Išmatų persodinimas, dar žinomas kaip fekalijų transplantacija (FMT), yra procedūra, kurios metu sveiko donoro išmatos, ištirtos ir paruoštos, yra perkeliamos į paciento virškinamąjį traktą. Ši procedūra, nors ir skamba neįprastai, vis labiau atranda savo vietą medicinoje, ypač gydant tam tikras žarnyno problemas ir eksperimentiškai taikant kitoms ligoms, įskaitant autizmo spektro sutrikimus (ASS), gydyti.
Kas yra išmatų persodinimas ir kaip jis atliekamas?
Išmatų persodinimas yra procedūra, kurios specifiką paaiškino gydytojas profesorius, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas. „Jeigu pradėt nuo tos specifikos, tai tiesiog yra imamos sveiko žmogaus, tai vaiko ar tai suaugusio išmatos, jos yra ištiriamos, ar nėra kažkokių žalingų, infekcinių ligų. Kaip ir pats pacientas, kaip ir pats donoras yra ištiriamas, ar jis neturi kažkokių lėtinių ligų ir ar jis gali būti donoru, ir tuomet tos išmatos yra perkeliamos, sakykim, į tą žmogų, kuriam reikia“, - kalbėjo profesorius.
Anot V. Urbono, šį gydymą galima atlikti keliais būdais, tačiau jų efektyvumas taip pat skiriasi. „Perkelt galima keliais būdais. Tai, ką mes darom Santaros klinikose, būtent vaikams, tuo vadinamu kolonoskopijos metu, yra į tiesiąją žarną įdedamas kolonoskopas ir supilamos išmatos į storosios žarnos pradžią. Dar kitas paprastesnis būdas - gastrofibroskopijos metu, kada per viršų, sakykim, įkišamas endoskopas ir suleidžiamos išmatos į dvylikapirštę žarną. Trečias būdas, kada išmatos yra išdžiovinamos, supakuojamos į kapsules ir žmogus išgeria tas kapsules. Sakykim, keturiasdešimt, šešiasdešimt kapsulių, tiesiog tą kiekį. Aišku, su šaukštu nesuvalgysi, tai dėl to tos kapsulėse yra. Tai trys būdai šie ir dar mažiau pripažintas - klizmos pagalba, tai yra toks, galbūt, mažiausiai reikšmingas, medicinoje jis mažiau naudojamas, tik „Youtube“ gali pamatyti. Aišku, jų visų efektyvumas skiriasi, efektyviausia yra ta kolonoskopijos metu, o mažiau efektyvu yra, kada per viršų supilama. Dar mažiau efektyvu - tomis kapsulėmis, bet, kadangi jomis labai patogu, nereikia endoskopinių tyrimų daryti, tai jis skinasi savo kelią, ne dėl to, kad geresnis, bet dėl to, kad praktiškesnis galbūt.“
Vaikas paguldomas į ligoninę vienai parai. Procedūra daroma kolonoskopu (180 cm ilgio ir 1,2-1,6 cm skersmens lankstus instrumentas, turintis sistemą, apšviečiančią tiriamąjį objektą bei kamerą). Jis įkišamas į storosios žarnos pradžią ir suleidžiamas turinys, paimtas iš donoro. „Gerai ištirti du vaikai donorai. Jie - visiškai sveiki, žinome net jų genetiką, nes tai vieno mūsų gydytojo vaikaičiai, - pasakoja profesorius. - Šviežių išmatų paimama iš donoro storosios žarnos ir suleidžiama į ligoniuko į storąją žarną. Dieną prieš ligoniui skiriama laisvinamųjų vaistų, išvalomas žarnynas. Kitos dienos rytą atliekama procedūra su trumpalaike narkoze, kuri neturi žalingo poveikio. Tą pačią dieną, po pietų, pacientas keliauja namo.“
Išmatų persodinimas Lietuvoje: istorija ir paslaugos prieinamumas
„Ši operacija - nemokama. Ji Lietuvoje, bijau pameluot, tikriausiai 2016 metais atsirado Kaune ir pradėjo ją taikyti suaugusiems, profesorius Kupčinskas. O aš pradėjau taikyti pirmąkart vaikams 2017 metais. Būtent kauniečiai taiko vienos ligos gydymui suaugusiems, o mes taikom įvairių ligų gydymui ir, visų pirma, didžiulei daliai. Darėm virš 100 transplantacijų, taikom autizmu sergantiems vaikams. Kauniečiai, kiek žinau, būtent šitai infekcijai („Clostridium difficile“) gydyti taiko, mes darom autizmu sergantiems ir aišku, esam padarę ganėtinai sėkmingai ir kitų kai kurių uždegiminių ligų gydymui“, - komentavo gydytojas.
