Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas fizinių ir emocinių pokyčių. Vienas iš svarbiausių šio laikotarpio aspektų yra svorio pokyčiai. Tinkamas svorio augimas nėštumo metu yra būtinas tiek motinos, tiek vaikelio sveikatai. Tačiau kartais moterys gali susidurti su svorio kritimu ar per dideliu svorio priaugimu, kas gali kelti susirūpinimą.
Svorio augimas laukiantis yra neišvengiamas. Paprastas stebėjimo principas apima kūno masės pokyčių fiksavimą. Nėščiosios mityba turi užtikrinti adekvatų kūno masės prieaugį. Svertis kasdien nebūtina, tačiau būtų naudinga tai atlikti bent kartą per savaitę. Jei nėščiąją kankina intensyvus tinimas, galvos skausmas, kyla kraujospūdis - pasisverti reikia dažniau. Svorio pokyčius nėštumo metu seka jus prižiūrintis gydytoja ar akušerė. Jei ši procedūra jums nėra maloni, galite jos atsisakyti.
Svarbu suvokti, kad normaliu atveju tik nedidelę kūno masės prieaugio dalį sudaro riebalinis audinys (vidutiniškai apie 2,5 kg). Nėštumo pabaigoje apie 11-13 kg svorio sudaro labai įvairūs dalykai: po kilogramą skiriama placentai, vaisiaus vandenims, krūtims, rezerviniams audiniams, 3 kg - riebalų atsargoms. Vien cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščios moters organizme yra pusantro litro didesnis nei ne nėščios. Vaikas sveria apie 3-4 kg. Visų šių kilogramų moteris netenka jau iškart pagimdžiusi. Beje, svarbu paminėti, kad nebūtinai ta moteris, kuri priauga daugiau svorio, pagimdys didesnį vaiką.
Kūno masės pokyčiai nėštumo metu labai skiriasi priklausomai nuo moters pradinio kūno masės indekso (KMI), mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir kitų sveikatos veiksnių. Tokie svorio svyravimai yra dažni ir dažniausiai nekenksmingi.
Svorio prieaugis nėštumo metu: kas yra normalu?
Dauguma nėščiųjų priauga 10-12,5 kg, sparčiau svoris ima augti nuo nėštumo vidurio. Tačiau rekomenduojamas svorio prieaugis priklauso nuo moters kūno masės indekso (KMI) prieš nėštumą. Moteris, kuri neturėjo viršsvorio prieš nėštumą, kurios KMI buvo optimalus, gali priaugti ir iki 15 kg. Tačiau tos, kurių KMI prieš nėštumą buvo didesnis, neturėtų viršyti 10 kg.
Minimalaus rekomenduotino svorio prieaugio, galima sakyti, kad nėra. Nes jei moters kraujo, šlapimo tyrimai geri, vaikas vystosi gerai, atitinka savo gestacinį amžių, nieko blogo, jei svoris neauga. Reikia pabrėžti, kad iki 20 savaitės moterys gali nepriaugti nė kilogramo ir tai normalu. Po to vidutiniškai iki 500 g per savaitę, bet griežtų ribų nėra.
Pagal rekomendacijas, nuo antrojo nėštumo trimestro iki pat gimdymo lieknoms ir vidutinio svorio moterims visiškai normalu per savaitę priaugti iki 0,5 kg.
Kada svorio kritimas nėštumo metu yra normalus?
Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizmas patiria daugybę pokyčių, įskaitant ir svorio augimą. Tačiau kartais nėštumo metu moterys gali susidurti su svorio kritimu. Pirmąjį nėštumo trimestrą dalis moterų apskritai nepriauga svorio, nes kovoja su rytiniu pykinimu. Jei norite kontroliuoti svorį, pirmuosius kelis nėštumo mėnesius pakanka priaugti tik apie 0,5-2 kg.
