Vaikų pėdos reikalauja daug tėvų dėmesio - nuo to, kaip jos susiformuos, priklauso ir laikysena. Kaip atpažinti, ar pėdutės formuojasi taisyklingai, kaip jas mankštinti, tinkamai pasirinkti avalynę? Visa tiesa - iš specialistų lūpų.
Kineziterapeutas Eimantas Žeimys pažymi, kad pėdos itin svarbios jaunesniame amžiuje: „Pėdų būklė gali kisti visą gyvenimą, tačiau svarbiausia atkreipti dėmesį į pėdutes 5-6-aisiais gyvenimo metais - tokiame amžiuje vaiko pėdos skliautas turėtų galutinai susiformuoti, raiščiai sutvirtėti ir suformuoti išilginį ir skersinį pėdos skliautą.”
„Funkciniai ar anatominiai pėdos pakitimai ir skausmas pėdos srityje sutrikdo informacijos srautą. Tai gali turėti įtakos ne tik kojų, bet ir liemens ir net kaklo raumenų darbui - vieni raumenys bus apkraunami labiau, o kiti mažiau. Atsiradęs raumenų disbalansas ilgainiui sukelia kūno sąnarių, o vėliau ir laikysenos pokyčius”, - teigia E. Žeimys.
Batai - ne iš kartos į kartą perduodama relikvija
Anot specialisto, kiekvieno vaiko pėda yra individuali - visi vaikai auga skirtingai, tad skirtingu tempu vystosi ir jų pėdutės. Būtent todėl, pasak E. Žeimio, įpročio vyresniojo vaiko batus palikti jaunesniajam vertėtų atsisakyti.
„Vyresniojo brolio ar sesers batai gali būti stipriai nudėvėti ir, svarbiausia, pritaikyti jo pėdai. Pavyzdžiui, jei vyresnysis yra pilnapadis ar turi pernelyg aukštą pėdos skliautą, atitinkamai nudėvima ir avalynė. Tokius batukus apsiavęs jaunėlis jau gauna vyresnio brolio ar sesers suformuotą pėdos skliautą, nevienodai nudėvėtą kulno kraštą ir iš jo suformuotą padą - nebūtinai tokį, kokio reikėtų, kad jaunėlio pėdutės vystytųsi taisyklingai”, - teigia kineziterapeutas E. Žeimys.
„Deichmann” vaikiškos avalynės ekspertai taip pat pažymi, kad vaikui batai turi būti patogūs iškart - jokie suaugusiųjų „prasinešios” čia negalioja!
Mažylio pėda nėra tiesiog sumažinta suaugusiojo pėdos versija. Visus 18 metų, kuomet vaikas auga, keičiasi ir pėdos forma, proporcijos bei struktūra. Vaikų pėdos auga tarsi etapais. Pirmus dvejus metus ji paauga maždaug po 2 cm per metus. Nuo 2-3 metukų ji auga po maždaug 1,5 cm - kas tris mėnesius! Taigi - po pusę dydžio! Turbūt nereikia nė aiškinti, kad pėdai augant šitokiais tempais, vaiko batų dydį reikia tikrinti mažiausiai kelis kartus per metus.
Iki trejų metukų vaiko pėda itin minkšta ir lanksti. Kaulai dar nėra „sucementuoti”, o ir pėdos skliautas dar nesusiformavęs. Mažylio pėda atrodo plokščia, nes ją gaubia didelis riebalų audinio ir neišsivysčiusių raumenų sluoksnis. Šio amžiaus vaikučių pėdos iš priekio atrodo plačios. Todėl idealu, kai bato priekis - visuomet laisvas, jo nosis iš išorės - netgi didoka. Vaiko batas turi būti gerai prigludęs ties keltimi ir laisvas priekyje.
Norėdami geriau įsivaizduoti, pamėginkite viena ranka suimti kitos riešą už viršaus taip, kad pirštai būtų tarsi surakinti. Paskui palyginimui suimkite tą patį riešą aukščiau, jį apkabindami. Visiškai nereikalingas ir net žalingas yra paaukštintas vaikiškų batukų kulnas. Žemas kulnas padeda lengviau pasiskirstyti kūno svoriui ir jis tenka beveik visam padui, kuomet paaukštinti kulnai visą svorį „numeta” pėdos priekiui.
Laikykitės „pusantro centimetro taisyklės”. Būtent tiek turi likti tarp nykščio ir bato galo. Nepamirškite, kad vaikų pėdos labai greitai auga. Svarbu nepamiršti ir dar vieno dalykėlio… Vaikai renkasi akimis, todėl gražūs batukai „tinka” labiau, nei negražūs.
