Ruduo ir pavasaris - dažnas metas, kuomet daugelis pajunta gerklės perštėjimą ar net skausmą. Tai gali būti vienas iš peršalimo, gripo ar kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų. Nors organizmas pats stengiasi nugalėti prasidedančią ligą, kartais jam reikia padėti. Tačiau svarbu suprasti, kada gerklės skausmas yra tik peršalimo požymis, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Be to, vis aktualesnis tampa klausimas, ar galima skiepytis, kai jaučiamas gerklės skausmas, ir kokie skiepai yra prieinami Lietuvoje.
Gerklės skausmo priežastys ir simptomai
Pirmasis ir dažniausias peršalimo simptomas - gerklės skausmas. Uždegimą ir jo sukeltą skausmą sukelia mikroorganizmai - virusai ir bakterijos. Dar labiau gerklę skauda tada, kai uždegimas iš burnos, nosies išplinta po žiočių lankų gleivinę, užpakalinę nosiaryklės sienelę, tonziles. Kai uždegimas jas apima, smarkiai skauda ryjant. Jei uždegimo procesas apima ryklę ir balso stygas, ligonis prikimsta, gali net visai neprakalbėti.
Dažniausiai gerklės skausmą sukelia virusai (adenovirusai, gripo ir paragripovirusai, rinovirusai) ir bakterijos (streptokokai, stafilokokai), rečiau grybeliai (candida ar aspergilius). Gerklės skausmą taip pat gali provokuoti permainingi, šalti orai, šalti gėrimai, buvimas patalpose, kuriose nuolat veikia kondicionieriai, organizmo imuninės sistemos silpnumas, ryklės gleivinės silpnumas ar padidėjęs jos jautrumas temperatūros skirtumui.
Taip pat gerklę gali skaudėti, kai sergama gastroezofaginiu refliuksu (skrandžio rūgštys kyla stemple aukštyn ir nudegina ryklės gleivinę), kancerofobija (nerimas susirgti vėžinėmis ligomis), bronchine astma ir gausiai vartojama inhaliuojamų vaistų. Gerklę dar gali skaudėti dėl dantų ligų, protezų, apatinio žandikaulio sąnario uždegimo.
Jei gerklės skausmas yra virusinės kilmės, tai pirmiausia atsiranda sloga, o tik vėliau ryklės skausmas, kartais būna nedidelė temperatūra arba jos gali ir visai nebūti. Gerklės skausmas tokiu atveju geriant skysčius ar valgant aprimsta. Be to, pasunkėja kvėpavimas pro nosį, varva iš nosies, gali būti silpna. Jeigu gerklę skauda dėl bakterinės kilmės ryklės uždegimo, t. y. ūminio tonzilito arba tonzilių uždegimo, tai pakyla aukšta temperatūra, jaučiamas itin stiprus skausmas ryjant, būna skausmingi kaklo limfmazgiai. Gastroezofaginio refliukso sukelto gerklės skausmo metu jaučiamas bukas, nuolatinis skausmas, perštėjimas, gerklėje nuolat jaučiamas tarsi įstrigęs kąsnis, pakimsta balsas.
Gerklės skausmą gali lydėti ir kiti simptomai: skausmas ryjant, deginantis pojūtis ar dirginimas gerklėje, balso užkimimas, sausa gerklė, patinę kaklo limfmazgiai, karščiavimas, galvos skausmas ir bendras silpnumas.
Kaip gydyti ir malšinti gerklės skausmą?
Pirmiausia skaudamą gerklę būtina drėkinti ir dezinfekuoti. Patartina ją maždaug kas 2 valandas skalauti nekaršta ramunėlių, medetkų, šalavijų arbata, kitais dezinfekuojamaisiais skysčiais, kurių paskiria gydytojas. Galima čiulpti įvairias tabletes, žirnelius, ledinukus, turinčius dezinfekuojamųjų medžiagų. Kad jos kuo ilgiau veiktų žiočių lanką, tonzilių ir ryklės gleivinę, 30 min. po čiulpimo nereikėtų valgyti ir gerti.
