Dilgėlinė (lot. urticaria) - tai odos liga, kurios metu vystosi įvairaus dydžio bei formos niežtintis bėrimas pūslėmis ir/arba angioedema. Tai viena dažniausių odos ligų, galinti pasireikšti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dilgėlinė yra gana dažnai tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems pasitaikanti odos liga. Manoma, kad ji kada nors yra pasireiškusi 1 iš 5 žmonių. Vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu dilgėlinė paveikia apie 20 % žmonių. Nors dilgėlinė gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, ji ypač dažna vaikams.
Jei kada teko prisiliesti prie dilgėlės, tikrai žinote, kad tai nėra pats maloniausias jausmas - po kontakto su augalu atsiranda odos paburkimai, oda parausta, dega ir niežti. O įsivaizduokite kaip jaučiasi žmogus, kuriam šie visi nemalonūs simptomai pasireiškia net nebuvus arti dilgėlių? Taip jaučiasi žmonės, sergantys dilgėline alergija.
Kas yra dilgėlinė?
Pasak gydytojų alergologų, dilgėlinė (lot. urticaria) - tai odos liga, kurios metu vystosi įvairaus dydžio bei formos niežtintis bėrimas pūslėmis ir/arba angioedema. Niežulys gali būti ir lengvas, ir itin skausmingas. Bėrimai dažnu atveju būna trumpalaikiai ir išnyksta per 1-24 val. Pūslės gali būti ir kelių mm, ir delno dydžio, pavienės ar daugybinės, susiliejančios. Dilgėlinė gali būti ūmi, kai simptomai išnyksta per kelias minutes ar valandas bei lėtinė, kai simptomai išlieka kelias savaites, mėnesius ar net metus. Dilgėlinės simptomai gali trukti nuo kelių minučių, mėnesių ar net metų. Pagrindinis gydymo tikslas - sumažinti intensyvų odos niežulį.
Dilgėlinė arba dilgėlinė yra dažna odos liga, dėl kurios ant odos atsiranda iškilę, raudoni ir niežtintys guzeliai arba iškilimai. Šie guzeliai gali būti įvairaus dydžio ir atsirasti bet kurioje kūno vietoje, dažnai greitai keisdami vietą. Nors dilgėlinė paprastai nėra rimta, ji gali kelti nepatogumų vaikams ir nerimą tėvams.
Dilgėlinės paburkimai gali atsirasti bet kurioje kūno srityje; gali keisti formą, judėti, išnyksta ir vėl per trumpą laiką pasirodyti. Pagal iškilimus: dilgėlinė paprastai pasireiškia raudonos arba odos spalvos paburkimais su aiškiais kraštais, kurie paprastai staiga atsiranda ir lygiai taip pat greitai praeina. Odos paburkimai - tai raudoni dariniai su aiškiais krašteliais. Šie paburkimai atsiranda padidėjus smulkių kraujagyslių pralaidumui. Jie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Darinių pabalimas.
Dilgėlinė gali būti dviejų tipų - trumpalaikė (ūmi) ir ilgalaikė (lėtinė). Trumpalaikė, arba ūminė. Ilgalaikė (lėtinė). Ji tęsiasi 6 sav. ir ilgiau. Recidyvuojančią, t. y.
Nors jos simptomai panašūs į kai kurių vabzdžių įkandimus, dilgėlinę galima atskirti keliais būdais.
Angioedema
Angioedema - tai staigus gilesnių odos sluoksnių, poodžio, gleivinių paburkimas, dažnai skausmingas, praeinantis per 72 val. Įvairių atliktų tyrimų duomenimis, nuo 40 iki 85 % pacientų dilgėlinę alergiją lydi angioedemos. Angioneurozinė edema - tai paodiniai patinimai, kurie gali būti klaidingai diagnozuojami, maišomi su dilgėline. Angioneurozinė edema gali pasireikšti dėl alerginių reakcijų, vaistų ar kai kurių fermentų paveldimo trūkumo organizme. Simptomai, susiję su angioneurozinė edema: akių srities ar burnos patinimai, rankų, kojų ar gerklės patinimai.
Dilgėlinės alergijos priežastys
Dilgėlinė gali pasireikšti labai ūmiai ir netikėtai net ir visiškai sveikam žmogui, todėl iš anksto nuspėti kas gali sukelti ligą, galimybės nėra. Dilgėlinės alergijos priežastys gali būti pačios įvairiausios, nes dilgėlinė gali pasireikšti dėl:
- Kai kurių maisto produktų (padidintos rizikos produktai - žemės riešutai, braškės, kiaušiniai, jūrų gėrybės ir pan.).
