Laukiatės dvynukų? Sveikinu! Ši žinia gali užklupti netikėtai ir sukrėsti savo netikėtumu, net jeigu to ir tikėjotės. Gerai, kad šiais laikais apie dvynukų ar daugiau vaikučių gimimą galime sužinoti iš anksto, dar nėštumui neįpusėjus, todėl yra laiko pasiruošti ir dvasiškai, ir protiškai ir fiziškai.
Dvynukų žindymui taip pat reikia pasiruošti ir pasiruošimas šiek tiek skiriasi nuo pasiruošimo žindyti vieną vaikelį. Tikriausiai pats svarbiausias patarimas sėkmingam dvynukų žindymui - išnešiokite juos kuo ilgiau. Kadangi dvynukų ar daugiau vaikučių nėštumai paprastai trunka trumpiau nei vieno vaikučio ir daug dažniau baigiasi priešlaikiniu gimdymu, tai prisideda prie papildomų sunkumų ir taip sudėtingoje situacijos - žindant du (ar daugiau) vaikučius.
Vienas iš būdų užsitikrinti pakankamai ilgą nėštumą yra tinkama mityba jau nuo pat nėštumo pradžios ar bent jau nuo to momento, kai sužinojote, kad laukiatės dvynukų (ar daugiau). Tinkama mityba užtikrina reikalingų medžiagų kiekį abiems (visiems) vaikučiams, o pakankamas svorio priaugimas pirmoje nėštumo pusėje padės užsitikrinti, kad antroje nėštumo pusėje, kuomet padidėjusi gimda beveik nepalieka vietos skrandžiui, jūsų kūnas jau bus sukaupęs pakankamas atsargas, kad galėtų auginti mažylius, kai jūs vos pajėgsite į skrandį įgrūsti nedidelius maisto kiekius. Dažna situacija, kuomet į nėštumo pabaigą vaikučiai gimdoje auga, tuo tarpu mamai svoris nebeauga ar dar ir krenta.
Judėjimas yra ne mažiau svarbi sveiko nėštumo dalis. Išnešioti mažylius kuo ilgiau yra labai svarbu jų pačių ir žindymo lengvumo labui. Ne veltui žmogaus nėštumas gamtos yra numatytas trukti apie 40 savaičių. Šio laiko reikia ne tik kūdikiui užaugti, priaugti svorio, bet ir išmokti kvėpuoti, čiulpti, žįsti, ryti ir visus šiuos procesus derinti. Kūdikiai čiulpti moka jau 20-ąją nėštumo savaitę, ryti gali pavykti 28-ių nėštumo savaičių kūdikiui, tačiau sėkmingai derinti rijimą ir kvėpavimą gali reikėti palaukti iki 36 savaičių. Ir tai tokio amžiaus kūdikis gali greitai pavargti prie krūties.
Pasistenkite užsirašyti ir sudalyvauti kursuose kaip galima anksčiau, vos tik atsigausite po pirmojo, greičiausiai sunkaus nėštumo trimestro. Nedelskite, nes dvynukų nėštumas gali baigtis anksčiau nei tikitės arba antroje nėštumo pusėje galite nebeturėti jėgų ar galimybių tokius kursus lankyti. Žinoma, galima rasti ir nuotolinių kursų užsienio kalbomis, bet visada yra vertinga sužinoti apie vietines galimybes. Nepaisant to, kad kursai tikriausiai mokys apie vieno vaikelio gimdymą ir žindymą, pagrindiniai principai išlieka tie patys ir gimdant bei žindant du (ar daugiau) kūdikių, tik pagimdyti reikės ne vieną, o ir antrąjį kūdikį (ir kitus), ir žindyti reikės abu (visus).
Jeigu neturite galimybių lankyti kursų, skaitykite geras knygas apie žindymą bendrai ir apie dvynukų žindymą ypatingai. Lietuvių kalba galiu rekomenduoti gyd. K. Vitkausko knygą "Kūdikio žindymas", gyd. E. Markūnienės knygą "Žindymo menas ir mokslas", Martha Guoth - Gumberger ir Elizabeth Hormann "Žindymas" arba Š. Kipli "Kūdikio žindymas".
