Šiais metais buvęs televizijos laidų vedėjas, žurnalistas Algimantas Čekuolis ir jo žmona psichologė Edita Čekuolienė prie Kūčių stalo sės dviese. Pastarieji metai daug ką pakeitė poros gyvenime.
„Aš supratau, kad Kūčios yra tokia vieša išpažintis savo giminei bei artimiesiems“, - teigia Edita Čekuolienė, neseniai patyrusi itin sunkų gyvenimo periodą. Šiemet ji netikėtai sužinojo apie klastingą ligą. Psichologė neslepia - išgirsta diagnozė išgąsdino tiek ją pačią, tiek Algimantą. Tačiau šiandien apie ligą Edita stengiasi kalbėti be kruopelės savigailos.
„Tai vėžys, ne paslaptis. Jis buvo pakankamai išplitęs, ketvirta stadija. Esu dėkinga gydytojams, kitiems pagalbininkams, artimiesiems, kurie viską darė, kad mane ne tik palaikytų, bet padėtų mano stiprybei suprasti, kas aš esu ir kodėl taip man atsitiko. Aš labai greitai supratau, kiek nedaug turiu laiko. Suvokiau, jog gavau gyvenimo pamoką“, - atvirai kalba Edita Čekuolienė.
Algimanto Čekuolio žmona viltingai žiūri į ateitį. „Džiaugiuosi, jog gavau tik pastuksenimą, manau, iš karto po Kūčių sužinosiu, jog esu sveika“, - sako Edita.
Kūčių diena Čekuoliams - ypatinga. Algimantas ir Edita susituokę prieš dvidešimt metų, šiandien abu šypsodamiesi prisimena, kad įteisinti savo santykius pasirinko Kūčių dieną - esą dėl ilgamečio televizijos laidų vedėjo populiarumo. Tąkart nė vienas žurnalistas nesužinojo apie įvykusias slaptas Čekuolių vestuves. Ir kiekvienų Kūčių vakarienės metą Algimantas ir Edita pirmiausia pasveikina vienas kitą sutuoktuvių proga.
Editos Čekuolienės gyvenimo kelias ir liga
Edita Čekuolienė mirė eidama 65-uosius metus, po sunkios ligos 2019 metų birželį. Velionės palaikai buvo kremuojami, o atsisveikinti buvo galima jos nurodytoje vietoje ir laiku. E. Čekuolienė buvo laidojama Rokantiškių kapinėse, Čekuolių šeimos kape.
Pasak jos vyro A. Čekuolio, laidotuvės buvo kuklios, kaip ji pati ir prašė. Vyras sakė, kad žmonos pageidavimu ji buvo kremuota. „Ji sakė, kad nenori taip atrodyti, kaip atrodė iškamuota vėžio“, - sakė A. Čekuolis.
Kova su vėžiu
Dar 2018 m. gruodžio pabaigoje moteris atvirai papasakojo apie savo ligą, ji sirgo vėžiu. Prieš Kalėdas duodama interviu LRT laidai „Stilius“ moteris vylėsi, jog ligą jai pavyks nugalėti. Ji teigė, kad diagnozė buvo netikėta, išgąsdino ir ją pačią, ir jos vyrą Algimantą Čekuolį. Tačiau E. Čekuolienė apie ligą kalbėjo be savigailos - psichologiją išmananti moteris neleido sau pasiduoti ir priėmė tai kaip gyvenimo pamoką.
„Tai vėžys, ne paslaptis. Jis buvo išplitęs, ketvirta stadija. Esu dėkinga gydytojams ir artimiesiems, kurie darė viską, kad padėtų man suprasti, kas aš esu ir kodėl man taip atsitiko, - tuo metu pasakojo ji. - Labai greitai supratau, kiek nedaug turiu laiko.“
E. Čekuolienė tuomet atviravo, jog po paskutinio chemoterapijos seanso ypač blogai jautėsi, ėmė savęs gailėti ir nebenorėjo gyventi. „Pasižūrėjau į suknelę, ji vasarinė. Pagalvojau, o gal numirsiu iki kitos vasaros. Ir jos nepirkau“, - prisiminė ji.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, kasmet šia liga Lietuvoje suserga apie 550 moterų.
Ligos simptomai ir diagnozė
Kaip šių metų kovą moteris pasakojo „Lietuvos ryto“ žurnalistei Ligitai Valonytei pasakojo pati E.Čekuolienė, klastingos ligos simptomus - didžiulį nuovargį ir silpnumą ji jautusi jau seniai.
Nuovargis būdavo toks didžiulis, kad moteris sunkiai nueidavo iki parduotuvės, nes staiga išmušdavo karštis, o kūno temperatūra šokdavo iki 38 laipsnių. Ji nebuvo net peršalusi, tad šoktelėjusios temperatūros priežastis buvo sunku suprasti.