Paslauga yra nemokama: teikiama Vilniuje ir Kaune. Tiek Vilniuje, tiek Kaune ji yra atliekama ne visiems: vienur daroma suaugusiems, kitur autizmo spektrą turintiems vaikams.
Medicininis pagrindimas ir nauda
Anot V. Urbono, tokie egzotiniai gydymo metodai gali atrodyti kvaili, bet ilgainiui pasirodo, kad jie turi savo reikšmę. „O tai, kad žarnyno bakterijos turi reikšmės mūsų sveikatai, tai neabejotinai. Tik tiek, kad probiotikai, kai geri vieną, dvi bakterijas, to efekto, kai nėra, tada klausimas, kodėl jo nėra? Gal ne tos bakterijos geriamos, gal per mažas kiekis, ir įvairovė per maža, nes kai išmatų transplantaciją atlieki, ne dešimt persodini, tu persodini penkis šimtus, tūkstantį skirtingų rūšių bakterijų. Tai yra visiškai kitokie kiekiai ir dėl to tie rezultatai gali būti kitokie“, - sakė gydytojas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad dėl šios transplantacijos vykdymo jis daug tariasi ir bendrauja su tėvais, o jos nauda yra labai didelė. „Mes aptariame su tėvais, labai daug šnekam, ypač tų ligų atvejais, kada tradicinis gydymas nėra efektyvus, tada su bėda yra susiduriama, ką daryti toliau. Aišku, kadangi literatūroje yra aprašomi, kad kitose pasaulio šalyse atliekami pavieniai darbai, taikant prie kitų ligų gydymo: sakykim, nutukimo, alergijos, autoimuninių ligų. Bandai su tėvais aptarti tą reikalą, išaiškini, ar tai pavojinga, nepavojinga. Mes kartais bandom taikyt ir kitų ligų gydymui, bet retesniais atvejais, kada kiti gydymo metodai yra išsemti“, - dėstė jis.
Visam pasauly yra vienintelė oficiali indikacija - kada yra visuotinai pripažįstama, remiantis mokslu, kad šis gydymo metodas yra efektyvus, tai vienintelė indikacija yra vienos bakterijos gydymui, žarnyno bakterijos gydymui. Ta bakterija vadinasi „Clostridium difficile“, sukelto viduriavimo gydymui. Ypač, kadangi nėra paprasta padaryti tą transplantaciją, tai dažniausiai, kai antrą, trečia kartą žmogus atvyksta su infekcija, nors prieš tai buvo gydomas antibiotikais, tai, kaip taisyklė, yra rekomenduojama infekciją gydyti su išmatų transplantacija“, - sakė V. Urbonas.
„Clostridium difficile“ infekcija, pagal Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, reiškia žarnyno infekcinę liga, kurią sukelia „Clostridium difficile“ bakterijos, patekusios į žmogaus žarnyną, ten besidaugindamos ir pažeidžiančios storojo žarnyno gleivinę.