- Kai kurių vaistų (antibiotikai, ypač penicilino grupės, aspirinas, ibuprofenas).
- Vabzdžių įgėlimų.
- Fizikinių veiksnių (šalčio, karščio, saulės poveikio).
- Latekso gaminių.
- Kraujo perpylimo procedūros.
- Bakterinių infekcijų, tarp jų - šlapimo takų, gerklės.
- Virusinių infekcijų, tarp jų - įprastas peršalimas, hepatitas.
- Kontakto su naminiais gyvūnais.
- Įkvėpus žiedadulkių.
- Kontakto su kai kuriais augalais.
- Organizme vykstančių hormoninių pokyčių.
Vaikų dilgėlinę gali sukelti kelios priežastys - nuo alerginių reakcijų iki aplinkos veiksnių. Alerginės reakcijos: Alergijos yra viena iš dažniausių dilgėlinės priežasčių vaikams. Maisto alergijos, tokios kaip reakcijos į riešutus, kiaušinius, pieno produktus ar vėžiagyvius, gali sukelti dilgėlinę. Infekcijos: Virusinės ir bakterinės infekcijos gali sukelti dilgėlinę kaip antrinę reakciją. Temperatūros pokyčiai: Ekstremalios temperatūros - tiek šaltos, tiek karštos - poveikis kartais gali sukelti dilgėlinę. Stresas: Emocinis stresas ar nerimas taip pat gali sukelti dilgėlinę kai kuriems vaikams. Aplinkos faktoriai: Kai kuriems vaikams dilgėlinę gali sukelti tam tikri aplinkos dirgikliai, tokie kaip karštis, saulė ar prakaitas.
Kai kuriais atvejais dilgėlinės sukėlėjai būna gana akivaizdūs - simptomai pasireiškia iškart arba labai greitai suvalgius žemės riešutų ar krevečių. Kiti atvejai reikalauja glaudesnio paciento ir specialisto bendradarbiavimo bandant surasti priežastį, kurių gali būti daug ir įvairių. Tačiau tam tikrais atvejais dilgėlinės priežastys lieka neaiškios.
Dilgėlinei taip pat gali turėti įtakos ir kitos ligos.
Kas serga dilgėline?
Pasak ekspertų, dilgėline dažniau serga moterys. Žinoma tai, kad lėtine dilgėline dažniausiai serga suaugusieji ir tik 3-5 % vaikų, kuriems liga pasireiškia po persirgtų infekcijų, tam tikro maisto ir pan. Vaikišką dilgėlinę galima išaugti, nes laikui bėgant vaikų jautrumas maistui ir kitiems alergenams sumažėja. Tiek ūmia, kai matomi ligos simptomai išnyksta per kelias valandas ar dienas, tiek lėtine dilgėline, kai ligos požymiai išlieka ilgiau nei 6 savaites, dažniau serga moterys. Viena iš trečdalio pasaulio gyventojų, kuriuos bent kartą yra užklupusi ūminė dilgėlinė, sužinojo senokai, prieš keletą metų.
Kaip atpažinti dilgėlinę?
Dilgėlinės niežulys gali būti lengvas arba sunkus, tačiau kasymasis, alkoholinio vartojimas, sportas bei emocinis stresas gali niežėjimą sustiprinti. Be to, dilgėlinė yra dažnai maišoma ir su kitomis dermatologinėmis ligomis (pvz. Dilgėlinės niežulys gali būti lengvas, tačiau kasymasis, alkoholinio vartojimas, sportas bei emocinis stresas niežėjimą gali sustiprinti.
Dažniausiai pasitaikantys dilgėlinės požymiai yra šie: - Dilgėlinės paburkimai gali atsirasti bet kurioje kūno srityje; gali keisti formą, judėti, išnyksta ir vėl per trumpą laiką pasirodyti. - Pagal iškilimus: dilgėlinė paprastai pasireiškia raudonos arba odos spalvos paburkimais su aiškiais kraštais, kurie paprastai staiga atsiranda ir lygiai taip pat greitai praeina.
Dažniausias dilgėlinės simptomas yra niežulys, kuris vaikams gali būti stiprus ir nemalonus. Patinimas: Kai kuriais atvejais dilgėlinę gali lydėti patinimas, ypač veido, lūpų ar akių. Dusulys: Jei dilgėlinę sukelia sunki alerginė reakcija, vaikams gali pasunkėti kvėpavimas arba švokštimas.
