Kartais pasaulis atrodo pilkas, bet tai nereiškia, kad jis neturi vertės. Pasakos vaikams apie pilką spalvą padeda suprasti, kad net ir atrodantys nepastebimai dalykai gali būti svarbūs ir vertingi.
Seniai labai seniai, tolimuosiuose šiltuose kraštuose gyveno toks paukštis povas. Šis povas, kaip ir visi jo giminaičiai, turėjo labai gražią didelę uodegą. Didžiausią, kurią kada yra turėjęs koks paukštis. Visi ja grožėdavosi, o pats povas ja didžiavosi labiausiai iš visų.
Vieną saulėtą dieną stovėjo povas tvenkinio pakraštyje. Jau ne pirmą valandą jis grožėjosi matydamas save vandens atspindyje.„Koks aš nuostabus“, - galvojo jis sau. „Pažiūrėkite į mano auksines plunksnas, mano ryškias spalvas - joks kitas paukštis nėra toks gražus kaip aš!“
Staiga pasigirdo garsus triukšmas. Kaipmat malonios mintys apie save išgaravo, o prie pat jo tvenkinyje nusileido gervė, plačiais sparnų mostais skrodusi vandens paviršiumi.„Ei, paukšti! Ką tu čia veiki?“ - sušuko povas. „Ar nematai, kad čia gražūs paukščiai renkasi?“
Tačiau gervė nesureagavo ir toliau ieškojo tvenkinyje maisto.„Pažiūrėk į save!“ - tęsė povas. „Kokia tu visa pilka ir purvina. Kur tavo spalvos? Pažiūrėk kokios tavo kojos, ir kaklas. Tu juk nesi graži, ypač palyginti su manimi!“
Gervė, išgirdusi tokias šnekas, nustojo ieškoti maisto, lėtai pakėlė galvą ir nustebusi pažvelgė į povą. Pamatęs, kad sulaukė dėmesio, povas kalbėjo toliau:„Nagi, pažvelk į mane! Aš esu gražiausias iš visų paukščių. Palygink mano spalvingą uodegą su savo blyškiąją. Kaip tu atrodai, jokių spalvų. Ar čia tu pilka ar ruda? Nesuprasi…“.
Gervei nepatiko povo žodžiai:„Tu teisus.“ - tarė ji. „Tu esi gražus paukštis ir daug spalvingesnis už mane. Bet žinai ką? Aš galiu pakilti aukštai į orą ir nuskristi iki pat horizonto. Savo sparnuose nešioju laisvę ir galiu matyti pasaulį iš viršaus. Na o tu, tu visą laiką tik sėdi ant žemės ir ieškai kas tau duos kiek dėmesio. Sėdėk sau toliau.“
Tai pasakiusi gervė išskleidė savo sparnus ir pakilo į orą. Povas tuo tarpu suprato, kad ne tik spalvingos plunksnos puošia paukštį, ir pajuto gervei pagarbą.
Kambarys. Ant stalo pamestas stovi senas senas fotoaparatas su neišryškintomis nuotraukomis, vos žybsi stalinė lempa, namuose kvepia cinamonu ir apelsinais. Ir pabirę spalvoti pieštukai: raudoni, melsvi, žali, geltoni, violetiniai…
Čia jų daug, tik spėk išsirinkti, koks tau gražiausias. Ir štai! Kai visi suminga, pieštukai pašoka ir pradeda kalbėtis, gyventi, šokti, pyktis, kurti… Visai kaip mes, vaikai, kurie irgi pykstamės, juokiamės, žaidžiame.
Žalias pieštukas plačiai šypsosi, rodydamas dantukus, čiauška, pasakodamas dienos įspūdžius: kaip mokykloje vaikas piešė su juo medį ir tas gavosi truputį nepanašus į medį. Geltonoji pieštukė, pritardama kvatojasi ir džiaugiasi, kokia puiki ryški ir saulėta jos diena šiandien buvo! Raudonas pieštukas piktas, surūgęs, mat jam labai nesisekė spalvinti: vos tik vaikas ima spalvinti, jis ima ir lūžta - sveikata nebe ta.
