Literatūra vaikams yra ne tik pramoga, bet ir svarbi priemonė ugdyti jaunosios kartos vertybes, meilę gimtajam kraštui ir gamtai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip grybų tema atsispindi eilėraščių knygose vaikams, apžvelgsime įvairius leidinius ir rašytojų kūrybą.

Grybų tema vaikų literatūroje

Grybai, kaip gamtos dalis, dažnai atsiranda vaikų literatūroje. Biologė Saulė Paltanavičiūtė kviečia pažinti Lietuvos gamtos rekordus ir rekordininkus. Sužinosite įdomybių ne tik apie išskirtinius žinduolius, paukščius, varliagyvius, žuvis, vabzdžius, bet ir apie augalus bei grybus.

Vienas iš tokių leidinių, kuris siekia sudominti vaikus literatūra ir menais, yra žurnalas „Tipu Tapu“. Jo projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rubrikos ir temos vaikų leidiniuose

Įvairūs leidiniai vaikams siūlo įvairias rubrikas, kurios praturtina vaikų pasaulį:

• „Eilėraštukų lietus“: Čia galima rasti poetų Z. Gaižauskaitės, A.J. Navicko, D. E. eiles.
• „Mama, paskaityk“: Šioje rubrikoje skelbiami Prano Mašioto kūrinėliai, pavyzdžiui, apie Stasiuką ir draugystę su voverėlėmis.
• „Do-rė-mi“: Muzikinėje svetainėje su kompozitoriumi A. Žiliu ir poete Z. Gaižauskaite apdainuojami pelytės vargai lietučiui lyjant.
• „Ar žinai?“: Priminimas apie svarbias datas ir įvykius, pavyzdžiui, Lietuvos Valstybės Konstitucijos metus.
• „Poezijos puokštė Lietuvai“: Justino Marcinkevičiaus, Juozo Nekrošiaus, Aldonos E. Puišytė, Anzelmo Matučio eilės apie gimtą kraštą.
• „Lietuviais esame mes gimę“: Pasakojimai apie lietuviškas mokyklėles svetur, pavyzdžiui, Barselonoje.
• „Seku seku pasaką“: Pasakos, tokios kaip apie gudruolę lapę, siuvančią vilkui kailinius.
• „Oi, tai buvo, tai nutiko“: Komiksų autorės Gitanos Tomaševičės komiksai.
• „Kur matyta, kur girdėta?“: Ištraukos iš poeto Justino Marcinkevičiaus poemėlės „Grybų karas“.
• „Su meile vaikams“: Skirta rašytojo Kazio Sajos 90-osioms gimimo metinėms.

Grybų karas - literatūrinis siužetas

Poeto Justino Marcinkevičiaus poemėlė „Grybų karas“ yra ryškus pavyzdys, kaip grybų tema gali būti panaudota kuriant nuotaikingą ir pamokomą istoriją vaikams.

