Gyvybės gelbėjimas nelaimės atveju reikalauja žinių ir ryžto. Nors tai gali atrodyti sudėtinga, pirmosios pagalbos teikimas, įskaitant dirbtinį kvėpavimą, yra įgūdis, kurį gali įgyti kiekvienas. Niekada nežinome, kada mums teks priimti sprendimą, nuo kurio priklausys kito žmogaus gyvybė. Staigus kvėpavimo sustojimas gali ištikti bet kur ir bet kada: namuose, darbe, gatvėje ar kelionėje. Tos kelios minutės, kol atvyksta greitoji pagalba, tampa lemtingos. Jei šalia esantis žmogus moka atlikti dirbtinį kvėpavimą ir suteikti pirmąją pagalbą, jis gali tapti vieninteliu skirtumu tarp gyvenimo ir mirties. Dirbtinis kvėpavimas nėra tik pirmosios pagalbos technika - tai žinojimas, kaip reaguoti kritiniu momentu, gebėjimas išlikti ramiam, imtis veiksmų ir padėti. Tai dovana, kurią galime turėti kiekvienas - tam nereikia būti mediku, užtenka žinių, noro padėti bei drąsos.
Vaikai yra ypatinga pacientų grupė, besiskirianti nuo suaugusiųjų anatominiais, fiziologiniais ir psichomotoriniais ypatumais. Tai svarbu suprasti ir atsižvelgti tiriant nukentėjusįjį bei teikiant pagalbą. Skirtingo amžiaus vaikų skirtinga ir psichomotorinė raida, todėl bendrauti ir pagalbą reikia teikti į tai atsižvelgus. Taip pat nepamiršti, kad šalia vaiko yra tėvai ar globėjai, svarbu bendrauti ir su jais. Jei įmanoma, leiskite vaikui prie jūsų priprasti. Bendraukite taip, kad jūsų akys būtų viename lygyje. Kalbėkite ramiai, aiškiai, pasakykite, ką ketinate daryti.
Apie 70 % nelaimingų atsitikimų su vaikais įvyksta namuose, todėl aptarsime svarbiausius pirmuosius veiksmus.
Kaip paruošti vaiką gaivinimui?
Kai vaikas staiga nustoja kvėpuoti ar sąmoningai nereaguoja, svarbiausia - nepanikuoti ir greitai imtis veiksmų. Jei jokios reakcijos nėra, nedelskite - kvieskite 112 ir paguldykite vaiką ant kieto, lygaus paviršiaus. Prieš pradėdami gaivinimą įsitikinkite, jog dirbtinis kvėpavimas būtinas: galbūt kūdikis tiesiog giliai miega arba jį ištiko traukuliai. Pašaukite jį vardu, švelniai papurtykite, įgnybkite arba įdurkite. Tada kvieskite pagalbą.
Pirmiausia patikrinkite vaiko sąmoningumą, jį pajudinkite, pakalbinkite. Vėliau pasilenkite prie vaiko taip, kad jūsų akies kraštas būtų ties jo burna. Akis - viena jautriausių vietų, ir jūs jausite, jeigu vaikas kvėpuos, pūs orą. Patikrinkite, ar iš nosies ir burnos sklinda oro srovė - tam pridėkite žandą ar akį prie nukentėjusio burnos. Šį kvėpavimo vertinimą atlikite ne ilgiau kaip 10 sekundžių. Jei per 10 sekundžių nepastebite normalaus kvėpavimo (pvz.: girdite tik gargaliavimą ar dusulį), reikia nedelsiant pradėti gaivinimą.
Prieš atliekant dirbtinį kvėpavimą, būtina įsitikinti, kad kvėpavimo takai yra laisvi. Atverkite kvėpavimo takus: vieną ranką uždėkite ant kaktos ir švelniai atloškite galvą atgal. Kitos rankos pirštų galiukais kilstelėkite smakrą. Tik nesuspauskite po smakru esančių minkštųjų audinių, nes taip galite užspausti kvėpavimo takus. Jei matote trukdantį objektą - jį pašalinkite tik tuo atveju, jei tai saugu ir pasiekiama. Tokiu būdu pasirūpinate, kad įpūstas oras pasiektų būtent plaučius, o ne liktų burnoje ar patektų į skrandį.
Jei burna sužeista arba negalima jos atverti, užspauskite burną ir atlikite įpūtimus per nosį. Jei burna sužeista, užspauskite burną ir atlikite įpūtimus per nosį.
