Eilėraščiai vaikams - tai ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti.
Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.
Kaip ir daugelis, lopšines mokintis ir niūniuoti/dainuoti pradėjome pirmajam vaikeliui gimus. Kai kurios dainelės ilgainiui tapo mantros - atliekamos prieš miegą. Mūsų lopšinių-lopšinės atkeliavo iš „Nieko rimto“ leidyklos, „Teatriuko“ atliekamos.
Kartais užtraukiu kokią dainušką ne saviems vaikams ir pamatau išsiplėtusias iš nuostabos akis. Štai ir iškilo klausimas, ar dainuojate, deklamuojate savo vaikams kasdienoje? Ar galėtumėte pasidalinti bent dalimi turinio su mumis? Nes mamos, tėčio, globėjo balsas - mieliausias.
Skaičiuotės, tai tokie be galo vaikams patinkantys kūrinėliai, kuriuose apstu smagių žodelių ir pasikartojančio turinio. Dar “Mažųjų valdose“ susipažinome su švelnaus balso ir geros dūšios žmogumi Rasa Dargužaitė-Riškiene. Rasa mus ir mūsų pabiručius supažindino su lietuvišku folkloru bei pasidalino jos mėgstamiausiomis dainelėmis. Nuo neatmenamų laikų mūsų automobilio fonotekoje „Tilidūda“, „Vištytė ir gaidelis“ bei Teatriuko „Vaikų kambarys“ kompaktiniai diskai.
Kaip tinkamai pasirinkti ir pateikti eilėraščius vaikams?
- Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus.
- Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius.
- Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį.
- Kartojimas - būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį.
- Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius.
Eilėraščiai vaikams - tai ne tik tekstas, tai jausmas, tai žaidimas. Deklamuoji, lieti eilėraštyje minimas akytes, kojeles, rankeles ir viskas smagiu žaidimu virsta. Pramokite mėgstamiausius. O be to, eilėraščių ir dainelių mokinimasis treniruoja smegenis, lavina atmintį ne tiek jūsų vaikų, kiek ir jūsų pačių! Myluokimės ir mankštinkime smėgenėles!
Vaikiškų eilėraščių pavyzdžiai
J. Minelgos eilėraščiai
Be pipirų man skaniau
Gandrai! Gandrai!- Ką ką ką?- Vakarienei Lydeka!- Lydekaitė?! Nemaniau... Be pipirų man skaniau. Gandrai! Gandrai!- Ką ką ką?- Varlės kurkia.... Netvarka!- Skanumynas! Negaišink! Pilvas tuščias- Pavaišink! Gandrai! Gandrai!- ką ką ką?.. Gaila, baigės Mūs šneka.
Kregždutėle, o kaip tu Čia atsiradai, Kai ties Baltijos krantu Skleidžiasi žiedai? Gal pavasario kvieslys Ten tavęs ieškos, Kai rausvais žiedeliais lis Nuo obels šakos! Pievom vasara atjos, Jai šilai dainuos. Kas panardys, paskrajos Toliuos mėlynuos? Suk, paukštyte, atgalios, Lėk žvaigždžių takais,- Dieną naktį šauks, vilios Tėviškės laukai!
Mes dalytę Šaukėm:-Pupa! Ji supykus Tampo lūpą. Kad ožiukas, Tai ožiukas, Su ragučiais, Nemažiukas. Nusigandom, Kai subliovė. Nors raminom,- Nesiliovė. Nė nežinom, Ko ji pyksta. Gal ragučiai Ožiui dygsta? Mama, mama, Ką daryti, Kaip ožiuką Išvaryti?
L. Žitkevičiaus eilėraščiai
Čiampar Vampar
Kaktoj guzas kaip arbūzas. O kodėl? Kad sugriuvau. O kodėl aš sugriuvau? Kad išdykėlis buvau. Tėtis liepė nebėgioti. O kodėl? O kad slidu. Aš kaip vėjas per alėjas Pasileidau- du du du. Nepribėgau nieko gero. O kodėl? Kad suklupau.. O kodėl aš suklupau? Kad ant stulpo užlipau. O kodėl ten buvo stulpas? Nieks nežino iš tiesų. Kaktoj guzas kaip arbūzas. O kodėl? Sakyt baisu.