Ei, tai vija, Pinavija,
Visą dieną Grybais lija.
Visą dieną Nuo pat ryto
Grybai krito, Krito, krito...
Kai lietus Nustojo lijęs,
Pražydėjo Pinavijos.
O miške Išdygo grybų-
Šimtas trisdešimt Sodybų.
Šitų grybų Pulkaunykas
Buvo storas Baravykas
Jis ūsus Po beržu raitė
Ir grybus Nuo kelmo skaitė
O kad skaičiaus Nepamirštų,
Tai skaičiuodavo Ant pirštų.
Jo žmona - Riebi paliepė -
Savo vyrui Kartą liepė:
- Nors tave Ir žmonės giria,
Bet esi netikęs, Vyre!
Viso miško Grybų gėdai -
Kaip tu savo Žmoną rėdai?
Štai šį rytą Dvi ruduokės Iš manęs Po krūmu juokės:
- Pažiūrėkit, Koks sijonas -
Nei jis baltas, Nei raudonas.
Skrybėlaitė Ne madinga...
- Ach, kokia aš Nelaiminga!
- Koks tu grybų Pulkaunykas,
Jei per dieną Riogsai dykas?
Eik, sakau, Greičiau į karą
Ir parnešk man Šilko skarą...
Baravykas Kad supyko,
O supykęs - Kad suriko!
Trenkė kumštimi Į pušį:
- Grybai, Eisime į mūšį!
Ką sutiksim - Tą užpulsim.
Ką pagausim - Tą prikulsim.
Sušnarėjo Aukštos pušys -
Tai bus mūšis! - Tai bus mūšis!
Lepšis tarė: - Ką jis daro?
Aš visai Nenoriu karo.
Man ir taip Supuvo kotas.
O, be to, Esu pilvotas.
Kaip aš diržą Apsijuosiu?
Kaip aš eisiu? Kaip dainuosiu?..
O paliegėlis Bobausis
Šitaip tarė Prisiklausęs:
-Aš girdėjau, Kaip paliepė
Vyrui eti į karą Liepė.
Eik, ji sako, Mano vyre,
Ir užimki Visą girią.
Būsiu girios Karalienė
Aš, - Ponia Baravykienė.
Baravykas Ir paklausė...
- Ką tu čia plepi, Bobausi?
Kad užriks Ant jo kazlėkas:
- Koks tu vyras.. Pašlemėkas!
Nors mane Žmona ir bara,
Aš vis tiek Einu į karą.
- Ir gerai darai, Kazlėke!-
Iš toli Kelmutis rėkia.
- Išsirovęs Storą pušį,
Aš taip pat Einu į mūšį.
O žmona Kelmutį spiria:
- Niekur neisi Tu, pipire!
Jau geriau Rytoj iš ryto
Paieškotum Kelmo kito.
Mūsų didelę Šeimyną
Šitas Vos beišmaitina.
- Neklausyk, Bičiuli mano!
Ką to bobos Beišmano!-
Jį kazlėkas Nuramino
Ir žvejot Pasivadino.
O gražuolė Ūmėdėlė
Vestuves Tą dieną kėlė.
Ir nelemtą Karo žinią
Ji išgirdo Per kaimynę.
Kad suspigo Ūmėdė:
- Aš apalpsiu - Kur kėdė?
Raudonikiai Pasirėdę
Jai pasiūlė Minkštą kėdę.
Ir, nukrėtę Nuo pušų,
Davė jai Rasos lašų.
Ūmėdėlė Atsigavo,
Grybų vyno Paragavo.
Bet, vos spėjus Atsimerkti,
Ji tuojau Pradėjo verkti.
O tuo taru Karo žinią
Vėjas paskleidė Pušyne.
Ir, išgirdę Karo gandą,
Žvėrys baisiai Išsigando.
Vilkas šitaip Tarė lūšiai:
- Sako, grybai Ruošias mūšiui.
Ar girdėjai - Lokio guolį
Jau kažkas Nakčia užpuolė?
- Negirdėjau Gando tokio.
- Tai paklausk, Brolelio lokio!
Vos ištrūkęs, Sako, gyvas...
- Tai man dyvas! Tai man dyvas!
- Einam tartis Pas grybus.
- Varge, varge, Kas čia bus!
Ir abu Ieškot išvyko
Pulkaunyko Baravyko,
- To narsuolio Grybų vado.-
Po aukšta pušim Jį rado.
Pralemeno Vilkas gailiai:
- Nusišėrę Mūsų kailiai.
Ir pilvai Visai sunykę
Ponas Grybe Pulkaunykje!
Atgabensim Šilko skarą -
Atidėkit, prašom, Karą!
- Ne, - Atsakė baravykas,
Miško grybų Pulkaunykas.
-Jau pulkus Antai Rikiuoju -
Pasiduokite geruoju
O paliepė Vyrą giria:
- Taip, teisingai, Mano vyre!
Mes kariaujam Už teisybę.
Marš į mūšį Mano grybe!
Eik priimk Karių paradą:
Grybai šaukia Savo vadą.
Ir išėjo Baravykas,
Miško grybų Pulkaunykas.
Ant šaknies Psilypėjo
Ir karius Skaičiuot pradėjo.
O kad skaičiaus Nepamirštų,
Tai skaičiavo juos Ant pirštų:
- Vienas šleivas Du kreivi,
Keturi - Pusiau gyvi.
Penktas - Mažas ir kuprotas,
O šeštam -Įlūžęs kotas.
Septyni - Visai seni...
Kokia armija Šauni!
Besagstydamas Sermėgą,
Iš namų Kelmutis bėga.
Bet prie jo Žmona prikibo.
-Neišleisiu, -sako,- Grybo.
Ūmėdėlė Kaip jaunikį
Atlydėjo Raudonikį.
Kai visi Išsirikiavo,
Paeiliui Išsiskaičiavo,
Ėmė gaust Kovos trimitai:
Tira rira, Titai ritai.
Vėjas vėliavas Tik taršo,
Skrenda aidas Grybų maršo.
O ant kupsto Grybų žvalgas
Į visas puses Tik žvalgos.
Jis ūmai Kad šoko bėgti,
O pribėgęs Ėmė rėkti:
- Grybai, Slėpkitės greičiau!
Aš grybautojus Mačiau...
Kas duobelę Prasikapstė,
Kas po lapais Išsislapstė.
Kas po krūmais Susiraitė,
Lepšį priglaudė Eglaitė.
O paliepė Kad įtūžo
Ir perpus Iš baimės lūžo.
Į aikštelę Tuo laiku
Atlėkė Būrys vaikų.
Jie paliepę Apžiūrėjo
Ir į šalį Pametėjo.
Ir pasakė Mokiniai:
- Sukirmijusi Seniai.