Plokštelės, kapos ar maistas gali sukelti užspringimą ar trukdyti įpūsti orą. Tad burnos patikrinimo žingsnis ir visų matomų ir galimų svetimkūnių pašalinimas, dar dirbtinio kvėpavimo pradžioje, yra be galo svarbus.
Dirbtinio kvėpavimo atlikimo technika kūdikiui
Jei vaikas nekvėpuoja, galima pradėti pradinį gaivinimą. Prieš pradedant gaivinimą, įsitikinkite, kad vaikas guli ant nugaros ant tvirto, lygaus paviršiaus - jei jis guli ant minkštos sofos ar lovos, greitai perkelkite jį ant grindų.
Atlikimo technika:
- Pirmąsias minutes po širdies sustojimo vaikas dar gali atlikti pavienius, nereguliarius, lėtus į atodūsius panašius iškvėpimus.
- Atkreipkite dėmesį, kad vaiko nosytė ir burnytė yra labai mažos, todėl reikėtų apžioti ir nosį, ir burną ir daryti įpūtimus taip, kad krūtinės ląsta vos vos pakiltų.
- Įpūskite 2 kartus ne ilgiau nei po 5 sek.
- Kai atliekate įpūtimus žiūrėkite, ar vaikas reaguoja į jūsų pagalbą: pradeda žiaukčioti, kosėti.
- Jei krūtinė nekyla - patikrinkite, ar kvėpavimo takai tinkamai atverti.
- Jei krūtinė nekyla - patikrinkite, ar kvėpavimo takai tinkamai atverti.
- Jei krūtinė nekyla - patikrinkite, ar kvėpavimo takai tinkamai atverti.
- Kai atliekate įpūtimus žiūrėkite, ar vaikas reaguoja į jūsų pagalbą: pradeda žiaukčioti, kosėti.
- Kai atliekate įpūtimus žiūrėkite, ar vaikas reaguoja į jūsų pagalbą: pradeda žiaukčioti, kosėti.
- Labai svarbu daryti kokybiškus paspaudimus, kad būtų užtikrinta pakankama kraujotaka.
- Kūdikiui iki 1 metukų dirbtinis kvėpavimas daromas dviem pirštais arba nykščiais.
- Nedėkite visos rankos ant krūtinės - vietoj to naudokite du pirštus (paprastai smilių ir didįjį), kuriuos padėkite krūtinės centre, šiek tiek žemiau spenelių linijos.
- Spustelkit dviem pirštais krūtinę maždaug 2 cm.
- Tęskite 30:2 ciklą. Tai reiškia 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai.
- Šį ciklą kartokite, kol atvažiuos greitosios pagalbos medikai (svarbu: nesustokite, kol jie perims nukentėjusįjį); kol vaikas atsigaus; ir trečias variantas - kol patys pavargsite.
Vaikų širdis dažniausiai būna sveika. Paspaudimai labai svarbūs, siekiant užtikrinti kraujo tėkmę. Tai gaivinimo pagrindas. Žmonės dažnai nepradeda gaivinti vaiko, nes bijo sukelti didesnę žalą. Tačiau atminkite - kai ištinka gyvenimo ir mirties klausimas - bet kokia pagalba yra itin svarbi. Per silpni paspaudimai - daugelis žmonių, ypač neturintys medicininio pasirengimo, neretai baiminasi, kad darant krūtinės paspaudimus sulaužys šonkaulius. Tačiau, pasak tokių organizacijų kaip Amerikos Raudonasis Kryžius, svarbu suprasti vieną esminį dalyką: žmogus, kuriam reikalingas dirbtinis kvėpavimas, yra kliniškai miręs - jo širdis neplaka, jis nekvėpuoja. Tokiu atveju jūs negalite pabloginti būklės - blogiausia, ką galima padaryti, tai nedaryti nieko. Šonkaulių lūžiai atliekant širdies masažą yra dažni ir laikomi normaliu reiškiniu - jie yra mažesnė blogybė, palyginti su mirties rizika.
Per lėti paspaudimai - būtinas 100-120 paspaudimų per minutę tempas, t. y. maždaug 2 paspaudimai per sekundę. Norint palaikyti tinkamą ritmą, galima garsiai skaičiuoti arba mintyse dainuoti/paprašyti šalia esančio žmogaus paleisti dainą „Stayin’ Alive“ (Bee Gees) - jos tempas idealiai atitinka rekomenduojamą paspaudimų greitį, todėl tai padeda išlaikyti ritmingą ir veiksmingą dirbtinį kvėpavimą.
