaikas, tiek paauglys mokosi atpažinti savo emocijas ir su jomis išbūti, kontroliuoti elgesį bei geriau suvokti kito žmogaus emocijas.
Psichologė akcentuoja, kad pirmiausia reikia neužmiršti, jog nėra blogų emocijų ir blogo būdo jausti emocijas: „Taip, kaip jaučiu jas aš, taip, kaip jaučia jas vaikas ar bet koks kitas žmogus, yra normalu ir taip turi būti. Pasak specialistės, visai kitas dalykas, kaip tos emocijos išreiškiamos į aplinką, kokio elgesio imamasi. „Tuomet su vaiku labai svarbu kalbėtis ir mokyti, kad jis gali jausti stiprų pyktį, tačiau negali trenkti draugui. Dar geriau - įvardinti, ką vaikas gali daryti apimtas pykčio, pavyzdžiui, atsitraukti ir pabūti ramybės erdvėje“, - pataria K.
Vaiko emocinis intelektas priklauso nuo genetikos? Mokslininkai į šį klausimą atsako skirtingai. Vieni teigia, kad emocinis intelektas priklauso prie stabilių asmenybės savybių, kurias šiek tiek gali įtakoti tėvų auklėjimas ir socialinė aplinka, o kiti sako, kad emocinį intelektą galima ir reikia lavinti nuo mažumės ir tai visiškai nepriklauso nuo genetikos. Mano nuomone, vaikų mokinimas atpažinti, priimti ir valdyti savo ir aplinkinių emocijas tik padės vaikams geriau jaustis ir jiems bus lengviau prisitaikyti prie skirtingų aplinkų (namų, darželio, mokyklos ir kt.)
Vaiko emocinio intelekto ugdymas skirtingais amžiaus etapais skiriasi. Svarbiausia nuoseklus ir nuoširdus tėvų elgesys su vaikais. Tėvai turi kalbėtis su vaikais apie savo jausmus, mokyti juos spręsti problemas. Tėvai neturi stengtis būti tobuli, be neigiamų emocijų ar jokių problemų, nes geriausias mokymas savo pavyzdžiu. Didžiausią dėmesį ikimokykliniame amžiuje reiktų skirti emocijų pažinimui, pykčio, liūdesio baimių priėmimui ir suvaldymui. Mokykliniame amžiuje - empatija, problemų sprendimas, tikslų kėlimas ir gebėjimas priimti skirtingas nuomones.
Ar tikslinga kalbėti apie vaikų emocinį intelektą , jei vaikai- iš prigimties egocentriški? Labai tikslinga kalbėti apie vaikų emocinį intelektą 3-5 vaikų gyvenimo metais, kadangi vaikai yra labai egocentriški. Vaikai nori ir natūraliai galvoja, kad visas pasaulis sukasi apie juos, kad visi žaislai gali būti jų. O tam, kad vaikas gautų norima daiktą, jis gali kąsti, mušti, spirti. O mes juos iš karto ir mokome, kad draugui skauda, matai jis verkia, jam liūdna. Natūraliai vaikai daug greičiau susiranda draugų, jei išmoksta atpažinti kitų vaikų emocijas, arba išmoksta sukontroliuoti savo pyktį. Juk niekas nenori draugauti su nuolat rėkiančiu ir pykstančiu vaiku.
Nuo kada galima pradėti ugdyti vaiko emocinį intelektą? Natūraliai emocinį intelektą imame lavinti kai kūdikis ima stebėti veidus, šypsenas. Jau pusantrų metų vaikas bando paguosti verkiančią mamą. Vaikas gali glostyti, raminti, nešti saldainį arba barti ir mušti, priklausomai nuo to kaip yra pats raminamas, kai verkia. Daugiausia dėmesio EQ lavinimui reikia skirti tada, kai vaikas ima kalbėti. Dažnai tėvai nebegali patenkinti vaiko visų norų čia ir dabar. Tarkime, jei vaikas nori ledų, o namie jų nėra. Mums suaugusiems yra aišku, kad galima palaukti ir ledus valgyti kitą dieną. O jei vaikas nori, ir negauna jis supyksta arba liūdi. Išgirsdami ir priimdami vaiko norus, įvardydami jo jausmus, parodome, kad mums svarbus vaikas ir jo norai. Taigi labai tikėtina, kad ne iš karto, bet palaipsniui vaikas išmoks palaukti, gebės priimti aplinkinių žmonių norus ir išmoks susitarti.
