Kasmet gegužės 25 d. pasaulyje minima Tarptautinė dingusių be žinios vaikų diena. Šią dieną ne tik prisimenami dingę vaikai, bet ir šeimos, patyrusios siaubingą vaiko netektį. Ši diena pasirinkta dėl JAV sukrėtusios istorijos, kuomet 1979 metais, gegužės 25 dieną, šešiametis Etan Patz dingo be pėdsakų eidamas į mokyklą autobusų stotelėje, vos už poros kvartalų nuo savo namų. Dingusių žmonių šeimų paramos centro iniciatyva LR Seimas 2006 m. įtraukė šią dieną į atmintinų dienų sąrašą.
Dingusių žmonių šeimų paramos centras, vykdydamas vaikų dingimo ir jų patekimo į prekybos žmonėmis ir kitų nusikaltimų pinkles, prevenciją bei siekdamas kuo plačiau informuoti visuomenę apie šią problemą, išvystė ilgalaikės prevencijos idėją - skulptūros „Mama..!“ pastatymą vienoje iš lankytinų Vilniaus vietų, prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, Konstitucijos pr. 25, Vilnius. Ši skulptūra yra labai jautri, kadangi ji buvo pastatyta siekiant atminti visus vaikus, kurie yra dingę be žinios. Jos iniciatoriai ir pagrindiniai fondatoriai yra Dingusių žmonių šeimos paramos centras. Skulptūra „Mama…!“ atidengta 2016 m. rugsėjo 22 d. - tai simbolis, skirtas be žinios dingusiems vaikams atminti. 2017 m. sausį ji buvo pašventinta. Skulptūrą šventinęs policijos kapelionas Algirdas Toliatas meldėsi už visus dingusius vaikus, kurie šiuo metu yra vieni ir pasimetę arba galbūt atsidūrę pavojuje, ir maldoje prašė greičiau rasti kelią atgal į namus. 2016 lapkričio 7 dieną Vatikane skulptūrą palaimino Popiežius žodžiais: „Melsiuosi už visus dingusius bei kenčiančius pasaulio vaikus.“
Skulptūra vaizduoja mergaitę, apglėbusią save rankomis, lyg bandančią apsiginti, apsisaugoti ir šaukianti mamą. Skulptūros pavadinimas atspindi vaiko siekį būti išgirstam, išklausytam ir norą nelikti vienam su savo išgyvenimais.
Vaikų dingimo problemos aktualumas
Vaikų dingimas yra reali, dinamiška ir vis didėjanti problema tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Lietuvoje, dingusių be žinios asmenų registro duomenimis, kiekvienais metais užregistruojama apie 2000-2500 nepilnamečių dingimo atvejų. Nors didžioji dalis atvejų baigiasi laimingai, kasmet nepavyksta rasti apie 15-16 dingusių vaikų. 2022 m. buvo užregistruota 1 938 vaikų dingimo atvejai, o 2023 m. I ketvirtį - 383 atvejai.
Europos Sąjungoje kas dvi minutes gaunamas pranešimas apie dingusį vaiką. Per metus Europoje be žinios dingsta apie 250 000 vaikų. Lietuvoje daugiau nei 60 procentų visų dingusiųjų sudaro būtent nepilnamečiai. 2015 metais iš viso dingo 3241 žmogus, iš jų net 2048 nepilnamečiai.
Kaip teigia Dingusių žmonių šeimų paramos centras, vaikų dingimas yra reali, dinamiška, didelio masto problema visame pasaulyje.
Pagrindinės vaikų dingimo priežastys
Pagrindinė vaikų dingimo priežastis vis dar yra pabėgimas iš namų ar globos įstaigų. Apie 90 proc. Vaikai dažnu atveju bėga nuo problemų namuose - smurto artimoje aplinkoje, konfliktų, nepriežiūros ar kitų problemų. Dingę ar iš namų bėgantys vaikai gali tapti lengvu grobiu nusikaltėliams tiek fizinėje tiek elektroninėje erdvėje. Labai svarbu ne tik laiku identifikuoti vaikų patiriamas grėsmes, bet ir sistemiškai vykdyti ankstyvąją vaikų dingimo prevenciją.
Prevencinės priemonės
Dingusių žmonių šeimų paramos centras siūlo kiekvieną dieną skirti bent 5 minutes laiko savo vaikui: pasikalbėti su juo, apkabinti, išklausyti, suprasti ir atjausti. Tėvams svarbu nepamiršti, kad turi būti atidūs vaikams ir atsakingai jais rūpintis, rodyti jiems reikiamą dėmesį, jog nenorėtų bėgti iš namų. Vaikams - būti atsargiems ir klausyti savo tėvų, nesusivilioti lengvais pažadais ir taip nebūti atskirtiems nuo šeimos galbūt net visam laikui.