Lietuvos sąlygomis tai gali būti nelengva, nes dvynukų nėštumus ir gimdymus priima ribotas kiekis ligoninių ir specialistų. Be to, nėra įprasta bendrauti su neonatologais, kurie gali turėti didelę įtaką tam, kaip bus elgiamasi su jūsų kūdikiais, jeigu jiems reikės intensyvios priežiūros ar kurį laiką po gimdymo jie bus atskirti nuo jūsų. Jeigu turite galimybę, užduokite klausimus šeimos gydytojai, ginekologei, kuri jus prižiūri, apsilankykite ligoninės organizuojamuose kursuose, užduokite klausimų juos vedančiai akušerei, kad susidarytumėte įspūdį ko galima tikėtis iš personalo. Tačiau tai dar ne viskas. Jeigu į kurį nors klausimą atsakyta “NE”, turėkite mintyje, kad tas žmogus greičiausiai nebus labai palaikantis dvynukų (ar daugiau) žindymo ir verčiau pasieškoti kito asmens. Nors tai gali būti ne taip patogu, kaip kad personalas ligoninėje ar gydytoja poliklinikoje ar ateinanti aplankyti į namus, verta pasieškoti kvalifikuotų žindymo specialistų (su raidėmis IBCLC šalia vardo) ar mamų savanorių, palaikančių kitas žindančias mamas (La Leche lyga Lietuvoje ar Pradžių pradžia). Ieškokite tokių, kurie turėtų patirties su dvynukais ar neišnešiotais kūdikiais ir net jei konsultacijos tebus galimos telefonu, el. paštu ar per skype programą, toks palaikymas gali būti esminis sėkmingo žindymo momentas.
Aptarkite su partneriu kaip organizuosite gyvenimą namuose. Ar jis ims mėnesį tėvystės atostogų? Ar atostaus visus metus? Ar jo darbai tokie, kad jis negalės likti namuose? Pastaruoju atveju jums gali reikėti pasieškoti kito pagalbininko, ypač pirmuosius mėnesius. Tokio, kuris pasirūpintų buitimi ir nekritikuotų, o palaikytų jūsų sprendimą žindyti dvynukus.
Nors pientraukis nėra būtinas sėkmingam dvynukų (ar daugiau) žindymui, tačiau dvynukų nėštumas rizikuoja baigtis anksčiau, o net ir išnešioti kūdikiai gali turėti daugiau sveikatos problemų, kurios gali trukdyti sėkmingai žindyti, todėl susipažinti su pientraukio sandara, surinkimu, priežiūra ir naudojimu verta. Reikėtų pagalvoti ir apie savo konkrečią situaciją. Jeigu mažyliai gimė anksti ir jums reikės pačiai "užvesti" ir palaikyti pieno gamybą, verta susirasti ir išsinuomoti galingą elektrinį pientraukį (tokie kainuoja brangiai ir yra skirti labiau ligoninėms, kuriose daugeliui mamų reikia ištraukinėti pieną, tačiau mūsų ligoninės vis dar tokių neturi. Todėl nuoma gali būti pigesnė nei pirkimas). Jeigu pientraukio reikės tik padėti mažyliams, tuomet gali užtekti ir asmeninio naudojimo elektrinio pientraukio. Susiraskite vietas ir modelius, kur galėsite išsinuomoti ar įsigyti jums reikiamas priemones. Prisireikus, galėsite tiesiog paprašyti ko nors, kad nuvažiuotų ir nupirktų, kol jūs ištraukinėsite priešpienį ar pieną rankomis. Beje, tai dar vienas įgūdis, kurio verta išmokti dar nėštumo metu, kaip ir atsispausdinti ir įsimesti į gimdymo krepšį lapą su informacija apie tai, kiek ilgai kokioje temperatūroje galima laikyti ištrauktą pieną iki jis bus sumaitintas mažyliams.
Dvynukų žindymas iš karto po gimimo neturėtų skirtis nuo vieno vaikelio žindymo. Jeigu mažyliai yra išnešioti, gimus pirmajam, jį gali paimti tėtis ir priglausti prie savo nuogos krūtinės, kol gims antrasis. Gimdant visiškai natūraliomis sąlygomis, galėtų paimti ir mama, kol gimda pasiruoš pagimdyti antrąjį (ar kitus), tačiau ligoninėje greičiausiai gydytojai stengsis išlaikyti ar apsukti antrąjį vaikelį, kad jis įsistatytų tinkamai, todėl greičiausiai nebus galimybės priglausti pirmąjį. Cezario pjūvio operacijos metu taip pat mama gali pamatyti, priglausti ir su personalo pagalba pažindinti dar operacinėje, tačiau šis dalykas taip pat priklausys nuo dirbančio personalo nusiteikimo, nėštumo laiko ir mažylių būklės.
Jeigu mažyliai nuo jūsų atskirti ar gimė per anksti, pradėkite ištraukinėti priešpienį kaip galima greičiau po gimdymo, pradžioje rankomis, nes priešpienio kiekis neturi būti labai didelis, vėliau pientraukiu. Darykite tai dažnai, kas 2-3 valandas dieną ir bent pora kartų naktį. Mažyliams reikia jūsų priešpienio ir pieno, o kūnui reikia jūsų teikiamos stimuliacijos pieno gamybai.