Kambarį, kuriame būna ligonis, reikia nuolat drėkinti - naudoti elektrinį oro drėkintuvą arba ant radiatorių kabinti drėgnas paklodes. Taip pat puikus gydymo būdas - inhaliacijos. Tai gydymas šiltais ar net karštais garais, kuriuose esančios gydomosios medžiagos greitai patenka į kvėpavimo takų gleivinę ir mažina uždegimo reakcijas. Inhaliacijos padeda greičiau pašalinti iš kvėpavimo takų drėgmę ir gleives, jos tinka kosint, susirgus sloga, sinusitu, gerklų uždegimu, tracheitu, bronchitu. Inhaliacijas patariama pradėti vos pajutus peršalimo simptomus - jų metu tiesiogiai veikiamos virusų susikaupimo vietos - nosies ertmė, gerklės gleivinė.
Gerklės ligoms gydyti tinka priemonės su eteriniais aliejais. Pavyzdžiui, tepalu, kurio sudėtyje yra eukalipto ir pušų spyglių aliejaus trinami padai, krūtinės ląsta. Daugelio tepalų sudėtyje esantis kamparas, spygliuočių aliejus suskystina ir palengvina bronchų sekreto atsiskyrimą, paspartina jo pašalinimą pro virpamąjį epitelį, malšina kvėpavimo takų dirginimą, slopina infekciją. Toks vaistas paprastai tinka ir suaugusiajam, ir vaikui. Tą patį balzamą galima vartoti inhaliacijoms - išspaudus šiek tiek tepalo į verdantį vandenį, pakvėpuoti jo garais. Tačiau būkite atsargūs - inhaliacijos tirpalų, kurie turi eterinių aliejų, nerekomenduojamos sergantiesiems astma, lėtiniu bronchitu, taip pat ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Jei pakilo aukšta temperatūra, sulėtėja ligos sukėlėjo dauginimasis ir sumažėja jo poveikis organizmui. Todėl negalima iš karto numušti temperatūros, nes nereikia trukdyti organizmui kovoti su ligos sukėlėjais. Jei temperatūra pakilo iki 38 laipsnių, padės prakaituoti skatinančios arbatos - liepžiedžių, aviečių, čiobrelių. Temperatūra sumažėja išgėrus vaistų. Jų vartoti reikia, kai temperatūra pakyla daugiau kaip iki 38,5 laipsnio.
Vaistininkė Fausta Barisevičienė pataria, kad jeigu bendra žmogaus savijauta gera, tik diskomfortą kelia gerklės dirginimas arba kutenimas, rinktis pastiles - jas čiulpiant išsiskiria daugiau seilių, kuriose natūraliai yra antibakterinių medžiagų, ir purškalus su augaliniais ir eteriniais aliejais. Visi jie iškart padeda greičiau pasijusti geriau. Tokius preparatus patariama naudoti kas 3-6 valandas.
Jeigu vargina stiprus gerklės skausmas, vietinio poveikio vaistų nepakaks. Tai rodo, kad imuninei sistemai reikia pagalbos. Čia gelbsti geriami priešuždegiminiai vaistai nuo peršalimo arba skausmo: karšti gėrimai su paracetamoliu, sudėtiniai vaistai iš kelių priešuždegiminių medžiagų. Kartais šaltus gėrimus galima pasitelkti trumpalaikiam gerklės skausmo malšinimui, nes šalti gėrimai gali veikti kaip anestetikas, kuris užšaldo ir nuramina gerklę bei malšina skausmą. Gali būti geriami mažais gurkšniais ir tik trumpą laiką. Tokio paties „šaldančio“ poveikio medžiaga levomentolis yra beveik visuose vaistuose, skirtuose gerklės skausmui mažinti.