Ji yra žymiai efektyvesnė, negu gydymas pačiais brangiausiais antibiotikais. Vienintelė ta visame pasaulyje pripažinta indikacija, ji buvo ant tiek efektyvi, kad prieš 11 metų, (2013 m.) prestižiniame medicinos žurnale, kur atrenka labai rimtus mokslinius pasiekimus, vien tas faktas parodo, kad šis metodas veikia. Olandai ten pateikia savo duomenis, kad labai geras gydymo efektyvumas, netgi po vienkartinių išmatų transplantacijų. Ir po to užsikabino kitos ligoninės, ir šis metodas paplito po pasaulį. Po to žmonės pradėjo galvoti, jei taip gerai veikia vienos ligos gydymą, gal ir kitų ligų gydymui būtų efektyvu. Tada buvo pradėta išmatų transplantaciją naudoti ir kitoms ligoms gydyti. Kol kas tai yra tik eksperimentiniai darbai, dar negali sakyt, kad tas tyrimas efektyvus ir jį tikrai gali naudoti. Pradžioj visų tyrimų žiūrime saugumą, ar nėra kažkokio pablogėjimo - pirmiausia, ar nepakenks, o po to jau bus teigiami rezultatai: ir į saugumo, ir į efektyvumo pusę žiūrima, bet bandoma pritaikyti prie įvairių ligų“, - akcentavo V. Urbonas.
Autizmo ir virškinimo sutrikimų ryšys
Anot gydytojo, autizmu sergantys vaikai dažnai turi virškinamojo trakto sutrikimų, yra išrankūs maistui, neretai arba viduriuoja, arba jiems užkietėja viduriai, pučia ar skauda pilvą, graužia rėmuo. Pablogėjus virškinamojo trakto būklei, pablogėja ir psichika. Kai kurių medikų spėjimu, virškinamojo trakto bėdos gali būti viena autizmo priežasčių. Mat kol kas niekas nežino, kodėl žmonės šia liga suserga ir kodėl sergančiųjų skaičius nuolat auga. Todėl spėjama, kad galbūt įtakos turi ir žarnyno mikrobiota.
„Žarnyne bakterijų yra keliasdešimt kartų daugiau, negu mes turime nuosavų ląstelių. Netgi galėtume suabejoti, kas mes esame: galbūt esame bakterijos, įvilktos į vyro ar moters skafandrus, nes bakterijų žmogaus kūne yra žymiai daugiau ir jos turi daug daugiau genetinės informacijos. Dėl to kyla klausimas: jeigu pakeistume žarnyno mikrobiotą, ar nepasikeistų žmogaus psichika? Žarnyno bakterijos gamina labai daug medžiagų, ir jos patenka į visą organizmą, nukeliauja į centrinę nervų sistemą ir vienaip ar kitaip ją paveikia. Tai yra pastebėta eksperimentuojant su gyvūnais. Dėl to pradėta galvoti, kad galbūt galime tų bakterijų žarnyne padidinti ar pamažinti, pakeisti jų sudėtį ir galbūt tai padės reguliuoti psichiką. Buvo bandymų tokiems vaikams duoti antibiotikus - mažinti pusiau blogų bakterijų kiekį, bet tai nepasiteisino. Bandyta jiems duoti probiotikų. Tačiau šiuo atvejų duodi kelių rūšių bakterijas, o jų sveiko žmogaus organizme yra penki tūkstančiai. Kuo blogesnės kitos?“, - pasakojo gydytojas.
Vaikų ligoninėje berniukui atlikta transplantacija nebuvo sudėtinga, tai - ne širdies, ne kepenų transplantacija, tačiau reikėjo ruoštis, svarbūs buvo ne tik techniniai dalykai, bet ir organizaciniai, prireikė įvairiausių procedūrų aprašų ir kitokių dokumentų. Visų pirma buvo ištirta donorė, tai buvo sveika 6,5 metų mergaitė, gydytojo duktė. Po to paimtos jos išmatos ir kolonoskopu suleistos į paciento storosios žarnos pradžią. Procedūra praėjo sklandžiai, jokių šalutinių poveikių nepastebėta. Gydytojo teigimu, po procedūros berniukas pradėjo daugiau kalbėti, išaugo jo susidomėjimas aplinka, pakito žvilgsnio fiksavimas.