Jei mama savo vaiką jaučia geriausiai, galbūt ir vaiko emocinį intelektą ji gali ugdyti intuityviai, nesivadovaudama jokiomis specialiomis metodikomis? Žinoma, kad mama jaučia savo vaiką geriausiai. Tik ar visos mamos užaugo namuose, kur buvo galima neslėpti savo blogų emocijų (pykčio, liūdesio, gėdos), kad galima išbūti su šiomis emocijomis. Ar buvo kalbama, kad galima vienu metu išgyventi kelis jausmus, kaip pyktį ir meilę. Teko bedrauti su viena mamyte, kuri pasakojo, kad jos tėvai nemylėjo ir ji pati nemoka mylėti savo vaikų. O meilę vaikui suprantama, kaip maisto davimas, gražiai rengimas ar žaislų pirkimas. Jei mamos aukštas EQ, tai tikėtina, kad ir jos vaikai turės pakankamai aukštą EQ. Jei mamos žemas EQ, tai mama pirmiausia nesupras vaiko jausmų ir tuo labiau negalės padėti susitvarkyti vaikui su neigiamais jausmais, kaip baimė, pyktis, liūdesys, kaltė, gėda.
Kokiomis priemonėmis ir metodais naudojasi specialistai ugdydami vaikų emocinį intelektą?
Emocinio intelekto lavinimui tinka visos emocijų lėlytės, veidukai su skirtingomis emocijomis, taip pat gyvūnai, vaizduojantys skirtingas būdo savybes. Galima naudoti ir įvairias korteles, kur pavaizduotos skirtingos situacijos ir žmonių reakcijos. Mokyti vaikus atsipalaiduoti tinka pratimas - „ežiukas“. Kai pradžioje vaikas turi susiriesti į mažą, mažą kamuoliuką, kad pajustų įtampą, o paskui gali išsitiesti-atsipalaiduoti. Pykčio valdymui, galima piešti ugnikalnį. Vaikui aiškiname, kad pyktis kaupiasi mumyse ir jį galima pastebėti daug anksčiau, kad nereiktų sprogti.
Emocinės būsenos ir elgesio vertinimas
Vaikų ir paauglių emocinei būsenai ir elgesiui vertinti papildomai rekomenduojama pasitelkti Galių ir sunkumų klausimyną (angl. Strengths and Difficulties Questionnaire, SDQ, Goodman, 1997; Goodman, 2005; Goodman, Goodman, 2009) arba išsamų Vaiko elgesio aprašą (angl. Achenbach System of Empirically Based Assessment; T. M. Achenbach, 2000; 2010), apimantį įvairias kasdienio funkcionavimo sritis.
Galių ir sunkumų klausimynas (SDQ)
Vaikų (7-16 m.) emocinių simptomų, elgesio problemų, hiperaktyvumo, santykių su bendraamžiais problemų ir socialumo atranka.
Vaiko elgesio aprašas (ASEBA)
Metodika skirta Vaikų (1½-5 m.) elgesio ir emocinių sunkumų įvertinimui.
Vaiko raidos vertinimas
Diagnostinis vaiko raidos vertinimas (DISC): Tai nesudėtingas testas, kuris yra skirtas vaiko raidai įvertinti. Ši diagnostika taikoma vaikams nuo 2 savaičių iki 5 metų. DISC metodika - diagnostinis vaikų raidos vertinimas, kurio metu įvertinami šie vaiko raidos ypatumai: Smulkiosios ir stambiosios motorikos, Kalbos raidos, Dėmesio koncentracijos, Atminties apimties, Socialinės adaptacijos, Savarankiškumo įgūdžių.
