Satya Sai Baba, tikruoju vardu Raju Sathyanarayana, gimė 1926 m. lapkričio 23 d. Puttaparthyje, Indijoje, ir mirė 2011 m. balandžio 24 d. tame pačiame mieste. Jis buvo gerbiamas Indijos dvasinis mokytojas, kurį daugelis sekėjų laikė Dievo įsikūnijimu žemėje. Jo mirtis sukėlė didelį sielvartą tarp milijonų jo pasekėjų visame pasaulyje, tarp kurių buvo daug Indijos politikų, kino žvaigždžių, sportininkų ir pramonininkų.
Satya Sai Baba 1940 m. pasiskelbė esąs kito žymaus šventojo, 1918 m. mirusio guru Sai Babos iš Širdžio, persikūnijimu. Jis teigė, kad ateityje vėl atgims kaip Prema Sai Baba Karnatakos valstijoje. Jo mokymas buvo grindžiamas universaliomis dvasinėmis vertybėmis, tokiomis kaip tiesa (satja), darna (dharmà), meilė, nedarymas žalos (ahimsa) ir ramybė (šanti). Satya Sai Baba siekė atgaivinti ir sustiprinti religijos esmę - žmogaus tikėjimą Dievu, pastangas artėti prie Jo ir gyventi darniai su visais.
Jo fondas, "Satya Sai Central Trust", įsteigtas 1972 m., yra pagrindinis labdaros ir socialinės paramos teikėjas. Fondo tikslas - teikti paramą sveikatos apsaugos, švietimo, vandens tiekimo ir kituose visuomenei naudinguose projektuose. Sai Baba buvo žinomas dėl savo labdaringos veiklos Indijoje. Jo įkvėpti savanoriai tiesė kelius, kasė šulinius, statė mokyklas ir organizavo nemokamas medicininės apžiūros stovyklas vargingiausiems Indijos gyventojams. Vienas didžiausių projektų - vandens tiekimo sistema, kuri užtikrino švarų geriamąjį vandenį daugiau nei 900 kaimų ir 11 miestų, kuriuose gyvena virš 2 milijonų žmonių.
Gyvenimas ir Mokymas
Satya Sai Baba gyveno asketiškai, mažame kambarėlyje, ir visą savo laiką skyrė tiems, kurie kreipdavosi į jį pagalbos ar patarimo. Jis buvo žinomas dėl savo jėgos, malonumo, ramybės ir vidinio džiaugsmo. Kaip dvasinis mokytojas, jis padėdavo mokiniams atskleisti savo vidinę dvasią, keisti mąstymą ir atrasti didžiausią turtą, slypintį kiekvienoje širdyje - dievišką dvasią. Jis mokė, kad visi esame tos pačios dieviškos dvasios įsikūnijimai, nepriklausomai nuo rasės, kastos ar tikėjimo.
Jo mokymo esmė - meilė. Jis teigė: "Aš atėjau uždegti meilės žiburio jūsų širdyse, pasirūpinti, kad kas dieną jis šviestų vis ryškiau." Satya Sai Baba neskelbė jokios naujos religijos, o siekė stiprinti žmogaus tikėjimą Dievu ir darnų gyvenimą su visais.
Sekėjai priskiria jam stebuklus, įskaitant dviejų žmonių prikėlimą iš mirusiųjų. Jo fondas, kurio sąskaitose laikoma apie 8,9 mlrd. JAV dolerių, taip pat įsteigė dvasinius centrus Mumbajuje, Haiderabade ir Čenajuje.
Veikla ir Poveikis
Satya Sai Babos organizacija veikia daugiau nei 100 pasaulio šalių, turėdama daugybę centrų ir grupių. Lietuvoje Satya Sai Babos sekėjų bendruomenė įsikūrė 1990 m., centrai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
Jo fondas finansavo du pagrindinius projektus: nemokamą medicinos pagalbą vargingiausiems visuomenės nariams ir socialinę reformą Indijoje. Pirmoji Satjos Sai ligoninė pastatyta 1957 m., o 1991 m. Putapartyje atidaryta moderni chirurgijos klinika, kurioje atliekamos sudėtingos operacijos. Panaši klinika atidaryta ir Bangaloro mieste.
Sathya Sai Baba lying in state
1995 m. pradėtas didžiulis vandens tiekimo projektas, kurio dėka sausringiausioje Rajalasymos srityje Andhra Pradešo valstijoje švarų geriamąjį vandenį gauna daugiau kaip 900 kaimų ir 11 miestų.
Paskutinės Dienos ir Laidojimo Apeigos
Kelerius pastaruosius metus Satya Sai Baba, dėl pašlijusios sveikatos, retai rodydavosi viešumoje. Jis buvo gydomas Putaparčio miesto ligoninėje, kurią finansuoja jo dvasinis judėjimas. 85-erių metų guru mirė balandžio 24 d. sutrikus širdies ir kvėpavimo sistemų veiklai.
Hinduistų tradicija paprastai reikalauja mirusiuosius kremuoti, tačiau kūdikiai ir laikomi tyrais bei šventais žmonės dažnai palaidojami. Satya Sai Baba buvo palaidotas savo dvasiniame centre (ašrame) Putaparčio mieste.
Laidotuvių ceremonijoje dalyvavo 15 tūkst. kviestinių svečių, tarp jų artimieji, fondo valdytojai ir švietimo įstaigų atstovai. Paskutines apeigas atliko jo sūnėnas, o hinduistų dvasininkai atliko ritualus, apiberdami jo kūną žolelėmis ir gėlėmis. Kariai pareiškė jam valstybės pagarbą šautuvų salvėmis.
Ceremoniją tiesiogiai transliavo keli Indijos televizijos kanalai, o tūkstančiai gedėtojų, netilpusių į auditoriją, ją stebėjo dideliame ekrane.
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1926 11 23 | Gimė Raju Sathyanarayana Puttaparthyje |
| 1940 | Pasiskelbė esąs Sai Babos iš Širdžio persikūnijimu |
| 1950 | Puttaparthyje pastatytas Satya Sai Babos ašramas (Ramybės buveinė) |
| 1957 | Pastatyta pirmoji Satjos Sai ligoninė |
| 1963 | Patyrė insultą ir keturis infarktus |
| 1972 | Įsteigtas Satya Sai Babos fondas (Satya Sai Central Trust) |
| 1991 11 | Putapartyje atidaryta moderni chirurgijos klinika |
| 1993 | Pasikėsinimas į Satya Sai Babos gyvybę |
| 1995 | Pradėtas vandens tiekimo projektas |
| 2011 04 24 | Mirė Puttaparthyje |