„Tai, kas buvo pastebėta, aišku, nėra stebuklas, tačiau tikimės, kad pakartojus procedūrą keletą kartų rezultatas bus geresnis. Dažniausiai ta procedūra yra atliekama keletą kartų, ji nėra vienkartinė. Kadangi prieš kolonoskopiją vaikas migdomas medicininės anestezijos priemonėmis, tai nėra labai lengva procedūra. Sutarėme, kad ją kartosime po mėnesio“, - aiškino gydytojas V. Urbonas. Anot jo, išgydyti autizmo šia transplantacija nesitikima, tačiau tikimasi, kad tai pagerina ne tik vaiko virškinamojo trakto simptomus, bet ir bendrą jo savijautą, įskaitant ir psichikos būklę.
Atsargumas ir alternatyvūs metodai
„Vaikui duodama cheminė medžiaga, kuri paprastai naudojama tik tada, jeigu žmogus iš tiesų apsinuodija sunkiaisiais metalais“, - apie vieną iš pavojingų metodų autistiškų vaikų gydyme sako Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. Indrė Bakanienė. Ji įspėja tėvus, kad pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta iniciatyvos, kurios siūlo alternatyvias, moksliškai nepatvirtintas priemones vaikams su autizmo spektro sutrikimais (ASS).
„Kai kurie net teigia, kad autizmas yra viso kūno liga, kurią reikia gydyti. Taip pat teigia, kad autizmas išsivysto dėl neva vakcinose esančių toksinų. Esą su skiepais vaikas gavo gyvsidabrio. Nors šiuolaikinėse vakcinose nėra jokio gyvsidabrio. Tai, kad paskiepytam vaikui diagnozuojamas ASS, tėra tik sutapimas. Išsamūs tyrimai įrodė, kad skiepai nesukelia ASS. Pasak jos, autizmo spektro sutrikimas nėra liga, kurią būtų galima išgydyti. Tai yra smegenų kitoniškumas, kuris susiformuoja iki maždaug pusantrų, dvejų metų ir yra genetiškai nulemtas.
„Kai kuriuos jų siūlomus gydymo metodus galėčiau pavadinti drastiškais. Pavyzdžiui, jie siūlo įvairias smarkiai maistą ribojančias dietas. „Tai yra itin pavojingas metodas. Jo šalininkai mano, kad autizmą sukelia būtent sunkieji metalai vaiko organizme. Vaikui duodama cheminė medžiaga, kuri paprastai naudojama tik tada, jeigu žmogus iš tiesų apsinuodija sunkiaisiais metalais. Ir tai daroma griežtai su mediko priežiūra. Šie vaistai įprastai iš organizmo pašalina ne tik sunkiuosius metalus, bet ir gerąsias medžiagas. Tarptautinės organizacijos taip pat griežtai įspėja neeksperimentuoti su vaikais. Pasak I. Bakanienės, Lietuvoje už dideles sumas pinigų autistiškiems vaikams siūlomas „Tomatis“ metodas, „mamos balso terapija“ ir kiti „garsiniai stebuklai“. „Šeimos, auginančios autistiškus, sunkią negalią turinčius vaikus kartais griebiasi šiaudo. Tokie neva alternatyvių metodikų pardavėjai iš tiesų pelnosi iš žmonių skausmo ir nevilties.