Namie galima pasigaminti įvairių natūralių priemonių gerklės skalavimui. Tai gali būti medetkų, ramunėlių, ajerų, aviečių ar kitų priešuždegiminių savybių turinčių žolelių nuovirai, taip pat druskos ar sodos tirpalai. Jei nusprendėte pasigaminti druskos tirpalą, tai į šilto virinto vandens stiklinę įpilkite šaukštelį druskos. Pradėję skalauti gerklę, atidžiai stebėkite, kaip jausitės. Jeigu pajausite gerklės graužimą ar deginimą, nustokite skalauti gerklę ir labiau praskieskite tirpalą su vandeniu.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei gerklės skausmas nepraeina per 7-10 dienų, tai ženklas, kad reikalinga specialisto pagalba. Taip pat jeigu šalia šių simptomų skundžiatės užkimimu, galimai gydytojas paskirs gydymą pažeistoms balso stygoms. Apsilankyti pas specialistą svarbu ir tais atvejais, jeigu stipriai padidėjo limfmazgiai. Jei gerklės skausmą lydi aukšta kūno temperatūra (virš 38°C), tai gali būti bakterinės infekcijos, tokios kaip angina, požymis. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, nes gydymui gali prireikti antibiotikų.
Jei pacientui sunku kvėpuoti ar ryti, tai gali rodyti rimtą uždegimą arba patinimą, kuris gali sukelti kvėpavimo takų užsikimšimą. Tokiais atvejais reikalinga skubi medicininė pagalba. Jei kaklo limfmazgiai labai patinę ir skausmingi, tai gali būti infekcijos požymis. O kartais limfmazgių patinimas gali rodyti ir kitokias, rimtesnes būkles, todėl būtina konsultacija su gydytoju. Jeigu pacientas dažnai kenčia nuo gerklės skausmo, tai gali rodyti lėtinį tonzilitą, refliuksą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikia tirti išsamiau.
Skiepai - prevencija nuo rimtų ligų
Lietuvoje vaikai nemokamai skiepijami nuo 14 infekcijų, o suaugusiems nuo kai kurių infekcijų reikalingos sustiprinančios vakcinos dozės. Kas 10 metų suaugę, vyresni nei 25 m. asmenys Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis yra skiepijami nuo difterijos ir stabligės. Riziką susirgti difterija ir stablige patiria neskiepyti nuo šių infekcijų, taip pat nepilnai paskiepyti bei pilnai skiepyti, tačiau jiems nebuvo laiku įskiepyta palaikomoji vakcinos dozė. Nors Lietuvoje stabligė ir difterija yra gana retos ligos, tačiau šios infekcijos vis dar egzistuoja kitose šalyse, kuriose galima užsikrėsti kelionių metu. Tik visavertė imunizacija gali garantuoti patikimą ir ilgalaikę apsaugą nuo difterijos ir stabligės.
Pasiskiepyti nuo stabligės itin rekomenduojama žmonėms daug laiko praleidžiantiems gamtoje, dirbantiems žemės ūkio darbus.
Rizikos grupei priklausantys asmenys nemokamai skiepijami nuo gripo ir nuo pneumokokinės infekcijos. Plaučių uždegimas - dažniausia pneumokokinės infekcijos sukeliama liga ir gripo komplikacija. Pneumokokinė infekcija dažnesnė ikimokyklinio amžiaus vaikams, senyviems žmonėms ir žmonėms, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis. Todėl didelė rizika susirgti pneumokokine infekcija yra vaikams iki 5 m.
Žmonės, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, skiepijami nuo pasiutligės nemokamai. Lietuvoje nukentėjusiųjų nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų vidutiniškai kasmet medicinos pagalbos į medikus kreipiasi nuo 3 - 5 tūkst. žmonių. Pasiutligė - ūmi virusinė liga, kuri, pasiekusi klinikinės simptomatikos stadiją, visuomet yra mirtina. Vienintelis būdas išgelbėti asmens gyvybę - neuždelstas pasiskiepijimas nuo pasiutligės po kontakto su gyvūnu.
