Spartus gyvenimo tempas įsuka į kasdienių veiksmų rutiną ir lieka mažai laiko patyrinėti savo emocijas, suprasti automatinius veiksmus bei pasinaudoti gamtos terapiniais resursais. Stebėdami ir pažindami gamtą galime geriau pažinti ir suprasti save, suvokti, kaip metų laikai ir kiti gamtoje vykstantys procesai veikia emocijas ir kasdienę jauseną. Vaikystėje ypač svarbu suprasti ir pažinti gamtos terapinę galią, mokėti pasitelkti ją savo emocijų ugnikalniui numalšinti. Kuo jaunesniame amžiuje išmoksti pažinti savo emocijas, suprasti, kokios jų atsiradimo priežastys, tuo geriau gali jas tyrinėti ir išmokti savireguliacijos pasitelkdamas gamtos terapinius resursus, taip natūraliai gimsta ypatingas ryšys su gamta. Jis padeda geriau pažinti save, valdyti emocijas pasitelkiant gamtos resursus, kurti prasmingus, draugiškus gamtai ir ją tausojančius projektus. Pažindami save vaikai kuria harmoningus santykius su kitais, priima save ir gerai jaučiasi, o tai suteikia jiems daugiau pasitikėjimo savimi ir kitais, padeda mokytis sugyventi ir prasmingai veikti.
Emocijų pažinimas vaikams - tai pirmieji žingsniai link savęs suvokimo ir savireguliacijos. Kol neatpažįstame savo emocijų, nesuvokiame jų kilmės, tol emocijos valdo mus, esame nesąmoningi ir negebame susivaldyti, leidžiame, kad emocijos mus valdytų. Kuo geriau pažįstame save, tuo labiau galime suprasti bendrą aplinkos kontekstą.
Blogiausiai besielgiantis vaikas yra geriausia savo kopija tuo metu, kokia gali būti. Jo elgesys rodo, kad jaučia įtampą, ir tarsi prašo pagalbos, siekdamas sumažinti įtampą. Aplinkiniai taip pat yra žmonės ir pirmiausia reaguoja į vaiko veiksmus, o jo emocijos ir vidiniai išgyvenimai dažnu atveju lieka nepastebėti. Gamta gali tapti geriausia edukacijos ir terapijos erdve mokantis atpažinti emocijas ir jausmus.
Tik būdami gamtoje vaikai gali suprasti, kaip juos veikia skirtingi garsai, kvapai, vaizdai. Vienus tie patys potyriai ramina, o kitus - atvirkščiai - erzina. Kad galėtum susirasti ir atsirinkti bei pritaikyti sau terapines formas, pirmiausia turi jas pažinti per patyrimą. Vieniems vieni sensoriniai potyriai kelia vidinę įtampą, o kitiems - kiti, vienus tas pats garsas ar vaizdas gali raminti, o kitus - trikdyti. Kalbėdamiesi apie tai pažįstame save ir kitus. Pažinimas ugdo toleranciją ir sugyvenimo su kitais įgūdžius, padeda susikurti vidinę ramybę, susikaupti, patirti džiaugsmą ar susižavėjimą.
Būnant gamtoje galima suprasti, kaip aplinkos potyriai veikia mūsų jausenas. Pavyzdžiui, pajutus liūdesį, nebūtina dėl to kaltinti kitų, galima rasti kitokių būdų liūdesiui išgyventi. Stebėti, kaip skrenda paukščiai, klausytis čiurlenančio upelio ir negalvoti apie tai, kad neturiu draugų, džiaugtis tuo, ką matai ir girdi. Stebėdami gamtos ciklus, vaikai gali suvokti, kad kiekviena emocija - kaip gamtos reiškinys - turi savo laiką ir vietą. Pavyzdžiui, lietus, kuris gali kelti liūdesį ar nerimą, yra būtinas gamtai, kad ji augtų ir žydėtų.
Savireguliacija - tai gebėjimas valdyti savo elgesį ir emocijas, kad jos netrukdytų siekti tikslų ar išlaikyti pusiausvyrą. Gamta čia tampa ne tik drauge, bet ir pavyzdžiu. Gamtoje viskas turi savo tvarką, ritmą ir pusiausvyrą.
