Skaitmeninis amžius vis sparčiau tampa dirbtinio intelekto amžiumi. Tai įrodo ne tik sparčiai tobulėjančios technologijos, kurių integracija tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, bet ir vis plačiau įvairiose gyvenimo srityse naudojamos dirbtinio intelekto galimybės. Tačiau, kaip ir kiekviena technologinė naujiena, dirbtinis intelektas gali sukelti ir tam tikrų grėsmių žmonių, o ypač - vaikų ir jaunimo, privatumui bei duomenų saugumui internetinėje erdvėje.
Dirbtinis intelektas gali tapti puikiu pagalbininku atliekant darbus ar kuriant naują turinį. Tačiau svarbu suprasti, kad dirbtinio intelekto pagalba internetinėse platformose surinkti asmeniniai vaiko duomenys - naršymo istorija, gyvenamoji vieta, pomėgiai ir net atvaizdas gali būti naudojami reklamos tikslais, kryptingai formuoti tam tikrus vaiko vartojimo įpročius. Dirbtinio intelekto pagalba gali būti sugeneruotas netinkamas, vaiko amžiui nepritaikytas turinys. Vaikai gali net tapti tapatybės vagystės bei kitų kibernetinių nusikaltimų aukomis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad siekiant išvengti su dirbtiniu intelektu susijusių grėsmių, pirmiausia svarbu akcentuoti suaugusiųjų atsakomybę ir kritišką savo veiksmų viešojoje erdvėje įvertinimą bei nuolatinį vaikų mokymą. Svarbus ir pastovus tam tikrų taisyklių vaikams priminimas. Jie turi žinoti, kaip reikėtų saugiai elgtis internete.
Vaiko atvaizdas, kaip ir kiti jo asmens duomenys, turėtų būti skelbiami labai atsakingai ir įvertinant visas galimas rizikas. Svarbu atsižvelgti ir į tobulėjančias technologijas, dirbtinio intelekto galimybes. Mūsų šalies įstatymai numato ypatingą vaiko teisės į atvaizdą apsaugą. Filmuoti ar fotografuoti vaiką galima tik su tėvų, globėjų ar paties vaiko sutikimu. Net ir tada, kai sutikimas gautas, vaikas gali būti fiksuojamas tik tinkamai apsirengęs, iš jo negali būti šaipomasi. Visais be išimties atvejais, viešojoje erdvėje paskelbtos vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai, neturi žeminti jo garbės ir orumo. Negalima naudoti vaiko atvaizdo neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbto vaizdo informacijos galima atpažinti nepilnametį. Taip pat įstatymais įtvirtintas draudimas visuomenės informavimo priemonėse skleisti nepilnamečio asmens duomenis, kurie žemina jo orumą bei pažeidžia interesus. Išimtis taikoma tik tuomet, kai yra paskelbta vaiko paieška.
Tėvai, globėjai, artimieji ir visa visuomenė turėtų užtikrinti vaiko teisę į atvaizdą. Todėl prieš keldami vaiko nuotrauką ar vaizdo medžiagą į viešąją erdvę pagalvokime, ar tai daryti būtina, ar ateityje tai nepakenks vaikui. Įvertinkime, kokią įtaką įamžinta akimirka gali turėti vaikui augant, keičiantis, kas turės prieigą prie paskelbtos informacijos ir kaip ji galėtų būti panaudota. Pavyzdžiui, svarbu įvertinti, ar ja nepasinaudos blogo linkintys žmonės, ar atvaizdas nebus panaudotas automatiškai generuojamam netinkamo pobūdžio turiniui kurti. Prieš keliant vaiko atvaizdą į socialinius tinklus atidžiai peržiūrėkite nustatymus ir įvertinkite, kas galės matyti vaiko atvaizdą, ar bus galimybė juo dalintis.
Jeigu vaikas gali išreikšti savo nuomonę, svarbu jo paklausti, ar jis nori viešinti savo atvaizdą. Būtina atminti, jog kai vaiko ir tėvų nuomonės skiriasi, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus.
Tais atvejais, jeigu tėvai ar globėjai pastebi, kad vaiko atvaizdas ar kitas su jo atvaizdu sugeneruotas turinys buvo paviešintas prieš tai negavus tam sutikimo, pirmiausia reikėtų kreiptis į nuotrauką paviešinusį asmenį, įmonę ar įstaigą ir paprašyti atvaizdą pašalinti iš viešosios erdvės. Jeigu nepavyksta susitarti ar žmogus nesutinka nuotraukos pašalinti, galima kreiptis pagalbos į institucijas. Jeigu atvaizdas buvo paviešintas socialiniuose tinkluose ar visuomenės informavimo priemonėse, tokiais atvejais padėti galėtų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
Kilus klausimams ir norint pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais galima skambinti telefonu: 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Dirbtinio intelekto pagalba sukuriant netikras nuotraukas, siekiant paveikti jų tėvus, rizikos gali būti tiek finansinės, tiek emocinės. Jei dirbtinio intelekto pagalba nuotraukos yra pakoreguojamos, pavyzdžiui, siekiant įžeisti ar pažeminti, žala gali būti padaryta ir patiems vaikams. Tokios situacijos gali lemti patyčias bei prisidėti prie įvairių sveikatos sutrikimų ir turėti kitokių pasekmių.
