Menu Close

Naujienos

Dirbtinis apvaisinimas in vitro: visapusiškas vadovas

Vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome teikti diagnostikos bei gydymo paslaugas poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problema.

Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?

Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau; moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė; žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.

Vaisingumo centro paslaugos

Vaisingumo centre atliekamos konsultacijos ir tyrimai, skirti nustatyti nevaisingumo priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą.

Konsultacijos dėl nevaisingumo

Konsultacijos metu gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.

Tyrimai

Atliekami įvairūs tyrimai, padedantys tiksliai diagnozuoti nevaisingumo priežastis:

  • Kiaušintakių pratekamumo tyrimai: Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai.
  • Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma): Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas.
  • Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų: Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai.

Schematinis žmogaus reprodukcinės sistemos vaizdas

Pagalbinio apvaisinimo procedūros

Kai natūraliu būdu pastoti nepavyksta, taikomi modernūs pagalbinio apvaisinimo metodai:

  • Intrauterininė inseminacija (IUI): Tai pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis. Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai.
  • Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo.
  • Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI): Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu.
  • Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI): PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai.
  • Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA): Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.

Infografika: IVF proceso etapai

Embrionų ir kiaušialąsčių šaldymas

„Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra pažeidžiama. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo.

Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko. Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike.

Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.

Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET) - procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai). Tinkamu moters ciklo metu, embrionas per ploną kateterį švelniai įvedamas į gimdą. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.

Kiekvienos poros kelias į tėvystę - unikalus

Nevaisingumo gydymas - tai jautrus ir atsakingas procesas, kuris prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Su kiekviena pora dirbame individualiai, įsigilindami į jos situaciją, patirtį ir lūkesčius. Mūsų tikslas - ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir būti šalia viso proceso metu.

Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą. Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF.

Nuo pagalbinio apvaisinimo technologijos sukūrimo visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių. Nevaisingumo gydymas sukelia daugybę emocijų. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Tikime, kad kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės.

#7 – Prigimtinė sveikata: kai norai didesni už galimybes

„Northway“ vaisingumo centrai teikia visas pagalbinio apvaisinimo paslaugas: pagalbinį apvaisinimą moters kūne - intauterininę inseminaciją (IUI), pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), mikromanipuliacines IVF procedūras ICSI, PICSI, spermatozoidų aspiraciją iš sėklidžių (TESA) ir jų judrumo atstatymą, atvirą sėklidžių biopsiją (Micro-TESE), atliekama embrionų bei lytinių ląstelių vitrifikacija (šaldymas).

Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais. Atliekant IUI specialiai paruošta sperma, naudojant specialų kateterį, yra patalpinama tiesiai į moters gimdą. Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra.

Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šis metodas, dar žinomas kaip IVF (angl. In Vitro Fertilization), yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje.

Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos (išsiurbiant jas iš folikulų) kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu. Lytinės ląstelės nėra sukuriamos dirbtinai. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje sukuriamos idealios sąlygos ląstelių susiliejimui - spermatozoido ir kiaušialąstės pasimatymas.

Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas iš šių spermatozoidų patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį. ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas.

Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu. Vaisingumo centre „Northway" Rygoje vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos. Pagalba yra teikiama pacientams, kuriems reikalingas pagalbinis apvaisinimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, tame tarpe ir vienišoms moterims.

„Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.

IVF procedūros eiga

IVF (in vitro fertilizacija) - tai pagalbinio apvaisinimo metodas, dar vadinamas apvaisinimu mėgintuvėlyje. Pasiruošimo procedūrai metu vaistais stimuliuojama kiaušidžių funkcija, tuomet procedūros metu paimamos kiaušialąstės ir spermatozoidai, jie apvaisinami laboratorijoje - iš jų sukuriami embrionai, kurie vėliau perkeliami į moters gimdą.

  1. Prieš pradedant pagalbinį apvaisinimą, gydytojas aptaria jūsų ligos istoriją ir šeimos kūrimo tikslus, taip pat atlieka reikiamus tyrimus, kad sudarytų individualų gydymo planą. Tai dažniausiai apima kraujo tyrimus bei transvaginalinį ultragarso tyrimą, siekiant nustatyti jūsų kiaušidžių rezervą (kiaušialąsčių kiekį kiaušidėse) ir įvertinti, kaip jūsų kūnas reaguos į vaistus. Partneriui atliekami spermos tyrimai, kadangi spermos kokybė yra svarbus faktorius procedūros sėkmei.
  2. IVF ciklo metu tie patys hormonai, kuriuos organizmas gamina natūraliai, suleidžiami didesnėmis dozėmis, siekiant paskatinti kiaušides gaminti daugiau kiaušialąsčių nei įprastai. Gydytojas stebi kiaušidžių stimuliaciją (kraujo tyrimai ir transvaginalinis ultragarsas), kad pamatytų, kaip jūsų kiaušidės reaguoja į vaistus ir ar nereikia koreguoti dozės. Kai kiaušidžių folikulai, kuriuose yra kiaušialąstės, pasiekia tam tikrą dydį, atliekama paskutinė injekcija, kad būtų užbaigtas kiaušinėlių augimas.
  3. Partneris pateikia spermos mėginį punkcijos (kiaušialąstės paėmimo) rytą.
  4. Kiaušidžių punkcija, tai procedūra, kurios metu, taikant bendrąją nejautrą, ultragarso kontrolėje per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Kiaušialąsčių paėmimas yra minimaliai invazinė procedūra, kuri paprastai trunka mažiau nei 15 minučių.
  5. Vaisingumo laboratorijoje embriologas, naudodamas didelio galingumo mikroskopą, kiaušialąstes patalpina į specialias terpes, esančias mėgintuvėlyje ir sulašina paruoštą spermą. Kiaušialąstės apvaisinamos natūraliai, tai yra kiaušialąstė ir vienas spermatozoidas susilieja taip, kaip tai įvyktų ir moters kūne. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, tam tikroje temperatūroje ir drėgmėje. Neretai pagalbinio apvaisinimo metu naudojama intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI). ICSI metu embriologas labai plona adata į kiekvieną kiaušialąstę suleidžia vieną sveiką spermatozoidą, kad būtų pradėtas apvaisinimas.
  6. Po apvaisinimo embrionai auginami laboratorijoje specialiuose inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros, dujų ir drėgmės režimas. Įkėlimui į gimdą parenkamas geriausios kokybės embrionas. Jei yra papildomų gyvybingų embrionų, kurie nenaudojami perkėlimo metu, jie gali likti užšaldyti vėlesniam naudojimui.

