Džiugas Joneikis, projekto „Lietuvos balsas. Vaikai“ trečiojo sezono nugalėtojas, muzikos pasaulyje sukasi nuo pat gimimo. Jo tėvai yra muzikantai - mama akordeonistė ir muzikos mokytoja, o tėtis groja eufonija. Džiugas juokauja, kad muziką pamilo dar būdamas mamos pilvelyje, nes ji jam leisdavo įvairias melodijas. Augdamas muzikalioje šeimoje, jis įsitikinęs, kad tai padėjo jam pasirinkti muzikinį kelią. „Jeigu tėvai būtų buvę kokie bankininkai, susiję su matematika, tiksliaisiais mokslais, dabar turbūt labai gerai skaičiuočiau“, - šypsosi D. Joneikis.
Džiugas gimė ir augo Alytuje, tačiau vėliau šeima nusprendė persikelti į Vilnių, siekdama didesnių galimybių ir platesnio veiklų spektro. Būtent persikraustymas į sostinę paspartino jo muzikinės svajonės įgyvendinimą. Nors visada norėjo dainuoti, Džiugas anksčiau ieškojo savęs įvairiose srityse - teko pabuvoti ir vaidyboje, ir sporte. „Dainuoti norėjau, bet kažkaip neprisiversdavau nueiti pas mokytoją, o kai atsikraustėme į Vilnių, tai buvo vienas iš pirmų dalykų, kuriuos padariau. Pradėti muzikinį kelią buvo viena mano svajonių“, - pasakoja Džiugas.
Dabar 15-metis vaikinas džiaugiasi pagaliau darantis tai, kas jam iš tiesų patinka. „Pasilikau prie dainavimo ir labai džiaugiuosi, kad atradau savo sferą, nes labai ilgai jos ieškojau“, - neslepia Džiugas. Dalyvauti muzikiniuose televizijos projektuose jis svajojo dar būdamas pradinukas, tačiau tuomet tai tebuvo vaikiškos svajonės. „Kai nesimokai dainuoti ar apskritai kažko nesimokai, esi tiesiog asmeninis mokytojas, tu nematai savo klaidų. Kai esi labai mažas vaikas, išvis atrodo, kad dainuoji labai gerai. Todėl sakiau mamai, kad norėčiau į projektą, bet gerai, jog ji mane sustabdė, nes tikrai visiškai nebuvau pasiruošęs“, - prisimena Džiugas.
Nebuvo pasiruošęs nei užpernai, nei pernai, tačiau šiemet su mokytoja nusprendė jėgas išbandyti šou „Lietuvos balsas. Vaikai“. Aklosiose perklausose jam atsisuko vienintelis mokytojas - Mantas Jankavičius, būtent tas, kurio Džiugas ir norėjo. „Man daugiau nieko nereikėjo - tik kad jis atsisuktų“, - tikina jaunasis atlikėjas.
Mantas Jankavičius aklosiose perklausose pareiškė, kad prieš jį stovi būsimas laimėtojas. Nors Džiugas tuomet šių žodžių rimtai nepriėmė, jie pranašiškai išsipildė. Į projektą jis ėjo gerai praleisti laiko, susirasti draugų ir netikėjo, kad laimės, ypač dėl to, kad beveik visą laiką rezultatas buvo kitos dalyvės naudai. „Kad paskutinėmis sekundėmis aplenkiau, čia tikrai buvo kažkas neįtikėtino, - iki šiol stebisi Džiugas. - Man buvo visiškas šokas, bet dabar jau truputį lengviau patikėti, jau susivokiu, kad atėjo didesnės atsakomybės, kad daugiau darbo bus.“
D. Joneikis profesionaliau dainuoja vos antri metai, todėl pergalė projekte - išties didžiulis pasiekimas. Jis dėkingas savo dainavimo mokytojai ir projekto mokytojui Mantui Jankavičiui, įžvelgusiam jo talentą. „Iš tikrųjų Mantas labai pamato žmonėse tai, ko galbūt nemato kiti“, - svarsto Džiugas, kodėl būtent jam aklosiose perklausose atsisuko tik vienas mokytojas.
Malonus sutapimas - likus vos kelioms dienoms iki finalo D. Joneikis atšventė savo 15-ąjį gimtadienį, tad laimėjimas tapo tarsi pavėluota gimtadienio dovana.
Lietuvos Balso mokytojai - Adventure of a lifetime (Aklosios perklausos – Lietuvos Balsas S6)
Paklaustas, kas lėmė pergalę, Džiugas svarsto, kad galėjo prisidėti jo nuoširdumas. Taip pat svarbu ne tik balsas, bet ir sceniškumas, judesiai, stilius. Džiugas neslėpė turintis didelį palaikančių žmonių būrį ir dėkoja visiems balsavusiems šeimos nariams, draugams ir gerbėjams už gražias žinutes.
