Vokietijoje gyvenančiam raseiniškiui Eligijui Norkui buvo maloni staigmena, kai sužinojo, kad jam priklauso sukauptos vaiko išmokos. Gavęs jam priklausančią sumą, jis pripažįsta - iki tol apie tokią galimybę net nebuvo girdėjęs. Eligijus sutiko pasidalyti savo patirtimi apie gyvenimą Vokietijoje ir vaikų pinigų gavimo procesą.

Gyvenimas Vokietijoje: nauja pradžia ir iššūkiai

„Vokietijoje gyvenu jau kelerius metus. Apsistojau Bavarijos žemėje - tai nuostabi vieta netoli Alpių kalnų. Didesnių sunkumų pradžioje neturėjau, nors vokiečių kalbos nemokėjimas iš pradžių šiek tiek apsunkino bendravimą. Laimei, darbe turėjau kolegų, su kuriais galėjau susikalbėti rusiškai, o per kelerius metus ir pats išmokau pagrindus“, - pasakoja Eligijus.

Gyvenimo skirtumai tarp Lietuvos ir Vokietijos

„Didžiausias skirtumas - atlygis už darbą ir valstybės požiūris į žmogų. Vokietijoje skiriama daugiau dėmesio šeimai, taikomos įvairios lengvatos, o išmokos už vaikus padeda sumažinti finansinę naštą tėvams. Be to, pragyvenimo išlaidos - nuo maisto iki buities prekių - dažnai yra mažesnės nei Lietuvoje,“ - sako pašnekovas.

Vaikų išmokos: ką svarbu žinoti tėvams

Eligijus apie vaikų išmokas sužinojo visai atsitiktinai - naršydamas internete. „Buvau girdėjęs apie Kindergeld, bet nežinojau, kad galiu pretenduoti, nes vaikas gyvena Lietuvoje. Tik pasikonsultavus su RT Tax paaiškėjo, kad išmokos priklauso ir mano atveju. Viskas buvo aiškiai paaiškinta, dokumentus pateikti nebuvo sudėtinga.“

Vaikų išmokos (Kindergeld) priklauso tėvams, jei bent vienas iš jų dirba ar dirbo Vokietijoje, o vaikas gyvena Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalyje. Pagal galiojančią tvarką, šias išmokas galima susigrąžinti už paskutinius šešis mėnesius.

Procesas ir dokumentai

Norint gauti išmokas, būtina pateikti darbo sutartį ar jos kopiją, Lohnsteuerbescheinigung formą, asmens dokumentus bei vaiko gimimo liudijimą. Jei trūksta kai kurių dokumentų, RT Tax specialistai padeda juos gauti iš darbdavio ar institucijų.

Bendradarbiavimas su RT Tax

„RT Tax paslaugomis esu labai patenkintas. Darbuotojai malonūs, viską paaiškino aiškiai ir suprantamai. Procesas buvo sklandus, o apie eigą buvau informuotas nuolat. Jei prireiktų - tikrai kreipčiausi dar kartą,“ - dalijasi Eligijus.

Kaip kreiptis dėl vaikų pinigų išmokų?

Jeigu dirbote Vokietijoje ir auginate vaiką Europos Ekonominėje Erdvėje, galite pasitikrinti, ar jums priklauso išmokos. Užpildykite vaikų pinigų registracijos formą ir RT Tax komanda susisieks su jumis dėl tolimesnių veiksmų.

Išmokos net ir nedirbus šalyje

Vilnietė Eglė prieš penkerius metus paliko darbą Lietuvoje ir su užsieniečiu vyru išvyko gyventi į Vokietiją. Iš pradžių moteris dar liko registruota Lietuvoje ir toliau mokėjo socialinio draudimo įmokas. Davusi sau laiko išmokti vokiečių kalbą, lietuvė ramiai galvojo apie darbą naujoje šalyje, tačiau po daugiau nei metų netikėtai sužinojo, kad laukiasi. „Žinojau, kad gimdysiu Vokietijoje, todėl iškart prisiregistravau šioje šalyje“, - pasakojo Eglė.