Žymėkitės kiek kartų žindėte kiekvieną mažylį atskirai, taip pat žymėkitės kiek kartų kiekvienas iš jų pasišlapino (pakeitėte prišlapintą vystyklą ar sauskelnę) ir pasituštino. Tai labai svarbi informacija, leidžianti įvertinti, ar mažyliams pakanka maisto. Turint sekti dviejų ar daugiau mažylių informaciją galima lengvai pasimesti ir susipainioti, todėl verta vesti užrašus apie kiekvieną mažylį atskirai. Atsisiųskite ir atsispausdinkite žymėjimų lenteles, kuriose užsirašę mažylio vardą galėsite žymėti visą informaciją apie kiekvieną mažylį atskirai. Pirmos savaitės lenteles vežkitės į ligoninę. 2-4 savaitės lenteles tėtis galės atvežti vėliau, jeigu reikės arba naudosite jas namuose.
Nors mažyliai gimsta su gebėjimu susirasti krūtį ir žįsti, jiems vis tiek kurį laiką gali reikėti pagalbos įsitaisant prie krūties ir užtikrinant gerą apžiojimą. Todėl pradžioje gali būti lengviau žindyti po vieną kūdikį, kad galėtumėte susitelkti į vieną mažylį. Kitą tuo tarpu kažkas turės užimti, panešioti ar pasūpuoti ar pamaitinti nutrauktu pieneliu iš šaukštelio ar puodelio.
Dvynukų žindymui kartu yra skirtos specialios pagalvės, kurios yra lengvos (grikių lukštai nebus patogu) ir tvirtos, neprarandančios formos (ne birių granulių), dažniausiai gaminamos iš sintepono ar porolono. Labai patogu yra užsiseganti ant mamos liemens pagalvė, kad jos nereikėtų nešti ar prilaikyti, kai reikės laikyti kūdikius. Šios pagalvės paprastai yra didelės, ypatingai šoninės dalys, kurios tęsiasi už nugaros, ir su jomis galima žindyti mažylius pakankamai ilgai - iki metų. Žinoma, galima apsieiti ir su paprastomis pagalvėmis ar susukta antklode.
Kai pradėsite žindyti kartu, taip pat gali būti patogiau iš pradžių krūtį įduoti vienam kūdikiui, o paskui pasirūpinti kitu. Keiskite krūtis. Pradžioje nerekomenduojama vienam mažyliui priskirti vieną krūtį, geriau yra keisti. Kaip dažnai? Kartais mamos keičia krūtis vieno maitinimo metu, kartais - kiekvieno maitinimo metu. Kartais iš tos pačios krūties žindo kelis kartus, o tada apkeičia mažylius, o kartais keičia po paros ar pan. Keitimas svarbus, kad pieno gamyba abiejose krūtyse vyktų daugmaž tolygiai, o kūdikiai turėtų progų matyti mamą iš įvairių padėčių - tai svarbu ir vystymuisi. Taip pat ir nakčia, jeigu miegosite kartu su mažyliais, verta keisti šonus, kuriuose jie guli, kad turėtų įvairios patirties. Kartais mažyliai gali turėti kokių nors sveikatos problemų (pvz., kreivakaklystė), dėl kurių jiems gali būti patogu žįsti tik ant vieno šono. Tokiu atveju be abejo, reikia prisitaikyti prie mažylio būklės.
Žindant tris ar daugiau mažylių vis tiek teks žindyti po du, o kitą ar kitus užimti ar pamaitinti kitu būdu. Kai kurios mamos suka mažylius ratu: žindo du, po to vieną padeda, antrąjį perkelia prie pirmojo krūties o trečiąjį prie antrojo krūties ir tęsia žindymą. Po kurio laiko antrąjį padeda palaukti, trečiąjį perkelia prie antrojo krūties, o pirmąjį prie tos, kurią žindo trečiasis. Tokiu būdu visi mažyliai maitinami tol, kol pasisotina.
Jeigu mažyliai naktį prabunda atskirai, galima tiesiog pasiimti prabudusį į lovą ir žindyti bei snausti, tai leidžia mamai gauti daugiau taip reikalingo poilsio. Jeigu prabunda abu, galima atsisėsti ir žindyti abu lovoje arba eiti į įprastą žindymo vietą, o pavalgiusius ir užmigusius mažylius vėl paguldyti.
Kaip ir žindant vieną kūdikį, svarbiausias požymis, rodantis, kad pieno pakanka, kurį mama gali pastebėti, yra šlapinimasis ir tuštinimasis. Pirmas porą parų kiekvienas kūdikis turėtų pasišlapinti po 1-2 kartus, pasituštinti bent vieną kartą mekonijumi (juodomis) ar pereinamosiomis (tamsiai žaliomis, šviesėjančiomis) išmatomis.