Bakterijų svarba ir ateities perspektyvos
„Tai yra iš tikrųjų senas gydymo metodas, net ketvirtame amžiuje yra aprašoma Kinijoje, kad naudojo geltoną sriubą, skiestas išmatas, sakykim, tikrų ligų gydymui. Yra ir prieš beveik šimtą metų, kaip gydytojai aprašę sėkmingus aštuonis atvejus, gydant viduriavimą, matyt, tos bakterijos sukeltą, bet kažkaip tas straipsnis nerado didelio susidomėjimo ir nepaplito gydymo metodas. Kai dabar padarė su rimtais įrodymais, tai jis vėl atgimė iš naujo. Čia atėję, galima sakyti, iš liaudies medicinos“, - teigė taip profesorius.
V. Urbonas mąsto, kad ateityje daugiau žmonių galės naudotis išmatų transplantacijos paslauga. „Tiek išmatų transplantacija, tiek ir žarnyno mikrobiotos ir probiotikų temos medicinos mokslo pasaulyje šiuo metu yra „ant bangos“, atliekama daug tyrimų. Žarnyno mikrobiota - viena dinamiškiausia ir mokslininkų labiausiai tyrinėjama sritis, kuriai skiriama daug investicijų, nes kol kas šioje srityje - daug nežinomybės“, - pasakoja doc. dr. V. Urbonas.
Sveikai ir laimingai. Prof. V. Urbonas įvardins produktus, kurių neturėtų būti vaikų valgiaraštyje
Tai yra apskritai labai senas gydymo būdas. Archeologinių šaltinių duomenimis, tai buvo praktikuojama ne tik Kinijoje IV a., bet ir daugelio kitų tautų liaudies medicinoje. Ir šiomis dienomis jį taikė pavieniai gydytojai, bet niekas nedarė mokslinių tyrimų, nerinko ir nesistemino informacijos, kol 2013 m. žurnale apie mediciną „New England Journal of Medicine“ buvo atspausdintas straipsnis, kaip olandų gydytojai sėkmingai pritaikė išmatų transplantaciją žmonėms, sergantiems Clostridium Difficile (C. difficile) bakterijų sukelta infekcija.
Prasidėjo savotiškas bumas - daug mokslininkų, tyrėjų, gydytojų ėmė taikyti šį metodą ne tik viduriavimui gydyti: jie eksperimentavo gydydami daugelį kitų ligų. Kol kas tokių gerų, šimtaprocentinių rezultatų kaip gydant CD infekciją, nėra. Daugeliui žmonių fiksuojamas laikinas būklės pagerėjimas. Tiesa, skirtingas: vienas jaučiasi puikiai, kitas - geriau, trečiam - jokio efekto. Kai skirtingų tyrėjų rezultatai irgi yra skirtingi, mokslininkai kelia naujus klausimus: kodėl vienam asmeniui tinka, o kitam - ne? Galbūt donoras neatitinka recipiento?