Vaikinas tvirtina, kad po triumfo projekte nesužvaigždėjo, jo gyvenimas iš esmės pernelyg nepasikeitė, tik padaugėjo sekėjų socialiniuose tinkluose. „Sekėjai, aišku, faina, bet kad pasikeistų mano draugai, kad atsirastų naujų draugų arba klasė kažkaip kitaip su manimi bendrautų, to tikrai nebuvo, - patikina Džiugas. - Tikiuosi, žvaigždžių liga nesusirgsiu ir būsiu toks pats, koks dabar esu. Nes jeigu susirgčiau, tada aš savęs tiesiog nekęsčiau.“
Finalo metu Džiugas atliko tris dainas, viena iš jų - „The Roop“ eurovizinis hitas „Discoteque“. „Iš pradžių aš labai priešinausi šiai dainai, nes turėjau visiškai išlipti iš savo komforto zonos. Tada galvojau, kad tai nėra labai gerai, bet dabar taip nebegalvočiau. Šokti aš niekada nemokėjau ir turbūt dar iki šiol nemoku, tai kad išmokau tą šokį, man pačiam buvo didžiulis pasiekimas ir net save patį nustebinau“, - pasakoja Džiugas.
„Discoteque“ buvo iššūkis ne tik dėl šokio, bet ir dėl to, kad reikėjo dainuoti ir daug judėti vienu metu. Iki tol Džiugas save laikė tik lyrinių dainų atlikėju, todėl ši patirtis leido jam pamatyti save „kitomis spalvomis“. Didelę atsakomybę atlikdamas šią dainą jautė ir dėl to, kad tuo metu vyko „Eurovizijos“ konkursas - buvo svarbu nenuvilti žiūrovų. „Šitas dalykėlis tikrai prisidėjo prie mano nervukų, nes jeigu jiems nepatiktų, aš nusivilčiau pats savimi, kadangi į tą pasirodymą įdėjau daug pastangų. Todėl tikiuosi, kad patiko“, - šypteli D. Joneikis.
Jo pasirodymas pateko tarp savaitės geriausiųjų oficialiame „YouTube“ kanale „Best of the Voice Kids“, o vaizdo įrašu pasidalijo ir patys „The Roop“. „Jaučiuosi pamalonintas, nes „The Roop“ yra mano viena mėgstamiausių, o galbūt net mėgstamiausia Lietuvos grupė. Kad jie pasidalino, mane pastebėjo, man buvo didžiulis pasiekimas“, - džiaugiasi atlikėjas.
Džiugas džiaugiasi, kad projektas davė ne tik pergalę, pažinčių ir galimybę pasirodyti, bet ir nemažai pamokų. Jis įsitikinęs, kad iki finalo padarė didelį progresą. „Gavau labai daug pasitikėjimo savimi, aišku, ne per daug, nes tai irgi nėra gerai. Vokaline prasme patobulėjau galbūt ne tiek daug, nes tai yra sunkiau nei gauti pasitikėjimo. Užtat pas mane atsirado sceniškumas. Atėjau toks susikūprinęs, kaip Mantas sakė, kaip kirstukas, o per finalą buvau visai kitas žmogus“, - pasakoja D. Joneikis.
Scenos baimę, anot Džiugo, turėtų jausti kiekvienas atlikėjas, svarbu tik, kad ji netrukdytų. „Ir dabar ją turiu, nes jei neturėčiau scenos baimės, reiškia, man nerūpėtų scena“, - brandžiomis mintimis dalijasi atlikėjas.
Sulig išgarsėjimu ateina ne tik teigiami dalykai, bet ir kritika. Džiugas į ją žiūri dvejopai: jei kritika pagrįsta ir leidžia tobulėti, į pastabas atsižvelgia, bet jei išsakoma be argumentų, tiesiog su noru išlieti pyktį, jis nereaguoja. „Save šitoje vietoje irgi nustebinau, nes galvojau, kad labai kreipsiu dėmesį į tuos komentarus. Kai kiti sakydavo, kad iš jų tik pasijuokia, galvojau, kad meluodavo, bet dabar iš savo patirties galiu pasakyti, kad tie komentarai tikrai tiesiog juokingi yra“, - teigia projekto laimėtojas.
Būdamas ant scenos jis kritiškas ir pats sau - analizuoja pasirodymus, stengiasi nekartoti tų pačių klaidų. Ateitį Džiugas taip pat norėtų sieti su muzika, o didžiausia jo svajonė - išleisti dainų. „Mano tikslas yra neapsileisti ir judėti į priekį, nes laimėjimas dabar man padės, bet aš negaliu atsipalaiduoti“, - patikina jis.