Kaip gydyti dilgėlinę?
Paprastai dilgėlinei malšinti dažnai rekomenduojami antihistamininiai vaistai, kurie blokuoja histamino išsiskyrimą odoje, histaminas ir sukelia alergines reakcijas. Šių vaistų galima įsigyti bet kurioje „Gintarinėje vaistinėje“ be recepto. Dilgėlinės simptomams palengvinti gydytojas alergologas gali rekomenduoti ir dviejų ar trijų antihistamininių vaistų derinį kartu su šaldančiais kompresais ar kitomis priemonėmis, kurios slopina niežulį.
Pagrindinis gydymo tikslas - sumažinti intensyvų odos niežulį. Šalti kompresai. Niežulį mažinantys kremai. Vaistai nuo alergijos.
Dilgėlinę ligą galima sėkmingai suvaldyti sureguliavus mitybą, vengiant alergijas sukeliančių veiksnių. Taip pat svarbu nelaukti kol liga praeis savaime, pastebėjus požymius, būtina kreiptis į medikus. Simptomams palengvinti ir sudirgusiai odai nuraminti „Gintarinės vaistinės“ el. parduotuvėje visada rasite platų nereceptinių priemonių probleminei odai pasirinkimą.
Jei dilgėlinės priežastis nustatoma, geriausias gydymas yra priežasties išvengimas arba pašalinimas. Tad jeigu alergenų tyrimai leido nustatyti tikslius šios ligos sukėlėjus, patys galėsite imtis tam tikrų prevencinių veiksmų. Taigi, galimi ir tokie būdai, kaip gydyti dilgėlinę: - Maisto produktai: nevalgykite maisto produktų, kurie sukelia simptomus. - Venkite kasymosi, odos dirginimo: nenaudokite intensyvaus muilo ar prausiklio, dažniau maudykitės, nes dažnas maudymasis gali sumažinti niežulį ir kasymąsi (pastarasis pablogina dilgėlinę). - Venkite prigludusių drabužių: itin prigludę drabužiai trinasi į odą, ją dirgindami, todėl gali skatinti dilgėlinės simptomų sustiprėjimą. - Tinkama temperatūra: jeigu dilgėlinę sukelia temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, šaltis, venkite maudymosi šaltame vandenyje ir visada nešiokitės epinefrino autoinjektorių. Venkite kontakto su šaltu oru, o esant šaltajam periodui būdami lauke nosį ir burną pridenkite skarele ar šaliku, renkitės šiltais drabužiais. - Saulė: dėvėkite apsauginius drabužius, nepraleidžiančius saulės spindulių. - Vaistai: nedelsdami informuokite gydytoją ar vaistininką, jei įtariate, jog paskirtas vaistas sukelia dilgėlinės simptomus.
Dilgėlinei malšinti dažnai rekomenduojami antihistamininiai vaistai, kurių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto. Šie vaistai blokuoja histamino išsiskyrimą odoje, kuris sukelia alergines reakcijas. Dilgėlinės simptomams palengvinti gydytojas alergologas gali rekomenduoti ir dviejų ar trijų antihistamininių vaistų derinį kartu su šaltais kompresais arba balzamais, kurie slopina niežulį, tačiau sunkią epizodinę dilgėlinę gali tekti malšinti ir prednizonu, kortikosteroidiniais vaistais ar imuniniu moduliatoriumi.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Gydytoja R. Stankevičiūtė įspėja, jog svarbu suvokti: kaskart numojant į tai ranka, galima prisišaukti nelaimę. Kokie ūmios dilgėlinės atvejai gali pasibaigti mirtimi? Organizmo reakcija, pasireiškianti po kontakto su alergenu (maisto, vaistų, vabzdžių nuodų) ir nuo tam tikrų fizinių veiksnių (šalčio, fizinio krūvio, karščio), gali progresuoti į gyvybei pavojingą sisteminę reakciją - anafilaksiją. Tuomet, be odos bėrimų, sutrinka kitų žmogaus organų veikla: prasideda staigus dusulys (ištinsta gerklos, liežuvis - užsidaro kvėpavimo takai ir žmogus ima dusti), iki pavojingos ribos nukrinta kraujospūdis, sutrinka virškinimas, žmogus gali prarasti sąmonę. Tokiems pacientams būtina suteikti skubią pagalbą.
