Šiuolaikinis auklėjimas - tai nuolatinis balansas tarp tradicinių vertybių ir naujų, progresyvių idėjų. Būtent į šį kontekstą įsiterpia Davido Eberhardo vaikų pozicijos, kurios atspindi tam tikrą požiūrį į vaikų auginimą ir ugdymą. Deividas Eberhardas, švedų psichiatras ir rašytojas, savo knygoje „Vaikai valdžioje“ nagrinėja šiuolaikinio auklėjimo ypatumus ir pasekmes, teigdamas, kad liberalus auklėjimo metodas, kaip pagrindinis metodas, žlugo.
Eberhardas teigia, kad tėvai vis dažniau nesielgia kaip atsakingi suaugusieji. Jie lygiuojasi su vaikais, bijodami ginčytis ir nustatyti ribas. Vietoj to, kad priimtų sprendimus, jie stengiasi būti „tokie pat šaunūs ir pažangūs maištininkai, kaip ir jų vaikai“. Daugelis tėvų atpažįsta save šiame apibūdinime, bet vengia kalbėti apie auklėjimo problemas, kurias jie patiria. Juos nuolat graužia sąžinė, kad jie daugelį dalykų daro neteisingai. Dėl to jie leidžia vaikams praleisti daugiau laiko prie televizoriaus, kad galėtų ramiai pabūti, arba renkasi atostogauti ten, kur vaikas bus užimtas, nors be vaikų ten nebūtų jų kojos. Eberhardas pabrėžia, kad tėvų gyvenimas neturi suktis vien tik aplink vaikus.
Šeimos Samprata ir Vaikų Vieta Joje
Šeima - tai ne tik kraujo ryšiais susijusių žmonių grupė, bet ir emocinė, socialinė bei kultūrinė erdvė, kurioje auga ir bręsta vaikai. Vaikai šeimoje užima ypatingą vietą, o jų pozicijos gali skirtis priklausomai nuo šeimos modelio, vertybių ir auklėjimo stiliaus. Eberhardas teigia, kad šeima apskritai neturėtų būti demokratine institucija. Santykiai tarp suaugusiųjų ir vaikų visada yra asimetriški: vienas moko, kitas klauso. Tėvai, turėdami daugiau patirties ir žinių, gali geriau vertinti aplinkybes.
Tėvų Autoritetas ir Vaikų Savarankiškumas
Svarbu rasti aukso vidurį tarp tėvų autoriteto ir vaikų savarankiškumo. Per didelis autoritarizmas gali slopinti vaikų iniciatyvą ir kūrybiškumą, o per didelis laisvumas - nesuteikti jiems reikalingos struktūros ir saugumo jausmo. Tėvai turėtų būti autoritetai, kurie palaiko ir padeda vaikams augti savarankiškais ir atsakingais žmonėmis. Eberhardas pabrėžia, kad negalima pernelyg skirtis nuo kitų tėvų, kitaip vaikai turės problemų. Jis taip pat paneigia, kad nori sugrįžti prie karinio auklėjimo ir fizinių bausmių, sakydamas, kad niekada nieko panašaus nerašė.
Emocinis Intelektas ir Empatija
Emocinis intelektas ir empatija yra labai svarbūs vaiko socialinei raidai. Vaikai, kurie supranta savo ir kitų emocijas, geriau bendrauja, sprendžia konfliktus ir kuria sveikus santykius. Tėvai gali padėti vaikams ugdyti emocinį intelektą, kalbėdami apie emocijas, rodydami empatiją ir mokydami spręsti problemas konstruktyviai.
Disciplina ir Ribos
Disciplina ir ribos yra būtinos vaikų auklėjimo dalys. Ribos suteikia vaikams saugumo jausmą ir padeda jiems suprasti, kas yra priimtina ir kas ne. Disciplina turėtų būti pozityvi ir nukreipta į mokymą, o ne į baudimą. Svarbu paaiškinti vaikams, kodėl tam tikri veiksmai yra netinkami, ir padėti jiems suprasti savo klaidas. Eberhardas pabrėžia, kad auklėjime egzistavo bendros vertybės, ir jeigu vaikas elgdavosi netinkamai, jį sudrausdavo. Tačiau to nebeliko.
Technologijų Įtaka Vaikams
Šiuolaikiniai vaikai auga apsupti technologijų, kurios daro didelę įtaką jų raidai. Svarbu riboti vaikų laiką prie ekranų ir mokyti juos naudotis technologijomis atsakingai. Tėvai turėtų būti pavyzdžiu vaikams ir rodyti, kaip technologijos gali būti naudojamos mokymuisi ir kūrybai.
Individualumas ir Unikalumas
Kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo stipriąsias puses bei talentus. Tėvai turėtų skatinti vaikų individualumą ir padėti jiems atrasti savo aistras. Svarbu neprimesti vaikams savo norų ir ambicijų, o leisti jiems patiems pasirinkti savo kelią.
