Menu Close

Naujienos

Draugystė tarp ikimokyklinių įstaigų: svarba ir ugdymo(si) principai

Draugystė - didelė vertybė žmonių gyvenime. Dar senovės Graikijos mąstytojas Aristotėlis teigė, kad „Draugystė - pati būtiniausia gyvenime, nes niekas nepanorės gyventi be draugų, netgi tuo met, jeigu turėtų visas kitas gėrybes“.

Turėti tikrą draugą - didelis džiaugsmas, o pati draugystė padeda vaikams augti, atrasti pasaulį, atskleisti save, po truputį pažinti emocijas bei jausmus. Siekiant išvengti daugelio konfliktų ir nemalonių situacijų dabar ir vėlesniame vaikų gyvenime, jau ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje būtina ugdyti vaikų gebėjimus pažinti savo ir kitų emocijas, ugdyti pozityvaus bendravimo su kitais įgūdžius.

vaikai žaidžia kartu lauke

Ikimokyklinio ugdymo(si) principai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

  • Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
  • Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
  • Žaismės principas.
  • Sociokultūrinio kryptingumo principas.
  • Integralumo principas.
  • Įtraukties principas.
  • Kontekstualumo principas.
  • Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
  • Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
  • Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
  • Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

vaikai kuria kompoziciją iš gamtos medžiagų

Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Ugdomosios sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdžiai iš ugdymo(si) sričių:

„Mūsų sveikata ir gerovė“

  • Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
  • Esminiai gebėjimai:
    • A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
    • A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
    • A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Judėjimo ir motorikos ugdymas

  • Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
  • Esminiai gebėjimai:
    • B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
    • B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Praktiniai draugystės ugdymo(si) pavyzdžiai ikimokyklinėse įstaigose

„Kiškučių“ ir „Voveriukų“ gr. vaikai stiprino savo draugystę ypatingai. Jie dalyvavo mini projekte „Pasidalinkime draugyste“. Kurio metu rinko rudeninius lapus, medžių šakeles jas džiovino ir nešėsi į svečius, kur kartu su savo vyresniais draugais kūrė meninę kompoziciją tema „Rudeninė mozaika“. „Voveriukai“ jau dideli tad jiems teko garbė pabūti ne tik mažesniųjų draugais, bet ir mokytojais. Vaikai noriai bendravo ir bendradarbiavimo tarpusavyje, dalinosi savo idėjomis, atidžiai aiškino, kaip teisingai laikyti teptuką, kaip tepti klijus, tarpusavyje diskutavo, kur gi čia priklijavus tą rudeninį lapą ar medžio šakelę. Po sunkaus darbo priešmokyklinukai „Kiškučius“ pavaišino saldžiais obuoliais ir visi kartu atsikvėpė stebėdami animacinį filmuką.

Dvi savaites „Žiogelių” grupėje vyko projektas „Audžiam draugystę“. Viso projekto metu puoselėjome draugiškus santykius tarp vaikų. Projekto tikslas - parodyti kokie yra svarbūs draugai mūsų gyvenime. Su vaikais diskutavome kas yra draugas, kodėl svarbu turėti ir branginti draugus, kas padeda išlaikyti draugystę ir draugus, o kas- griauna, skaudina.

Projekto „Mes esame draugai“ veiklos buvo skirtos savireguliacijos, pozityvaus bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių ugdymui. Su ugdytiniais peržiūrėjome filmuką „Stop patyčioms“ ir jį analizavome, aptarėme, kaip turėtume elgtis pamatę, kad vienas vaikas užgaulioja, liūdina kitą vaiką. Veiklos „Paguosk draugą“ metu ugdytiniai mokėsi empatijos, vaidino situacijas su lėlių teatro lėlėmis. Vaidinimo metu vaikai improvizavo galvodami, kaip galima paguosti nuliūdusį savo draugą? Džiaugėmės, kad vaikai sugalvojo labai daug būdų: švelniai apkabinti draugą; pasiūlyti pasikalbėti; pasiūlyti draugui pažaisti kartu; duoti draugui savo žaislą ir taip jį pralinksminti. Žaidimas „Nusiraminimo kortelės“ mokė vaikus, kaip nuraminti save. Vaikai prisiminė, kokius žino nusiraminimo būdus ir juos įvardijo. Visi kartu aptarėme jau žinomus ir sužinojome naujus nusiraminimo metodus, piešėme sau skirtą „Nusiraminimo kortelę“.

„Man labai buvo gera ir smagu, kad atėjo „Kiškiai“. Kai dirbau su broliu, norėjosi ir į kitas grupes nueiti į svečius ir, kad mus dar aplankytu.“ Mintimis dalinosi Barbora. „Man buvo labai smagu, kai atėjo svečiai. Smagu dirbti, padėti mažesniam už mane. Patiko, kai kartu draugiškai „darėme“ piešinį, jaučiausi kaip tikra auklėtoja.“ Džiaugėsi Gustė Š. „Labai buvo gera būti kartu su naujais draugais. Aš tai jaučiausi tikra mokytoja, kai kartu dirbome.“ Antrino Gustė. „Buvo gera būti ir kartu dirbti su savo sese. Labai liūdėjau, kai ji išėjo, bet kitą kartą mes eisime pas ją.“ Mintis dėstė Jokūbas U. „Patiko su vaikais daryti darbus. Pasidžiaugiau, kad Goda paklausė manęs.“ Porino Tėja.

vaikai piešia kartu

„Mažojo princo“ citata: „Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje“.

tags: #draugyste #tarp #ikimokykliniu #istaigu