Jei tarp įprastų dilgėlinės simptomų pasitaiko lūpų, liežuvio patinimų ar pasunkėjusio kvėpavimo simptomų, tai gali įspėti apie galimą anafilaksijos šoką, sunkią alerginę reakciją, kuri gali baigtis mirtimi. Tokiu atveju gydytojas paskiria epinefrino (adrenalino) autoinjektorių, kurį privalu nešiotis su savimi. Tai vienintelis būdas išvengti rimtų pasekmių.
Jei dilgėlinė trunka daugiau nei mėnesį, arba jei ji laikui bėgant kartojasi, reikia apsilankyti pas gydytoją alergologą, kuris įvertintų ligos istoriją bei fiziškai apžiūrėtų dilgėlinės paburkimus. Diagnozuojant ligą labai svarbu rasti ją sukėlusią priežastį (maistas, vaistai, odos sąlytis su tam tikromis medžiagomis, vabzdžių įgėlimai ir kt.).
Nors dilgėlinė paprastai nėra rimta ir dažnai gali būti gydoma namuose, yra tam tikrų situacijų, kai būtina medicininė pagalba. Vaikų dilgėlinės diagnozė paprastai apima išsamų fizinį tyrimą ir ligos istorijos peržiūrą. Gydytojas paklaus apie vaiko simptomus, galimus veiksnius (pvz., maisto produktus, vaistus ar aplinkos veiksnius) ir ar jiems anksčiau buvo alergijų ar kitų ligų.
Lėtinė dilgėlinė
Dilgėlinės forma, trunkanti ilgiau nei šešias savaites ir galinti tęstis mėnesius ar metus, vadinama lėtinė dilgėlinė. Jei dilgėlinės priežastys nenustatomos net ir po išsamios diagnostikos, tokia būklė vadinama lėtinė idiopatinė dilgėlinė („idiopatinė“ reiškia „nežinomas“). Apie puse šių atvejų yra susiję su kai kuriais imuniniais mechanizmais. Lėtinė dilgėlinė atsiranda kone kasdien, išlieka daugiau nei šešias savaites ir paprastai pasižymi niežuliu. Kiekvienas dilgėlinės paburkimas atskirai trunka mažiau nei 24 valandas.
Tuo tarpu lėtinė dilgėlinė, pasireiškianti ilgiau nei 6 savaites, turi būti įvertinta gydytojo alergologo. Gydytojas kartu su jumis aptars šeimos ligos istoriją, galimas medžiagas, su kuriomis susiduriate namuose ar darbe, sąlytį su naminiais ar kitais gyvūnais, bei tai, kokius vaistus nesenai pradėjote vartoti. Jeigu netyčia vedate mitybos dienoraštį, būtinai parodykite jį savo alergologui.
Manoma, jog apie pusė tokių atvejų būna susiję su autoimuniniu procesu, kai dėl imuninės sistemos suaktyvėjimo organizmas kovoja pats su savimi. Bet kokiu atveju nereikėtų nusivilti, įsitikinusi gydytoja R. Stankevičiūtė. Net nežinant dilgėlinės priežasties, tinkamas gydymas užtikrina simptomų kontrolę.
Vaikiška dilgėlinė
Vaikų dilgėlinė yra dažna ir dažnai laikina būklė, galinti sukelti diskomfortą ir nerimą. Nors ji paprastai nėra pavojinga, svarbu stebėti simptomus ir prireikus kreiptis į gydytoją. Vaikų dilgėlinė dažniausiai susijusi su virusinėmis infekcijomis ir praeina organizmui įveikus virusą. Alergija maistui gali pasireikšti dilgėline. Tada svarbu atsisakyti bėrimą sukeliančių maisto produktų. Dažniausiai laikui bėgant vaikų jautrumas maistui mažėja ir išnyksta.
Faktas: Daugeliu atvejų vaikų dilgėlinė nėra rimta ir gali būti gydoma nereceptiniais vaistais bei namų gynimo priemonėmis.
Taip, stresas gali sukelti dilgėlinę kai kuriems vaikams. Dilgėlinė gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Daugeliu atvejų ji išnyksta per 24-48 valandas. Taip, tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, riešutai, kiaušiniai, vėžiagieviai ar pieno produktai, gali sukelti alergines reakcijas, dėl kurių atsiranda dilgėlinė.
Nors ne visada įmanoma išvengti dilgėlinės, vengiant žinomų ją sukeliančių veiksnių, tokių kaip alergenai ar dirgikliai, galima sumažinti riziką.
Paklauskite dr. Mike'o: mano vaikui pasireiškia dilgėlinė, kas galėtų ją sukelti?