Jeigu nusitraukinėjate pieną, pirmoji savaitė yra labai svarbi pieno gamybai užvesti, o pirmasis mėnesius - pieno kiekiui išlaikyti. Tyrimai rodo, kad prieš laiką gimusių kūdikių mamoms apie 4-6 savaitę pieno kiekis sumažėja ir jį sunku pakelti.
Jeigu žindydama vieną vaikelį galite išmokti ir judėti, o vėliau net ir dirbti kai kuriuos darbus, dviejų kūdikių žindymas vienu metu patikimai pasodina mamą vienoje vietoje. Pasirūpinkite, kad jums tas laikas neprailgtų. Pirmiausiai šalia turėkite pakankamai gerti ir užkąsti. Jeigu dieną liekate viena, paprašykite, kad išeidamas į darbą vyras jums padėtų pusryčius ir termosą su šiltu gėrimu šalia jūsų įprastos žindymo vietos. Gerti verta šalia turėti net ir nakčia. Gerkite tiek, kiek norite, kad nejaustumėte troškulio. Gerkite šiltą gėrimą ar šiltą arbatą, kad kūnui nereikėtų skysčio dar papildomai šildyti. Galite pasidėti knygą ar kitą priemonę, kurioje rasite ką paskaityti ar pažiūrėti. Telefonas irgi yra labai reikalingas šalia - jeigu jums kas nors paskambintų, arba jeigu jums prisireiktų pagalbos - galėtumėte tiesiog paskambinti vyrui ar kitam pagalbininkui, kad ateitų jums padėti, pvz., paguldyti užmigusius mažylius.
Jeigu jūsų pienas mažyliams kol kas nepakanka ir reikia papildomai primaitinti mišiniu, stenkitės tai daryti prie krūties, su nazogastrinio zondo ir buteliuko pagalba ar su papildomo maitinimo sistema. Žįsdami krūtį mažyliai skatins mamos organizmą išskirti daugiau hormonų, reikalingų pieno gamybai ir padės pagausinti pienelio kiekį.
Žindymas moteriai įsimena visam gyvenimui. Tai patvirtino ir į parodos atidarymą atvykusi dainininkė Vaida Genytė (43 m.). Laimingiausios akimirkos, dėl kurių ji susigraudino, įvyko prieš 15 metų, kai gimė jos sūnus. Keletą mėnesių maitindama jį krūtimi dainininkė jautėsi kaip niekada gerai. „Pavydžiu toms mamoms, kurios dar gali maitinti krūtimi savo vaikelį. Man tas laikas nebegrįš, bet kaip gera tai prisiminti. Negaliu nesijaudinti kalbėdama apie tai“, - prisipažino V. Genytė.
Iš parodos nuotraukų žvelgia žinomos Lietuvos moterys, kurios pasirinko žindyti savo kūdikius, suprasdamos motinos pieno ir žindymo svarbą, taip pat norėdamos pasidalinti savo patirtimi su kitomis šalies moterimis. Vienoje nuotraukoje su jaunėliu sūnumi Adomu, savo mama ir 84-erių močiute yra įsiamžinusi šiuo metu Maltoje įsikūrusi sąmoningumo stovyklų „Goddess Island Retreat“ organizatorė Violeta Repčenkaitė (35 m.). Be 9 mėnesių jaunėlio Adomo, moteris dar augina sūnų Matą (11 m.) ir dukterį Dorotėją (7 m.) iš ankstesnių santuokų. Šiemet birželį grįžusi iš Maltos į Vilnių moteris susižavėjo parodos apie žindymą idėja. V. Repčenkaitė įsitikinusi, kad žindymas - palaimingas procesas, kai vaikas gauna tai, ko jam labiausiai reikia. Tik gaila, kad apie žindymo naudą Lietuvoje dar mažai kalbama. Vyresnėlius vaikus daugiau nei metus krūtimi maitinusi Violeta apgailestavo, kad Lietuvoje žindyvės vis dar raginamos slapstytis, žindyti kūdikius tualetuose, nors neretai provokuojantys drabužiai nežindančių moterų krūtis apnuogina daug labiau nei žindyvių. „Kviečiu moteris maitinti nesigėdijant - ten, kur joms gera ir malonu. Džiaugtis kartu su vaikeliu ir švęsti šį stebuklingą gyvenimo etapą, kuris anksčiau ar vėliau, bet visada baigiasi“, - įsitikinusi V. Repčenkaitė.