Nuotrauka: laboratorija, kurioje atliekamas apvaisinimas in vitro

Sėkmės garantas ir ateities perspektyvos

Apvaisinimas in vitro (lot. *in vitro* - „bandyme“) yra pagalbinio apvaisinimo metodas, naudojamas poroms, kurioms diagnozuotas nevaisingumas, susilaukti vaikų, taip pat žinomas kaip IVF. IVF yra termino „apvaisinimas in vitro“ santrumpa ir reiškia spermos ir kiaušialąstės derinį laboratorinėje aplinkoje.

Metodo veiksmingumas kol kas yra gana žemas - iki 30 % (JK duomenimis), todėl siekiant didesnės sėkmės garantijos, apvaisinimui imamos kelios kiaušialąstės, kurios visos apvaisinamos vienu metu, o susidarę gemalai užšaldomi. Į moters gimdą gemalų implantacijos vykdomos tol, kol pasiekiamas norimas rezultatas, arba iki kol baigiasi pagaminti gemalai.

Jei nėštumas pavyksta iš paties pirmo karto - likę gemalai sunaikinami, nebent moteris sutinka sumokėti už jų saugojimą užšaldytoje būsenoje, arba duoda leidimą embrionus panaudoti moksliniams tyrimams. Kadangi procedūra brangi, daugėja atvejų, kai gimsta dvynukai.

Gydymo sėkmės rodiklis skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir nevaisingumo priežasties. Svarbiausias veiksnys, lemiantis sėkmę, yra pakankamas kiaušinių skaičius ir kokybė. Kitaip tariant, kiaušialąsčių rezervo būklė tiesiogiai veikia gydymo sėkmę. Moterų kiaušialąsčių skaičius mažėja su amžiumi, todėl galima teigti, kad gydant moters amžius yra labai svarbus. Poroms, norinčioms susilaukti vaikų, svarbu pradėti gydymą negaištant laiko, kad padidėtų sėkmės tikimybė.

In vitro apvaisinimo nėštumas niekuo nesiskiria nuo natūraliai įvykusio nėštumo. Štai kodėl in vitro apvaisinimo pacientai gali normaliai gimdyti. Tačiau jei būsimoji mama yra vyresnė, jai buvo atlikta keletas medicininių operacijų, o daugiavaisis nėštumas yra rizikos veiksnys, rekomenduojamas cezario pjūvis.

Dirbtinio apvaisinimo trukmę koreguoja ir pasirinktinas metodas. Įvairių metodų (IVF, ICSI ir kt.) trukmė gali skirtis. Kiekviena pora yra unikali, todėl ir gydymo procesas gali skirtis.

Kiek laiko trunka gydymas in vitro tręšimu? Gydymas paprastai pradedamas antrą ar trečią būsimos motinos mėnesinių dieną. Šios dienos yra idealus laikas pradėti gydymą, kad padidintume esamus kiaušinėlius hormonų injekcijų ir vaistų pagalba. Gydymo proceso metu moteris turi reguliariai atvykti į mūsų apvaisinimo mėgintuvėlyje centrą, kad būtų atliktas kiaušinėlio matavimo tyrimas, kraujo tyrimai ir vaistų kontrolė. Vidutiniškai užtrunka tris savaites, kol kiaušialąstės pasiekia numatytą brandą, atlieka surinkimo ir perkėlimo procedūras bei apvaisinimą mėgintuvėlyje.

Ar apvaisinimas in vitro reiškia daugiavaisį nėštumą? Yra paplitęs įsitikinimas, kad apvaisinimo in vitro metu gimsta dvyniai arba trynukai. Nors visuomenėje tai dažnai žinoma, tai netiesa. Šiais laikais pagal įstatymus pacientams iki 35 metų perkeliamas 1 embrionas. Taip išvengiama daugiavaisio nėštumo galimybės. Jei moteriai vyresnei nei 35 metų, perkeliami 2 embrionai. Šios amžiaus grupės pacientams yra dvynių nėštumo galimybė, tačiau, kaip ir tikėtasi, daugiau nei 2 embrionai neperkeliami.

Ar IVF pacientai gali gimdyti normaliai? In vitro apvaisinimo nėštumas niekuo nesiskiria nuo natūraliai įvykusio nėštumo. Štai kodėl in vitro apvaisinimo pacientai gali normaliai gimdyti.

tags: #dirbtinis #apvaisinimas #in #vitro