Stebėdami artimiausią gamtą mokomės tausoti jos resursus ir jos gėrybes panaudoti kūrybos procese bei terapinėje veikloje, tarpusavio santykiams stiprinti. Pavyzdžiui, jei kyla stiprių emocijų, gamta suteikia galimybę nusiraminti ir atgauti pusiausvyrą - klausytis jūros bangų mūšos ar jaučiant žolę po kojomis. Taip, kaip paukštis ieško prieglobsčio per audrą, vaikas gali išmokti ieškoti ramių ir saugių nusiraminimo būdų.
Kai vaikas pažįsta save ir įgyja savireguliacijos įgūdžių, jam atsiveria galimybė išreikšti save per kūrybą gamtoje. Vaikai gali kurti prasmingus, aplinką tausojančius projektus, pavyzdžiui, sodinti augalus, statyti paukščių lesyklėles ar tvarkyti aplinką. Tokia veikla ne tik moko atsakomybės, bet ir ugdo pagarbą gamtai.
Suprasdami, kad kiekvienas mūsų veiksmas gali pakenkti mums patiems, kitiems ir gamtai arba suteikti vidinės ramybės, pilnatvės ir prasmės, galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir gerovės arba pakenkti sau, kitiems ir gamtai. Visi esame vieni su kitais susiję. Kiekvienas mūsų buvimas gamtoje ir, atrodytų, paprastas bei nereikšmingas pašnekesys su vaiku turėdavo gilią edukacinę prasmę ir prisidėdavo prie kiekvieno vaiko asmeninės atsakomybės ugdymo - tausoti savo, kitų ir gamtos resursus.
Savęs pažinimas ir santykio su gamta, kitais ir savimi bei savireguliacijos ugdymosi procesai skatina priimti aplinką tausojančius sprendimus, kurti projektus, kurie ne tik padeda gamtai, bet ir ugdo vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, stiprina jo santykį su pasauliu ir pasididžiavimą savimi. O tai tiesioginis kelias į pasitikėjimą savimi ir savo savivertės stiprinimą.
Gamta ir žmogus yra glaudžiai susiję. Vaikas, pažindamas savo emocijas ir išmokęs jas atpažinti bei tinkamai reikšti, lengviau supranta gamtos dėsnius ir gali rasti ryšį su ja. Šis ryšys padeda vaikui geriau jaustis gamtoje, suvokti savo vietą joje bei mokytis kurti prasmingą ir pridėtinę vertę kuriantį santykį su gamta ir savimi, kuris saugo ir puoselėja aplinką, kitus ir save. Kuo stipresnis vaiko ryšys su gamta, tuo aiškiau jis supranta, kad „Aš - gamtai, gamta - man“.
Edukacinės ir patyriminės veiklos gamtoje
„Paslaugos gamtai“ - tai nuo 2014 metų veikianti iniciatyva, vienijanti gamtą mylinčius žmones: ornitologus, biologus, edukatorius ir žygių vadovus. Mums svarbu ne tik perduoti žinias apie gamtą, bet ir padėti kiekvienam - tiek mažam, tiek dideliam - kurti ilgalaikį, pagarbų santykį su aplinka. Veiklos iniciatorė - biologė bei ornitologė Ingrida Lagunavičienė. Gamtos pažinimas ją lydi nuo mokyklos laikų, nuo pirmųjų paukščių žiedavimų iki šiandien organizuojamų edukacijų, mokymų ir renginių. Ingrida aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis ir savivaldybėmis.
Mokslas, kuris gyvena ne tik knygose. Edukacijas kuria ir veda praktikai - biologai, ornitologai, todėl patyriminės veiklos remiasi realia tyrimų, stebėjimų bei paukščių žiedavimo patirtimi, o ne tik teoriniais faktais. Ilgametė darbo su vaikais, jaunimu ir suaugusiaisiais patirtis leidžia net sudėtingas temas perteikti paprastai, aiškiai ir įtraukiančiai. Atsižvelgiame į amžių, grupės dydį ir poreikius. Nuo 2014 metų bendradarbiaujame su ugdymo įstaigomis, savivaldybėmis ir bendruomenėmis visoje Lietuvoje, todėl mūsų veiklas jau išbandė šimtai dalyvių.