Per keletą mėnesių A. Razauskienė nufotografavo 18 moterų, maitinančių krūtimi savo kūdikius. Tardamasi dėl fotosesijos ji sutiko ir tokių mamų, kurios sakė pasitarsiančios su savo vyru, ar tai padoru, ir vėliau nesiryžo dalyvauti. Todėl fotosesijai buvo ieškoma vietų, kurios galėtų griauti neigiamas nuostatas apie žindymą viešumoje - kad tai yra nepadoru ar negražu. Per internetą drąsių žindyvių ieškojusiai fotografei A. Razauskienei pagelbėjo ir Vaikų ligoninės paramos fondo savanorė ir idėjos bendraautorė Ramunė Vasiliauskienė, taip pat akušerė ir žindymo specialistė Ieva Girdvainienė. Pradinis sumanymas buvo kur kas drąsesnis - norėta fotografuoti kūdikius žindančias moteris minioje, prekybos centre ar judrioje gatvėje, kai nedangstomos krūtys, taip pat išrengiami ir vaikai. Tokiu atvirumu pasižymi garsių pasaulio fotografų darbai apie motinystę. Vėliau šio sumanymo buvo atsisakyta, nes tokia drąsa Lietuvos moterims nebūdinga. „Mūsų šalyje moterys linkusios intymias akimirkas pasilikti sau, o ne demonstruoti kitiems“, - pasakojo su tuo susidūrusi A. Razauskienė.
Į pasiūlymą fotografuotis moterys reagavo skirtingai. Keletas jų pasitraukė iš projekto, nes paaiškėjo, kad sutuoktinio požiūris į tai, kas turi matytis fotografijoje, o kas - ne, buvo lemiamas. Pasitaikė ir tokių moterų, kurios sutiko fotografuotis, jei žindant bus pridengtos skraiste.
Fotografei teko sukti galvą, kaip įamžinti dvynius maitinančią D. Markevičienę. A. Razauskienės nuotr. „Neįsivaizdavau, kaip įmanoma gražiai nufotografuoti dvynukus, žindančius po krūtį, bet man pavyko. Nuostabu matyti, kaip jie šypsosi, kaip nušvinta, tokių stebuklų nereikia slėpti“, - pasakojo A. Razauskienė.
Parodos autorė svajoja, kad pamačiusios įdomius kadrus moterys kur kas drąsiau žindys vaikus viešojoje vietoje. Tikėtina, kad jos labiau įsiklausys į gamtos šauksmą ir mažiau paisys visuomenės normų, kas yra gražu, o kas - ne. Atsirado tik kelios moterys, pageidavusios pakeisti savo nuotrauką, kad mažiau matytųsi apnuoginta krūtis.
Vestuvių fotografe save vadinanti A. Razauskienė pasakojo, kad žindymo tema jos kūryboje iškilo atsitiktinai. Parodą apie cezario pjūvio operaciją ji neseniai buvo atidariusi Vilniaus gimdymo namuose. Tai įkvėpė pasitikėjimo imtis dar vienos moteriškos temos - žindymo. A. Razauskienei fotografuojant padeda ir tai, kad ji pati yra dviejų vaikų mama.
Kartais kūdikį tenka žindyti gulint ant nugaros, pavyzdžiui, tuojau pat po gimdymo (kol dar nepasišalino placenta) ar pirmąją parą po cezario pjūvio. Tuomet motinai padeda gimdymo skyriaus slaugytojos. Po galva pasikiškite pagalvę, tačiau vaikeliui verčiau gulėti lygioje vietoje. Visu kūneliu, ne tik veidu, jis turi būti priešais motiną: juk nepatogu valgyti, o ypač ryti, pasukus galvą į šoną? Nepatogu tai daryti ir palenkus galvą žemyn arba labai atsilošus. Taigi kūdikio galva ir kūnas turi būti vienoje linijoje, o veidas ir liemuo - vienoje plokštumoje. Glauskite kūdikį prie savęs, prilaikydama ranka. Kita lieka laisva, jeigu reikės, ja galėsite prilaikyti krūtį. Nespauskite vaiko galvelės, lenkdama ją pirmyn - kūdikiui tai nepatinka, jis pyks ir bandys išsivaduoti. Kūdikėlio rankas išlaisvinkite iš vystyklų ir pirštinių, kad jis galėtų liesti mamytę. Šis oda prie odos kontaktas skatina ne tik pieno tekėjimą iš krūties, bet ir švelnius motinos jausmus, kūdikio psichomotorinį (proto ir judesių) vystymąsi. Išvis geriausia, kai nuogas kūdikis liečiasi prie motinos visu kūneliu. Kol vaikas dar susičiaupęs, „nutaikykite“ jį taip, kad nosies galas būtų priešais spenelį. Mat tuomet, kai glausite prie krūties, vaikas išsižiodamas truputį atloš galvą ir spenelis pateks į viršutinę burnos dalį, leisdamas po savimi palįsti liežuviui. Pažįstamas mamos ir pieno kvapas paskatins kūdikį ieškoti.