Samtis įžengė į puodą. Sesė lėkštę man paduoda. Lėkšte plėkšte, tu daili, Šaukštui kaukštui būk meili! Ir atėjo šaukštas kaukštas Lyg koks viršininkas aukštas: ,,Lėkšte plėkšte, duok sriubos! Srėbsiu tol kol atsibos!" Šaukštas kaukštas srebia sriubą (Gal išalkęs, kad taip skuba?) Ir sušunka: ,,Jau baigiau! Lėkšte plėkšte, duok daugiau!" O lėkštutė prašo samtį: ,,Gal gali dar kiek pasemti?" Samtis puodan pažiūrės- Dar pasems, jei tik turės.
Vingiuoja upelis, Į tolumas kviečia. Skaistus mėnesėlis Jame atsišviečia. Spindėk, mėnesėli, Giliai Nemunėly, Prižadink žuvelę, Prikelk akmenėlį. Prakalbink lakštutę, Kur gieda krūmely, Pažvelk, mėnesėli, Į mūsų namelį.
Kiti eilėraščiai
Du gaideliai, Du gaideliai, Baltus žirnius kūlė. Dvi vištelės, Dvi vištelės Į malūną vežė. Ožys malė, Ožys malė, Ožka pikliavojo, O ši trečia ožkytėlė Miltus nusijojo. Musė maišė, Musė maišė, Uodas vandens nešė. Saulė virė, Saulė virė, Mėnesėlis kepė....
SKĖTISAš imu už rankos tėtį Ir prašau nupirkti skėtį.- Reikia skėčio, - tarė tėtėIr nupirko žydrą skėtį.Lyja lietūs - kas čia blogo?Tegu lyja - aš po stogu!
Iš spalvotų kaladėlių Aukštą pilį pastačiau.Ir, įlipęs aš bokštą,Visą miestą pamačiau.Šimtas gatvių, šimtas aikščių.O toliau - žali laukai.Tai mane pamatę aikčiojaIr suaugę, ir vaikai.Garsiai šaukia:- Tai drąsuolis!Tai vikruolis iš tiesų.Ką man reiškia -Vienas šuolis...Ir laikaus už debesų.Ai, pabiro kaladėlėls.Juoko bus vaikam smagaus.Ir sukuos kaip malūnėlisAš tarp žemės ir dangaus.
Padainuosiu tau dainelę Apie samanėlę žalią. Labai vėlu.Lokio pirkioje tylu.Tik lokiukai net sukaitęNuotykių knygelę skaito.Bevartydami lapus,Knygą perplėšė perpus.Juos mama lokienė bara:- Kas, vaikučiai, šitaip daro?..Juk labai supykti galiNuotykių linksma knygelė.
Pažiūrėkit atidžiai:Piešinėly - du gaidžiai.Ir abu jie su ilgomIr spalvotom uodegom.Pagaliau esu tikra:Skirtumas tarp jų yra.Pažiūrėkit atidžiai,Kuo skirtingi tie gaidžiai?
Rengės pempė skrist į puotą,Bet galvelė nešukuota.Pasišiaušęs tartum kupstasNedailus jos kuodas pūpso.Bus ten šarka, bus ten zylė,Tetervinas ir dagilis.Žiū, genelis tuku tuku -Štai tau, pempe, pora šukų.Ir šukuokis, kiek patinka,Kad nebūtumei juokinga.
Kai meškinas skuodė,Sutiko nykštuką.Numynė nykštukui Mažytį pirštuką.Tai verkia nykštukas,Tai ašaros rieda.Išgirdo pelėda,Atskrido pelėda.Šalia atsitūpusPaglostė nykštuką.Žaliom samanėlėm Aprišo pirštuką.
Vidur giriosKošę virėLaibakojis uodas.Nepajuto Kaip užsnūdo.Ir... prisviloPuodas.Juokias vilkas,Šernas rudas,Ir varlė Iš pelkės:- Pažiūrėsim,Kaip nubudęs,Uodas košę Valgys!