Svorio kritimas nėštumo metu gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis:
- Pykinimas ir vėmimas (NPV): Ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kai moterį pykina visą dieną, normalu, kad norisi kokio nors neįprasto maisto, gal kažkokių ir medžiagų trūksta, nes hormonų audros gali įvairiai tuos skonių receptorius paveikti. Sunkus pykinimas ir vėmimas gali sukelti svorio kritimą.
- Apetito netekimas: Gali pasireikšti kartu su gastritu, raugėjimu, spaudimo pojūčiu pilvo viršutinėje dalyje, nemaloniu skoniu burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansu, sausa oda ir gleivinėmis, blauzdų raumenų skausmu, traukuliais, bendru silpnumu.
- Mitybos pokyčiai: Tam tikrų maisto produktų atsisakymas dėl alergijų, etinių ar religinių priežasčių gali lemti svorio kritimą, jei nekompensuojamas reikiamų medžiagų trūkumas. Pavyzdžiui, vegetarės turėtų labai gerai pasidomėti, kokiais kitais produktais kompensuoti galimai atsirandantį mėsoje esančių medžiagų trūkumą. Moterys, kurios nevartoja pieno produktų, turi rasti, kuo juos pakeisti, kad gautų pakankamą kalcio kiekį, kuris nėštumo metu yra ypač svarbus.
- Stresas ir nerimas: Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios.
- Virškinimo sutrikimai: Meteorizmas, dirgliosios žarnos sindromas. Gali pasireikšti pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje. Taip pat gali sutrikti tuštinimasis (vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba abu pakaitomis), atsirasti daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
- Geležies trūkumas: Nėštumo metu geležies poreikis organizme padidėja, kadangi ji reikalinga ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmui. Geležies trūkumas gali sukelti anemiją, kuri pasireiškia nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu ir kitais simptomais.
- Hipoglikemija: Hipoglikemija, arba žemas cukraus kiekis kraujyje, taip pat gali padidinti riziką nukristi nėštumo metu.
Rizikos, susijusios su svorio pokyčiais:
Per daug priaugti kilogramų reiškia, kad kyla rizika būsimosios mamos sveikatai, nes gali padidėti kraujospūdis, išsivystyti gestacinis (nėščiųjų) diabetas, nėščiųjų hipertenzija. Aukštas kraujo spaudimas nėštumo metu yra siejamas su didesne placentos atšokos, lėtesnio vaisiaus augimo, mažesnio kūdikio svorio ir kt. Kūdikis gali gimti didesnio nei įprastai svorio. Preeklampsija - padidėjęs kraujospūdis taip pat gali būti pirmasis preeklampsijos simptomas. Taip pat didėja rizika Cezario pjūvio operacijai, priešlaikiniam gimdymui, sulėtėjusiam vaisiaus augimui ir raidai. Kūdikis gali gimti mažesnio svorio (iki 2,5 kg). Mažo svorio kūdikiams kyla didesnė kvėpavimo sutrikimų, infekcijų rizika.
Jei nėštumo metu nepavyksta priaugti pakankamai svorio, vertėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ir, visų pirma, atmesti moters ir vaisiaus sveikatai itin pavojingas būkles. Mažesnis kūdikio svoris, vaisiaus augimo sulėtėjimas, mitybos medžiagų trūkumas motinos organizme, bendras silpnumas ir nuovargis motinai, padidėjusi rizika susirgti infekcijomis - tai galimos pasekmės, jei svoris nekrenta pakankamai.
