Tarptautinę vaikų gynimo dieną Lietuva mini ne tik savo, bet ir per pastaruosius kelis mėnesius į šalį atvykusių daugiau nei 21,6 tūkst. Ukrainos vaikų. Daugiau nei pusė jų - daugiau nei 13,5 tūkst. vaikų - Lietuvoje pirmiausia pasirūpino organizacija „Gelbėkit vaikus“. Šios organizacijos darbuotojai ir savanoriai jaunuosius ukrainiečius pasitinka jau registracijos centruose, kur įrengtose saugiose vaikų erdvėse jie gali jaustis saugiai. Be to, daugelyje Lietuvos savivaldybių įsteigtose paramos vietose ir nuolat veikiančiuose vaikų dienos centruose organizacija Ukrainos vaikams ir jų šeimoms pagalbą suteikė daugiau nei 17000 kartų.
„Penktadienį skaičiuosime 100 dienų, kai Ukrainoje vyksta karas. Per tiek laiko, nors ir apgailestaujant, bet tenka pripažinti, jau pripratome prie kasdien iš Ukrainos pasiekiančios baisios statistikos apie žūstančius, sužalotus, bėgti iš tėvynės priverstus Ukrainos žmones - tiek suaugusius, tiek vaikus. Kiek labiau suklūstame tik išgirdę didesnius skaičius, svarbesnius kariuomenės, Ukrainos ir Europos lyderių veiksmus. Suklusti kviečiu ir šiandien - Tarptautinę vaikų ginimo dieną. Jos tikslas - atkreipti dėmesį į vaikų teises, o juk karas ir pamina pagrindinę jų - vaikų teisę į saugią, sveiką ir laimingą vaikystę“, - sako „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.
Organizacijos svarbiausia užduotis nuo pat karo Ukrainoje pradžios - pasirūpinti, kad į šalį atvykę Ukrainos vaikai vėl jaustųsi saugūs. Šiuo tikslu Lietuvoje atidarytuose ukrainiečių registracijos centruose „Gelbėkit vaikus“ įrengė saugias vaikų erdves. Jose jau apsilankė daugiau nei 12,7 tūkst. vaikų. Pagalbą vaikams ir jų šeimoms organizacija taip pat teikia ir daugumoje Lietuvos savivaldybių įsteigtose paramos teikimo vietose bei „Gelbėkit vaikus“ dienos centruose. Čia ukrainiečiai daugiausia kreipiasi vaikų ir kūdikių priežiūros bei higienos priemonių, maisto kūdikiams, drabužių vaikams, valymo ir skalbimo, kanceliarinių priemonių, taip pat - informacijos dėl vaikų registracijos į mokyklas, darželius bei kitų socialinių ir sveikatos paslaugų.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ paramos teikimo vietose taip pat padeda iš Ukrainos atvykusioms besilaukiančioms moterims - registracijos centruose įsteigti mamos ir kūdikio kampeliai, jos aprūpinamos kūdikių kraiteliais ir higienos priemonėmis po gimdymo. Iš viso nuo karo pradžios organizacija jau pasirūpino 310 būsimų mamyčių.
„Nors šiuo metu besikreipiančiųjų pagalbos perpus mažiau - 500 per savaitę, lyginant su daugiau nei 1000 karo pradžioje, daug ukrainiečių su vaikais pagalbos kreipiasi pakartotinai ir bendras pagalbos suteikimo skaičius išlieka toks pat aukštas - apie 1000 kartų per savaitę“, - sako R. Dičpetrienė.
Dienos centrų durys atviros visiems vaikams
Vaikų gynimo dieną dalis Ukrainos vaikų Lietuvoje paminės šalyje veikiančiuose organizacijos „Gelbėkit vaikus“ dienos centruose. „Dalis ukrainiečių lengvai įsiliejo į šalies ritmą ir darbo rinką. Su didesniais keblumais susidūrė vaikus auginančios, į Lietuvą dažniausiai vienos su jais atvykusios mamos. Ne savo noru pakeitus gyvenamą vietą, dažnai likus be pajamų ir nemokant lietuvių kalbos, į visuomenę integruotis tuomet, kai tau ant rankų kūdikis, o dažnai šalia dar keli lakstantys mažamečiai, išties sunku. Tokioms šeimoms mes atvėrėme „Gelbėkit vaikus“ dienos centrų visoje Lietuvoje duris“, - sako R. Dičpetrienė.
Pasak jos, didžiajai daliai iš Ukrainos atvykusių vaikų reikalinga ir psichologų pagalba. „Užsisklendę savyje, liūdni, skaudžiai išgyvenantys išsiskyrimą su tėčiais, dėdėmis ar seneliais… tokius mes juos sutikome. Žinant situacijos rimtumą, rūpinomės, kad dienos centrai galėtų įsigyti ir vaikams bei jų šeimoms pasiūlyti daugiau psichologų konsultacijų. Sulaukę specialistų palaikymo ir pasijutę saugesni, vaikai išlaisvėja ir dabar vis dažniau aidi jų juokas, dienos centrai skęsta spalvotų ir išradingų darbelių, piešinių bei dainelių jūroje“, - sako R. Dičpetrienė.