Sveika Gyvensena
Sveika gyvensena yra labai svarbi vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Tėvai turėtų skatinti vaikus sveikai maitintis, sportuoti ir pakankamai miegoti. Svarbu sukurti namuose aplinką, kurioje sveika gyvensena būtų norma.
Santykių Svarba
Santykių su tėvais, broliais, seserimis, draugais ir kitais artimaisiais svarba negali būti pervertinta. Šilti ir palaikantys santykiai padeda vaikams jaustis saugiai ir mylimiems.
Knygos „Vaikai Valdžioje“ Pristatymas
Knygos pavadinimas: „Vaikai Valdžioje“. Deividas Eberhardas davė interviu savo bute Stokholmo centre. Jo mėgstamiausios temos - auklėjimas, visuomenės saugumo troškimas ir suaugusiųjų saugos manija. Švediškame jo naujosios knygos leidime pavaizduotas jos sūnus, vilkintis šviesą atspindinčią liemenę su šalmu ant galvos, prisegtas prie vaikiškos automobilio kėdutės. Eberhardas tvirtina, kad liberalus auklėjimas kaip metodas žlugo, nes tėvai daugiau nebesielgia kaip atsakingi suaugusieji.
Apie technologinę bedarbystę
Fizinės Baustės ir Auklėjimo Metodai
Vokietijoje kilo diskusija dėl popiežiaus pasisakymo apie lengvo pliaukštelėjimo, kaip auklėjimo metodo, priimtinumą. Eberhardas savo knygoje rašo, kad nėra jokių įrodymų, jog griežtai auklėjami vaikai, įskaitant ir tuos, kurie patyrė fizines bausmes, vėliau gyvena blogiau. Jis visiškai sutinka su popiežiumi šiuo klausimu, teigdamas, kad vaikus, užaugusius visuomenėje, kurioje tokie pliaukštelėjimai yra norma, tai taip smarkiai netraumuoja. Tačiau jis pabrėžia, kad mes galime kelti reikalavimus vaikams, jie tai atlaikys.
Tėvų Baimės ir Diagnostika
Knygoje Eberhardas išsamiai aprašo tėvų baimes. Nors šiandien jaunoms šeimoms vargu ar yra daug pavojų, baimių atsiranda vis daugiau. Eberhardas įvairiais pavyzdžiais parodo šiuolaikinių tėvų prieštaravimus. Jis juos provokuoja, nori paskatinti susimąstyti apie savo elgesį. Jo išvados paremtos daugybe tarptautinių tyrimų. Tėvai ieškojo medicininių atsakymų į savo bejėgiškumą. Diagnozę dėmesio stygiaus sutrikimas su hiperaktyvumu jie priėmė su palengvėjimu, nes gavo paaiškinimą dėl vaiko elgesio ir galėjo nebekaltinti savęs.
Švedijos Auklėjimo Modelio Kritika
Eberhardas kritikuoja Švedijos auklėjimo modelį, teigdamas, kad perlenkta lazda. Jis sako, kad mes jau nebekontroliuojame liberalizavimo, o lygybės tema tapo viena iš socialinių dogmų. Švedai vis dar įsimylėję Astridos Lindgren istorijas ir visus tuos idiliškus paveikslus, kur vaikai visą dieną slankiojasi be jokios priežiūros, be šalmų ir kepurių nuo saulės. Eberhardas taip pat mini, kad švedų visuomenėje atsirado neutralus asmenvardis „Hen“, o tai laiko žiauriu elgesiu su vaikais, ignoruojančiu visas mokslines žinias apie biologinį vaikų vystymąsi. Jis teigia, kad turime didžiulę problemą su paaugliais vaikinais.
Eberhardas taip pat atkreipia dėmesį į mokytojų autoriteto problemą. Jo teigimu, mokytojų autoritetas yra itin nereikšmingas, todėl ir rezultatų blogėjimas. Pisa tyrimo duomenimis, Švedijos moksleiviai pirmauja mokyklos nelankymo, mokytojų įžeidimų ir vandalizmo srityse. Jis sako, kad šie vaikai - „pasaulio bambos“ - tampa suaugusiais ir ateina, pavyzdžiui, į Švedijos talentų šou „Idol“, tačiau visiškai nesugeba dainuoti, bet to net nežino, nes nenorėjo traumuoti vargšo vaiko.
Susitelkimas tik į vaiką - ne pats geriausias auklėjimo būdas. Jeigu tai būtų taip, vaikai mylėtų mus labiau, nei bet kas bet kada bet ką pasaulyje. Vos tik mes pasenstame, jie išveža mus į senelių namus.
tags: #davidas #eberhardas #vaikai #valdzioje