Nors šioje šalyje moteris dar nebuvo dirbusi, sužinojo, kad jei šeimoje bent vienas iš partnerių draustas socialiniu draudimu (dirba), kartu su juo draustu laikomas ir nedirbantis sutuoktinis. Kaip toliau pasakojo Eglė, Vokietijoje taip pat galima vieneriems metams išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tiksliau, šeimai yra skiriama iš viso 14 mėnesių apmokamų vaiko priežiūros atostogų, kuriuos tėvai gali pasidalinti tarpusavyje.

Tiesa, maksimali mėnesinė išmoka siekia 1800 eurų arba 65-67 proc. atlyginimo „į rankas“, o tai, pasak pašnekovės, palyginus su Vokietijos kainomis ir vidutiniais atlyginimais, nėra daug. „Nusprendėme, kad vyras neis vaiko priežiūros atostogų, nes jo sėdėjimas namie manęs neišgelbės, o jam išėjus atostogų netektume didelės dalies pajamų“, - pasakojo mama.

Kita vertus, Eglė džiaugėsi, kad nors Vokietijoje ji nebuvo dirbusi nė dienos, jai taip pat priklausė tam tikros išmokos: už pirmą vaiką ji gaudavo po 300 eurų vienerius metus. „O jei labai nedelsi ir pakankamai greitai gimsta antras, o pirmajam dar nėra trejų metų, gauni arba 10 proc. atlyginimo išmokos, arba mažiausiai 75 eurus papildomai.“

Išmokos ten, kur asmuo dirbo

Pagal ES ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus numatyta, kad, pavyzdžiui, dirbantiems pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tik tos valstybės teisės aktai. „Todėl asmuo turi teisę gauti išmokas pagal valstybės, kurios teisės aktai jam buvo taikomi paskutiniu metu, teisės aktų nuostatas. Taigi, teisė gauti išmokas įgyjama pagal valstybės, kurioje asmuo pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbo paskutiniu metu“, - aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Svarbu pabrėžti, kad ES narės įgytus socialinio draudimo ar darbo laikotarpius į socialinio draudimo stažą įskaito tos valstybės, kuriose žmogus paskutiniu metu dirbo. „Tiek motinystės išmoka, tiek vaiko priežiūros išmoka gali būti mokamos ir atleistiems iš darbo asmenims, jei jie turi reikiamą draudimo stažą. Tačiau tik tuo atveju, kai iki atleidimo iš darbo jiems buvo taikomi Lietuvos teisės aktai“, - detalizavo pašnekovas.

Šiuo metu reikalingas motinystės draudimo stažas Lietuvoje siekia ne mažiau 12 mėn. „Jei iki atleidimo iš darbo asmuo dirbo Lietuvoje ir turi reikalaujamą motinystės socialinio draudimo stažą, jam skiriama tiek motinystės, tiek vaiko priežiūros išmoka, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo registruotas Lietuvoje“, - teigė S. Jarmalis.

Tačiau jei po atleidimo iš darbo Lietuvoje iki nėštumo ir gimdymo atostogų ar iki vaiko priežiūros atostogų pradžios asmuo pradeda dirbti užsienyje, o atvykęs į Lietuvą asmuo nėra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, jis neįgyja teisės gauti tiek motinystės, tiek vaiko priežiūros išmokos. „Iš kelių valstybių išmokos nėra mokamos. Tačiau, tais atvejais, kai dėl motinystės ar vaiko priežiūros išmokų skyrimo kreipiasi apdraustasis asmuo, kuris per paskutinius dvejus metus dar neįgijo reikalaujamo stažo Lietuvoje, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu dirbo užsienyje, į motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi jo darbo užsienyje laikotarpiai“, - pridūrė „Sodros“ atstovas spaudai.

Kokios išmokos priklauso Lietuvoje?

Pagal interneto puslapio renkuosilietuva.lt pateiktą informaciją, vaiko besilaukiantiems ir susilaukusiems asmenims gali būti skiriamas visas pluoštas išmokų Lietuvoje. Pirma, tai motinystės išmoka. Kaip jau minėta, jai gauti gali būti priskaičiuotas kitoje ES valstybėje įgytas socialinio draudimo stažas, tačiau paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje.

Nurodoma, kad nėštumo ir gimdymo atostogų galima išeiti ne anksčiau kaip suėjus 30 nėštumo savaičių, atostogų laikotarpis - 126 kalendorinės dienos. Motinystės išmokos siekia 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 eurai.