Viskas prasideda nuo nėštumo planavimo
Pasak gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit, nėštumo metu svoris jokiu būdu neturi būti mažinamas. Tačiau išeitis yra - geriausias sprendimas planuoti nėštumą ir jam pasiruošti. „Maždaug pusę metų prieš pastojant reikėtų susimąstyti, ar moters svoris yra tinkamas. Tai labai svarbu, nes tyrimais įrodyta, kad nutukusioms moterims galimybė pastoti yra daug mažesnė. Besilaukiant nutukusiai moteriai komplikacijų rizika nėštumo metu labai padidėja. Pavyzdžiui, gali padidėti arterinis kraujo spaudimas, gestacinis cukrinis diabetas ir t.t. Todėl motyvacija mažinti svorį turėtų būti didelė ne tik dėl savęs, bet ir dėl būsimo kūdikio. Be to, jei svoris itin mažas, prieš nėštumą taip pat reikėtų pasistengti priaugti kelis kilogramus“, - kalbėjo gydytoja dietologė.
Planuojant nėštumą, mesti svorį reikėtų ne pradedant laikytis kokios nors dietos, bet keičiant gyvenimo būdą ir pradėjus maitintis sveikai. „Bent 3 mėnesius prieš planuojant pastoti, reikia pradėti vartoti folio rūgštį, reikalingą vaiko nervinio vamzdelio vystymuisi. Esant nutukimui, folio rūgšties reikėtų vartoti daugiau nei įprastai, tai reikėtų aptarti su savo šeimos gydytoju ar gydytoju ginekologu“, - patarė dr. R. Petereit.
Valgyti už du tikrai nereikia
Jau pastojus, galvoti apie svorio mažinimą tikrai negalima, sako pašnekovė, nes jau pirmosiomis savaitėmis labai svarbu gauti visų reikalingų medžiagų - baltymų, angliavandenių ir riebalų, visų vitaminų ir mineralinių medžiagų. „Negaunant vienos ar kitos medžiagos, jos imamos iš moters kūno rezervo. Be to, visą nėštumo laiką ir dvejus metus po jo vyksta vaikučio metabolinis programavimas. Tai reiškia, jog mamai netaisyklingai maitinantis ir mažinant savo svorį, visą tai jaus ir vaikas, bus pakenkta jo medžiagų apykaitai. Dėl šios priežasties vaikas paauglystėje ar vėliau gali sirgti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, jį gali kankinti per didelis cholesterolis“, - perspėjo gydytoja dietologė.
Tad itin svarbu nėštumo metu maitintis sveikatai palankiai. Dr. R. Petereit primena, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, jog ne kiekvienu nėštumo trimestru mityba yra vienoda. „Pirmas dvylika savaičių mityba gali būti įprasta, svarbu, kad ji būtų sveika ir visavertė. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą didėja baltymų poreikis, tai reiškia, kad turi truputį didėti ir maisto kiekis, bet itin svarbu stebėti, kad gautume pakankamai baltymų. Tai gali būti ir augalinės, ir gyvūninės kilmės baltymai - mėsa, žuvis, pieno produktai, ankštinės daržovės, riešutai“, - kalbėjo dr. R. Petereit.
Dažnai moterys įsitikinusios, jog besilaukiant būtina valgyti už du ir savęs nevaržyti. Tačiau gydytoja tokiam teiginiui nepritaria. „Neturint antsvorio viso nėštumo metu rekomenduojama priaugti 12-15 kg, o esant nutukimui iki 9 kg. Valgyti už du tikrai nereikia, visa mityba turi atitikti sveikatai palankius principus“, - sakė pašnekovė.
Pasak dr. R. Petereit, po truputį mesti svorį galima po gimdymo, tačiau taip pat ne staigiai ir ne drastiškomis priemonėmis.
Pradėti maitintis sveikai - pats laikas
Dietistė, mitybos specialistė Vaida Kurpienė laikosi tokios pat nuomonės: mesti svorį nėštumo metu tikrai negalima, tuo reikia susirūpinti prieš pastojant. Tačiau keisti mitybą į gerąją pusę - galima ir rekomenduojama. „Į mane kreipiasi daug moterų, kurios laukiasi ir klausia, ar sudarau mitybos planus maitinančioms mamoms. Visada rekomenduoju keisti mitybą jau besilaukiant. Taip bus daug sveikiau ir pačiai moteriai, ir kūdikiui, kuris gauna maistines medžiagas iš mamos. Be to, jei mityba keičiama itin stipriai jau pagimdžius, mamos pieno skonis kūdikiui gali keistis. Todėl geriau mitybą keisti nėštumo metu“, - sakė dietistė.