Šis eilėraštis ne tik linksmas, bet ir moko vaikus atpažinti grybus, suprasti jų įvairovę ir elgtis gamtoje atsakingai. Poemėlėje minimi tokie grybai kaip baravykas, lepšis, kazlėkas, kelmutis, bobausis, ūmėdėlė, raudonikis, paliepė. Kiekvienas jų turi savo charakterį ir vaidmenį istorijoje.

Grybai ir gamtos pažinimas

Be grožinės literatūros, egzistuoja ir informaciniai leidiniai, skatinantys vaikus pažinti gamtą, įskaitant grybus. Profesorius dr. Ernestas Kutorga yra vienas iš labiausiai nusipelniusių lietuvių kalbos puoselėtojų. Jam įteiktas apdovanojimas už parengtą ir išleistą daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ III tomo 6 knygą „Lietuvos grybai“.

Pagrindiniai leidinio „Lietuvos grybai“ sumanytojai - prof. Antanas Minkevičius, dr. Vincentas Urbonas, dr. Jonas Mazelaitis. Nuo to laiko jau išleista 19 knygų. Jose aprašyta apie 4 100 grybų (įskaitant kerpes), gleivūnų ir oomicetų rūšių iš 740 genčių.

Profesorius Kutorga pasakoja, kad jam reikėjo tik pasidomėti įvairiuose šaltiniuose, kokius pavadinimus šiems grybams žmonės buvo sukūrę. Tie pavadinimai dažniausiai ir paliekami, nebent atsiranda painiava, kai tuo pačiu vardu vadinami keli skirtingi grybai. Vardai kuriami gana įvairiai. Pavyzdžiui, grybui gali būti suteiktas sulietuvintas lotyniškas vardas. Tai vienas paprasčiausių pavadinimo kūrimo būdų.

Grybai - atskira grybų karalystė, kuri žmonėms nėra visai suprantama, nes didelė dalis grybų yra slapukai.

Knygos vaikams, tokios kaip „Eglė žalčių karalienė“ (1981), nors ir ne tiesiogiai apie grybus, bet atspindi gamtos pasaulį, kurį vaikai gali pažinti per pasakas ir legendas. Taip pat verta paminėti ir Daniilą Charmso kūrybą, nors jo santykis su vaikais buvo sudėtingas, jo kūriniai vaikams turi savitą vertę.

Apžvelgiant knygas vaikams, matome įvairias temas - nuo nuotykių ir paslapčių iki gamtos pažinimo ir istorijos. Tokios knygos kaip „Širdelės viešbutis“, „Nevykėlio dienoraštis“, „Dingusi tvirtovė“, „Prieš srovę. Sabiha - žuvų draugė“, „Klanų kariai“, „Gelbėtojų istorijos“, „Mylimi kaulai“ praturtina vaikų pasaulį ir lavina jų vaizduotę.

Eilėraštis „MUSMIRĖLĖS“ ir „POVAS“ (pasakėčia) taip pat iliustruoja, kaip gamtos elementai, pavyzdžiui, musmirės ar povas, gali būti panaudoti kuriant literatūrinius personažus. Nors musmirės ir gražios, jos yra nuodingos, todėl šis eilėraštis gali būti pamoka vaikams apie atsargumą gamtoje.

Kai kurie eilėraščiai, kaip „Tipu tapu, tipu tapu“ apie ežiuką, kuris stato sau namelį, ar „OI JŪS, GRYBAI GRYBAI“ apie grybų rinkimą, tiesiogiai skatina vaikus pažinti gamtą ir jos gyventojus.

Taip pat svarbu paminėti ir eilėraščius, kurie moko saugaus elgesio gatvėje, pavyzdžiui, V. Palčinskaitės „Atsargiai mašina“ ar „PEŠČIŲJŲ HIMNAS“. Nors tai nėra tiesiogiai susiję su grybais, šie kūriniai yra dalis bendro ugdomojo literatūros turinio vaikams.

tags: #eilerastis #vaikams #grybu #rikiuote

• Vaikų globa namuose: ką reikia žinoti
• Kaip organizuoti rytinę mankštą vaikams
• Batukų mezgimo instrukcijos
• Rankdarbiai vaikams iš popierinių lėkščių
• Obuoliai kūdikiams