Tėvystės išmoka gali būti skiriama tėčiui išėjus mėnesio atostogų gimus vaikui. Šias atostogas galima pasiimti bet kada, kol vaikui sukaks trys mėnesiai. Norint gauti šią išmoką taip pat reikia turėti būtinąjį vadinamąjį motinystės draudimo stažą ir paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje. Išmokos dydis taip pat siekia 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio (ne mažiau nei 288 eurai).

Vaiko priežiūros išmoka mokama vienam iš tėvų, kol vaikui sukaks vieneri ar dveji metai. Maksimalus vaiko priežiūros atostogų laikas - treji metai, tačiau paskutiniais metais išmoka nebebus mokama. Jei prižiūrėti vaiką išeinama vieneriems metams, mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei dvejiems - pirmaisiais metais mokama 70 proc., antraisiais - 40 proc.

Minimali vaiko priežiūros išmoka šiuo metu Lietuvoje siekia 228 eurus, maksimali - 1837,6 euro. Jei vaiko priežiūros atostogų einama dvejiems metams, tuomet pirmaisiais metais maksimali suma - 1286,32 euro, o antraisiais - 735,04 euro.

Nuo šių metų taip pat kiekvienam vaikui Lietuvoje skiriami 30 eurų vaiko pinigai nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Nuo kitų metų vaiko pinigai sieks 50 eurų. Kiekvienam gimusiam ir Lietuvoje deklaruotam vaikui taip pat mokama 418 eurų vienkartinė išmoka vienam iš tėvų. Norint gauti šią išmoką nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas turi būti Lietuvoje nuolat gyvenantys asmenys.

Lietuvos išmokų santrauka:

Išmoka	Dydis	Pastabos
Motinystės išmoka	100% kompensuojamojo darbo užmokesčio (min. 228 eurai)	Paskutinė darbovietė Lietuvoje, 126 kalendorinės dienos
Tėvystės išmoka	100% kompensuojamojo darbo užmokesčio (ne mažiau nei 288 eurai)	Mėnesio atostogos gimus vaikui, paskutinė darbovietė Lietuvoje
Vaiko priežiūros išmoka (1 metai)	100% kompensuojamojo uždarbio (min. 228 eurai, maks. 1837,6 euro)	Mokama vienam iš tėvų
Vaiko priežiūros išmoka (2 metai)	70% (1 metai) / 40% (2 metai) kompensuojamojo uždarbio	Maksimalios sumos: 1286,32 euro (1 metai), 735,04 euro (2 metai)
Vaiko pinigai	30 eurų (nuo kitų metų - 50 eurų)	Skiriama kiekvienam vaikui
Vienkartinė išmoka gimus vaikui	418 eurų	Vienam iš tėvų

Darbo stažas užsienyje skiriasi

„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič pabrėžė, kad Europos Sąjunga užtikrina laisvą gyventojų judėjimą ir migruojančiųjų asmenų socialinę apsaugą. „Kiekvienoje valstybėje socialinės apsaugos sistemos skirtingos, tačiau visoje bendrijos teritorijoje yra taikomi socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai, kuriais siekiama sukoordinuoti socialinės apsaugos sistemas taip, kad neliktų kliūčių asmenų laisvam judėjimui ir būtų užtikrinta migruojančių asmenų socialinė apsauga“, - pasakojo M. Kozič.

Ji aiškino, kad užsienyje įgytas stažas yra sumuojamas, tačiau pensija yra mokama už savo valstybėje įgytą stažą. „Pagal ES teisės aktų nuostatas, asmens teisei į pensiją nustatyti kiekviena iš valstybių narių, kurioje asmuo yra įgijęs stažo, sumuoja visose valstybėse įgytus stažo laikotarpius, tačiau skiria ir moka pensiją tik už savo valstybės teritorijoje įgytą stažą“, - teigė patarėja.