Gal kas matė,Gal nematė,Kaip bebriukaiNamą statėIr, užtvenkęUpelius,Rausė pamatusGilius.Iškasti jauPamatai.Bet darbųDar du šimtai.Reikia rąstų,Reikia molio...Prakaituoja,Pluša broliai.Ir durimsJau kerta angą.Kiekvienam kampe - Po langą.Kala vinį -Vienas, du...Oi, baltumasKoks grindų...Žiū, ir namasToks dailus:Jau įdėjoIr stiklus.Iš raudonoMolio plytųIr krosnelėPastatyta.Tuoj ugnelęKurti bando.Kai užkūrė -Nusigando.Verčias dūmųKamuoliai.O bebriukai -A ja - jai.A ja - jai - Vienu balsu:- Kas čia kaltasIš tiesų?Verčias dūmai,Krosnis rūksta.Spėkit, ko Pirkelei trūksta?
Šarka rado grūdą.Ruošės malti miltus.Vežė į malūnąPer devynis tiltus.Tai barškėjo ratai,Tai zuikučiai klausės...Ir todėl ištįsoSkeltalūpiams ausys.
Ėmė pelėda šarkos prašyti:- Šarka, išmokyk mane rašyti.Šarka melagė jai pažadėjo.Melagė žodžio neištesėjo.Dabar pelėda, reikia nereikia,Ką tik sutikus, šarką vis peikia:- Oi, ta melagė! Kaip jai ne gėda!Šitaip apgauti dorą pelėdą!
Debesis baltus padangėj ganėBasa, vienplaukė vėjo piemenė.Rankoj botagas plonas ir ilgas,Skaudus botagas, vytas iš smilgų.Nors ne snaudalė buvo piemenė,Žiū, debesėlį vieną praganė.Vėjas botagais į žemę kirto,Vėjo piemenė smilga pavirto.
Ant stogų tarytum akys. Dega dega ledo žvakės. Ledo žvakės, ledo žvakės - Krištolinės ledo akys. Spėjau vos apsidairyti, Vietoj ledo - ašarytė! Ėjo saulė lingu lingu, Ledo ašaras surinko.
Minkštas sniegas - kailinėliai Raudonskruostei spanguolėlei. Džiaugias spanguolė:- Nešalta, Man žiema pasiuvo paltą. Baltos baltos ir plonytės Dailios šerkšno pirštinytės. Jokie šalčiai nebaisu - Aprengta šiltai esu.
- Avily, avily, Ko per žiemą tu tyli, Neišleidi skrist bitučių?- Juk bitutės be skaručių, Be vilnonių pirštinaičių. Tai todėl ir neišleidžiu.
Žemė kužda:- Ei, kviety, Jau pavasaris arti. Jau iš grūdo Laikas kaltis. Šit, ir kovas - Sprogo šaltis. UpeliukaiGuru guruPro ledusGyvai sužiuro.Strykt iš pataloKvietys.- Sveikas!
Tėti, tėti, būk šalia, Tėti tėti - visada. Apkabink, kai man sunku, Nuramink, kai aš liūdžiu. Pasakyti tau „myliu“ Man taip lengva ir smagu. Žaisti su tavim patinka Krėsti pokštus mums taip linksma. Kai bus liūdna tau kada, Būsiu prie tavęs šalia, Ir žinok, kad tu brangus,...
Saulele, dar neik... Bet... Kiški piški, Greitakoji, Pasakyk, Kur tu nakvoji? - Prie miškelio, Po egle, Balto sniego Patale. Kiški piški, Stačiaausi, Kur šiandieną Tu keliausi? - Pamiškėj Ugnelė dega, Kepsiu ten Vaikams pyragą. O ar mums Pyrago duosi, Kiški piški, Skeltanosi? - Kas klausys Mamytės, tėtės, Tam...
Dejavo senas laikrodis: - Nelaimė, tiku-taku. Esu aš senas laikrodis, Atvykęs čia nuo Trakų. Esu garbingas laikrodis, Aš niekam nemeluoju. Dabar truputį šlūbčioju, Vėluoju negaluoju. Esu iš kito šimtmečio - Matai auksinį gaidį? Esu iš kito šimtmečio, Bet vis dar noriu eiti.
