Dirbtiniu apvaisinimu vadinami vidiniai veiksmai moters kūne, kuriais dirbtinai sukeliamas vyro sėklinės ląstelės įsijungimas į moters kiaušialąstę. Vyro sėklinė ląstelė gali būti dirbtinai įterpiama į moters kiaušialąstę arba moteriai perkeliama ne kūne apvaisinta kiaušialąstė. Pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas - apvaisinimas, kuomet sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiais prietaisais (o natūraliam apvaisinimui užtenka tiesiog sueities).
Dirbtinės reprodukcijos technologijos duoda galimybę diagnozuoti genetiškai paveldimas ligas preimplantaciniu laikotarpiu. Taip pat, dirbtinio apvaisinimo technologijos gali padėti susilaukti vaiko, kai natūraliai tai padaryti yra sunku arba neįmanoma.
Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos poros gali kreiptis, kai atlikti visi reikiami tyrimai nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti. Šis apvaisinimo metodas dažniausiai taikomas tuomet, jei vyras serga ligomis, trukdančiomis atlikti normalų lytinį aktą (sueitį) arba sutrikdančiomis jo dauginimosi funkciją (spermatogenezės patologija, lytinių organų anomalijos, lytinių liaukų nepakankamumas, varpos trauminiai pažeidimai, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai, sėklidžių hidrocelė, kapšelio patinimai ir kt.). Dažniausiai pagalbinis apvaisinimas taikomas ištekėjusioms moterims, kurių vyrai nevaisingi, retkarčiais - vienišoms moterims arba lesbietėms. Dažniau būna apvaisinama su donoro sėkla, rečiau - su sutuoktinio.
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai.
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Tuo tarpu Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų. Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Skandinavijos valstybėse daugiavaisio nėštumo atvejų yra tiek, kiek jų būna paprastai populiacijoje. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir virš 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas. Taip išvengiama daugiavaisio nėštumo.
Dirbtinio apvaisinimo rūšys
Pagal tai, kieno lytinės ląstelės naudojamos apvaisinimui, skiriami du pagrindiniai tipai:
- Homologinis apvaisinimas: naudojamos sutuoktinių lytinės ląstelės.
- Heterologinis apvaisinimas: naudojamos donorinės ląstelės.
Pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas, skiriama:
- Dirbtinis apvaisinimas in vivo: apvaisinimas vyksta motinos organizme.
- Dirbtinis apvaisinimas in vitro: apvaisinimas vyksta specializuotoje laboratorijoje, „mėgintuvėlyje“.
Kai yra labai mažai spermatozoidų ir apvaisinimas neįvyksta nei in vivo, nei in vitro, taikomas intracitoplazminis dirbtinis apvaisinimas - spermatozoidas yra įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę, pradūrus jos membraną.
Etiški ir socialiniai aspektai
Dirbtinio apvaisinimo technologijos kelia nemažai etinių ir socialinių klausimų:
- Perteklinių embrionų sukūrimas ir sunaikinimas: procedūros metu gali būti sukurta daugiau embrionų, nei bus panaudota. Kyla klausimai dėl jų saugojimo, naudojimo ar sunaikinimo.
- Perteklinių embrionų užšaldymas: atšildant užšaldytus embrionus, dalis jų gali žūti.
- Perteklinių embrionų naudojimas kamieninių ląstelių išgavimui: tai taip pat reiškia embrionų žūtį.
- Donorinių lytinių ląstelių panaudojimas: kyla klausimai dėl donorų konfidencialumo, vaiko teisės žinoti savo kilmę.
- Surogatinė motinystė: tai glaudžiai susijusi su dirbtinio apvaisinimo tema, kelianti sudėtingus teisinius ir etinius klausimus.
- Eugenika: galimybė atrankti „geriausius“ embrionus arba parenkant būsimo vaiko savybes.
- Rizikingi daugiavaisiai nėštumai: kartais siekiant išvengti daugybinio nėštumo komplikacijų, atliekama vaisiaus redukcija (kelių embrionų sunaikinimas gimdoje).
- Medicininės komplikacijos: susijusios su kiaušidžių stimuliacija hormonais ir kiaušialąsčių paėmimo procedūra.
Viena iš diskutuojamų temų yra nevaisingumo traktavimas - ar tai liga, kuriai gydyti tinkamas dirbtinis apvaisinimas, ar socialinė problema, nereikalaujanti medicininės intervencijos.
Teisinis reguliavimas ir kompensacijos Lietuvoje
Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo procedūros dalinai finansuojamos valstybės, jei įvykdomi tam tikri reikalavimai. Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pati procedūra.
Porai, besikreipiančiai dėl kompensuojamo dirbtinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą. Bus prašoma pateikti asmens tapatybės ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Prieš procedūrą bus atlikti sveikatos būklės ir hormonų koncentracijos tyrimai. Kartais gali prireikti ir kitų specialistų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų.
Jums reikės sudaryti specialų susitarimą su medicinos įstaiga, kad būtų atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra. Jei atitiksite įstatyme nustatytus reikalavimus, valstybė finansuos pagalbinį apvaisinimą. Jei reikalavimų neatitiksite, valstybė nefinansuos jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros.
Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimo atvejį ir donorystę yra paslaptis. Jei buvo naudojama donoro ląstelė, jūsų tapatybė negali būti atskleista donorui. Jūsų asmeniniai duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registre, kurį naudoja jūsų pasirinkta medicinos institucija. Šie registrai nėra viešai prieinami.
Egzistuoja tam tikri etinio pobūdžio apribojimai, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą.
Dirbtinio apvaisinimo efektyvumas siekia 7-22 proc. apvaisinant sutuoktinio sėkla, ir 30-60 proc. naudojant donoro sėklą.
Pastaba: Pateikta lentelė yra iliustratyvi, remiantis bendra informacija. Konkretūs rodikliai gali skirtis priklausomai nuo klinikos, taikomų metodų ir individualių faktorių.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #socialogija