Daugelyje Europos šalių dėl nepakankamų vaikų skiepijimo apimčių didėja tymų rizika. Nuo tymų skiepijami vaikai bei numatyta, kad nemokamai skiepijami asmenys, turėję sąlytį su tymais sergančiu žmogumi - jie skiepijami viena vakcinos doze per 72 val.
Vaistininkė Ieva Sauserytė paaiškina, kad vienintelis išties veiksmingas būdas išvengti galimų sunkių šių ligų komplikacijų yra vakcinacija. Vyresnio amžiaus, lėtinių ligų ir kitų didesnės rizikos būklių turintys asmenys jau yra skiepijami valstybės lėšomis, o norinčių pasiskiepyti nekompensuojamai taip pat kasmet daugėja.
Ar galima skiepytis keliomis vakcinomis vienu metu?
Gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad „Negyvomis vakcinomis gali būti skiepijamą tą pačią dieną į skirtingas kūno vietas. Tokioms priklauso ir kovido, ir gripo, ir pneumokokinė, ir erkinio encefalito vakcinos. Bet nusprendus pasiskiepyti šiomis vakcinomis kelias dienas iš eilės, toks būdas jau nebėra leidžiamas. Tarp dviejų gyvų vakcinų būtinai reikia padaryti mėnesio intervalą, o tarp negyvų vakcinų nereikia.“ Gavusi kelias vakcinas, žmogaus imuninė sistema jo nesusargdina, bet tiesiog gauna signalą, kad reikia pradėti gaminti specifinius antikūnus. Tada imuninė sistema užsiveda ir aktyviai veikia porą savaičių, kol pasigamina visi antikūnai.
Anot epidemiologės, pneumokoko sukėlėją nešioja kiekvienas žmogus - vaikai dažniau, o suaugę rečiau. „Todėl nuo pneumokoko infekcijos pasiskiepyti su gripu būtų labai teisingas žingsnis. Dabar nemokamai pasiskiepyti gali rizikos grupės asmenys pagal tam tikrus lėtinių ligų kodus ir rizikos grupei priskirti 75 m. Kiti, kurie nepapuola į grupes, pasiskiepyti gali asmeninėmis lėšomis arba juos paskiepyti gali darbdavys, kurio darbuotojai susiduria su didesne rizika užsikrėsti šiomis ligomis, pavyzdžiui, medikai, ugdymo įstaigų darbuotojai.“
Vaistininkė Ieva Sauserytė paaiškina, kad jei pacientas ruošiasi skiepytis keliomis gyvomis, pavyzdžiui, tymų, parotito, raudonukės, vėjaraupių vakcinomis, jas turi skirti bent 30 dienų laikotarpis. Ši taisyklė negalioja negyvomis vakcinoms: gripo, erkinio encefalito, meningokoko, kuriomis galima skiepytis tą pačią dieną. Tačiau rekomenduojama skirtingam skiepui skirti skirtingą petį. Taip pat nebūtina daryti pertraukos skiepijantis gyvomis ir negyvomis vakcinomis.
Gyvų susilpnintų vakcinų sudėtyje yra nedidelė laboratorijoje susilpninto ligos sukėlėjo (viruso ar bakterijos) dozė. Įskiepijus tokią vakciną į žmogaus organizmą, joje esantis mikroorganizmas ima daugintis, taip stimuliuodamas žmogaus imuninę sistemą ir sukurdamas imuninį atsaką prieš konkrečią ligą. Nors gyvoje vakcinoje ir yra susilpnintas ligos sukėlėjas, jis žmogaus nesusargdina. Inaktyvuotos vakcinos, dar vadinamos negyvomis, yra gaminamos bakterijas ar virusus karščiu ir/ar cheminėmis medžiagomis paverčiant neveikliais. Šiose vakcinose gali būti visas negyvas mikroorganizmas ar tam tikri išgryninti jo komponentai. Kadangi inaktyvuotose vakcinose mikroorganizmai yra negyvi, jie negali daugintis, tačiau tokių vakcinų sudėtyje vis tiek yra pakankamas kiekis nepakitusių mikroorganizmų paviršiaus antigenų, kurie sukelia imuninį atsaką žmogaus organizme.