Kiekviena šalis asmeniui moka už joje pradirbta laiką, todėl keliose šalyse dirbęs žmogus pensiją gaus iš kelių šalių. „Pavyzdžiui, žmogus 20 metų dirbo Lietuvoje ir 10 metų Ispanijoje. Visi šie laikotarpiai bus įskaičiuoti į asmens socialinio draudimo stažą skaičiuojant pensiją Lietuvoje - t. y. bus laikoma, kad žmogus turi 30 metų stažo. Kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, tai yra Lietuva už 20 metų, Ispanija už 10 metų“, - komentavo M. Kozič.

Ji atkreipė dėmesį, kad jei žmogus buvo dirbęs užsienyje, jis turi tai nurodyti ir situacija esą pasirūpins „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius. „Asmuo, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, teritoriniame „Sodros“ skyriuje pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje nurodo, jog yra dirbęs ir kitoje šalyje. Tuomet „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas - persiunčia asmens užklausą užsienio kompetentingoms įstaigoms, gauna dokumentus, liudijančius apie asmens sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją bei konkrečią sumą iš užsienio valstybės“, - pasakojo patarėja.

Ji teigė, kad žmogus, turintis minimalų stažą Lietuvoje, gaus lietuvišką senatvės pensiją už tuos metus, kai jis dirbo gimtinėje. „Jei žmogus turi sukaupęs minimalų stažą Lietuvoje (15 metų ar daugiau), jam pradedama mokėti nacionalinė pensija už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos Lietuvoje. Tai yra, nepriklausomai nuo to, ar jau gavo sprendimą iš užsienio dėl toje šalyje uždirbtos pensijos, žmogus iškart pradeda gauti lietuvišką pensiją“, - kalbėjo M. Kozič.

Gali strigti komunikacija

Apie darbo stažą užsienyje Lietuvos institucijos neatsako, šie sprendimai priklauso tik nuo užsienio institucijų. „Reikėtų dar kartą pabrėžti, kad „Sodra“ skiria pensiją už tą laikotarpį, kai žmogus dirbo Lietuvoje ir veikia kaip tarpininkas, perduodant dokumentus į užsienio institucijas. Lietuva neskiria pensijos už užsienyje įgytą stažą. Užsienio institucijų priimami sprendimai ir atsakymų pateikimo terminai priklauso tik nuo jų vidinės tvarkos ir nacionalinių teisės aktų. „Sodra“ neturi jokių praktinių ar teisinių svertų, kad turėtų įtakos šiems procesams“, - pabrėžė patarėja.

Tačiau pasitaiko, kad įstaigos lėtai pateikia atsakymus į užklausas, o kitų priemonių paspartinti procesą nėra. „Kai kurių šalių kompetentingos įstaigos ne itin operatyviai pateikia atsakymus į „Sodros“ užklausas. Praktika rodo, kad vangiausiai klostosi bendradarbiavimas su Pietų Europos šalimis, taip pat po Brexito dar labiau sulėtėjo bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste. Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius, tačiau neturi kitų instrumentų, kad galėtų paspartinti šį procesą“, - kalbėjo M. Kozič.

Jos duomenimis, didžiausių sunkumų sulaukia žmonės, nesukaupę minimalaus stažo pensijai gauti. „Keblumų gali kilti tuomet, jei žmogus Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti. Pavyzdžiui, jis dirbo 10 metų Lietuvoje ir 15 metų Jungtinėje Karalystėje. Susumavus šiuos stažo laikotarpius, bus laikoma, kad žmogus turi 25 metus stažo ir yra įgijęs teisę gauti pensiją. Kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, t.y. Lietuva už 10 metų, Jungtinė Karalystė už 15 metų“, - teigė M. Kozič.

Išmoką asmuo gauna tik tada, kai užsienio institucija patvirtina užsienyje gautą stažą ir pradeda mokėti pensiją. „Šiuo atveju, kol nebus gautas atsakymas iš užsienio, žmogus negaus jokios išmokos, kadangi Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti. Tik kai užsienio įstaiga patvirtins toje šalyje įgytą stažą, kiekviena šalis pradės mokėti pensiją už tuos metus, kai žmogus dirbo ir mokėjo mokesčius jos teritorijoje“, - užsiminė patarėja.