Ministrė A. Pabedinskienė teigia: "Niekas neatpirks sugriautų vaikų likimų, niekas nenumalšins šeimos, kurios vaikas pradingo be žinios, skausmo. Tačiau ką galime ir turime daryti - tai skleisti žinią vaikams, jų tėvams, artimiesiems, bendruomenių nariams: „būkite budrūs, atsargūs, būkite dėmesingi, laiku pastebėkite pavojų ir stenkitės jo išvengti“.
Pagalba dingusių vaikų artimiesiems ir karštoji linija 116 000
Lietuvoje veikia tarptautinė 116 000 karštoji pagalbos linija dėl dingusių vaikų, kurioje dingusių vaikų artimieji gali gauti emocinę pagalbą. Puslapyje www.116000.lt įdiegta susirašinėjimo funkcija suteikia galimybę su linijos konsultantais susisiekti ne tik vaikų artimiesiems, bet ir vaikams, kuriems kyla mintys bėgti iš namų. Dingusių žmonių šeimų paramos centras bendradarbiaudamas su Bendruoju pagalbos centru (112) atsiliepė į 352 linijos 116 000 skambučius suteikiant pagalbą dingusių vaikų artimiesiems. Centras administruoja visoje Europos Sąjungoje vieninga karštąją liniją 116000 pranešimams dėl dingusių vaikų, yra tarptautinių organizacijų Amber Alert Europe bei International Centre for Missing and Exploited Children (JAV) narys.
Kviečiame aplankyti skulptūrą
Kviečiame tėvus su vaikais aplankyti vienišos mergaitės skulptūrą ir paliesti jos rankutes, kad visi dingusieji be žinios vaikai sugrįžtų namo. Raginame kasmet aplankyti šią skulptūrą bei pakalbėti su vaikais apie tai, kokius sunkumus jie patiria, kokie pavojai jų tyko dingus iš namų, ką daryti pasimetus Lietuvoje ar užsienio šalyje. Negalinčius atvykti taip pat kviečiame paminėti šią dieną visose Lietuvos ugdymo įstaigose. Mokytojai, drauge su auklėtiniais kviečiami spalvotais kaspinėliais, iš popieriaus išlankstytomis gervėmis ar vaikų nupieštais simboliniais rakteliais papuošti mokyklų kiemuose, miesto parkuose ir skveruose augančius medžius.
Kalnujuose atidengta nauja skulptūra „Mokytojas ir mergaitė“. Šis kūrinys skirtas mokytojui Jonui Survilai - nepriklausomos Lietuvos švietėjui, patriotinei asmenybei ir Raseinių krašto šviesuoliui, 1941 m. Skulptūros sumanytoja - rašytoja Janina Survilaitė, žinomo pedagogo duktė. Ji pati tėvo nepažino, nes gimė tais pačiais metais, kai Jonas Survila žuvo, tačiau visą gyvenimą jautė jo dvasinį artumą. Menininkui ji perteikė šį jausmą ir idėją - vaizduoti mokytoją ir mergaitę, tarsi amžiną tėvo ir dukters ryšio, žinių perdavimo ir šviesos simbolį. „Gal todėl ji skulptoriui ir pakuždėjo tokį skulptūros siužetą - Mokytojas ir mergaitė. Manau, toks vaizdas buvo ir yra Janinos svajonė. Skulptūrą sukūrė menininkas Klaudijus Pūdymas, turintis didelę patirtį kuriant viešojo meno skulptūras, skirtas visuomenei, miesto erdvėms, kultūros atminčiai. Jonas Survila (1899-1941) buvo vienas iš tų mokytojų, kurių darbas formavo modernios Lietuvos švietimo pamatą. Baigęs pedagoginius mokslus Kaune, jis steigė pradines mokyklas Raseinių krašte - Paišlynyje, Pašaltuonyje, Alėjuose, Kalnujuose. Paminklas „Mokytojas ir mergaitė“ - tai ne tik dukters duoklė tėvo atminimui, bet ir simbolinis priminimas, kokia svarbi visuomenėje yra mokytojo misija - ugdyti, įkvėpti, sėti gėrį ir žinias. Jį rasti galima Kaštonų g.
tags: #dingusiuju #vaiku #statula #mergaite