Vaiko raidos skalė (VRS): Vaiko nuo 3 mėn. iki 3 metų raidos lygio įvertinimas. Įvertinami šie vaiko raidos ypatumai: Aktyvumas, Reagavimas į naujumą, Prisitaikymo lengvumas, Reakcijos stiprumas, Nuotaikos kokybė, Atsparumas trukdžiams, Ištvermė, Ritmiškumas, Jautrumas, tipiškumas.
Jautrumo vertinimas
Mes gimstame su didesniu ar mažesniu neurologiniu jautrumu, kuris įtakoja mūsų santykį su pasauliu. Jautrumas aplinkai, kitiems žmonėms yra dievo dovana, tačiau tokiems vaikams yra sunku gyventi, susitvarkyti su savo emocijomis, nerimu ir mintimis, todėl tiek tėvai, tiek pedagogai turėtų padėti tokiam vaikui užaugti, nesužlugdant vaiko talento. Jei savo vaikui pritaikėte 7 ir daugiau teiginių iš žemiau pateikto sąrašo, tikėtina, kad Jūsų vaikas yra jautresnis nei jo bendraamžiai ir jam yra sunkiau susidoroti su gyvenime iškylančiais sunkumais.
Jei norite įvertinti vaiko jautrumą, galite atsakyti į klausimus:
- Vaikas labai išrankus maistui, valgo tik tam tikrus produktus ar patiekalus arba labai svarbu, kad maistas atrodytų gražiai;
- Jei vaikui nepavyksta pirmauti, laimėti žaidimo arba veikla vyksta ne taip, kaip jis norėtų, vaiką gali užplūsti pykčio banga;
- Vaikas labai išgyvena dėl to ar jį priims bendraamžiai, ar draugai jį mėgs, ar norės su juo žaisti;
- Vaikui dažnai pasitaiko nepaaiškinamų fizinių skausmų (pilvo, galvos, širdies skausmai ir pan.);
- Vaikas labai jautriai reaguoja į nesėkmes, kai kažko nepavyksta atlikti, numeta pradėtą darbą ir jam labai sunku sugrįžti jį pabaigti;
- Vaikas gali sapnuoti košmarus, prastai miegoti naktį, prašytis pas tėvus į lovą be paaiškinamos priežasties;
- Vaikas apskritai turi labai daug emocijų ir jas ekspresyviai reiškia arba priešingai nepasakoja niekam apie savo jausmus, yra užsisklendęs ir tylus;
- Pas vaiką gali reikštis tikai (nevalingi raumenų trūkčiojimai);
- Vaikui (vyresniam nei 3 metai) labai sunku atsiskirti nuo mamos;
- Vaikas dėl savo baimės atsisako jam malonios veiklos (pvz.: vaikas bijo šunų, išgirdęs laume lojantį šunį, atsisako eiti į žaidimų aikštelę);
- Vaikas dėl nerimo gali nekalbėti (nors kalbėti moka ir supranta, kas jam yra sakoma) su suaugusiais žmonėmis (darželio auklėtojomis arba mokytojais);
- Vaikas dažnai verkia, visada pastebi ir akcentuoja neigiamus dalykus;
- Vaikas perdėtai jautriai reaguoja į pastabas ar kritiką, gali apsiverkti, susigūžti arba priešingai pradėti siautėti;
- Vaikas linkęs kramtyti nagus, pešioti ar sukti plaukus, griežti dantimis ir pan.;
- Tai meniškas vaikas, kuris mėgsta fantazuoti, piešti, rašyti ar kitaip išreikšti savo vidinį pasaulį.
Kokie požymiai rodo, kad artimiesiems laikas susirūpinti dėl pernelyg žemo vaiko EQ? Darželyje - agresyvumas, dideli pykčio priepuoliai, negebėjimas valdyti emocijų (ilgas verkimas), nesutarimai su kitais vaikais. Mokykloje - patiriamos patyčios arba nuolatiniai konfliktai su bendraamžiais ir mokytojais.