Siekiant, kad internete patalpintos nuotraukos būtų pašalintos, reikėtų įvertinti du aspektus: kas jas paskelbė (pvz. mokykla) ir, ar toks paskelbimas turi teisinį pagrindą. Jei yra pagrindas, žmonės gali kreiptis į nuotraukas paskelbusią organizaciją ar asmenį su prašymu nuotraukas pašalinti.
Rekomenduojama tėvams kalbėtis su savo vaikais ir šviesti juos apie jų asmens duomenų apsaugos internete svarbą, galimas grėsmes ir jų ilgalaikį poveikį. Visuomet reikia įvertinti, kad asmens duomenis paskelbus internete iš dalies prarandama jų kontrolė, todėl juos gali pasiekti ir tie, kuriems tokios prieigos tėvai nenumatė. Rekomenduoja atidžiai įvertinti, kam priklauso konkrečios grupės, konkursai, programėlės ir kokį poveikį vaikui gali padaryti tokios nuotraukos. Visuomet verčiau gerai pagalvoti prieš internete dalinantis su vaikais susijusia informacija.
Ne visi dirbtinio intelekto produktai savaime yra vertinami kaip keliantys didelę riziką ar sudarantys sąlygas asmens duomenis panaudoti nusikalstamiems ar neigiamiems tikslams. Asmens duomenų skelbimas gali sukelti neigiamas pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar tokie duomenys bus apdorojami dirbtinio intelekto pagalba. Tai reiškia, kad visi asmenys (vaikai, tėvai, artimieji, švietimo įstaigos atstovai) turi atsargiai vertinti asmens duomenų skelbimo poveikį.
Norintiems sužinoti daugiau, rekomenduojama įdėmiau panagrinėti Europos Komisijos sukurtą Dirbtinio intelekto aktą bei kitą informaciją, kuri tikrai pravers siekiant gilintis į šią temą.
Tėvai, dalindamiesi savo vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose, dažnai tai daro turėdami geriausius ketinimus - norėdami atšvęsti svarbius įvykius, pasidalinti šeimos gyvenimo akimirkomis arba išsaugoti prisiminimus. Tačiau tuo pačiu tai kelia ir didelę riziką. Vaikų viešasis įvaizdis susiformuoja dar prieš jiems patiems nusprendžiant, kuo jie norėtų pasidalyti. Taip pat kyla ir saugumo rizika. Nuotraukos, kuriose yra atpažįstamų vietovių ar asmeninių duomenų, gali atskleisti, kur vaikas gyvena, mokosi ar leidžia laiką. Tokią informaciją nepažįstami asmenys gali naudoti persekiodami ar netgi tapatybės vagystės tikslais. Be to, iš pažiūros nekaltos nuotraukos gali atsidurti ir netinkamose interneto svetainėse. Dalijimasis vaikų nuotraukomis sukuria skaitmeninį pėdsaką, kuris gali lydėti vaiką iki pilnametystės ir vėliau gyvenime sukelti gėdos jausmą ar pakenkti reputacijai.
Šiuolaikinėje visuomenėje įprasta dalytis džiaugsmingomis akimirkomis, todėl dažnai nepagalvojame apie kitos pusės riziką - ilgalaikį informacijos prieinamumą. Net viena nuotrauka ar trumpas vaizdo įrašas, kuriame girdimas vaiko balsas, šiais dirbtinio intelekto laikais gali būti panaudotas įvairiais būdais.
Kita tėvų ar globėjų daroma klaida yra manyti, jog užtušuodami vaiko veidą nuotraukoje ar uždėdami saulytės iškarpą ant jo jie apsaugo vaiko privatumą. Vis dėlto tai irgi nėra iki galo tiesa, nes net ir tokiu atveju aplink esanti informacija, pavyzdžiui, namų ar mokyklos interjeras, žaislai, aplinkiniai žmonės ar geografiniai ženklai, gali tapti metaduomenimis, leidžiančiais atpažinti vaiką ar jo aplinką.
Pasiekti nepageidaujamą auditoriją ar būti panaudota žalingais tikslais vaiko nuotrauka gali būti net tada, kai ji yra greitai pašalinama arba keliama į trumpalaikę platformą, pavyzdžiui, „Instagram“ istoriją. Niekada nežinome, kas ir kokiu tikslu gali padaryti jos ekrano kopiją.