Pasak V. Kurpienės, nemažai tyrimų rodo didelę tikimybę, kad žmogus mėgs tai, ką valgydavo jo mama nėštumo metu. Vis dėlto daugelis ir be tyrimų gali papasakoti panašių istorijų iš gyvenimo. Tai dar viena priežastis nėštumo metu maitintis sveikai.
„Labai svarbu dėl svorio konsultuotis su savo gydytoju, nes visos situacijos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, viena situacija, kai moteris laukiasi vieno vaiko, kita - kai dvynukų. Reikia atkreipti dėmesį, ar iki nėštumo moteris turėjo antsvorį, ar ne, kaip vystosi nėštumas“, - pasakojo V. Kurpienė.
Pasak jos, pirmaisiais nėštumo mėnesiais svoris neturėtų labai keistis, nors dauguma moterų vos tik sužinojusios, kad laukiasi, pradeda valgyti daugiau. „Taip neturėtų būti, nes vynuogės dydžio kūdikiui tikrai nereikia dar vienos bandelės ar kepsnio. Pirmais nėštumo mėnesiais svoris turi išlikti daugmaž stabilus. Gali būti, kad norisi daugiau valgyti, nes organizmas persitvarko ir jaučiamas didesnis nuovargis, kurį moterys kompensuoja saldumynais. To išvengti padeda papildomas poilsis, pavyzdžiui, trumpas miegas dienos metu, arba iš karto grįžus po darbo. Vėliau svoris auga netolygiai, dėl to reikia reguliariai su prižiūrinčiu gydytoju aptarti svorio pokyčius, kaip ir kitus sveikatos rodiklius“, - sako dietistė.
Kurpienė teigia, jog jei moteris savo mityba ir svoriu rūpinosi nėštumo metu, po jo praėjus pirmoms šešioms savaitėms lengvai tilps į savo senuosius rūbus. „Trumpai tariant, mesti svorio nėštumo metu negalima, bet galima, ir netgi reikėtų, pradėti maitintis sveikai ir visavertiškai“, - apibendrino dietistė.
Ką daryti, jei nėštumo metu krenta svoris?
Jei pastebėjote, kad nėštumo metu krenta svoris, svarbu kreiptis į gydytoją. Jis galės įvertinti jūsų būklę, nustatyti svorio kritimo priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.
Štai keletas rekomendacijų, kurių galite laikytis, jei nėštumo metu krenta svoris:
- Valgykite reguliariai: Turėtų būti trys normalūs maitinimaisi ir du užkandžiai. Neprisivalgyti prieš miegą, nes kyla ne tik tikimybė priaugti daugiau svorio, bet ir rėmens pavojus.
- Laikykitės subalansuotos mitybos: Valgykite daugiau daržovių, sveikų grūdų duoną, kruopas, neriebius pieno ir mėsos produktus. Išbraukite iš raciono greitą maistą, saldumynus, kitus kaloringus produktus. Tik nespauskite savęs į labai griežtus rėmus - juk svarbu, kad šiuo metu jaustumėtės laiminga.
- Vartokite daugiau skaidulinio maisto: Tačiau jei anksčiau moteris jo valgė labai mažai, po truputį jį įvesti, nereikia iš karto grynų sėlenų valgyti. Keičiant mitybą rekomenduojama tą daryti mažais žingsneliais.
- Gerkite pakankamai skysčių: Vartoti ne mažiau kaip 2,5 litro vandens, išskaičiuojant sriubą, arbatas, sultis. Tai turi būti grynas vanduo.