Nespauskite krūties pirštais ir ypač venkite vadinamųjų „žirklių“, kai ji, tarsi cigaretė, sugnybiama tarp smiliaus ir didžiojo. Taip užspaudžiami latakėliai ir trukdoma pienui tekėti, o jei pirštai nuslysta per arti spenelio, kūdikis negali apžioti pakankamai daug krūties. Didelę ir minkštą krūtį galima delnu prilaikyti iš apačios.
Labai svarbus yra dar vienas, subjektyvus, kūdikio gero priglaudimo požymis - gera motinos savijauta žindant. Spenelio skausmas maitinant kūdikį krūtimi yra ženklas motinai, jog kūdikis blogai prigludęs ir čiulpia tik spenelį, maigydamas ir trindamas jį tarp dantenų ir siurbdamas jo odą. Tokį žalojantį spenelio čiulpimą reikia kuo greičiau nutraukti ir glausti kūdikį prie krūties iš naujo. Tačiau spenelio iš burnos jėga traukti negalima, taip jis bus dar labiau traumuojamas.
Visos aukščiau išvardytos kūdikio gero priglaudimo prie krūties taisyklės galioja ir motinai, kuri žindo sėdėdama. Energingas kūdikis galbūt pavalgys ir greičiau, tačiau vidutiniškai žindymas tęsiasi 20-25 minutes, o lėtesnis, su pertraukomis žindąs vaikelis gali užtrukti ir ilgiau kaip pusvalandį. Taigi ir Jums teks šitiek laiko išsėdėti vienoje vietoje. Pasirinkite patogią, geriau žemesnę, su atrama nugarai, kėdę. Yra keletas kūdikio laikymo būdų, kai žindoma sėdint. Tradicinis, labiausiai įprastas, yra pirmųjų mėnesių amžiaus kūdikio guldymas ant tos pačios kaip ir krūtis rankos, kai delnu prilaikomas užpakaliukas (kad kūdikėlis nenuslystų), o galva remiasi į dilbio viršutinę dalį (23.a pav.). Labai maži, neišnešioti naujagimiai laikomi ant priešingos nei krūtis rankos, kai visas vaikelis sutelpa ant mamos dilbio ir ištiesto delno (23.b pav.). Kūdikį galima laikyti ir kitaip, kai galva guli ant mamos delno, o liemuo - po pažastimi (23.c pav.). Tai patogu žindant ūgtelėjusius dvynukus ar gydant pieno sąstovį apatinėje šoninėje krūties dalyje (čia jis kaip tik ir pasitaiko dažniausiai): vaikas žįsdamas smakru masažuoja krūtį, stumdamas pieną link spenelio. Nepamirškite: kaip belaikytumėte kūdikį, pradėdama žindyti Jūs vaikelį kelkite prie krūties, o ne pati lenkitės prie jo. Todėl pravartu šalia turėti ką nors tinkamą pasikišti po ranka, ant kurios guli vaikas.
Priglaustas prie krūties, kūdikis pirmiausia padaro keletą energingų trumpų judesių burna, taip sužadindamas oksitocino refleksą. Santykinai liesesnis, jau laukiantis ančiuose pradinis pienas teka gausiai, taigi ir kūdikis iš pradžių žinda nesustodamas, o paskui, riebesniam galiniam pienui iš krūties gelmių lėčiau atitekant, ir žindimo judesiai lėtėja, daugėja poilsio pertraukėlių. Jei gerai prigludęs, kūdikis gali žįsti krūtį tiek ilgai, kiek jam patinka. Pasisotinęs pats ją paleidžia. Kiekvieną maitinimą pradėkite iš kitos krūties. Jeigu vieną krūtį ilgokai žindęs kūdikis vis dar nesotus ir nerimsta, jį galima perkelti prie antrosios. Atminkite - kūdikis visąlaik turi matyti motinos veidą ir jos akis, o Jūs negailėkite jam dėmesio: šypsena ir kalba.