Be išorinių pavojų, tokių kaip persekiojimas, tapatybės vagystė, nuotraukos patekimas į nepageidaujamas svetaines ir kitų, dalijimasis vaikų nuotraukomis jiems gali turėti ir psichologinį poveikį. Vaikai gali jaustis blogai dėl to, kaip jie yra vaizduojami nuotraukose, ir laikui bėgant tai gali pakenkti jų savigarbai ar pasitikėjimui tarp tėvų ir vaikų. Augdami su kuriamu internetiniu tapatumu, vaikai gali jausti neatitikimą tarp to, kaip jie save mato, ir to, kaip jie yra matomi internete. Taip vaikai praranda savo įvaizdžio formavimo kontrolę ir tai gali turėti neigiamų psichologinių pasekmių, sukelti vaikams stresą ar nerimą. Kai kuriose situacijose vaikų nuotraukų dalijimasis gali pakenkti net ir šeimos reputacijai ar tapti vaikų diskriminacijos ar patyčių priežastimi.
Vaikai, o ypač paaugliai, į savo nuotraukas socialiniuose tinkluose gali reaguoti itin jautriai. Šiuo gyvenimo laikotarpiu jiems labai svarbu, kaip juos mato kiti - tai susiję su tapatybės formavimusi ir noru turėti kontrolę savo įvaizdžiui. Jie taip pat siekia daugiau savarankiškumo, autonomijos. Tad nuotraukos, viešinamos be sutikimo, tikrai gali sukelti stiprias emocijas: gėdą, pyktį, išprovokuoti konfliktą su tėvais, pakenkti pasitikėjimui santykiuose. Tačiau konfliktas - ne vienintelis pavojus. Vaikas gali net nežinoti, kad jo nuotrauka jau yra internete, arba dar nesuvokti, kokie gali būti padariniai. Deja, net ir nekaltai atrodanti nuotrauka, o ypač, jei jų yra daug ir geros kokybės, gali būti panaudota piktavalių - apgaulėms, patyčioms, pornografijos kūrimui. Tokie dalykai gali nutikti ir po daugelio metų, o jų padariniai - ilgalaikiai.
Visiškai saugaus būdo dalytis vaikų nuotraukomis internete (viešai) praktiškai nėra. Todėl būtina skatinti tėvų ir globėjų sąmoningumą. Būdami tėvai savo vaikams visada norime tik gero, norime, kad jie augtų savarankiškos asmenybės, patys priimtų sprendimus. Tad leiskime vaikams patiems nuspręsti, kada jie jau nori būti internete, sulaukime tokio jų amžiaus, kai savo nuotraukų kėlimas yra „legalus“ ir sąmoningas vaikų pasirinkimas. Bet, jei vis tiek norisi tomis nuotraukomis dalytis, rekomenduočiau laikytis tokių atsargumo priemonių: dalytis nuotraukomis tik su artimaisiais per uždaras platformas, o ne viešai socialiniuose tinkluose; vengti dalytis nuotraukomis, kurios atskleidžia jautrią informaciją, pavyzdžiui, vaiko buvimo vietą ar asmeninius duomenis.
Norint skatinti tėvų ir globėjų sąmoningesnį elgesį socialinėje erdvėje, svarbu išlaikyti balansą: nepergyrdinti, kad internetas - pilnas pavojų, bet ir neneigti realių grėsmių. Rekomenduojama skatinti žmones prisiimti atsakomybę susipažįstant su skaitmeninio pasaulio taisyklėmis ir patiems gilinti savo žinias: Pirmiausia - susipažinti, kaip nuotraukos keliauja serveriais, kur gali likti, kokias metaduomenų galimybes turi dirbtinis intelektas ir kaip informacija gali būti panaudota. Antra - įsivertinti rizikas. Nėra viskas tik juoda arba balta, egzistuoja skirtingos situacijos ir tam tikrais atvejais pasirinkimas dalytis vaikų nuotraukomis gali būti suvokiamas kaip pasvertų rizikų prisiėmimas. Pavyzdžiui, kai kurie nuomonės formuotojai, aktyviai įtraukiantys vaikus į savo socialinius tinklus, aptaria tai su jais, susitaria taisykles ir įveda saugumo protokolus. Tai gali apimti, pavyzdžiui, specialius saugos žodžius ar instrukcijas, kaip elgtis, jei su vaikais bandytų susisiekti piktavaliai, apsimesdami tėvais. Idealiu atveju galėtume skirti daugiau dėmesio šioms temoms, rengti daugiau konferencijų ar seminarų apie tėvystės iššūkius skaitmeniniame pasaulyje.
Geresnis interneto reguliavimas taip pat yra svarbus niuansas, jog būtų užkirstas kelias piktavališkumui. Bet, kol šie pokyčiai įvyks, mūsų vaikai jau bus užaugę. O ką galime padaryti šiuo metu - tai keisti savo įpročius ir požiūrį. Kaip apsidairome eidami per gatvę, stabtelkime ir prieš dalydamiesi informacija socialiniuose tinkluose. Gal galime kelti mažiau asmenines nuotraukas? Tokias, kurios išreiškia mūsų emociją, leidžia pasidžiaugti, bet neatskleidžia jautrių asmeninių duomenų? Kitas dalykas - požiūris į vaiką. Kalbėkimės su visokio amžiaus vaikais apie tai, kas su jais susiję. Paklauskime sutikimo, net, jei vaikai dar maži, - taip padėsime jiems pasijausti svarbiems ir ugdytis savivertę. Ir visada atsiminkime, kad atvaizdai internete gali gyventi ilgiau nei vaikystė.