Ji taip pat pasiūlė atkreipti dėmesį, kad skirtingose šalyse pensijos amžius nesutampa ir kartais pensija negali būti skiriama. „Svarbu prisiminti, kad visose šalyse senatvės pensijos amžius yra skirtingas. Tai yra, jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus Lietuvoje ir kreipėsi dėl pensijos skyrimo, persiuntus jo užklausą, pavyzdžiui, į Vokietiją, gali paaiškėti, kad toje šalyje senatvės pensija jam dar nepriklauso. Tuomet, jei žmogus turi minimalų stažą Lietuvoje, jam bus mokama nacionalinė pensija - už Lietuvoje dirbtus metus“, - pasakojo M. Kozič.

Reikia pasirūpinti dokumentais

Tarptautinės migracijos organizacijos vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė I. Jankauskaitė-Činčė atkreipė dėmesį, kad visada svarbu išsiaiškinti kaip veikia skirtingos šalys, vienose stažas yra sumuojamas, kitose vykdomi dvišaliai susitarimai. „Dažnas grįžtantysis nuogąstauja dėl to, kad grįžus į Lietuvą, užsienyje sukauptas darbo stažas dings ir neįsiskaičiuos į pensiją. Jei asmuo dirbo ES/EEE/JK, Šveicarijoje - skirtingose šalyse jo sukauptas stažas bus sumuojamas. Taip yra nustatoma, ar asmuo turi teisę gauti pensiją ir sukaupto stažo jam pakanka. Jei pakanka, toliau jau kiekviena valstybė pagal joje sukauptą stažą ir turėtas pajamas apskaičiuos mokėtinos pensijos dalį. Jei asmuo persikelia į Lietuvą iš Kanados, Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos ar Rusijos, pensijos taip pat bus mokamos pagal dvišalius susitarimus“, - kalbėjo I. Jankauskaitė-Činčė.

Ji aiškino, kad jei žmogus kreipsis dėl socialinės pašalpos, įgytas darbo stažas taip pat bus įskaitytas. „Be to, užsienyje įgytas darbo stažas taip pat yra įskaitomas Lietuvoje kreipiantis dėl nedarbo, motinystės ar ligos išmokų. Didelė dalis grįžtančių žmonių galvoja, kad grįžus jie negali kreiptis dėl socialinių išmokų į Sodrą, nes mokesčius mokėjo kitoje valstybėje“, - užsiminė I. Jankauskaitė-Činčė.

Ji priminė atsigabenti dokumentus, kurie įrodo darbo stažą užsienyje, jie gali būti naudingi ir Lietuvoje. „Bet kuriuo atveju, visada tikrai pavers dokumentai, kurie įrodo darbo stažą kitoje valstybėje: socialinio draudimo numeris, darbo sutartys, algalapiai, kompetentingų institucijų išduoti dokumentai ir kita“, - pasakojo I. Jankauskaitė-Činčė.

Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34 proc. „į rankas“), o 24 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc. „į rankas“). Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m. 120 eurų). Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y. 2 vidutiniai šalies atlyginimai. Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūrios mėnesiais. T.y. Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais, t.y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t.y. 23 ir 24 mėn. Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Žinoma, praktiškai tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes gali būti sudėtinga su pertrūkiais vis įsilieti į darbą, darbdaviui gali kilti keblumų perskirstant užduotis ir kt. Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos (t. y. Norint gauti išmokas už vaiko priežiūros atostogas, privalote susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“, t. y. Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažimama, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama. Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės. Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui, t.y. Suomija Besilaukiančios mamos motinystės atostogas gali pradėti likus 7 savaitėms iki nustatytos gimdymo datos. Susilaukus vaiko, 16 savaičių valstybė apmoka vaiko priežiūros atostogas, nesvarbu ar mama yra dirbanti, ar studentė, ar bedarbė. Po to, kai vaikui sukanka treji, tėvai gali paimti dalines vaiko priežiūros atostogas, kad būtų lengviau derinti darbą ir vaiko priežiūrą. Šis periodas trunka iki vaikas nueis į antrą klasę. Danija Čia mamos gauna 18 savaičių motinystės atostogų: keturias savaites iki gimdymo ir 14 - po gimdymo. Po gimdymo dvi savaites apmokamų atostogų gali paimti ir tėtis. Švedija Švedijoje tėvai iš viso turi 480 dienų motinystės/tėvystės atostogų, per kurias gauna 80 proc. savo algos dydžio išmoką. 18 savaičių privaloma išnaudoti moteriai, kitas tėvai gali dalinti kaip nori. Belgija Belgijoje moterys gali imti iki 15 savaičių motinystės atostogų. Pirmą mėnesį mokama 80 proc. algos dydžio išmoka, likusį laiką - 75 proc. Tėčiai čia gauna 10 dienų laisvų, iš kurių tik trys apmokamos 100 proc. algos dydžio išmoka. Likusios apmokamos 82 proc. Tiesa, tėčiai šias dešimt dienų turėtų išnaudoti per pirmus ketverius vaiko mėnesius, priešingu atveju išmokos negaus. Mamos turi galimybę pasirinkti - arba imti visos darbo dienos atostogas 15 sav., arba 8 mėnesius dirbti pusė dienos. Islandija Čia tėvai iš viso gauna 9 mėnesius atostogų. Trys iš jų - mamai, trys - tėčiui, o likusius tris gali pasidalinti kaip nori. Tiesa, tai, kas priklauso mama ir tėčiui, jie negali perduoti vienas kitam. Šitaip vyriausybė siekia, kad vaikas praleistų tiek pat laiko su mama, kiek ir su tėčiu. Per visą šį laikotarpį vaiko priežiūros atostogų išėjęs žmogus gauna 80 proc. savo algos dydžio išmoką. Serbija Po gimdymo moterys čia gali imti 20 savaičių, kurios yra pilnai apmokamos. Po to yra galimybė pratęsti atostogas, bet išmoka atitinkamai mažėja. 26 savaites mokama 100 proc. atlyginimo dydžio išmoka, 27-39 - 60 proc., o 40-52 - 30 proc. algos. Tėčiai čia gauna vos vieną savaitę apmokamų atostogų. Norvegija Šioje šalyje sistema yra labai lanksti ir dosni. Mamos gali imti 35 savaites pilnai apmokamų atostogų arba 45 savaites, per kurias gaus 80 proc. savo algos dydžio išmoką. Tėčiai gali paimti iki 10 savaičių atostogų, priklausomai nuo pajamų dydžio. Papildomai tėvai gauna 46 savaites vaiko priežiūrai su pilnu apmokėjimu, arba 56 savaites su 80 proc. algos dydžio išmoka. Estija Čia mamos gauna 140 dienų pilnai apmokamų atostogų. Jos prasideda iki gimdymo likus 30-70 dienų. Tėčiai čia gauna dvi savaites apmokamų atostogų. Kai baigiasi šios 140 dienų, tėvai gauna papildomas 435 dienas vaiko priežiūrai. Jos apmokamos apskaičiuojant ir išvedant vidurkį mamos ir tėčio atlygio. Lietuva Lietuvoje sistema yra viena dosniausių Europoje. Mamos gauna 18 savaičių motinystės atostogų, kurios yra pilnai apmokamos, tėčiai gauna keturias savaites laisvas - jos irgi pilnai