„Jeigu atlikdavau kokį nors fizinį darbą, pajudėdavau, temperatūra pakildavo. Netgi praėjusį balandį ir gegužę tikrinausi sveikatą, ir prieš metus man buvo pilvo skausmai, bet kažkaip gydytojai nieko nepamatė. Kraujo tyrimai būdavo geri. Net likus trims savaitėms iki diagnozės patvirtinimo tyrimų rezultatai buvo puikūs. Tuo ir pasireiškė agresyvi vėžio forma. Kol organizmas ginasi, sveikatos rodikliai nieko blogo nerodo“, - ligos klastą perprato psichologė.
Gydymas ir požiūris į ligą
Praėjusių metų liepos 16-ąją E.Čekuolienei buvo atlikta daugiau nei keturias valandas trukusi operacija, per kurią pašalinti vėžio židiniai gimdoje.
Moteriai didelį stresą sukėlė tai, kad vėžio forma - agresyvi. Jai atrodė nesuvokiama, kodėl to nejautė?
„Manęs net neturėjo operuoti, kiek jis (vėžys) buvo paplitęs. Bet ieškodamas paplitimo mano daktaras neabejojo, kad metastazių turėtų būti daug, tuomet ir nutarė operuoti“, - apie staigų sprendimą nedelsiant kovoti su klastinga liga „Lietuvos ryto“ žurnalistei pasakojo E.Čekuolienė.
Kai Edita po operacijos grįžo namo, jos laukė ne tik vyras, bet ir anūkas, kurį reikėjo vesti į vaikų darželį.
Kasdieniais rūpesčiais moteris labai džiaugėsi: „Būčiau tik į savo ligą susitelkusi, o čia reikėjo Algimantui padėti. Buvo ir vaikas, ar man blogai, ar gerai, turėjau jį vesti į darželį.“
Po operacijos Edita ištvėrė šešis chemoterapijos seansus, po kurių jai nuslinko buvusi vešli šukuosena, todėl moteris galvą pradėjo peruku.
Po paskutinio chemoterapijos seanso praėjus trims mėnesiams psichologė vis dar gailėjosi, kad rinkosi tokį gydymą, nes po jo jautėsi labai prastai.
„Truputį gailiuosi, bet, matyt, turėjau tai pereiti. Be to, tradicinį gydymą derinau su alternatyviu“, - patikino E.Čekuolienė, po vėžio gydymo praradusi 18 kilogramų kūno svorio.
Svoris sparčiai krito ir nuo rankų, pilvo, šlaunų.
„Prieš operaciją buvau kaip nėščia, baisu“, - vaizdingai apie pupsojusį pilvą, apaugusį riebalais, kuriuose kaupėsi šlakai, pasakojo Edita.
Gražių santykių pagrindas - pagarba
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, kelionėje susipažinusi ir ilgus metus kartu nugyvenusi pora niekada neslėpė gražių santykių ir pagarbos vienas kitam. A. Čekuolis ne kartą viešai kalbėjo apie meilę savo žmonai, o Edita, būdama kiek santūresnė, visada šiluma ir dėmesiu apgubdavo lietuvių mylimą Algimantą. Jiedu susituokė 1996-aisiais.
LRT laidoje „Stilius“ 2017-aisiais E. Čekuolienė neslėpė - iš tikrųjų gyventi pradėjo tada, kai gyvenimo keliai suvedė su A. Čekuoliu. O ir susitiko jau ne 18-mečiai, tad ir darnūs santykiai gimė iš tikro jausmo.
Laidoje E. Čekuolienė atviravo - jiedu mėgdavo vienas kitą patraukti per dantį, pajuokauti, bet abu tai moko daryti meistriškai, žinodami ribas ir nepaliesdami skaudžių kampų. Tačiau nors ir pašiepdavo, visada vienas į kitą kreipėsi pagarbiai - „jūs“.
Ir meilę jie reikšdavo paprastais dalykais - juk net išskalbti drabužiai ar pagamintas skanus patiekalas yra meilės išraiška. Taip koja kojon gyvenime jie žengė daugiau nei 20 metų, iki sunkiai ligai pasiglemžiant E. Čekuolienės gyvybę.
Santuokos paslaptys
Sutuoktiniai prisipažįsta, jog per dvidešimt santuokos metų neprireikė gesinti šeimos gaisrų. Ir nors jųdviejų santykiuose dominuoja ironija, viską valdo pagarba vienas kitam. Jau nieko nebestebina, kad vienas į kitą Čekuoliai kreipiasi „Jūs“.
Be to, Algimantas tikina, metams bėgant keičiasi ir sutuoktinių vaidmenys šeimoje.
„Aš noriu pasakyti jaunavedžiams, jog visada pirmus metus vyras bus „gaspadorius“ namuose. Antrus, trečius dar būsi namų šeimininkas, bet kuo toliau, tuo labiau žmona perims valdžią į savo rankas. Aš truputį pabandau su Edita ginčytis, bet nustoju“, - sako Algimantas Čekuolis.