Gamta nežiūri į žmogaus sumeistrautą laikrodį, ji turi savus dėsnius. Jei maitinimas yra išties natūralus, kūdikis yra to proceso „dirigentas“. Ne laikrodis (tas prietaisas atsirado palyginti labai neseniai, o žindymo istorija skaičiuoja jau daug tūkstantmečių), ne gydytojas ir ne slaugytoja, ir ne mama yra gamtos įgalioti nuspręsti, kada reikia valgyti, o pats kūdikis. Gamta suteikė savo vaikams gebėjimą reguliuoti gaunamo maisto kiekį per apetito kontrolės mechanizmą. Maitinamas pagal poreikį, kūdikis ne tik pats suvalgo būtent tiek, kiek jam reikia, bet kartu jis reguliuoja ir pieno gamybą motinos krūtyse. Būtent kūdikis žįsdamas „nurodo“ motinos pieno liaukoms, kiek pieno pagaminti kitam kartui. Bet kas gi bepriklauso nuo pačios motinos? Ogi svarbiausias „politinis“ sprendimas: žindyti savo vaiką! Todėl ir verta kovoti už kiekvienos motinos teisę išmanyti žindymo gerumus ir maitinimo iš buteliuko blogumus, ir už kiekvieno mažo žmogaus teisę būti mylimam. Taigi glausti kūdikį prie krūties reikia su meile. Tai - visų svarbiausioji taisyklė. Ir pamoka šiandienai ir visam gyvenimui. Išmokti mylėti vaikui labai naudinga. Už meilę jis pelnys meilę. O aš labai norėčiau išreikšti nuoširdžią pagarbą Jūsų vaikų Mamai-ir tam kaip Jūs iš Jos mokėtės.
Asmeniškai man visa ir bet kokia literatūra apie žindymą buvo labai prieinama ir naudinga, bet jei kalbėti apskritai apie leliuko ir vaiko mitybą tai labai daug ko pasigedau. Trūko informacijos ką daryti konkrečiai kai suskeldėja speneliai (nugraužia tikrai 2 iš trijų), kaip TEISINGAI naudotis antspeniais, pientraukiu (taip-čia visas mokslas), kaip užsigydyti. Mano atvejis gal buvo kiek specifinis nes po CP gavau nuskausminančius ir kad skauda gelia spenelius suvokiau tik trečią dieną tai buvo labai blogai. Dar blogiau kad NIEKAS nesugebėjo padėti-Mažylio GN tikrai super priežiūra ir žindymo specialistės dirba labai fainos bet ir jos pripažino kad mažylė valgo taisyklingai bet labai jau stipri (gimė 4102g). Žodžiu tik dar po savaitės pagaliau vyras rado kur nupirkti avent antspenių (kažkaip visam Kaune nebuvo) ir nors skausmas nesumažėjo bet nebebuvo daugiau traumavimo tiesioginio, tad pradžią kur skausmingiausiai įsikerta duodavau su tuo silikonu. po kelių minučių nuimdavau ir valgant mažiukei jau nebebūdavo tiek blogai (pientraukio išvengiau nes mačiau kiek vargo dukterėčia kai dvynukės nevalgė (.) ). Tada būdavo tepimas pieneliu oro vonia ir multi mam-savaitė su kapeikom ir problema išspręsta, bet man labai pasisekė nes netyčia instinktyviai suradau būdą kaip sau padėti. NIEKAS nežinojo ką daryt, ačiū tik vienai gydytojai vyresnei ir knygai Nėščiosios vadovas. Ir soskę gavo panelė 3 savaičių-nes tikrai persivalgydavo, kas pusvalandį ant krūties ir po to kakaliojimai, tikrai mačiau ir jaučiau kad nenormalu kai vaikutis sunaudoja 7-8 pampius per kelias valandas. Tiesa, kad kol nesuvirškintas pienelis nereikėtų užpilti vaikelio nauju - mums taip buvo. Soskių nereikia kišti naujagimiui, bet 3-4 savaitės jau yra šioks toks laiko tarpas kai mažiukas pajaučia ritmą, turi nusistovėti režimas. Pirmagimis valgydavo kas 3 valandas tip top. Mažiukė kas 2-3, o nuo 4 mėn naktį išmiegodavo po 6-7 valandas, aišku jokių mišinių. Vakarais su soske kiek ištempdavom kad būtų bent poros valandų tarpai nes valgydavo kol beveik viską atpildavo (didesni vaikai išmoksta neryti pienuko o išleisti pro šoną jei nori tik šiaip pačiulpti ką nors). Susitvarkė visi režimai, vos per 3 dienas, baigėsi visi pakakojimai po šaukštuką... Žinoma vaikas nebuvo numestas kaip pagaliukas su ta soske lygiai taip pat prisiglausdavau nešiodavau kad visi įmanomi malonumai asocijuotųsi tik su mama.
Kas lėmė mano apsisprendimą žindyti? 1. Man atrodo kvaila mėtyt pinigus mišinukams ar karvės, ožkos ar kupranugario pienui jei yra savo, plius iš pirmagimio kaip košmarą prisimenu visus buteliukus ir kitus niekučius-ir nemigas nes reikia kelt subinę iš lovos ir kažką marmalint. 2. Mažytė netoleravo karvės pieno-tai yra jei AŠ suvalgydavau daugiau pieno produktų jai iškart būdavo žali kakučiai su kraujo siūleliais. 3. Mūsų giminėje niekada netrūko palaikymo. Brolienė žindė panas iki 1,4 ir 1,5 metų-tais keikiamais tarybiniais laikais. Mama nežindė nes nenorėjo-nes kaime karvė ir kiaulės ir dar daržas būdavo dažnai svarbiau. Bet sakė gaudavo gerai velnių nuo medikų-VISI tais laikais skatino žindyti, bent jau mūsų krašte, o mišinukams tekdavo varyt recepto... ot tep vat.
