Diskusijos dėl žmogaus embriono ir genomo apsaugos Lietuvos teisinėje sistemoje yra sudėtingos ir daugiasluoksnes. Seime buvo registruoti keli įstatymų projektai, siekiantys reglamentuoti šias sritis, tačiau jie susidūrė su įvairiomis nuomonėmis ir iššūkiais.
Pagrindiniai įstatymų projektų tikslai ir nuostatos
Vienas iš svarbių įstatymų projektų, registruotas 2021 m. rugsėjo 27 d., siekė pakeisti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Šis projektas, parengtas Seimo nario Armino Lydekos, siūlė ne tik reglamentuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, bet ir atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo. Taip pat buvo siūloma atsisakyti nuostatos, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.
Kitas svarbus projektas, parengtas Parlamentinės bioetikos grupės ir pateiktas Seimo nario Algirdo Saudargo, turėjo tikslą įgyvendinti Europos Tarybos 1997 m. Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos) ir jos 1998 m. Papildomo protokolo dėl žmonių klonavimo uždraudimo nuostatas. Šis įstatymo projektas numatė išvardinti veiksmus ir procesus, kuriuos būtų draudžiama vykdyti su embrionu ar genomu. Priėmus šį įstatymą, valstybė teisiškai galėtų ginti kiekvienos pradėtos žmogiškosios būtybės prigimtinę teisę į gyvenimą.
Be to, buvo svarstomas ir priimtas Biomedicinos tyrimų etikos įstatymas, kuriuo nustatyta, kad žmogaus embrionų kūrimas biomedicininių tyrimų tikslais yra draudžiamas. Įstatymu taip pat uždrausta išvežti iš Lietuvos Respublikos žmogaus embriono audinius, embriono kamienines ląsteles ir jų linijas ar žmogaus vaisiaus audinius ir iš jų paimtas kamienines ląsteles ir jų linijas. Tačiau šie apribojimai netaikomi kamieninėms ląstelėms, išgaunamoms iš virkštelės ar placentos po vaiko gimimo, ir žmogaus biologiniams ėminiams, skirtiems genetiniams tyrimams atlikti. Tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą.
Teisinės ir etinės nuostatos dėl žmogaus embriono
Rengimo šeimai asociacija, remdamasi Žmogaus teisių ir biomedicinos (Ovjedo) konvencijos 28 straipsniu, pabrėžė valstybių narių įpareigojimą viešai svarstyti klausimus, kylančius dėl biologijos ir medicinos naujovių. Asociacija atkreipė dėmesį, jog Lietuvos teisėje įtvirtinta nuostata, kad embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje. Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme žmogaus embrionas apibrėžiamas kaip besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento iki aštuntos nėštumo savaitės pabaigos. Analogiška nuostata yra ir Pagalbinio apvaisinimo įstatyme.
Dėl šios priežasties, leidimas nepanaudotus žmogaus embrionus sunaikinti, esant galimybei juos išsaugoti šaldant, neatitiktų Lietuvos suformuoto žmogaus embriono apsaugos standarto. Įstatymų leidėjui tenka teisinė pareiga užtikrinti tinkamą embriono, kaip unikalios žmogiškos gyvybės, apsaugos lygį. Teisės normos, susijusios su žmogaus gyvybės apsauga genezės stadijoje, sudaro bendrą ir logišką sistemą, kurios keitimas galėtų ardyti šią apsaugą ir neatitikti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų bei ES teisės normų, reikalaujančių pakankamo embriono apsaugos lygio.
Europos Sąjungos teisė reikalauja, kad nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga, atsižvelgiant į tai, kad žmogaus embrionas būtų naudojamas gerbiant pagrindines teises, ypač - žmogaus orumą. Pagal Lietuvos teisę ir tarptautinius įsipareigojimus, embrionus galima kurti tik pagalbinio apvaisinimo tikslams, bet ne biomedicininiams tyrimams.
Iššūkiai ir kontroversijos
Įstatymų projektai dėl embriono ir genomo apsaugos neapsėjo be diskusijų ir iššūkių. 2015 m. svarstant naują Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakciją, kilo klausimas dėl pagalbiniam apvaisinimui nepanaudotų embrionų. Paprastai šie embrionai naudojami kamieninių ląstelių gavybai, procedūros metu embrionui žūvant. Dėl šios priežasties embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai yra uždrausti kai kuriose ES šalyse.
2016 m. svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, buvo siekiama apriboti kuriamų žmogaus embrionų skaičių iki trijų ir juos visus privalomai perkelti į moters organizmą. Tačiau dėl suinteresuotų asmenų spaudimo šis pasiūlymas buvo atmestas. Pasiūlymas išbraukti nuostatą, jog „pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“, suponavo galimybę leisti panaudoti sukurtus, bet neperkeltus embrionus biomedicininiams tyrimams ar kitais tikslais.
Lyčiai neutrali principo formuluotė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte leido manyti, kad siūloma įteisinti galimybę pagalbinio apvaisinimo procedūra pasinaudoti biologinei moteriai, kuri save laiko vyru, ar netgi vyrui, save laikančiam moterimi. Tai sukėlė papildomų diskusijų dėl tradicinių šeimos sampratų ir lyčių tapatumo.
Nacionalinės teisės ir tarptautiniai įsipareigojimai
Nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį, kuris priklauso nuo šalyje įtvirtintos teisinės embriono sampratos. Valstybė taip pat turi prisidėti prie embrionų saugojimo, kad tai netaptų nepakeliama našta nevaisingoms poroms.
Įtarimų parlamentarams sukėlė įstatyme nustatyti pagrindiniai embriono apsaugos principai, kurie nustato, jog "kiekviena pradėta žmogiškoji būtybė turi prigimtinę teisę į gyvenimą", o "nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties visi žmonės turi lygias teises į orų ir visavertį gyvenimą". Kai kurie politikai interpretavo šiuos teiginius kaip absoliutų abortų draudimą.
Tuo tarpu įstatymo projektą pristatęs A. Saudargas teigė, jog įstatymas parengtas siekiant įgyvendinti Seimo ratifikuotą Europos Tarybos Konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje bei jos Papildomą protokolą, draudžiantį žmonių klonavimą. Ši konvencija ir jos protokolą Seimas vienbalsiai ratifikavo. Minėtos konvencijos Papildomas protokolas draudžia bet kokią intervenciją, kuria siekiama sukurti žmogų, genetiškai tapatų kitam. Embriono ir genomo apsaugos įstatymas draudžia "dirbtiniu būdu sukurti žmogaus embrioną su tokia pačia paveldima informacija kaip ir kitas gyvas arba miręs žmogus", taip pat dirbtinai pakeisti žmogaus lytinėje ląstelėje esančią paveldima informaciją ar apvaisinimui naudoti lytinę ląstelę su pakeista paveldima informacija.