Mėlynasis - nieko naujo, šiandien jis svajoja apie jūrą, dangų, o kaipgi kitaip - juk jis mėlynas. Mėlynas pieštukas norėtų, kad vaikai būtų kūrybiškesni ir nepabijotų juo spalvinti kitus piešinukus. Rožinė spalva - pati populiariausia mergaičių tarpe. Ji jaučiasi kaip karalienė, jai visad malonu, kai mergaitės spalvina ja princeses sukneles.
- Kur jau ne… - lyg supykęs atsako Pilkasis pieštukas. -Tai aš čia nepritampu prie jūsų visų… Kaip skauda šerdelę, kad negaliu… Kiekvieną kartą galvoju, kad tik mane pasirinktų, kad manim spalvintų, juk aš noriu būti reikalingas!
- Tu matai, aš galvojau, kad aš vienas taip jaučiuosi… Nesuprastas. Nereikalingas. - Kaip tai nereikalingi esat? - net pašoka Violetinės spalvos pieštukė, visų juokais vadinama tetule. - Ei, mielieji, jei jūs nenudirbtumėt pačio sunkiausio darbo, mes būtume nereikalingi.
- Atsiprašau, bet nieko nesuprantu? - Taigi tiksliai! - patenkintas savo įžvalgomis Juodasis pieštukas. Sudeda rankas ant liemens, pasirengęs viską išaiškinti. - Kelkis, Pilkasis, ir paklausyk! Gi be mūsų niekaip, nei žingsnio. Kad jūs matytumėt, kaip optimistiškai šokteli į viršų Pilkasis pieštukas. Koks svarbus jis pasijuto! Žaliasis pieštukas dar garsiau krizena (neaišku dėl Pilkojo staigaus šuolio ar dėl nupiešto ,,medžio“ prisiminimo).
Pieštukinė stebi juos, visus tokius linksmus ir laimingus, ir mąsto: ,,Kiek kartų sakiau, kad kiekvienas esat svarbus, kiekvienas turit kažką tokio ypatingo ir kaip vis dėlto džiaugiuosi, kad Jus visus turiu“. Gražiausios pasakos vaikams.
Vaikams lengviau išmokti spalvas, kai jos sugretinamos su jam pažįstamais daiktais. „Raudona - kaip braškė“, „Žalia - kaip varlė“. Pastebėję, kad vaikui kažkuri spalva sunkiau įsimenama, padėkite jam, atkreipdami į ją didesnį dėmesį. Pavyzdžiui, valgant šokoladą, akcentuokite, koks jis rudas. Vaikai dažnai „pamiršta“ rudą, pilką spalvas, jos nėra jų mėgstamiausiųjų sąraše.
Žaidimai besimokantiems spalvų
Amžius: 1+
- Kaladėlės: Žaidžiant su kaladėlėmis, duokite vaikui vieną, sakydami „aš tau duodu raudoną kaladėlę”. Paprašykite ir vaiko: „Paduok man žalią kaladėlę”. Išrūšiuokite kaladėles pagal spalvas.
- Skalbinių segtukai: Turite namuose spalvotų skalbinių segtukų? Puiku, išrūšiuokite juos su vaiku pagal spalvas. Kad būtų įdomiau, iškirpkite iš spalvoto popieriaus skirtingų spalvų apskritimus (tokių spalvų, kokie segtukai) ir rūšiuokite: raudonus segtukus dėkite (arba sekite) ant raudono apskritimo ir t.t.
- Koks automobilis?: Išėję pasivaikščioti į lauką, nueikite su vaiku iki artimiausios automobilių stovėjimo aikštelės ir išvardinkite, kokios spalvos automobilius matote. „Štai raudonas” (galite pasakyti ir automobilio rūšį) ir t.t.
Amžius: 2+
- Kokios spalvos boružė?: Tam jums reikia dviejų rūšių kortelių - nespalvotų ir spalvotų su įvairiais skirtingų spalvų gyvūnais (pavyzdžiui, raudona boružė, žalias žiogas ir t.t.). Aptarkite su vaiku, kur kokia spalva. Tada spalvotas korteles užverskite ir atverskite juodai baltas. Ar mažylis prisimena, koks gyvūnas kokios spalvos?