Edukacinės ir patyriminės veiklos - mūsų pagrindinė kryptis. Mūsų veiklos pamatas - neformalus ugdymas ir patyriminis ugdymas, tačiau svarbiausia visgi išlieka praktinė patirtis. Esame biologai ir ornitologai, todėl apie gamtą kalbame ne tik iš knygų. Stebime, žieduojame ir tyrinėjame patys, o galiausiai į šį procesą įtraukiame ir kitus. Juk iš tokių patirčių ir gimsta tikrasis gamtos pažinimas!
Mūsų tikslas - kad edukacijos, veiklos ir stovyklos būtų prieinamos visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų šeimos ar ugdymo įstaigos finansinių galimybių.
Stovyklos ir savaitgaliai gamtoje
- Šeimoms: Laikas kartu, bet arčiau gamtos! Stovyklos vaikams ir jų tėvams, šventės, žygiai gamtoje.
- Švietimo įstaigoms: Pamokos, kurios vyksta ne tik klasėje. Edukacinės programos darželiams ir mokykloms.
- Verslui: Pakeiskite aplinką ir pamatykite savo komandą kitaip. Renginiai, patyriminės veiklos organizacijoms.
Stovyklos vaikams, šeimoms ir suaugusiems - tai kokybiškos akimirkos gamtoje, kai mokomės ir leidžiame laiką kitaip nei įprastai. Lėtesniu, bet kartu ir gamtai bei kiekvienam mus supančiam gyvybės ženklui atidesniu tempu. Siūlome stovyklas skirtingoms auditorijoms, tačiau visas jas jungia viena: pažinimo džiaugsmas ir meilė gamtai.
Stovyklos klasėms: galimybė teoriją iš vadovėlių patirti gyvai. Vaikai stebi gamtą, mokosi orientuotis, atlieka praktines užduotis ir sprendžia komandinius iššūkius. Programos apima paukščius, gyvūnų pėdsakus, augalus, ekologiją ir bendrą gamtos pažinimą - mokytojai gali rinktis temas pagal poreikius.
Savaitgalis gamtoje šeimoms: Organizuojamas taip, kad laiko ir įspūdžių užtektų visiems. Mažieji dalyvauja edukacijose, tyrinėja, stebi ir klausia, o suaugusieji gali leistis į ilgesnius žygius ar, jei tik norisi, gamtoje pabūti ramiau. Tai laikas kartu, bet ir erdvė kiekvienam.
Veiklos suaugusiems gamtoje: Tik suaugusiems skirtos stovyklos. Jas rekomenduojame ieškantiems netipinio poilsio: gamtos mylėtojams ar smalsiems žmonėms, norintiems sustoti, klausytis ir stebėti. Išsivešite ne tik gražių akimirkų, bet ir stipresnį bei sąmoningesnį santykį su mus supančia gamta!
Laukiniai gyvūnai vaikams lietuviškai su garsais | 1 dalis
Pasaulio gamtos įvairovė filmuose vaikams
Jei jūsų vaikas yra tikras gyvūnų ir gamtos mylėtojas, tačiau neturi galimybės nuolat būti lauke, nenusiminkite. Šviečiamąją funkciją puikiai gali atlikti ir dokumentiniai, vaidybiniai bei animaciniai filmai.
| Filmo pavadinimas | Žanras | Trumpas aprašymas |
|---|---|---|
| „Žemė“ | Dokumentinis | Apie gamtą ir jos gyventojus visuose mūsų planetos žemynuose. Filmo dėmesys skiriamas gyvūnų adaptacijai prie besikeičiančių metų laikų, klimato kaitos, taršos ir gyvenamųjų plotų nykimo. |
| „Sengirė“ | Dokumentinis | Poetiškai pasakojanti apie Lietuvos gamtą, keliauja per šalies miškus, aplanko žinduolių urvus ir paukščių lizdus. |
| „Lemūrų sala: Madagaskaras“ | Dokumentinis | Vaizduoja Madagaskaro gamtą ir gyventojų lemūrų kasdienybę. Pabrėžiama nykstančių salos gyvūnų problema. |
| Animacinis filmas apie Kenai | Animacinis | Berniukas Kenai, paverstas lokiu, leidžiasi į kelionę, kad atvirstų į žmogų. Filmas pasakoja apie meilę silpnesniam ir žiaurių poelgių pasekmes. |
| „Princesė Mononokė“ | Animacinis | Pasakoja apie miško dievų ir žmonių karą dėl gamtos išteklių. Pabrėžiama besaikio gamtos resursų eikvojimo problema. |
| „Wall-e“ | Animacinis | Robotukas Wall-e valo Žemę, paskendusią šiukšlėse. Filmas nagrinėja ekologijos temas ir mūsų gyvensenos padarinius. |
| „Arkties pasaka“ | Dokumentinis | Apie Arkties gyvūnus, ypač jūrų vėplius ir poliarines meškas. Pabrėžiama klimato kaitos tematika. |
| „Pingvinų maršas“ | Dokumentinis | Filmuojama kasmetinė pingvinų kelionė link saugios perėjimo zonos. Pristatomi iššūkiai, su kuriais susiduria gamtos pasaulis. |
| Filmas apie atogrąžų mišką | Vaidybiniu/Animacinis | Nukelia į magišką atogrąžų mišką, kuriame karaliauja gyvūnai, augalai ir mistinės būtybės. |
Taip pat vaikams gali būti įdomūs ir trumpesni filmukai, pavyzdžiui, apie mažąją žąsį, Baltijos jūros gyventojus, pavojingas chemines medžiagas ar kurmius. Ypač naudingi ir edukaciniai filmukai, kuriuose pristatomos paslaptingosios miegapelės, išmaniosios varlės, požeminis vanduo, varliagyviai, paukščių skrydžiai, šiltnamio efektas, vabzdžiai ar sengirės paslaptys.