Paaiškinsiu. Jau ir dabar žindymo mada taip įsigalėjusi, kad bendraamžių forumo skyreliuose, ypač pirmaisiais mėnesiais, juntamas masinis spaudimas žindyti bet kokia kaina. VA su šituo tai labai susidūriau-žindymo fanatizmu blogąja prasme, matau kad ne aš viena. GERAI kai užteko naglumo pasakyt eikit sau nuo manęs... O Jūsų asmeninė patirtis ir žmogiška, gerbtina ir vertinga. Aš jos neignoruoju, bet ir neskubėsiu kelti sektinu pavyzdžiu viešoje literatūroje. Per trisdešimt darbo vaikų gydytoju poliklinikoje mačiau kaip daug daug atvejų tas kompromisinis „atrodo, kad mažėja pieno, todėl lakinai duosiu kūdikiui ir mišinuko, kol vėl mano pieno padaugės“ taip ir nuslysdavo nebegrįžtamai į maitinimą vis didėjančiomis mišinukų porcijomis, kol ganėtinai greitai su žindymu būdavo visai atsisveikinama. Mielos mamytės, Ar šiandien dažnai būna kitaip? Ar gražus Erszbeth patirties pavyzdys, kai mišinio buteliukas būna tik laikinas motinos krūties ir jos pieno „pavaduotojas“, dabar labiau būdingas? Žinokit esu mačiusi ir vienaip ir kitaip. Tikrai netiesa kad tarkim nutraukiant pienuką jis nyksta-dukterėčios dvynukės gimė neišnešiotos 26 savaičių-ir po to nė viena nežindo. Mama maitino nutrauktu pienuku 8 mėnesius abi-be primaitinimų (na ta prasme košes įvedė apie 6 mėn bet iki tol tik MP). Ir ne viena pažįstama mama kuri NORĖJO maitint su mišinuku palaipsniui atsisveikino, o kurios nenorėjo tos teisnosi vaikas mažai priauga dainele. Užtat dabar beveik miręs-manau labai daug reiškia kad motinos priverstos mest vaikus ir eit dirbt kai jai vos keli mėnesiai, dvi iš trijų net nepradeda žindyti nes vis tiek tuoj pat teks atjunkyt... čia lygiai tas pats kaip sovietmečiu kai moteris palikdavo vaiką ir eidavo melžt karves ar dirbt prie staklių.
Ada21 čia bandė įrodinėti kad dabartinėj LT nėra palanku auginti vaikus-su tuo nesusidūriau deja. Kaip tik noriu labai padėkoti už ilgas apmokamas (daugiau ar mažiau) vaiko auginimo atostogas, ir pirmą mėnesį laisvą tėveliui-tai nuostabu, geresnių sąlygų visi mums pavydi. Tai irgi vienas iš veiksnių kad gali žindyti nors iki 3 metų nes nėra būtina mest vaiką auklei daržui ar dar kur ir lėkt darban. Žodžiu mums dar tik patylėt. ir 2 mėn. maitinimo nutraukti dar nežadu... ir ką galiu pasakyti apie vyresnio vaiko nei 1 metų žindymą... bent savo aplinkoje. Iki metukų visi be galo džiaugėsi, didžiavosi, gyrė, kad mano sūnus maitinamas krūtimi, artėjant pirmam gimtadieniui ir po jo, atsirado vis didesnis spaudimas - TAI JAU NEBEGRAŽU. Kažkaip staiga visiems pasidarė NEGRAŽU, net kartais AMORALU. Ir kas man asmeniškai pikčiausia ir nesuprantamiausia, pačios maitinančios mamos taip kalba. Va čia kiek nesutinku. Žindymas turi būti estetiškas, ta prasme jei jau žindai tai neišversk savo grožybių vidury PC o daryk tai gražiai, diskretiškai-man tai atrodo toks šventas intymus TIK mano ir vaiko laikas, ir tikrai nenoriu to demonstruoti, kaip ir išlindusių stringų ar liemenuko. Taip pat man bjauru kai vaikas paaugęs žviegia ir tampo motinai iškirptę, bet lygiai dėl tos pačios priežasties man nepatinka bet kokie vaiko isterijos priepuoliai ir kitokiose situacijose. Auksiniai žodžiai.
