Gegužės 21 ir 24 d. buvo ypatingos Kauno lopšelio-darželio „Šermukšnėlis“ priešmokyklinių grupių „Voveraičių“ ir „Varlyčių“ vaikams ir jų tėveliams - vyko svarbiausia darželinukų šventė - išleistuvės.
Šventės metu skambėjo gražūs, šilti žodžiai ir dainos, netrūko juoko, šypsenų, džiaugsmo ašarų, nuoširdžių sveikinimų bei padėkų. Lopšelio-darželio direktorė Kristina tarė sveikinimo žodį priešmokyklinukams, jų tėveliams bei mokytojoms, įteikė vaikams diplomus ir prisiminimo dovanėles.
Jautrius žodžius mokytojoms ir visai darželio administracijai skyrė grupių tėvelių atstovai, privertę nubraukti ašarą.
Šventės pabaigoje vaikučiai sugalvojo po svajonę ir simboliškai paleido spalvotą balioną į dangų kaip ženklą, kad jų svajonės išsipildytų. Abiejų grupių linksmybės toliau tęsėsi vaikų žaidimų erdvėje gamtoje.
Padėka pedagogams
Dėkojame „Voveraičių“ grupės mokytojoms Laimutei ir Rasai bei mokytojos padėjėjai Gerdai, taip pat „Varlyčių“ grupės mokytojoms Vidai ir Virginijai bei mokytojų padėjėjoms Giedrei, Tatjanai ir Astai už atsidavimą, kantrybę, rūpestį ir meilę mūsų mažiesiems!
Šventiškai papuošta salė paskutinį kartą pakvietė į pačią spalvingiausią ir daugiausiai emocijų sukeliančią šventę - išleistuves. Žiūrėjome į juos ir negalėjome patikėti, kad atėjo laikas, kai vaiko burnoje nebesutelpa žodžiai, jis be paliovos klausinėja ir veržiasi pro duris, stovi prie naujų gyvenimo vartų, kurie veda į mokyklą. Apsidairęs pamato, koks gražus ir įvairus pasaulis, jo akys išmoko matyti grožį, širdis jausti teisingumą ir gėrį, meilę Tėviškei, darbui, mokytojui…
Visi linkėjo būti šauniais mokiniais, neužmiršti darželio ir savo buvusių pedagogių. Buvo įteikti baigimo diplomai, atminimo dovanėlės, vaikai deklamavo eilėraščius, dainavo daineles, vaidino Eduardo Mieželaičio spektaklį „Zuikis Puikis“.
Darželis, lik sveikas, mes labai pasiilgsim tavęs, tačiau laukia jau didelis kelias, kuris į mokyklą nuves…
Eilės ir prisiminimai
Gražesnio žodžio nerandu už paprastą lietuviškąjį "ačiū", kurį išmokėt pamokų metu tarsi burtažodį, atėjusį iš bočių. Dar padėkot norėjau už žinias, už šilumą, už rūpestį, už meilę, už tai, kad man padėjote save surast, išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.
Jūsų širdis - kuo daugiau išdalina kitiems, tuo labiau praturtėja pati. Skleidžia šilumą savo visiems, neša žiburį šviesų kely. Kviečia augti dvasia ir protu, moko būti pačiu savimi, ji vis žadina laisvę žmonių, ji vis ten, kur vaikystė žavi. Jai vis lemta sutikti mažus, prisirišti prie jų ir pamilt, užauginti jaunystės sparnus ir paspaudus rankas išsiskirt...
Kaip greit prabėgo laikas, mes užaugom. Jau ryt į pamokas pakvies skardus varpelis. Atrodo, dar tik vakar drugelius po pievą gaudėm, o ryt - mokyklon jau nuves tiesus takelis. Tačiau mes jūsų niekad neužmiršim, gerumo jūsų, meilės, rūpesčio ir patirtų vargų mūs širdyse jūs tokios amžiams ir išliksit vis tokios pačios jaunos, gražios, apsupty vaikų. Mes jau išeinam, bet tikiuos kada sugrįšim, tik jau savais vaikais už rankų patys vedini, tada ir vėl visi kartu mielai mes susitiksim, lyg būtume senų gerų draugų būry. Jums palinkėti norim iš visos širdies, gyvenimas lai vien tik laimę, džiaugsmą neša. Tebūna Jūsų metai visad kupini vilties...
Vaikystė - tai pasakų šalis, tai pirmas rugsėjo varpelis, tai žodis nekaltas ir juokas, ir saulės zuikutis delnuose, tai žemuogės pakrantėj, vaikystė žaislai ir žaidimai, ir šviesūs mieli prisiminimai.
tags: #eilerastis #lik #sveikaa #mielasis #darzeli