- Vaisiai ir daržovės: Paimkite spalvoto popieriaus lapus: geltoną, raudoną, žalią. Dabar atsidarykite šaldytuvą ir į pintinę sudėkite įvairiausius vaisius ir daržoves, kokių tik rasite. Žaidimas paprastas: vaisius ir daržoves grupuojate pagal spalvas: ant žalio popieriaus lapo dedate papriką, kivį, salotų gūžę, avokadą ir t.t.
- Kuo tu apsirengęs?: Atsistokite su vaiku vienas prieš kitą ir pasistenkite įvardinti kuo daugiau spalvų, esančių jūsų rūbuose: žalias megztukas, raudonos kojinės, geltonas šalikas ir pan.
Amžius: 3+
- Spalvų atmintinė: Iškirpkite iš vienpusio spalvoto popieriaus po 2 stačiakampius įvairių spalvų: 2 raudonas korteles, 2 - mėlynas, 2 - žalias ir pan. Užverskite jas, kad nesimatytų spalvų. Paeiliui galite atversti po 2 korteles. Jei atverčiate vienodas spalvas, pasiimate. Nepamirškite įvardinti, kokia tai spalva.
- Ar nemeluoju?: Paprašykite vaiką, kai jūs pasakysite teisingą teiginį, suploti rankomis. Jei pasakote neteisingą teiginį, sutrepsėti kojomis. Pavyzdžiui: „krokodilas yra žalias” - vaikas suploja. „Morka yra violetinė” - vaikas sutrepsi.
- Sagų mozaika: Jeigu namuose turite krepšelį nereikalingų sagų, išrūšiuokite juos pagal spalvas. Tada ant popieriaus lapo iš sagų dėliokite mozaikas (geltonos sagos - saulė, raudonos - gėlės žiedas ir pan.)
Amžius: 4+
- Stebuklingas vanduo: Pripilkite pusė stiklinės vandens. Tada suplėšykite mažais gabaliukais spalvoto krepinio popieriaus ir suberkite juos į vandenį. Stebėkite, kaip akimirksniu vanduo nusidažo krepinio popieriaus spalva. Galima paėmus teptuką pabandyti piešti su gautais „dažais”. O į stiklinaitę greitai įmerkus ir ištraukus baltą popierinę nosinaitę, pamatysite, kaip ji akimirksniu nusidažys.
- Spalvoti ryžiai: Paimkite saują ryžių, vaiko mėgstamos spalvos guašo, teptuką ir spalvinkite ryžius.
- Spalvų diena: Su didesniu vaiku galite pažaisti spalvų dieną. Tai reiškia, kad vieną dieną jūs skirsite tam tikrai spalvai, ir stengsitės apsirengti tos spalvos rūbais, valgyti tos spalvos maistą iš tos spalvos indų, žaisti tos spalvos žaislais ir t.t.
- Spalvota pasaka: Vaikai sėdi rate, kiekvienas turi po mažą indelį. Rato viduryje yra indas su skirtingų spalvų stikliniais rutuliukais (tai gali būti skirtingų spalvų sagos, karoliukai arba kaladėlės). Suaugęs seka pasaką, vaikai išgirdę paminint tam tikrą spalvą, ima iš indo tos spalvos daikčiuką ir deda į savo indą. Pasaką galima improvizuoti savo nuožiūra, svarbu, kad joje būtų paminėta daug spalvų: „Vieną gražią dieną, kai švietė geltona saulė, per žalią pievą ėjo nykštukas raudonu paltu ir t.t.
Rudenelio spalvos
Pasakos apie pilką spalvą moko mus, kad kiekvienas turime savo vietą ir vertę, net jei kartais jaučiamės nepastebimi. Svarbu suprasti, kad net ir pilka spalva gali turėti savo unikalų grožį ir paskirtį.
tags: #eilerasciai #vaikams #apie #pilka #spalva