„Mūsų dienos centruose dirba didelę patirtį šiame darbe sukaupę, vaikus labai gerai suprantantys, išskirtiniai žmonės, todėl žinome, kad juose vaikai iš Ukrainos vėl gali džiaugtis nerūpestinga vaikyste, o mamos jaustis ramios dėl savo mylimiausių. Vienintelė bėda - kalbos barjeras, mat mažieji ukrainiečiai dar nemoka lietuvių, o ne visada kalba anglų ar rusų kalbomis. Vis tik esame išaugę į tokią bendruomenę, kur ne tik dienos centrus valdantys suaugę, bet ir juos lankantys lietuvių vaikai greitai kalbos problemą išsprendė ir darniai bei sklandžiai į savas komandas įsileido ukrainiečius“, - teigia organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė.
Jos teigimu, maloniai stebina ir dienos centrus lankančių mamų, tetų ir kitų giminaičių elgesys: jos nemoka besąlygiškai imti paramos ir, sulaukusios pagalbos, beveik visos ją pasiūlo ir pačios - savanoriauja vaikų dienos centruose, ruošia maistą, padeda prižiūrint vaikus. Šiuo metu „Gelbėkit vaikus“ dienos centrus skirtinguose Lietuvos miestuose iš viso lanko 119 Ukrainos vaikų. Čia jų laukia ne tik saugi erdvė, šiltas ir sotus maistas, bet ir socialinių pedagogų, mokytojų ir psichologų kasdienis dėmesys, edukacijos, prasmingos ir įdomios laisvalaikio pramogos. Fizinio ugdymo, motociklininkų, rankdarbių būreliai, dailės ir muzikos terapijos, išskirtinių Lietuvos kampelių lankymas, pažintis su skirtingų profesijų žmonėmis.
„Gelbėkit vaikus“: Istorija ir veikla
„Gelbėkit vaikus“ (angl. „Save the Children“) - tai tarptautinė nevyriausybinė vaiko teisėms atstovaujanti organizacija, kurios būstinė yra Londone. Organizacija siekia gerinti vaikų gyvenimą, jų išsilavinimą, sveikatos priežiūrą, ekonomines sąlygas, apsaugoti vaikus nuo prievartos. Ji teikia skubią pagalbą stichinių nelaimių, karo ir kitų konfliktų metu, taip pat skatina politikos pokyčius, kad jaunimas įgytų daugiau teisių.
Organizacija vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (1989) ir rūpinasi jos idėjų sklaida bei įgyvendinimu. Įkurta 1919 m. Londone, ji iš pradžių padėjo nuo Pirmojo pasaulinio karo padarinių ir bado kenčiantiems Vokietijos ir Austrijos vaikams. Vėliau, 1921-23 m., tiekė maistą badaujantiems Rusijos vaikams ir rūpinosi per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusiais vaikais, tarp jų - ir kalintais nacių koncentracijos stovyklose.
1991 m. įkurtas „Gelbėkit vaikus“ Lietuvos skyrius, o 2004 m. jis tapo visateisiu tarptautinio tinklo nariu. 1995 m. organizacijos iniciatyva Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, įkurta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija, Lietuvos Respublikos Seime įsteigta Šeimos ir vaiko reikalų komisija. 1996 m. organizacija įkūrė pirmąjį vaikų dienos centrą (2022 m. organizacija kuravo 48 centrus). Nuo 2009 m. teikia tiesioginę materialinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. 2010 m. teikė finansinę paramą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems Haičio, 2011 m. - nuo cunamio nukentėjusiems Japonijos vaikams, 2011-15 m. reguliariai vykdė misijas Zambijoje. Nuo 2018 m. remia Ukrainos vaikus.
Organizacijai vadovauja generalinis direktorius, kurio veiklą prižiūri valdyba. Svarbiausius nutarimus priima kasmetinis narių suvažiavimas.
Vaikų emocinė sveikata ir iššūkiai
35-erių metų veiklos sukaktį šiemet mininti „Gelbėkit vaikus“ ypatingą dėmesį skyrė vaikų emocinei sveikatai. Organizacijos vadovė Laura Milčienė pabrėžia, kad šiandien vis dažniau susiduriama su problema, kuri nematoma plika akimi - vaikų vienišumu. „Didžiausia dovana, kurią galime duoti vaikui, yra mūsų laikas ir nuoširdus dėmesys. Deja, daugelis vaikų šiandien jaučiasi neišklausyti, o užklupusias problemas bando spręsti vieni“, - sako ji.