Vaiko teisės į privatumą neužtikrinimas yra viena pagrindinių problemų. Vaikai dažnai net nežino, kad tėvai dalijasi jų nuotraukomis arba yra tokio amžiaus, kad negali sutikti ar nesutikti. O, kai nuotrauka patenka į internetą, ją galima lengvai kopijuoti, keisti ar platinti be tėvų kontrolės.
Pagrindinė atsakomybė tenka tėvams, kurie priima sprendimą, kur ir kaip viešinti vaiko nuotraukas. Dažnai jie tai daro nesusimąstydami apie neigiamas pasekmes ar grėsmes. O galbūt net ir nežino, kokios grėsmės egzistuoja. Todėl labai svarbu suteikti tinkamą informaciją apie vaikų nuotraukų viešinimo socialiniuose tinkluose grėsmes, diskutuoti apie tai viešai, kad tėvai, priimdami sprendimą viešinti nuotraukas, tai suprastų ir jų sprendimas būtų sąmoningas ir apgalvotas.
Labai svarbu suteikti tinkamą informaciją apie vaikų nuotraukų viešinimo socialiniuose tinkluose grėsmes. Tokiam sąmoningumo skatinimui galėtų padėti informacijos apie galimas grėsmes viešinimas: Pavyzdžiui, socialinių medijų platformose teikiant griežtesnius privatumo nustatymus ar įspėjimus - tarkime, prieš publikuojant nuotrauką, galėtų būti klausiama: „Ar tikrai norite tai paskelbti viešai?“, mokyklose ir vaikų darželiuose organizuojant vaikų ir tėvų švietimą apie saugų elgesį skaitmeninėje erdvėje arba vykdant viešas skaitmeninio saugumo temos kampanijas savivaldybių ar nacionaliniu mastu. Kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo labiau tikėtina, kad visi suprasime pasekmes ir priimsime „informuotus“ sprendimus.
Taip pat nereikia pamiršti, kad internetas yra beribė ir potencialiai pavojinga erdvė, o apsaugoti šeimą ir pasirūpinti jos saugumu - tėvų pareiga. Privatumo nustatymas ne visada pakankamas barjeras, publikuojant bet kokią informaciją reikia būti sąmoningiems ir neprarasti budrumo.
Ką svarbu žinoti dalinantis nuotraukomis:
- Kitų žmonių vaikai: Visi turi savo požiūrį į vaikų nuotraukų platinimą socialinėje žiniasklaidoje, todėl prieš įkeldami nuotraukas po savo atžalos gimtadienio vakarėlio turėtumėte pagalvoti apie pagarbą pozicijai tų tėvų, kurių vaikai taip pat jose užfiksuoti.
- Kur jie eina į mokyklą: Jeigu dalinatės vaikų nuotraukomis iš mokyklos ar jos prieigų, pasirūpinkite, kad nebūtų aiški mokymo įstaigos vieta ir pavadinimas.
- Nuogumas: Būtina vengti nuotraukų, kuriose vaikai yra nuogi. Nors daugumai knieti parodyti visiems aplinkiniams, kokie žavūs jų vonioje besitaškantys mažyliai, tačiau rizikuoti tikrai neverta - tos nuotraukos gali patekti į blogas rankas.
- Vaikų vardai ir pavardės: Tėvai taip pat neturėtų platinti nuotraukų, kuriose matyti pilna vaiko tapatybė - vardas ir/ar pavardė. Pavyzdžiui, vardas užrašytas ant vaiko sportinių marškinėlių. Panašaus pobūdžio informacija nuotraukoje turi būti retušuota ar ištrinta.
- Bet kas, ko vaikai nenori viešinti: Jūsų apsisprendimą publikuoti ar nepublikuoti savo vaikų nuotraukos turėtų nulemti viena elementari taisyklė - ar jūsų atžalos nori (dabar ar po daugelio metų), kad jos būtų paviešintos? Jeigu nuotrauka trikdo, yra nesmagi ar turėtų būti privati, išlaikykite pagarbą vaikui - paklauskite jo, jeigu jis pakankamai didelis.
Tėvai, dalindamiesi savo vaikų atvaizdais internete, dažnai nesuvokia, kad internete jos lieka amžinai. Švenčių akimirkos, juokingi atostogų vaizdeliai, pirmieji vaiko žingsneliai - net šis, iš pažiūros nekaltas turinys, gali būti panaudotas netinkamai arba tapti patyčių šaltiniu. Duomenys, kurios talpiname internete, niekur nedingsta, todėl svarbu pagalvoti apie galimas to pasekmes.