Yra sukurtas 23 filmukų rinkinys apie pavojingas chemines medžiagas įvairiuose gaminiuose mūsų aplinkoje. Taip pat yra pažintinis filmukas moksleiviams apie kurmį. Pažintiniai filmai vaikams: „Paslaptingosios miegapelės: kas jos tokios ir kuo ypatingos?“ (5-12 klasės), „Išmaniosios varlės ir kitos džiunglių paslaptys“(5-12 klasės), „Požeminio vandens kokybės kaitos priežastys ir indikatoriai“ (9-12 klasės), „Varliagyviai. Išsaugoti negalime prarasti. Kur skrenda paukščiai“ (5-8 klasės), „Šiltnamio efekto fizika“ (9-12 klasės), „Kaip mums suprasti šiuolaikinį pasaulį ir nuspėti ateitį? Paleontologijos ir geologijos perspektyva“, „Ko galėtume pavydėti vabzdžiams?“ (5-8 klasės), „Pažinimo voratinklis: Ekskursija į sengirę“ (9-12 klasės), „Pelkė ir žmogus“.
Ypač paveikūs filmukai, įgarsinti pasaulinio garso aktorių ir įžymybių, apie tai, kad gamtai jos saugoti nereikia. Tai mums reikia saugoti gamtą, kad patys išliktume. Galima įsijungti lietuviškus subtitrus.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į animacinius filmus, kurie moko atsakingo vartojimo. Trys animaciniai herojai - Europos komisijos kampanijos simboliai, skatinantys pažvelgti į šiukšles kaip į išteklių ir vartoti atsakingai. Tikrai smagu pažiūrėti - daug patraukliai pateiktos informacijos apie šiukšlinimą!
Pasakų pasaulis ir gamtos pamokos
Pasakos vaikams gali atskleisti gamtos paslaptis ir pamokyti svarbių tiesų. Pasaka apie mešką miegalę - prieš miegą puikiai tinkanti pasaka vaikams, su pamokančia istorija. Kaip gyvūnėliai bandė mešką žadinti, ir kam geriausiai tai pavyko padaryti.
Pamokanti pasaka apie bebriuką Bronių, vis nukeldavusį savo koncertą vėlesniam laikui. Ką išmoko bebriukas (ir pasakos autorė!) apie vis atidedamus darbus.
Seniai labai seniai, o gal dar ir dabar plačiuose Afrikos laukuose, kuriuos saulė lepina ištisus metus, auga įspūdingi medžiai, vadinami […] Seniai labai seniai, tankiame miško kampelyje gyveno sau būrelis miško žvėrelių. Jie stebėjo, kaip vienas po kito krito medžių lapai, […] Pasaka apie klevo medį, labai mėgusį savo lapus. Ar klevas išmoko juos paleisti?