- Vartokite vitaminus ir mineralus: Jei mityba nepakankama, gydytojas gali rekomenduoti vartoti vitaminų ir mineralų papildus, ypač folio rūgštį, geležį ir kalcį.
- Suvaldykite rytinį pykinimą: Neretai nepakankamas nėščiųjų svorio augimas yra susijęs su stipriu rytiniu pykinimu. Pykinimą sumažint padės imbieras, mėtų arbata, vanduo su citrina. Taip pat vertėtų stengtis valgyti dažnai, bet po truputį.
- Atsipalaiduokite ir pailsėkite: Papildomas poilsis, pavyzdžiui, trumpas miegas dienos metu, gali padėti kompensuoti nuovargį ir sumažinti potraukį saldumynams.
Ką daryti, jei nėštumo metu priaugama per daug svorio?
Jei nėštumo metu pastebėjote, kad viršijate rekomenduojamą svorį, jokiu būdu nepradėkite laikytis svorį mažinančių dietų ar badauti - dabar tam tikrai ne laikas. Tiesiog ateinančių savaičių metu stenkitės priaugti tiek, kiek rekomenduojama.
Štai keletas rekomendacijų:
- Paskaičiuokite, kiek kalorijų suvartojate: Siekiant tiksliau įvertinti savo mitybos įpročius naudinga bent kelias dienas ar savaitę sąžiningai stebėti, ką tiksliai valgote, geriate ir kiek kalorijų suvartojate.
- Pakoreguokite mitybą: Valgykite daugiau daržovių, sveikų grūdų duoną, kruopas, neriebius pieno ir mėsos produktus. Išbraukite iš raciono greitą maistą, saldumynus, kitus kaloringus produktus. Tik nespauskite savęs į labai griežtus rėmus - juk svarbu, kad šiuo metu jaustumėtės laiminga.
- Pakeiskite produktus mažiau kaloringais: Pavyzdžiui, vietoj ledų užsišaldykite neriebaus jogurto. Jei mėgstate salotas užpilti grietine, pakeisk jas kefyru ar natūraliu jogurtu.
- Rytais valgykite pusryčius.
- Sumažinkite porcijas.
- Daugiau judėkite: Susiraskite kompanioną kasdieniams pasivaikščiojimams ar bendramintę, su kuria kartu galėtumėte vaikščioti į sporto klubą ar baseiną.
- Vartokite daugiau maistinių skaidulų turinčių produktų: Jos padeda išvengti gliukozės „šokinėjimo“ kraujyje, kuris gali lemti alkio protrūkius.
- Atsisakykite visų saldžių gėrimų: Bet kokių sulčių, vaisvandenių, arbatos ar kavos saldinimo.
- Planuokite pagrindinius valgymus: Pusryčiai, pietūs ir vakarienė turėtų būti pakankamai sotūs, o 2-3 užkandžiai tarp jų - palyginti negausūs. Reikėtų vengti itin dažno užkandžiavimo ir pernelyg ilgų pertraukų tarp valgymų, valgymų praleidimo.
- Padidinkite daržovių kiekį: Kaskart per pusryčius, pietus ar vakarienę valgykite pakankamai daržovių (šviežių salotų, troškintų, virtų, keptų orkaitėje…). Jei per dieną suvalgote 3-4 vaisius, jų kiekio nedidinkite.
- Sumažinkite cukraus kiekį maiste: Rinkitės nesaldintą jogurtą, mažiau cukraus turinčius kasdienius produktus: duoną, sausus pusryčius, košes, varškės gaminius ir kt. Panagrinėkite etiketes: pridėtinis cukrus neturėtų viršyti 5 g/100 g.
- Kasdien gerkite pieno, ledų ir vaisių kokteilius. Pagardinkite patiekalus avokadu: Jis labai maistingas, jame daug gerųjų riebalų.
- Dienos metu palepinkite save sveikais užkandžiais: Pavyzdžiui, riešutais.