Jūs parodote savo vaiką visam pasauliui, ir kartais tokiose situacijose, kuriose vaikas atrodo pažeidžiamas: gali būti vaikas nuogas, sergantis, verkiantis. Tėvai galbūt nesusimąsto, kad čia yra amžina, ir kad tą medžiagą gali pasiimt bet kas ir ją naudoti kaip tik jie išmano.
Vaikai patys turėtų spręsti, ką nori viešinti, o tėvai - įsivaizduoti, kaip vaikas jaustųsi užaugęs, matydamas tokias savo nuotraukas internete. Tėvai turėtų pagalvoti, kaip vaikas jausis, jeigu jis užaugęs matys, kad yra skelbtos jo nuotraukos, kurių galbūt neturėtų būti. Leiskime pačiam vaikui užaugti ir nuspręsti, kurie vaizdai su juo bus viešinami. Tegul tėvai patys pastato save į tokią situaciją - ar jie norėtų, kad jų nuotraukos iš vaikystės būtų kažkur paskelbtos?
Senos vaikų nuotraukos gali tapti elektroninių patyčių šaltiniu ir sukelti tiek psichologines, tiek socialines pasekmes. Klasiokai paima tą seniai seniai įkeltą nuotrauką ir paplatina ją, galbūt ten vaikui nepatinka jo išvaizda, nebepatinka tas atvaizdas, kuris buvo anksčiau, ir tai gali sukelti ne vien asmeniškai psichologiškai sunkius jausmus, bet ir pasekmes grupėje. Prasideda sudėtingesni santykiai klasėje, patyčios, tai tikrai gali turėti tiek individualių pasekmių, tiek ir socialinių pasekmių reputacijai.
Ekspertai rekomenduoja socialiniuose tinkluose naudoti privatumo nustatymus, reguliariai valyti senus archyvus ir dalintis informacija atsakingai, pagalvojant apie vaiko saugumą bei gerovę. Visur galima savo paskyras uždaryti, padaryti, kad galėtų prieiti tik draugai, išsivalyti sąrašus draugų, kuriuos esam pridėję, nors galbūt jų ir nepažįstam. Tiesiog truputėlį tą savo skaitmeninį kiemą prasišluoti, susitvarkyti, apsivalyti, ir jeigu įmanoma, kuo daugiau tų nuotraukų ir video ištrinti, jeigu jie jau yra seni ir manot, kad tai gali kompromituoti jus ar jūsų vaiką.
Šimtai milijonų vaikų visame pasaulyje nukenčia nuo internetinių viliotojų. Tai - viena jautriausių ir svarbiausių temų, apie kurias tėvai ir mokytojai vis dar kalba nedrąsiai. Iš pirmo žvilgsnio viskas prasideda nekaltai - nauja pažintis socialiniame tinkle, malonūs žodžiai ar draugiškas pakvietimas į draugų sąrašą. Žmogus bando perprasti to konkretaus vaiko pomėgius, gyvenimo būdą, problemas. Jis siūlo atlygį, nupirkti žaidimą, nupirkti žaidimo pinigėlius, tokiu būdu gaunamos pirmos nuotraukos.
Vienas pavojingiausių tokio bendravimo etapų - momentas, kai vaikas pasiduoda emociniam spaudimui ir išsiunčia pirmą intymią nuotrauką. Prasideda prašymai, pradžioje nekaltai, po to intymią vietą jau nusifotografuok, ir kai tik atsiranda pirmoji intymios vietos nuotrauka - prasideda šantažas, vaikas išsiuntęs tokią nuotrauką išsigąsta ir bijo kažkam apie tai prisipažinti, bijo pasėkmių, bijo, kad jis kaltas, nors jis turėtų žinoti, kad kaltas tikrai ne jis pats.
Visus, susidūrusius su seksualiniu priekabiavimu ir viliojimu internete, skatinama nebijoti apie tai informuoti atsakingas institucijas ir taip užkirsti kelią skriaudikams. Tėvai turėtų visapusiškai psichologiškai palaikyti vaiką, užfiksuoti visą susirašinėjimą ir jokiu būdu nieko netrinti, o atiduoti policijai. Vaikui turime sakyti, kad jeigu jau taip įvyko, ateik, pasakyk, ir mes toliau atiduosime tai policijai. Vaikas turi žinoti, kad mes šitoje situacijoje esame jo pagalbininkai, ir kad jis tikrai nekaltas, jis tiesiog tapo tų negerų žmonių auka. Pradėjus tyrimus ir suradus tą žmogų ar žmones, kurie tai daro, apsaugosime ir kitus vaikus.
Šiuolaikinės technologijos vis labiau didina internetinio priekabiavimo problemą. Lengvai prieinami dirbtinio intelekto įrankiai leidžia kurti realistiškas netikras tapatybes, suklastotas nuotraukas ir net pokalbius. Bet kas gali apsimesti paaugliu arba vaiku, sugeneruodamas kažkokį vaizdą ar sukuriantis bendraamžį, kuris užsiima tokiais pačiais dalykais, mėgsta panašius žaidimus. Jie bando rasti bendrų interesų ir taip priartėti prie potencialaus susitikimo, išviliojimo ar kažko kito.