Seniai labai seniai, tankiame pušyne gyveno sau toks paukštelis - geniukas Gediminas. Jis buvo pasipuošęs ne tik savo raudonai, juodai […] Seniai labai seniai, viename nedideliame sode gyveno voriukų mamytė, vardu Vaiva. Ne visada ji buvo mamytė - ilgą laiką tiesiog […]
Seniai labai seniai, viename mažame jaukiame namelyje miesto pakraštyje gyveno smalsi katytė, vardu Emilija. Ką reiškia pirkti naują, pirkti geresnį, kaskart pirkti pirkti pirkti? Iš kur atsiranda naujas Y-phonas?
Buvo labai graži vasaros diena skruzdėlė, sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako: - Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis! Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir...
Atėjo žiema, apsidairė, ar visi jos laukia: ar medžiai ir žolės vasaros apdarus jau nusimetę, sėklas žemėje pasėję, apklostę. Stūkso miškai ir sodai sustingę,... Kitąsyk senų senovėje buvo senelis ir senutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Prisipūškinusios ir išsipraususios, išlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji žiūri - jos...
Gyveno kartą viena moteriškė, ji labai norėjo turėti mažą vaiką, bet nežinojo, kur gauti. Nuėjo ji pas seną žynę ir sako: - Labai norėčiau turėti mažą vaiką, ar nepasakytum, kur galėčiau gauti? - Menka čia bėda,- atsakė žynė.- Še tau miežio grūdą: čia ne paprastas...
Žydi sodo medžiai, pavasario šventę švenčia. Džiaugiasi vyšnios, obelys, slyvos, kad jas bitelės lanko.... Augo girioje maža, graži eglutė. Augo ji labai dailioj vietoj. Kiti medžiai nestojo jai saulės spindulių, oro ji turėjo užtektinai. Aplinkui žaliavo daug vyresnių jos draugių - eglių ir pušų. Eglutė vis dėlto nesijautė laiminga - jai rūpėjo ko greičiausiai didelei užaugti....
Senovėj, kada mano senelis tebebuvo mažas berniukas, lakstė su raudonomis kelnaitėmis, su raudona striukele, su raudona juosta ir raudona kepure su plunksna, - toks buvo anais tolimais laikais vaikų išeiginis apdaras,- tada viskas buvo daug kitaip, negu šiandien yra. Sugalvojo drugys vesti, jis norėjo paimti gražią gėlę kokią. Apsidairė aplink - gėlės grakščiai lingavo ant savo aukštų stiebelių, kaip pridera netekėjusioms mergaitėms, o išsirinkti nuotaką iš tokios daugybės gėlių - daiktas labai sunkus buvo. Drugys pirmiausia nuskrido pas...
- Tai bent šaltelis!- džiaugėsi sniego senis.- Vienas malonumas toks oras! Ir tas pasiutęs žiemys kaip mane meiliai glosto, kaukdamas pagal ausis! Aplink sodą ėjo lazdynų žalitvorė; už jos traukėsi laukai ir pievas, kur buvo ganomas karvės ir avys. Vidury sodo žydėjo radastų krūmas; po juo lindėjo sraigė. Ji daug vidaus turinio turėjo - ji save pačią turėjo. - Palaukit, ateis ir mano laikas!- tarė ji. -Aš duosiu...
O vaikai žaidė kartu su mišku. Kaipmat... Nyko, tirpo žiemos sniegas, pavasario saulutės šildomas. Bėgo, čiurleno vanduo į upelius. Onytė išėjo į lauką pasidairyti. Švelnus, drungnas pavasario vėjelis paglostė jai veidelį, pašiureno plaukus ir ėmė šnabždėti į ausį: - Džiaukis, Onyte, pavasaris eina, - sakė jai. -...
Senelis atnešė maišelį ruginių miltų, senelė duonkubilyje užmaišė tešlą, o... Seniai labai seniai, kai dar žmonių nebuvo, gyveno mėnulis ir saulė. gyveno šviesioje pilyje ir vienas kitą labai mylėjo. Begyvendami susilaukė ir gražios dukters. Dukteriai davė Žemės vardą. Daug metų Mėnulis su Saule gražiai gyveno, bet vieną dieną ėmė ir susipyko. - Tu tokia...
Kitąsyk senų senovėje buvo senelis ir senutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Prisipūškinusios ir išsipraususios, išlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji žiūri - jos...
Seniai labai seniai, kai dar žmonių nebuvo, gyveno mėnulis ir saulė. gyveno šviesioje pilyje ir vienas kitą labai mylėjo. Begyvendami susilaukė ir gražios dukters. Dukteriai davė Žemės vardą. Daug metų Mėnulis su Saule gražiai gyveno, bet vieną dieną ėmė ir susipyko. - Tu tokia...