Pirmoji diagnozė - namuose
Eimantas Žeimys primena, kad augančias pėdutes reikia stebėti bei lavinti. „Iki 5-6 metų, kol formuojasi skliautas, visi vaikai yra plokščiapadžiai. Tačiau jei ir po 6-ojo gimtadienio pėdutė vis ar plokščia, apsilankykite pas specialistą”, - pataria kineziterapeutas.
Patikrinti, ar pėdutė plokščia, galite ir namuose - sudrėkinkite vaiko pėdas vandeniu ir padarykite pėdos atspaudą ant balto popieriaus lapo (būtinai atsistojus visu svoriu!). Tuomet gautą atspaudą apibrėžkite pieštuku ir išnagrinėkite: jei gautas pado atspaudas platus, beveik nematomas pėdos krašto linkis - pėdutė plokščia, o jei atspaudas labai siauras, krašto linkis itin didelis - ji per daug įgaubta.
„Dažniausiai pirmieji sutrikimų simptomai būna pėdų nuovargis ar skausmas ilgiau pavaikščiojus, kartais vaikai ir patys gali tiksliai nurodyti skaudamą pėdos vietą. Tėveliai neturėtų žiūrėti pro pirštus”, - sako E. Žeimys.
Mankštinti pėdų raumenis - smagu ir naudinga
Tam, kad vaiko pėdos vystytųsi taisyklingai, būtina stiprinti jų raumenis. Lengviausia (ir vaikams smagiausia) tai daryti tiesiog vaikštant ar lakstant basomis - tiek lauke (smėliu, grublėtais paviršiais ar smulkiais, neaštriais akmenukais), tiek namie. Pasak E. Žeimio, net dėvint tik kojines padas dirginamas gerokai mažiau, tad mažėja poreikis pėdų raumenims intensyviai dirbti, jie gali aptingti.
Mankštinti pėdų raumenis galima ir namuose - gniaužyti kojos pirštukus, stengtis kojų pirštais nuo žemės suimti įvairius lengvus daiktus (servetėles, nosinaites, rankšluostukus) ar vaikščioti ant pirštų galų, pėdų, išorinio skliauto. „Paverskite mankštą žaidimu, dar geriau - darykite pratimus kartu. Ne per prievartą daroma mankšta kur kas veiksmingesnė”, - šypsosi E.
Treniruotė vaikams: Pėdų mankšta vaikams/ Feet exercises for children
Svarbiausia, kad bate kojytė nebūtų suspausta. Paspauskite bato viršų ties kojų pirštais - jie neturėtų liesti bato, kad galėtų laisvai judėti. Patikrinkite ir užkulnį - jūsų pirštas čia turėtų tilpti. Jei bato užkulnis nespaus kulniuko, išvengsite pūslių.
Juk mažylio pėdutė - kaip molis, todėl labai svarbu, kad iš jos nežinia ko „neišminkytų” netinkamai pritaikyti batai. Mamas ir tėčius turėtų dominti ne tie batų gamintojai, kurie yra pametę galvas dėl batų. Ieškokite tokių firmų, kurios pametusios galvas dėl pėdų. Jos nepaliauja tyrinėti, kaip ji sudėta, kaip reaguoja į įvairius veiksnius, kaip amortizuoja smūgius. Kaip visi tie penkisadešimt du kauliukai ir penkiasdešimt šeši sąnariukai pajėgia nešti mažą žmogutį į priekį.
Batai turi prisitaikyti prie pėdos - ir ne atvirkščiai. Ypač svarbi mažylio pėda - juk ji dar auga ir todėl yra jautri spaudimui ir apkrovai. Todėl rinkitės batukus, pagamintus iš lengvutės odos, padai taip pat turi būti lankstūs ir lengvi - tai didžiulė pagalba teisingam vaiko natūralaus judėjimo laisvės vystymui. Štai kodėl labai svarbu leisti kojos kaulams ir raumenims vystytis laisvai ir nevaržomai.
Nesunku pastebėti, kad švarkelis jau per mažas, be to, tai ir nepadarys vaikui ilgalaikės žalos. Kalbant apie batus, viskas šiek tiek kitaip. Jei jie per maži ar netinka kojai - minkšti pėdos kauliukai mėgins prisitaikyti prie bato formos. O tai gali baigtis įvairiausiomis problemomis (netgi stuburo) ateityje.