Skiepai nuo gripo: kada, kam ir kodėl?
Įsibėgėjant peršalimo ligų ir gripo sezonui, auga ir skiepų nuo gripo viruso paklausa. Kasmet su pacientais bendraujantys šeimos gydytojai pastebi, kad vis dar kyla nemažai įvairių dvejonių ir neaiškumų dėl gripo vakcinos.
Kodėl gripu reikia skiepytis kasmet? Gripo virusas tuo ir klastingas, kad labai greitai mutuoja ir kinta, todėl kol kas nėra tokios vakcinos, kuri galėtų apsaugoti nuo gripo visą gyvenimą. Be to, pasiskiepijus imunitetas gripo virusui, priklausomai nuo organizmo, trunka nuo 6 iki 12 mėnesių.
Ar pasiskiepijus nuo gripo ir vis tiek susirgus, skiepas neveikia? Gripo vakcina apsaugo nuo gripo ar jo sukeliamų komplikacijų, bet ne nuo peršalimo ligų bendrąja prasme. Svarbu suprasti, kad peršalimo ligos ir gripas nėra tas pats. Gripas - tai ūmi gripo viruso sukeliama kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staiga pakylanti aukšta temperatūra, raumenų skausmas, įkyrus sausas kosulys, itin prasta bendra savijauta. Labiausiai gripas pavojingas dėl jo sukeliamų komplikacijų, tokių kaip plaučių ar net širdies raumens uždegimai. Vadinamąjį peršalimą su visais jam būdingais nemaloniais simptomais, tokiais kaip užgulusi ar varvanti nosis, gerklės skausmas, kosulys, pakilusi temperatūra, gali sukelti daugiau kaip šimtas skirtingų virusų (dažniausi - rinovirusai). Deja, kol kas skiepų nuo jų nėra.
Ar besilaukiančioms moterims galima skiepytis nuo gripo? Ne tik galima, bet ir reikia, nes gripo virusas nėščioms moterims yra itin pavojingas. Remiantis moksliniais duomenimis, gripas gali sukelti rimtų nėštumo komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar net vaisiaus žūtis, gali sulėtėti vaisiaus augimas ir vystymasis. Pastebima, kad nėštumo metu gripu sirgusių gimdyvių naujagimiai gimsta mažesnio svorio. Taigi, gripo vakcina gali padėti apsaugoti ne tik nėščiąją, bet ir jos kūdikį, todėl besilaukiančios moterys skiepijamos nemokamai. Be to, jau žinoma, kad, paskiepijus būsimą mamą, iki šešių mėnesių trunkantis imunitetas gripui susiformuoja ir naujagimiui. Galima sakyti, kas pasiskiepijusios mamos naujagimis nuo gripo apsaugomas visam sezonui.
Ar skiepytis nuo gripo galima žindančioms mamoms? Kūdikį krūtimi maitinančios mamos dažnai baiminasi, jog pasiskiepijusios gripo vakcina per pieną gali perduoti gripo virusą savo atžalai. Tokia baimė nepagrįsta dėl kelių priežasčių. Pirma, gripo vakcinoje nėra naudojamas gyvas aktyvus virusas, kuris galėtų sukelti ligą ar juolab per kūno skysčius būti perduotas vaikui. Antra, nėra mokslinių duomenų, kad pasiskiepijusi mama per pieną gali pakenkti mažyliui. Atvirkščiai, nepasiskiepijusi mama rizikuoja pati užsikrėsti gripo virusu ir juo užkrėsti šeimos narius ir kūdikį.