Visgi D. Joneikis įsitikinęs, kad gyvenime svarbu turėti ir atsarginį variantą, todėl jei dabar rinktųsi studijas, jos nebūtinai būtų susijusios su muzika. Projekto laimėtojui atiteko ir 10 tūkstančių eurų, tačiau Džiugas užtikrina, kad pinigus saugos ateičiai ir bet kam neleis. „Tikrai nepirksiu „iPhone“ ar dar kažko, dabar įdėjau į taupyklę ir viskas“, - juokiasi.
Lietuvos Balso mokytojai - Adventure of a lifetime (Aklosios perklausos – Lietuvos Balsas S6)
Tėvų palaikymas yra itin svarbus vaiko augimui ir savęs atradimui. Kai vaikai tiki, kad juos myli dėl jų pačių, tai suteikia jiems pasitikėjimo savimi ir drąsos siekti savo tikslų. Negalima sieti meilės su sąlygomis ar vaiko veiksmais, svarbu, kad vaikas jaustų besąlygišką priėmimą. Padrąsinimas ir paskatinimas vaikui reikalingas net ir tose srityse, kur mums viskas atrodo savaime suprantama. Žodžiai „puikiai atlikai“, „žinojau, kad tu tai sugebėsi“ ar „mes didžiuojamės tavimi“ įkvepia mažylį. Priešingai, nuolatiniai neigiami epitetai gali pakirsti jo pasitikėjimą savimi.
Tyrinėjant pasaulį neišvengiama nesėkmių, tačiau tėvai turėtų skatinti vaikus savarankiškai ieškoti sprendimų, o ne skubėti gelbėti. Užuot sakę „leisk, aš pati tai padarysiu“, geriau padrąsinti: „Nagi, pabandyk dar kartą, esu tikra, kad greitai išmoksi“. Tai pakels vaiko nuotaiką ir suteiks jam tvirtumo. Kai tėvai tiki savo vaikais, jie išmoksta pasitikėti ir kitais. Jei tėvai nuolat abejoja savo atžala, vaikas gali įsižeisti ir užsisklęsti savyje.
Žinojimas, kad tėvai visada padės, padeda įveikti daugelį kliūčių. Net ir neturint daug laiko, galima paskatinti vaiką: „Kaip įdomiai sugalvojai! Dabar baigsiu savo darbus ir tada galėsi man papasakoti apie viską smulkiau“. Svarbu atsiprašyti, jei kartais neišsakytumėte tinkamų žodžių: „Atleisk, buvau neteisi (labai išsigandusi, supykusi ir pan.). Nepaisant to, ką pasakiau, juk žinai, kaip stipriai tave myliu!“
Kunigas Kęstutis Dvareckas, pats patyręs priklausomybės sunkumus, vadovauja Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ priklausomų asmenų bendruomenei „Aš esu“. Ši bendruomenė, gyvuojanti dešimtmetį, padėjo šimtams žmonių rasti viltį ir žengti pirmuosius sveikimo žingsnius. Daugelis buvusių bendruomenės narių sėkmingai grįžo į visuomenę, susirado darbus ir sukūrė šeimas. Bendruomenė aktyviai dirba su Lietuvos parapijomis, skleisdama žinią apie pagalbą priklausomiems asmenims ir mažindama visuomenės stigmatizuojantį požiūrį į šią ligą.
Priklausomybės ligos - rimta problema, kuriai įtakos turi paveldimumas, socialiniai ar psichologiniai veiksniai. Daugelis sergančiųjų iki šiol nepripažįsta savo problemų ir nesikreipia pagalbos. Algimantas, norėjęs likti anonimu, pasidalino savo istorija apie ankstyvą alkoholio vartojimą, kuris prasidėjo vaikystėje ir tęsėsi per visą jo gyvenimą, lydimas įvairių nelaimių, įskaitant eismo įvykį ir brolio netektį. Ilgainiui priklausomybė peraugo į narkotikų vartojimą. Po daugelio metų kovos ir blaivybės periodų, jis atsidūrė ligoninėje ir galiausiai kreipėsi pagalbos į kunigą Kęstutį Dvarecką bei prisijungė prie bendruomenės „Aš esu“.
Bendruomenėje praleistos dienos buvo nelengvos, tačiau palaikymas artimųjų - mamos, vaikų, draugės - jam padėjo tęsti sveikimo kelią. Algimantas džiaugiasi matydamas savo vaikų, mamos ir draugės džiaugsmą, o šeimos palaikymas jam reiškia labai daug. Jis suprato, kad jo artimieji kentėjo nuo jo priklausomybės, ir dabar džiaugiasi galėdamas gyventi kokybiškesnį gyvenimą.
tags: #dziaugiuosi #kaip #vaikas