Susikibę už rankučių, Lietui lyjant, vėjui pučiant, Šokam šokam sau ratu - Ir po vieną, ir po du. Tru tu tū, tru tu tūl Ir po vieną, ir po du. Mūs žali žali švarkeliai, Mus j šviesą saulė kelia, Saukia šaukia mus vardu - Ir po vieną, ir po du. Tru tu tū, tru tu tū, Ir po... reikia šieno vėl...
Turiu aš plunksną, bet nerašo.- Esu pavargus,- atsiprašo.- Kodėl tu ,plunksna, pavargai?Gal aš rašiau per daug ilgai?-Ne taip ilgai. Bet, mielas vaike,Taip keverzojai, kaip nereikia.Visas raides rašei kreivai.Baisus keverza tu buvai.
Aš girdėjau balsąNemunėlio seno,Kad tu mūsų meilė,O tėvyune mano!Aš girdėjau brolių Skambią sutarttinę:Būk tu mūsų meilė,O brangi tėvyne!Ir už jūrų mariųAš girdžiu jų šūkį:O brangi tėvyne,Mūsų meilė būki.
Išvažiavo mašina?""Gal išjojo ji raita?""O gale bėgo tekina?"Kam tai rūpi? IŠ TOLIŲĮ NAMUSPro svetimus kalnus,Per giedrą ir rūkąPaukšteliai iš toliųĮ tėviškes suka.Gal jie dar už jūrų,Gal dar jie už marių,O gal jau už KaunoAr netgi Žiežmarių?O gal jie pragydoTies Ventės Ragu,Kur praskrenda šitiekKelionės draugų?A.Karosaitė.
Miške nori kurtisKrepšinio komanda,Tik trenerio niekaipŽaidėjai neranda,Nes treneris turiKiekvieną suprastiIr kamuolįTaikliai išmokyt išmesti.Dėl blogo charakterioVilkas netinka,Meška tinginė,O laputė klastinga.Ir bebruiŽaidimai tikriausiai nerūpi,Tik žiūri,Kaip medį įversti į upę.TAI KĄ DARYTI?Na, ką čia daryti?Na, ką čia daryti?-Galvoja lazdynų tankmėjVoverytė.Kai miškas nutylaIr saulė nusėda,Galvoja apuokas,Galvoja pelėda...Gražu būt įrengtStadioną pušinįIr kiauras dienasTreniruotis krepšinį...TAI KODĖL NĖRA KOMANDOS?Komandos nėra,Nes nėra stadiono,Nes žvėrys-Kas bastos,Kas ilsis ant šono,Kas snaudžia prieš saulę,Kas knarkia pavėsy....Juk jų paprasčiausion talkonNeprisikviesi...O ten,Kur visi slampinėja ir tingi,Krepšinio dalykailabai sudėtingi.Per daug jau visųPageidavimai skiriasIr pykstas per tankiaiGyventojai girios...Kas turi įrengti Aikštelę,tribūną?Tenai, kur nesantaika,-Soprto nebūna.A.Karosaitė.
Žvakutė spindi, Varpeliai dindi, Klausyk- didysis jau gausti ima: Did dan, Jurguti, Maryt, Alguti,- Į Atpirkėjo prisikėlimą! Gražu pasauly, Kai rytą saulė Virš pušynėlių ir sodų rieda. Su vyturėliais Ir pumpurėliais Tau a;e;iuja laukai užgieda. Su vėju žaidžia- Žiedus išskleidžia Kartu- puriena ir žibuoklėlė. Din dan skubėkit- Pagarbint bėkit To, kurs šį rytą jau prisikėlė!
Velykų rytas! Žiūrėk, mažyti, Margučiai ritas, Gražiai dažyti. Atrodo puikiai- Žali, raudoni... Tikėkite, zuikiai Turėjo skonį. Nudažė patys Gal pusę šimto. Kai baigė,matės, Kopūstą krimto. Šviesėti ima- Velykų rytas! Kęstuti, Rima, Margučiai ritas. J.Minelga.