Šį rudenį atšventęs 87-ąjį gimtadienį, žurnalistas su šypsena kalba apie savo amžių. „Viduje esu jaunas, kaip velnias“, - šypsosi televizijos legenda.
ultra popietė su Algimantu Čekuoliu [reupload]
Asmeniniai iššūkiai ir atminimas
Buvusi E. Čekuolienės vadovė, Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos, kurioje E. Čekuolienė yra dirbusi psichologe, vadovė Vajonė Strimaitienė feisbuke pasidalijo jautriu „in memoriam“, kurį leido publikuoti DELFI.
„Kaip ir daugelį kartų prieš tai, pravėriau jos palatos duris neabejodama, kad gerai nusiteikusi Ji grįš į namus. Ji visada buvo žvali, pozityviai nusiteikusi. Tokia, kokią Editą buvau įpratusi matyti. Atrodė taip viskas įprastai. Ji tyliai palinkėjo sėkmės. Nežinojau, kad tai paskutiniai ištarti žodžiai, nesupratau, kad tai atsisveikinimas. Atrodo, viską suprantu, žinau kuo baigiasi gyvenimas, bet prie mirties priprasti neįmanoma...“, - rašė V. Strimaitienė.
Buvusi E. Čekuolienės vadovė teigė prisiminsianti ją kaip žmogų, kuris „savyje sutalpindavo tiek daug visų mūsų rūpesčių, tiek daug gėrio, tiek daug tvirtybės ir drąsos“.
„Ji buvo stipri moteris ir gebėdavo pasirūpinti viskuo ir visais... Ji rūpinosi savo vaikais, anūkais, vyru... Jai buvo svarbu, kad visi judėtų pirmyn, o pati likdavo šešėlyje. Žmogus šešėlyje, kuris tiek daug darė ir padarė, visą save išdalino po gabalėlį. Edita, mylim Tave. Tu mums buvai, esi ir būsi visada. Būsi visų mūsų pažinojusių širdyse“, - rašė V. Strimaitienė.
Po skaudžios netekties, kurią pats A. Čekuolis pasakojo išgyvenęs itin sunkiai, jis ne kartą žurnalistams kalbėjo apie jų tarpusavio ryšį, santykius ir skausmą, likusį išėjus mylimajai. Pirmąkart apie netekties skausmą A. Čekuolis naujienų portalui tv3.lt prabilo 2019-aisiais. Tąkart, praėjus vos kelioms savaitėms po netekties, jis neslėpė - dienos jam sunkios ir liūdnos, bet visą žmonos kovos kelią su liga jis buvo šalia.
„Šis laikas man yra labai sunkus. Labai sunkus laikas. Tą ligą, vėžį, mes žinome visi. Dar prieš pusantrųjų metų Editai buvo nustatyta ketvirta stadija, medikai atsisakė atlikti sudėtingą smegenų operaciją, nes tai nebebūtų nieko pakeitę. Edita ir mes visi kartu kovojome iki galo. Mes visi kartu buvome iki paskutinės minutės. Darėme viską, kas įmanoma. Jai buvo taikoma chemoterapija, spindulinė terapija. Su gydytojų leidimu gydėme ją esencijomis, žolelėmis, natūraliais produktais. Deja, nutiko taip, kaip nutiko“, - sakė A.Čekuolis.
A. Čekuolis sakė, kad žmonai buvo atlikta ne viena operacija, bet tai nepadėjo. Tačiau tikėjimo pasveikti Edita neprarado iki pat gyvenimo pabaigos.
„Ji skaitydavo daug medicininės literatūros, kurioje buvo aprašomi įvairūs išgijimo atvejai, jai visada atrodė, kad taip bus ir jai. Aš tokia literatūra netikiu, bet visas jos iliuzijas palaikiau. Deja, bet dar nėra išrasta tikro vaisto nuo viso organizmo vėžio“, - atviravo A. Čekuolis.
Pasak A. Čekuolio, Edita prašė kuklių laidotuvių. Moteris taip pat nenorėjo, kad ją mirusią matytų anūkai. Laidotuvių metu nebuvo ir prakalbų - pasak Algimanto, per tiek metų viskas jau pasakyta.
„Edita prašė į laidotuves nesivesti vaikų. Neleido į laidotuves atvažiuoti anūkams, kurie gyvena Kanarų salose. Ji norėjo, kad jų atmintyje močiutė liktų tokia, kokia ji buvo gyva“, - apie žmonos laidotuvių norus kalbėjo A. Čekuolis.
Tiesa, apie mirtį ir ligas Čekuolių šeimoje nebuvo kalbama. Tai, pasak Algimanto, nėra gražios ir pozityvios temos: „Yra, kaip yra, jei negali nieko pakeisti, tai nėra ko mosuoti rankomis.“
tags: #editos #cekuolienes #vaikai