Tėvus ir mokytojus edukuotis internetinio saugumo klausimais skatina ir informacijos saugos vadovai. Dirbtinio intelekto prieinamumas yra didžiulis, grėsmė yra labai didelė ir ji didėja mums bekalbant, tad tėvai turi visų pirma patys edukuotis apie šią grėsmę, kodėl tai vyksta ir kaip tai vyksta, nes tai gali būti panaudota ir prieš juos.
Intymių nuotraukų dalijimasis virtualiame pasaulyje itin populiarus - dažnai tam naudojamos susirašinėjimo programėlės, kurias galime rasti daugelio paauglių telefonuose bei kompiuteriuose. Į „Vaikų liniją“ dažnai kreipiasi paaugliai, išsiuntę intymias nuotraukas draugystės metu ir pradėję abejoti šiuo pasirinkimu. Kreipiasi, nes santykyje buvo išsiųstos nuotraukos, bet galbūt santykis pakrypo kažkaip kitaip ir atsirado baimė, kad dabar pasidalins tomis nuotraukomis. Be abejo taip pat kreipiasi tada, kai nuotraukos kažkur nuteka ir ateina pasekmės. Nebūtinai kiekvienu atveju taip nutiks, kad nuotraukos bus paviešintos, bet sextingas žinoma atveria tokius pavojus.
Nuogo kūno, intymios kūno vietos nuotraukos ar vaizdo įrašo siuntimas bet kokia internetine erdve yra nusikalstama veika, nesvarbu, ar tai tavo draugas, ar tai išgalvotas asmuo. Baudžiamojo įstatymo 309 straipsnis numato baudą, laisvės apribojimą, arba griežčiausią laisvės atėmimą iki ketverių metų - tam pakanka laikyti, platinti, gaminti, disponuoti pornografinio turinio dalykais, tad vien tokių dalykų laikymas savo kompiuteryje ar telefone užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Moralizavimas čia nepadės - svarbiausia atvirumas ir pasitikėjimas. Vien tik gąsdinimas pasekmėmis gali turėti nelabai gerą rezultatą, nes jeigu vaikas galiausiai padaro tai, ko mes nenorime, kad darytų, tikėtina, kad tuomet nebeateis pas mus prašyti pagalbos. Labai svarbu stengtis pokalbį išlaikyti kuo atviresnį, leisti vaikui pačiam pamodeliuoti tas situacijas.
Populiarus mitas, kad yra programėlių, kuriose gautų nuotraukų neįmanoma išsaugoti ilgam laikui, yra klaidingas. Viena tokių - „Snapchat“ - itin pamėgta ir plačiai naudojama paauglių tarpe. Programėlė turi funkcija, kuri siųstą vaizdą parodo tik kelias sekundes - po to jo peržiūrėti nebegalima. Nepaisant to, nuotraukos, siųstos tokiu būdu, vistiek gali būti išsaugomos. Nėra tokio dalyko, kaip išnykstančios nuotraukos. Išsiųsta nuotrauka gal ir nebus išsaugota programėlėje, bet žmogus gali pasidaryti jos kopiją su kitu telefonu ar paprasčiausiai padaryti ekrano nuotrauką. Šitą mitą reikia griauti, nes tai duoda labai daug drąsos, kad galima daryti bet ką, nes už sekundės tai dings, bet reikia suprasti, kad tas vaizdas išliks amžinai.
Siųskime, ką norime, bet pirma pagalvokime, ar būtų malonu, jeigu tą vaizdą pamatytų visa mokykla, visas miestas, o gal dar daugiau žmonių. Jeigu tau tai tinka, tada tikriausiai viskas tvarkoje, bet jeigu tau tai sukelia diskomfortą vien pagalvojus, tai galbūt paspauskim stabdį.
Patyčios internete gali įsiplieksti akimirksniu ir pasiekti daug didesnę auditoriją, taip sukeliant skaudžias pasekmes aukai. Kai tai vyksta internetu, tas, kuris bando užgaulioti, jaučiasi nepakaltinamas, nes jis jaučia nuotolio širmą, kad jis gali bet ką parašyti ir likti nenubaustas. Technologijos leidžia slėptis už fiktyvių paskyrų, todėl užgaulūs žodžiai ar memai plinta greičiau nei realiame gyvenime.
Vienas įrašas ar nuotrauka gali žaibiškai išpopuliarėti ne tik pažįstamų rate, bet ir visame internete. Tai - geografiškai neapribotas patyčių darytojų ratas, nes tai nebėra tik tavo kiemas ar mokykla, tai gali būti visas pasaulis.