Ar galima gripo vakcina skiepyti vaikus? Kaip ir suaugusiems, vaikams taip pat rekomenduojama skiepytis nuo gripo, nes kol kas tai yra pati efektyviausia gripo prevencijos priemonė. Gripo vakcina skiepijami vaikai nuo 6 mėnesių amžiaus. Tiesa, svarbu žinoti, kad, kitaip nei suaugusieji, anksčiau neskiepyti vaikai iki 9 metų nuo gripo skiepijami du kartus. Taip daroma dėl to, kad mažų vaikų imuninė sistema nėra tokia „ištreniruota“ kaip suaugusiųjų ir imunitetas gripo virusui formuojasi lėčiau.
Tiesa apie gripo skiepus: faktai ir mitai su dr. Lori Noble
Kada geriausia planuoti skiepus?
Skiepus nuo gripo geriausia planuoti rudens ar žiemos mėnesiais, iki didžiųjų metų švenčių. Reikia turėti omenyje, kad pasiskiepijus imunitetas gripui susiformuoja vidutiniškai per dvi savaites, todėl skiepytis reikėtų dar iki gripui pasiekiant prognozuojamą piką. Įprastai gripo epidemija Lietuvoje skelbiama sausio-vasario mėnesiais, tačiau šiųmetės tendencijos rodo, kad gripo pikas gali prasidėti ir anksčiau.
Erkinio encefalito vakcina taip pat rekomenduojama skiepytis rudens bei žiemos mėnesiais ar ankstyvą pavasarį. Erkės tampa aktyvios vidutinei lauko temperatūrai pasiekus 5-6 laipsnius šilumos, todėl šiltuoju metų periodu patariama jau būti visiškai apsisaugojus. Skiepijantis nuo erkinio encefalito ir norint jaustis drąsiai, vieno skiepo, deja, nepakanka. Tam, kad susidarytų kuo didesnė apsauga nuo šio klastingo viruso, būtina įvykdyti visą vakcinacijos schemą.
Štai vakcina nuo pneumokoko galima skiepytis ištisus metus. Anot vaistininkės I. Sauserytės, visų trijų vakcinų nemokamai sulaukti gali rizikos grupėse esantys asmenys, pavyzdžiui, vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės (nuo šių metų pradžios vakcina nuo pneumokoko nemokamai skiepijami 75-erių ir vyresni šalies gyventojai), sergantieji onkologinėmis ar reumatinėmis ligomis.
Svarbu žinoti: skiepų ir gerklės skausmo sąsaja
Jeigu norint pasiskiepyti nuo gripo, svarbu, kad tuo metu žmogus nesirgtų ūmiomis peršalimo ar kitomis ligomis, organizme nebūtų ūmių uždegimų. Bet kokia vakcina sukelia tam tikrą stresą organizmui ir imuninei sistemai, o ūmiai sergant šis jau ir taip patiria didelį stresą. Dėl to prieš skiepijantis gripo vakcina būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją ir įsitikinti, ar galima pasiskiepyti. Lėtinės ligos neturi įtakos skiepams nuo gripo, negana to, sergantiems lėtinėmis ligomis itin rekomenduojama pasiskiepyti, nes gripas gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą ar komplikacijų.
Skiepijimą reikia atidėti asmenims, sergantiems ūmine kvėpavimo takų infekcija su karščiavimu. Negalima skiepyti tų žmonių, kurie yra alergiški kuriai nors vakcinos informaciniuose dokumentuose nurodytai veikliajai ar pagalbinei medžiagai. Kai kuriomis vakcinomis nėščiosioms skiepytis negalima, pavyzdžiui, vėjaraupių, tymų ar raudonukės. Erkinio encefalito vakcina taip pat nerekomenduojama. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija skatina net ir besilaukiant kūdikio, nepraleisti skiepų nuo gripo, kokliušo, stabligės bei difterijos skiepo.
Taigi, nors gerklės skausmas dažnai praeina savaime, o skiepai yra svarbi prevencinė priemonė, visada svarbu atidžiai stebėti savo savijautą ir, kilus abejonėms, pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