Milana Novikova (eilėraščių deklamavimas)
Žali žolyčių viščiukėliaiiš žemės kaišo snapelius.O, kaip jie padeda neliūstman toj anksštoj, šlapioj alėėlojąTuščios sodybos akysevien nežinia.Patamsy spingsožalia nematoma dvasialaukinio katino ar sfinkso-namų gimtųjų paslaptis,neišsakyta, bet nežuvus.Įspįs saulytė, ir ištįsžolytės tos ilgaliežuvės.
Kaip gera iš klusnauspasidaryt smalsiam,nuo žemės lig dangauspažinti- bet pačiam!Pažinti, kad vargaiuž laimę saldesni,saldu, kai pavargai,bet- jeigu pats eini! V.Braziūnas.
Ei, Alguti, duokš margutį-Sudaužysim jį tuojau.Šimtą kartų jau laimėjęs,Aš tavęs nesibijau.Burtą traukiam ir nelaukiam:Aš laikau, o tu muši.Šimtą kartų jau laimėjau,Tai turiu laimėt ir šį.Man margutis geležinis:Nesuduš jis per metus.Šimtą kartų jau laimėjau,Dar laimėsiu du šimtus.Bet minutė nepraėjo-Jau sudievu jam sakau.Šimtą kartų aš laimėjau,Šimtas pirmo netekau... L.Žitkevičius.
Eilėraščiai apie gamtą ir šventes
Tą šilą, apjuostą Vaivorykštės juosta, Tą žemę rasotą, Tą kvepiantį sodą, Tą gintaro saują, Tą tekančią saulę, Tą skrendantį paukštį, Tą ąžuolą aukštą, Virš jo tą mėlynę Vadinam TĖVYNE.
Savo namų ir dūmai saldūs. Tai gražūs, labai žemaitėlių daiktai, šuniukas suloja būdoj nepiktai. Subliauna avis, kumeliukai jauni Atžvengia, neliečia žolės tekini. Žandais išpūstais stovi vėjas šiaurys, Ir ūkia liūdnai pamary švyturys. Ir šviečia daržely gera šypsena. Tarp medžių žemučių močiutė...
Kai iš darbo grįžta tėtis, Pasitinka jį mama. Jiedu pradeda kalbėtis, O aš laukiu nelinksma. -Tėti, imk mane ant kelių,- Aš prašau prieidama. -Tu nevarginki tėvelio,- Man prikaišioja mama. -Mama, leiski man ant kelių Pasėdėt su tėveliu: Aš nevarginu tėvelio, Aš, mamyte, jį myliu....
Raliuoja dūduoja... Ir berniukai, ir mergytės Bėgo sveikinti mamytės. Ir pasakė man vaikučiai: - Apkabinki mamą drūčiai! Ak, berniukai ir mergytės! Jie nežino, kad mamytės Aš pasiekti negaliu, Nors labai labai myliu... - Paprašyk tu savo tėtį Lig mamytės pakylėti, - Pakuždėjo man senelė Ir...
Apšerkšniję mūsų žiemos - Balta, balta - kur dairais - Ilgas pasakas mažiemus Seka pirkioj vakarais. Apie klaidžią sniego pūgą, Saulės nukirptas kasas - Apie žąsiną moliūgą, Kur išskrido į dausas.
Pavasario dovanos.Žiemą smarkiai apibarę,Trankiai ją iš kiemo varėm.Ji supyko ir išvyko,Nieko mums nebepaliko.
Nuo spindulio vieno atkutusiosant palangės gieda zylutės.Ribuliuoja žemės kupstai-lesa startos, smilginiai strazdai.Lapės laksto- tai rudakaklės!-pametė galvas iš meilės!Kuršių marios eina iš proto-veriasi properšų plotai.Jų kraštuos stypso pastiręjūrų ereliai, pešasi kirai.Gražūs ženklai, bet pro langąmatau tik matinį dangų.
Milana Novikova (eilėraščių deklamavimas)
tags: #eilerasciai #apie #vaiku #zaidimus