Ekspertai sutaria: patyčios neegzistuotų be stebėtojų. Net ir vienas padrąsinantis žodis, komentaras ar pagalbos gestas gali pakeisti aukos situaciją. Stebėtojai labai daug gali pakeisti patyčiose, nes iš principo tai yra reiškinys, kuris be stebėtojų nevyksta. Tai nėra asmeninė konfliktinė situacija, patyčiose veiksmai yra daromi specialiai tam, kad kiti asmenys juos matytų, ir jeigu tie, kurie žino apie patyčių situaciją jos nestabdo, tai jie sukuria didelį jėgų netolygumą, kai vienas vaikas yra nuteikiamas prieš visus.
Tėvų ir mokytojų vaidmuo čia itin svarbus. Jie turi ne tik aiškinti vaikams, kaip blokuoti ar pranešti apie netinkamą turinį, bet ir patys reaguoti atsakingai. Visko internete nesustabdysim, bet tikrai reikia kiek įmanoma apsisaugoti iš anksto, o kai jau kažkas vyksta, reikia nesivelti į kažkokias diskusijas ir nepasiduoti tai emocijai, o tiesiog užfiksuoti, susirinkti įkalčius, įrodymus ir perduoti juos institucijoms.
Apsaugokite savo vaikus | „Deautch Telekom“ | Nustokite dalytis nuotraukomis internete @DotCoach
Tėvai, norėdami būti atsargūs, stengiasi neatskleisti vaikų tapatybės ar kitų jautrių duomenų, tačiau dalijasi savo vaikų nuotraukomis su milijonais sekėjų.
Tėvai, dalyvaujantys „sharenting“ procese, svarbu naudoti filtrus skelbiamam turiniui, tartis su vaiku ir nuolat įvertinti, ar skelbiami įrašai atitinka ilgalaikius tikslus bei vaiko interesus. Mūsų, kaip tėvų, pavyzdys taip pat yra svarbus, nes taip, kaip mes elgiamės internete, taip elgsis ir mūsų vaikai. Jie mokosi saugoti savo privatumą, reputaciją ir saugumą skaitmeninėje erdvėje stebėdami mus.
40 proc. paauglių nepatinka tai, ką tėvai apie juos skelbia socialiniuose tinkluose. Tai nenuostabu, nes šis internetinis archyvas atspindi tėvų įspūdžius apie vaikus, o ne pačių vaikų suvokimą apie save. Esame pirmoji tėvų karta, aktyviai dalyvaujanti „sharenting“ procese, o mūsų vaikai - pirmoji karta, kuri turės išsamų internetinį archyvą, dažnai sukurtą be jų pačių sutikimo. Šiandien paaugliai naršo draugų tėvų socialinių tinklų paskyras, ieškodami „keistų“ bendraamžių fotografijų, istorijų ar dialogų, kurie gali tapti tarpusavio patyčių objektu. Socialinės medijos dėka mūsų vaikai šiandien auga su didesne auditorija nei augome mes, todėl kyla klausimas: ar tikrai tėvų paskyros turėtų dar labiau apsunkinti vaikų gyvenimą?
Dar per mažai kalbame apie „sharenting“ poveikį tėvų ir vaikų santykiams, kaip tai veikia vaikų elgseną, savivertę ir asmeninį vystymąsi, kokį ilgalaikį pėdsaką tai palieka jų ateičiai, kur nukeliauja vaikų nuotraukos ir tapatybės informacija, kaip viešai prieinama informacija gali būti panaudota bloga linkinčių žmonių.
Socialinės medijos algoritmui nepatinka mūsų vaikai, jam patinka žmonių įsitraukimas, kurį sukelia šis turinys. Kai kuriuose tyrimuose apskaičiuota, kad iki 2030 m. beveik du trečdaliai jaunosios kartos tapatybės sukčiavimo atvejų bus susiję „shareting“ efektu, kaip jau minėjau, daugiau pasekmių matysime ateityje.
Šiandien pernelyg dažnai girdima iš tėvų, kad „jie žino, jog jų vaikai gerai jaučiasi, kai tėvai dalijasi jų duomenimis“, bet dar turime palaukti, kol užaugusi influencerių tėvų įtakoje gyvenusi karta galės pati pasakyti, ką apie tai mano, kaip jaučiasi. Dirbant asmeninio prekės ženklo srityje pastebima, kad šis reiškinys tampa vis aktualesnis - vis daugiau atliekama mokslinių tyrimų, analizuojančių, kokį poveikį daro tėvų sprendimas aktyviai dalintis vaikų gyvenimo akimirkomis, vis dažniau pasirodo ir vaikų, augusių influencerių šeimose, liudijimai apie savo patirtis bei daugėja patarimų, kaip tą daryti saugiau.