apmokamos. Toliau tėvai nusprendžia patys, kuris eis vaiko priežiūros atostogų. Jei pasirenka su vaiku būti iki jam sukaks metai, vienas jų gaus 100 proc. atlyginimo dydžio išmoką, jei - iki sukaks dveji metai, pirmus metus gaus 70 proc., antrus - 40 pros. algos dydžio išmoką. Šiuo metu Lietuvoje vaiko priežiūros išmoką gauna beveik 42 tūkst. asmenų, iš kurių - 10 tūkst. vyrų. 2009 metais vyrų skaičius siekė vos 3 tūkst. JAV Tai yra bene vienintelė išsivysčiusi šalis pasaulyje, kuri negarantuoja įstatymais jokių atostogų nei mamoms, nei tėčiams. Pačios kompanijos nusprendžia suteikti atostogas savo darbuotojams ar ne. Tiesa, net 40 proc. kompanijų nesiūlo jokių laisvų dienų ar kompensacijų. Tuo tarpu kitos, pavyzdžiui, „Netflix“ savo darbuotojams pilnai apmoka visus metus vaiko priežiūros atostogų. Rusija Čia yra galimybė vaiko priežiūros atostogų eiti ne tik tėvams, bet ir kitiems šeimos nariams: močiutei, seneliui, tetai, dėdei ar pan. Jis atostogų gali būti iki vaikui sukaks trys metai. Pusantrų metų vaiką prižiūrintis asmuo gauna 40 proc. savo vidutinės algos. Be to, darbdavys įsipareigojęs asmeniui, išėjusiam vaiko priežiūros atostogų, išlaikyti darbo vietą. Kitos šalys: Australija: 18 savaičiųAustrija: 16 savaičiųBelgija: 15 savaičiųBulgarija: 58,6 savaičiųKanada: 17 savaičiųKroatija: 30 savaičiųKipras: 18 savaičiųČekija: 28 savaitėsPrancūzija: 16 savaičiųVokietija: 14 savaičiųGraikija: 43 savaitėsAirija: 26 savaitėsIzraelis: 14 savaičiųItalija: 21,7 savaitėsJaponija: 14 savaičiųOlandija: 16 savaičiųLenkija: 20 savaičiųPortugalija: 6 savaitėsIspanija: 16 savaičiųŠveicarija: 14 savaičiųDidžioji Britanija: 39 savaitės Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Rodyti diskusiją (34) išvažiavau studijuoti į Belgiją? turi tik oficialiai dirbantys asmenys. pat turi teisę į išmokas vaikui. NE, turėtumėte gauti tik Vokietijos išmokas. Negali būti taip, kad kelios šalys jums mokėtų po visą išmokos sumą. gavimo turimas teises. Esu slovėnas ir kasdien važinėju į darbą Austrijoje. į Austrijos išmokas vaikams, nors mūsų šeima gyvena Slovėnijoje? Iš esmės turite teisę gauti Austrijos išmokas vaikams. valdžios institucijos nuspręs, kuri šalis turėtų jas mokėti. abi šalys mokėtų jums po visą išmokų sumą. dėl to, kad jose dirbate, gausite šalies, kurioje gyvena jūsų vaikai, t. y. išmokas. Austrijoje, Austrijos valdžios institucijos jums sumokės išmokų skirtumą. dar metams. du mėnesius ir gyvena Porte? Turite teisę tik į Portugalijos išmokas šeimai. Iš kurios šalies galime gauti vaiko išmokas? visą išmokų sumą negausite. iš dviejų šalių, kuriose dirbate, - iš tos, kuri moka daugiau. mes išsituokėme ir kai aš grįžau gyventi į savo šalį - Estiją. lėšas už du mūsų vaikus, gyvenančius su manimi? tiesiogiai jums, o ne jūsų vyrui, nes jūs esate šeimą išlaikantis asmuo. Esu bedarbis. Ar turiu teisę į išmokas šeimai? aktus, net jei jūsų šeimos nariai gyvena kitoje ES šalyje. paskutinį kartą apdrausti. ir už šeimos išmokas. aktų, todėl kreipkitės patarimo į vietos socialinės apsaugos instituciją. Esu pensininkas. Kas turi mokėti mano išmokas šeimai? vaikai gyvena toje šalyje. Dirbu vienoje iš ES šalių. Mano žmona su vaikais gyvena kitoje ES šalyje, kurioje ji dirba. mokės išmokas šeimai? kurioje gyvena vaikai. kuri mokama šalyje, kurioje dirba jūsų sutuoktinė ir gyvena jūsų vaikai. dydžio priedą. Kur turiu prašyti išmokų, jei mano šeimos nariai gyvena skirtingose ES šalyse? bedarbis. Prašymą turite pateikti tos šalies kompetentingai įstaigai. darykite tai per savo darbdavį. skaičių, amžių, adresą ir pan.). šalies, kurios kompetencijai tas klausimas priklauso, įstaigai. nagrinės jūsų prašymą taip, tarsi būtumėte jį pateikęs toje šalyje. šalyse. Ar galiu gauti išmokas abiejose šalyse? už tą patį laikotarpį. taisyklės. turi būti mokama pagal pirmenybę turinčios šalies teisės aktus. skirtumo dydžio priedą.

tags: #dekretas #kai #dirbi #uzsienyje

• Gvadelupės Dievo Motinos paveikslo paslaptys
• Kelionė su vaikais į Londoną
• Baldakimų priežiūra
• Kaip švęsti vaiko gimtadienį
• Kaip išsirinkti tinkamą dviratį vaikui