Buvo labai graži vasaros diena skruzdėlė, sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako: - Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis! Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir...
Atėjo žiema, apsidairė, ar visi jos laukia: ar medžiai ir žolės vasaros apdarus jau nusimetę, sėklas žemėje pasėję, apklostę. Stūkso miškai ir sodai sustingę,... Kitąsyk senų senovėje buvo senelis ir senutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Prisipūškinusios ir išsipraususios, išlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji žiūri - jos...
Gyveno kartą viena moteriškė, ji labai norėjo turėti mažą vaiką, bet nežinojo, kur gauti. Nuėjo ji pas seną žynę ir sako: - Labai norėčiau turėti mažą vaiką, ar nepasakytum, kur galėčiau gauti? - Menka čia bėda,- atsakė žynė.- Še tau miežio grūdą: čia ne paprastas...
Žydi sodo medžiai, pavasario šventę švenčia. Džiaugiasi vyšnios, obelys, slyvos, kad jas bitelės lanko.... Augo girioje maža, graži eglutė. Augo ji labai dailioj vietoj. Kiti medžiai nestojo jai saulės spindulių, oro ji turėjo užtektinai. Aplinkui žaliavo daug vyresnių jos draugių - eglių ir pušų. Eglutė vis dėlto nesijautė laiminga - jai rūpėjo ko greičiausiai didelei užaugti....
Senovėj, kada mano senelis tebebuvo mažas berniukas, lakstė su raudonomis kelnaitėmis, su raudona striukele, su raudona juosta ir raudona kepure su plunksna, - toks buvo anais tolimais laikais vaikų išeiginis apdaras,- tada viskas buvo daug kitaip, negu šiandien yra. Sugalvojo drugys vesti, jis norėjo paimti gražią gėlę kokią. Apsidairė aplink - gėlės grakščiai lingavo ant savo aukštų stiebelių, kaip pridera netekėjusioms mergaitėms, o išsirinkti nuotaką iš tokios daugybės gėlių - daiktas labai sunkus buvo. Drugys pirmiausia nuskrido pas...
- Tai bent šaltelis!- džiaugėsi sniego senis.- Vienas malonumas toks oras! Ir tas pasiutęs žiemys kaip mane meiliai glosto, kaukdamas pagal ausis! Aplink sodą ėjo lazdynų žalitvorė; už jos traukėsi laukai ir pievas, kur buvo ganomas karvės ir avys. Vidury sodo žydėjo radastų krūmas; po juo lindėjo sraigė. Ji daug vidaus turinio turėjo - ji save pačią turėjo. - Palaukit, ateis ir mano laikas!- tarė ji. -Aš duosiu...
O vaikai žaidė kartu su mišku. Kaipmat... Nyko, tirpo žiemos sniegas, pavasario saulutės šildomas. Bėgo, čiurleno vanduo į upelius. Onytė išėjo į lauką pasidairyti. Švelnus, drungnas pavasario vėjelis paglostė jai veidelį, pašiureno plaukus ir ėmė šnabždėti į ausį: - Džiaukis, Onyte, pavasaris eina, - sakė jai. -...
Kitos pasakos, kurios gali sudominti vaikus ir supažindinti su gamtos pasauliu: „Senelis ir senutė“, „Eglė žalčių karalienė“, „Mėnulis ir saulė“, „Skruzdėlė ir žiogas“, „Žiemos pasaka“, „Moteris ir miežio grūdas“, „Obelis ir varnėnas“, „Eglutė“, „Drugys ir gėlė“, „Sniego senis ir žiemys“, „Sraigė“, „Onytė ir pavasaris“, „Meškos miegas“, „Bebriukas Bronius“, „Klevo medis“, „Geniukas Gediminas“, „Voriukų mamytė Vaiva“, „Katytė Emilija“, „Pasaka apie mėnulį ir saulę“, „Pasaka apie skruzdėlę ir žiogą“, „Pasaka apie žiemą“, „Pasaka apie Eglę“, „Pasaka apie mergaitę ir miežio grūdą“, „Pasaka apie sodą“, „Pasaka apie eglutę“, „Pasaka apie drugelį“, „Pasaka apie sniego senį“, „Pasaka apie sraigę“, „Pasaka apie pavasarį“.