Nuo 2017 m. vasaros Lietuvoje padaryta per 30 išmatų transplantacijų vaikams, turintiems autizmo sutrikimą. Profesorius Vaidotas Urbonas pasakoja, kad šiuo metu atliekami persodinimai yra jo, kaip ir kitų mokslininkų, siekiančių padėti įvairių sutrikimų varginamiems žmonėms, tyrimų objektas. Jis pasirinko vaikučius, turinčius autizmo sutrikimų. Profesorius labai daug kalbasi su tėvais, pasakoja jiems apie pačią procedūrą, jos poveikį, galimą riziką. Gimdytojai domisi, būna ir patys susiradę informacijos internete, moksliniuose leidiniuose. Apsisprendimo teisė yra tik jų. Pasak specialisto, transplantacija autizmo neišgydys, tačiau tai galėtų būti vienas iš gydymo metodų šalia kitų. Juo labiau kad daugeliui vaikų fiksuojamas teigiamas procedūros poveikis. Sulaukta daug šiltų tėvų atsiliepimų, kaip antai: „Fantastika! Ką jūs padarėte? Vaikas pasikeitė!“ Autizmu sergančio mažylio būklę gana sunku pamatuoti, tiesiog nėra akivaizdžių kriterijų. Tai gana subjektyvu. Tačiau faktas, kad tėvai atveža savo mažuosius ir šeštą, ir septintą kartą tai pačiai procedūrai, patvirtina, jog poveikis tikrai juntamas. Faktas ir tas, kad nė vienam nepablogėjo sveikata.“
Kad į žmogaus organizmą patekusios bakterijos gali turėti reikšmės jo psichikai, mokslui jau žinoma. Tuo pagrindu buvo sukurti specialūs probiotikai - netgi visa jų klasė - psichobiotikai. „Tai vis dar yra nauja, vis dar daug eksperimentuojama. Labai sunku suprasti kaip milijardai įvairių žarnyno bakterijų ir jų produktų veikia mūsų organizmą, tad gal paprasčiau tiesiog jas kartu su jų apykaitos produktais persodinti, negu laukti 20 metų, kol bus nustatytos kaip atskiros bakterijos ir jų visuma sąveikauja su žmogaus organizmu“, - pasakojo doc. dr. V. Urbonas. Jis atkreipia dėmesį, kad dėl dažnų vaikų autistų virškinamojo trakto sutrikimų, ypač vidurių užkietėjimų, jų organizmas patiria intoksikaciją, ir tai neigiamai veikia tiek jų smegenis, tiek psichiką. Tad galbūt palyginus nebrangiai kainuojančia išmatų transplantacija tokiems vaikams būtų galima pagelbėti.
Nuo senovės kai kuriose tautose buvo žinomas išmatų persodinimas kaip liaudies medicinos būdas. Oficialiai medicinoje šis metodas buvo įteisintas 2013 metais, kai JAV buvo pritarta šiai procedūrai kaip efektyviam būdui gydant viduriavimą. Išmatos, paimtos iš donorų, reikalingos gydant žmones, užsikrėtusius pavojinga ir antibiotikams atsparia Clostridium difficile (C.difficile) bakterija. Dėl tokios ligos kasmet vien JAV į ligonines paguldoma per 250 tūkstančių žmonių, o apie 14 tūkstančių jų miršta. Šia liga dažnai susergama dėl ilgo antibiotikų vartojimo. Kai ligonio organizmas nesugeba kovoti su infekcija, įprasti gydymo būdai tampa bevaisiai. Paaiškėjo, kad geriausias metodas gydyti C.difficile infekcijas yra išmatų persodinimas.
„Žarnynas - fabrikas, kur gaminama daug įvairių medžiagų. Mes persodiname išmatas, bet ne žarnyno bakterijas, kurios dar vadinamos mikrobiota. Persodindami išmatas persodiname ne tik donoro bakterijas, bet ir jų apykaitos produktus, kurie ne mažiau svarbūs nei pačios bakterijos. Dėl šios priežasties pasaulyje prigijo naujos procedūros pavadinimas - išmatų transplantacija. Medicinos literatūroje nemažai rašoma apie tai, kad geresnę mikrobiotą turintys pacientai kur kas greičiau atsigauna po insulto, greičiau sveiksta jų nervų sistema. Aprašomi netgi tokie atvejai, kurie rodo, kad išmatų persodinimas turi teigiamą įtaką, jei dėl kepenų ligos išsivysto smegenų pažeidimai. Ne sykį pastebėta, kad persodinus donoro išmatas teigiamas poveikis išlieka ne tik žarnynui, bet ir kitiems organams. Tai atveria naujas galimybes gydant ligonius, kuriuos vargina ne tik viduriavimas, bet ir kitos bėdos, pavyzdžiui, dėl sutrikusios kepenų veiklos išsivysčiusi encefalopatija, autizmas, įvairios uždegiminės žarnyno ligos.“
tags: #eksperimentinis #ismatu #persodinimas #autistiskiems #vaikams