Netinkamas kvėpavimo takų atlaisvinimas - įsitikinkite, kad galva yra atlošta, o smakras pakeltas. Tokiu atveju kvėpavimo takai bus tinkamai atidaryti.
Nepakankamas burnos sandarumas - įsitikinkite, kad jūsų lūpos tvirtai apgaubia nukentėjusiojo burną, o nosis užspausta (jei kvėpuojama iš burnos į burną). Arba burna yra sandariai uždengta, o nosis tinkamai apgaubta (jei kvėpuojama į nosį).
Baimė suklysti - daugelis vengia imtis daryti dirbtinį kvėpavimą dėl baimės padaryti blogiau. Tačiau atminkite - kai ištinka gyvenimo ir mirties klausimas - bet kokia pagalba yra itin svarbi.
Kada reikia skambinti pagalbos?
Jei esate vienas ir negalite pakviesti pagalbos, iš pradžių 2 min. atlikite gaivinimą. Po minutės dirbtinio kvėpavimo kvieskite greitąją pagalbą (vaiką nusineškite su savimi iki telefono).
Jei yra galimybė, išsiųskite šalia esantį asmenį arba patys eikite kviesti pagalbos. Kai atliekate įpūtimus žiūrėkite, ar vaikas reaguoja į jūsų pagalbą: pradeda žiaukčioti, kosėti.
Bet kokiu atveju, pirmasis ir svarbiausias jūsų žingsnis siekiant išgelbėti gyvybę - nedelsiant skambinti 112. Tai užtikrina, kad profesionali pagalba būtų pakeliui, kol jūs teikiate pirmąją pagalbą.
Jei turite automatinį išorinį defibriliatorių (AED), naudokite jį kuo greičiau. Jums tereikia jį įjungti ir toliau klausyti nurodymų. Įjunkite defibriliatorių, paspausdami įjungimo mygtuką arba atidengdami dangtį. Padukų pritvirtinimas: nuimkite nuo padukų apsauginę plėvelę ir uždėkite juos ant apnuogintos krūtinės ląstos - kaip nupiešta ant padukų. Kai užlipsite padukus ant krūtinės ląstos, įsitikinkite, kad jie neliečia vienas kito. Šoko atlikimas: leiskite defibriliatoriui įvertinti širdies ritmą. Jei defibriliatorius nustato, kad reikia atlikti šoką, pasakys: atsitraukite. Jei šokas nereikalingas, gaivinkite toliau tokiu ritmu, kokiu pypsi defibriliatorius. Po defibriliacijos kuo greičiau vėl pradėkite gaivinti, dalydami krūtinės ląstos paspaudimus.
Praeivio ar artimojo atliktas pradinis gaivinimas nesąmoningam ir nekvėpuojančiam vaikui ir suaugusiajam yra susijęs su geresne neurologine išeitimi. Gaivintojas, kuris yra išklausęs kursus apie suaugusiųjų pradinį gaivinimą, bet neturi jokių specifinių žinių apie vaikų gaivinimą - vaiką turėtų gaivinti taip kaip suaugusįjį, nes baigtis bus blogesnė, jei jis nedarys nieko. Tačiau, idealiausia yra įvesti 5 gelbstinčiuosius oro įpūtimus į vaiko burna prieš pradedant įprastinę suaugusiojo pradinio gaivinimo seką, nes vaikai priešingai nei suaugusieji dažniausiai netenka sąmonės dėl kvėpavimo sustojimo, o suaugusieji dėl širdies sustojimo.
Dažnai praeiviai, pamatę sukniubusį ir sąmonės netekusį žmogų, išsigąsta ir bijo prieiti galvodami, kad, atlikdami pradinį gaivinimą, tik dar labiau pakenks. Tačiau išsigąsti nereikėtų, nes laiku suteikta pirmoji pagalba gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę.
Teikti pirmąją pagalbą privalo mokėti visi, nes nelaimė gali nutikti artima žmogui, kaimynui ar mažyliui. Kaip teikti pirmąją pagalbą, kai žmogus nerodo jokių gyvybės ženklų, ką daryti mažyliui nusiplikius karštu vandeniu, ar kitaip nusideginus odą, susižeidus ir esant kraujavimui, jei vaikutis paspringo ir kt.
tags: #dirbtinis #kvepavimas #kudikiui