Organizacija atliko tyrimą, kuris buvo inicijuotas rengiant naują strategiją ir galvojant apie vaikų poreikius. Buvo siekiama paklausti vaikų nuomonės, kaip jiems atrodo, ką organizacija „Gelbėkit vaikus“ per ateinančius trejus metus galėtų padaryti, kad jiems būtų geriau ir mieliau gyventi Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo beveik 1000 vaikų ir jaunuolių nuo 14 iki 18 metų. Klausimai apėmė iššūkius mokykloje, emocinę sveikatą, bendrą savijautą, politikų ir sprendimų priėmėjų požiūrį į vaikus, klimato kaitą.
Vaikų emocinės sveikatos įvertinimas dešimtbale sistema buvo 6,2 balo - tai vidutinis balas, atspindintis vidutinišką emocinės sveikatos įvertinimą. Šią problemą patvirtina ir kiti Lietuvoje atlikti tyrimai. Norėtųsi, kad suaugusieji parodytų vaikams, jog emocinės sveikatos problemų nereikia gėdytis, kad ši stigma mažėtų.
Didžiausias iššūkis vaikų gerovei, anot vaikų, yra spaudimas mokykloje (du iš trijų vaikų teigia, kad jį jaučia). Antras svarbus iššūkis - nežinojimas, kaip pačiam įveikti liūdesį, pyktį, baimę, nerimą, kaip susitvarkyti su savo emocijomis. Nors egzistuoja sistemos prieš patyčias mokykloje, vaikai vis tiek daug apie jas kalba, patyčios lieka rimta problema.
Kas antras vaikas kaip iššūkį savo gerovei įvardino sunkumus šeimoje. Taip pat įdomus dalykas, įvardintas kaip iššūkis vaikų gerovei, - kad jie nesijaučia išgirsti ar rimtai vertinami. 84 proc. vaikų atsakė, kad jų nuomonė sprendimų priėmėjams, politikams, valdžios institucijoms yra visiškai nesvarbi arba svarbi tik iš dalies. Tai rodo, kad vaikai nesijaučia išgirsti, todėl svarbu atsižvelgti į tai, kad auginame juos dabar, kad jie būtų pilietiški visuomenės nariai.
Verslo požiūris ir paramos koncertai
Įmonių grupės „Kilo“ bendraįkūrėjas ir valdybos pirmininkas Tadas Burgaila akcentavo, kad vaikų gerovė yra visos visuomenės atsakomybė. „Tikime, kad stipri visuomenė prasideda nuo vaikų, kurie auga saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Prisidėti prie tokių iniciatyvų mums yra natūralu - taip auginami rytojaus talentai“, - teigė jis.
LNK transliuotas koncertas, skirtas „Gelbėkit vaikus“ organizacijai, šiemet surengtas jau 16-ąjį kartą. Renginio metu Lietuvos atlikėjai ir vedėjos Rūta Mikelkevičiūtė ir Ugnė Siparė kvietė visuomenę susivienyti dėl vaikų emocinės gerovės stiprinimo. Koncerto pabaigoje paaiškėjo, kad geros valios žmonės organizacijai „Gelbėkit vaikus“ paaukojo daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 16 telemaratonų LNK eteryje organizacijai „Gelbėkit vaikus“ iš viso paaukota daugiau kaip 2,7 mln. eurų. Surinktos lėšos bus skirtos vaikų dienos centrams, edukacinėms veikloms, sunkumus patiriančioms šeimoms bei emocinės sveikatos programų plėtrai ugdymo įstaigose.
2017 m. paramos projekto "Už vaikystę" atlikti darbai
Vaiko teisių apsauga Lietuvoje
Diskusijos apie vaikų teisių apsaugą Lietuvoje vyksta nuolat, tačiau tragedijos, tokios kaip Kėdainių rajone įvykusi, atskleidžia sistemos spragas. Kalbama apie nepakankamą institucijų bendradarbiavimą, aplaidumą, psichologų trūkumą, įstatymų spragas ir visuomenės požiūrį į smurtą prieš vaikus.
Yra siūloma stiprinti vaiko teisių apsaugos funkcijas, centralizuoti jas vyriausybėje, užtikrinti operatyvų reagavimą ir vieną standartą. Taip pat svarbu peržiūrėti ir sugriežtinti atsakomybę už smurtą prieš vaikus, ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją. Svarbu stiprinti pagalbą šeimai, kad smurtas būtų užkirstas dar prieš jam įvykstant.
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė teigia, kad didelis dėmesys turi būti skiriamas vaikų įtraukimui į diskusijas ir veiklą. „Vaikai yra dabartis, o ne ateitis, todėl pokyčių laukti nėra kada, juos reikia kurti dabar“, - įsitikinusi ji.
tags: #didzpetriene #gelbekit #vaikus