- Valgykite reguliariai: Nuolat priminkite sau, kaip tai svarbu.
Gestacinis diabetas ir svorio pokyčiai
Taip, gestacinis diabetas gali būti nustatytas ir tuo atveju, kai nėštumo metu svoris neauga ar net šiek tiek mažėja. Svorio pokyčiai nėra pagrindinis kriterijus šiai būklei įvertinti - diagnozė visada nustatoma pagal gliukozės kiekio kraujyje rodiklius. Nėštumo metu svorio augimas gali skirtis priklausomai nuo moters pradinio kūno masės indekso (KMI), mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir kitų sveikatos veiksnių. Per didelis nėščiosios kūno masės didėjimas yra būklė, kai nėščiosios svoris viršija rekomenduojamas normas. Ši liga gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui, įskaitant padidėjusią riziką dėl gestacinio diabeto, hipertenzijos ir komplikacijų gimdymo metu. Tyrimai rodo, kad per didelis svorio augimas nėštumo metu siejamas su didesne gestacinio diabeto rizika, blogesnėmis gliukozės kontrolės galimybėmis ir dažnesnėmis nėštumo komplikacijomis. Gyvensenos pokyčiai ir gliukozės kiekio stebėsena per nėštumą yra labai svarbios, ypač moterims turinčioms antsvorio ar nutukimą.
Pirmomis savaitėmis po gestacinio diabeto nustatymo ir mitybos pokyčių gali sustoti augti svoris ar netgi nedaug, 1-3 kg, sumažėti. Rekomendacijos dėl svorio prieaugio nėštumo metu sergančioms gestaciniu diabetu ir juo nesergančioms moterims yra tokios pačios.
Kaip papildomi kilogramai paveikia kūną?
Bent jau dalis skausmų ir dieglių nėštumo metu yra susiję su padidėjusiu gimdos bei pilvo svoriu. Taip pat nusiteikite, kad, didėjant pilvui ir krūtinei, tempsis oda ir dėl to gali atsirasti strijų. Greičiausiai kūnas nebeatrodys visiškai taip pat, kaip iki nėštumo, tačiau, jei teisingai maitinsitės ir mankštinsitės, papildomi kilogramai greitai sutirps.
Per didelis nėščiosios kūno masės didėjimas paveikia įvairias žmogaus anatomijos sistemas. Pirmiausia, tai paveikia endokrininę sistemą, nes hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali turėti įtakos kūno svorio reguliavimui. Taip pat, didelis svorio prieaugis gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, nes širdis turi dirbti intensyviau, kad aprūpintų krauju tiek motiną, tiek vaisių. Be to, raumenų ir kaulų sistema gali būti paveikta, nes papildomas svoris gali sukelti sąnarių apkrovą ir skausmus, ypač dubens srityje.
Pagrindinės per didelio nėščiosios kūno masės didėjimo priežastys apima genetinius veiksnius, netinkamą mitybą, fizinio aktyvumo trūkumą ir hormoninius pokyčius. Genetika gali lemti individualų polinkį priaugti svorio, o netinkama mityba, turinti daug kalorijų, riebalų ir cukraus, gali prisidėti prie svorio didėjimo. Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti padidėjusią kūno masę, kuri gali sukelti diskomfortą ar skausmus sąnariuose ir nugaros srityje. Taip pat gali pasireikšti dusulys, nuovargis ir edema (patinimas) kojose.
Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicinius sprendimus. Nėščiosioms rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos, kuri apima daug vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų, bei reguliariai mankštintis, jei tai leidžia gydytojas. Taip pat gali būti skiriami konsultacijos su dietologu ar psichologu, kad būtų galima valdyti svorį ir emocinę gerovę. Jei pasireiškia rimtesni simptomai, gydytojas gali skirti vaistus, tačiau tai turi būti atliekama atsargiai, atsižvelgiant į nėštumo eigą.