Vienas paauglys, užaugęs influencerių šeimoje, išsakė: „Prašau jūsų būti šios vaikų kartos balsu, nes iš pirmų lūpų žinau, ką reiškia neturėti pasirinkimo, kai skaitmeninis pėdsakas, kurio nesukūrei, lydi tave visą likusį gyvenimą“. Kita istorija iš JAV - S. Franke, augusi šeimoje, kur gyvenimas buvo transliuojamas „YouTube“ kanale, šiais metais išleido knygą apie traumuojančius savo vaikystės išgyvenimus. Nors tai pavieniai pavyzdžiai, bet net ir šių žmonių liudijimuose garsiai skamba klausimas - ar tikrai pagalvojame, kiek daug papasakojame apie savo artimiausius žmones. Iš kitos pusės vis daugiau kalbant apie šį reiškinį, pastebima, kad ir influencerių turinyje vis mažiau rodomi vaikai arba jų veidai užblurinami, uždengiami. Gaila, kad tokia apsauga socialinėje medijoje nėra automatinė.
Nepilnamečių vaikų duomenys socialiniuose tinkluose turi būti tvarkomi BDAR’e nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pavyzdžiui, mokymosi įstaigai norint viešinti nuotraukas iš mokykloje ar kitoje vietoje vykstančių renginių, turi gauti nors vieno iš tėvų / globėjų sutikimą. Jeigu tėvai socialiniuose tinkluose randa savo vaiko nuotraukas (pvz. iš renginio), turi pilną teisę kreiptis į socialinį tinklą ir prašyti tokias nuotraukas pašalinti.
Pavyzdžiui, 2020 m. Nyderlandų teismas įpareigojo močiutę pašalinti savo anūkų nuotraukas iš socialinių tinklų. Taip pat skyrė 50 eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Ieškinys buvo pareikštas tėvų, kurie įrodinėjo, jog anūko nuotraukos buvo viešinamos be tėvų sutikimo.
Kiekvienu atveju tėvai turi vertinti ar vaiko atvaizdo viešinimas nepažeis vaiko interesų, pavyzdžiui, reklamuojant įvairius produktus socialiniuose tinkluose. Jeigu vaikas gali išreikšti savo nuomonę, tai į ją būtina atsižvelgti - jeigu vaikas nesutinka su nuotraukos viešinimu - tėvai ir neturėtų viešinti tokių nuotraukų. Jeigu vaiko atvaizdo viešinimas nebus suderinamas su vaiko interesais - gali būti konstatuojamas ir piktnaudžiavimas tėvų valdžia ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Bendra taisyklė - tėvai turi įvertinti kokias galimas neigiamas pasekmes nuotraukos talpinimas socialiniuose tinkluose gali sukelti ateityje, pavyzdžiui, kad iš nepilnamečio vaiko gali tyčiotis jos draugai ir kitos pasekmės.
Apie tai, kaip efektyviai bendrauti su vaikais dėl seksualinio priekabiavimo, nuotraukų dalijimosi ar patyčių internete atvirai kalbama Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tinklalaidėje „Skaitmeninė pamoka tėvams ir mokytojams“. Laidoje aptariami realūs pavojai, su kuriais vaikai kasdien susiduria internete, taip pat dalijamasi konkrečiais patarimais, kaip juos atpažinti bei užkirsti tam kelią. Laidos kūrėjai kviečia tėvus ir mokytojus tapti švaraus interneto ambasadoriais - žmonėmis, kurie geba kalbėtis, pastebėti ir padėti, nes saugumas internete visada prasideda nuo paprasto pokalbio namuose.
Kai kurie duomenys laikomi jautriais (specialiųjų kategorijų duomenimis), pavyzdžiui, sveikatos duomenys. Jei vaiko nuotraukose matomi, pvz., tam tikros sveikatos būklės ar negalios požymiai, tokių duomenų tvarkymui reikalinga ypatinga apsauga. Taip pat atsargiai reikia elgtis su duomenimis, kurie nėra laikomi jautriais, bet gali padėti lengviau nustatyti vaiko tapatybę. Pavyzdžiui, tai gali būti vardas, pavardė, gimimo data, mokyklos pavadinimas ar adresas, namų adresas ar kiti kontaktiniai duomenys, geografinė vieta (pvz., nuotraukos su vietos žymėjimais), vaizdo ar net balso įrašai. Pagal tokią informaciją, ypač kai ji nuolat atnaujinama, gali būti įmanoma identifikuoti konkretų vaiką.
Yra įvairių informacijos dalinimosi kanalų: pokalbių programėlės, socialiniai tinklai, uždaros paskyros ir grupės. Šių kanalų paslaugų tiekėjai privalo aiškiai nurodyti, kaip tvarkomi asmens duomenys. O tėvai, savo ruožtu, turėtų ne tik patys susipažinti su platformų sąlygomis, bet ir mokyti vaikus atkreipti dėmesį į svarbiausius sąlygų punktus, pavyzdžiui, kokie duomenys renkami, kam jie gali būti perduodami ir kokius ribojimus galima nustatyti. Turėkime mintyje, kad pasidalijus asmenine informacija socialiniuose tinkluose negalime turėti 100% kontrolės.
tags: #delfi #vaiku #nuotraukos
