Vis dažniau iš vaikų girdime skundus apie mieguistumą ir blogą nuotaiką, pastebime greitesnį nei bendraamžių fizinį nuovargį ar staiga suprastėjusius pasiekimus moksle. Dažnai dėl to kaltiname vaikų pasyvumą, išmaniąsias technologijas, sumažėjusį vaikų fizinį aktyvumą vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterių ekranų. Tuo metu raginame vaiką daugiau judėti, aktyviau dalyvauti fizinėje veikloje, tačiau sulaukiame ne pastangų, o priešingos reakcijos ir pasiteisinimo energijos stoka.
Taip nutinka, nes vaikai nemoka išsakyti savo skundų ir nesupranta, kuo įprasta savijauta skiriasi nuo elementaraus fizinio nuovargio. Negalime tikėtis, kad vaikas aiškiai nupasakos kur ir kodėl jam skauda, greitai plaka širdis ar trūksta oro. Todėl pastebėjus pokyčius vaiko išvaizdoje, elgesyje, santykyje su bendraamžiais, reikėtų ieškoti to priežasties ir pasitikrinti dėl vis dažniau pasitaikančio mikroelementų ar vitaminų trūkumo.
Mitas, jog vaikų organizmas puikiai pasisavina maistines medžiagas, todėl augant jam nieko netrūksta, sugriuvo tada, kai vaikų mityba tapo nepilnaverte saldumynų ir greito maisto sąskaita. Gana dažnai šių dienų vaikų maisto racione jiems būtinų vitaminų ar mineralų beveik nėra ar yra nepakankamai.
Kodėl svarbu laiku pastebėti vitaminų ar mikroelementų trūkumą organizme?
Prielaida, kad vaikai dar turės daug laiko viskam, šiuo atveju yra klaidinga, nes negavus pakankamai augimui reikalingų medžiagų, gali negrįžtamai sutrikti vaiko vystymasis, sušlubuoti ir nebeatsistatyti protinė raida, gali atsirasti atminties pablogėjimas, energijos stoka. Dėl šių priežasčių tikslinga kartą metuose atlikti profilaktinius tyrimus vaikui ir laiku pastebėti galimas problemas.
Dažniausiai atliekamas bendro kraujo tyrimas, tačiau iš jo, deja, negalime pasakyti, kad vaikui viskas gerai. Jis parodo trombocitų, leukocitų, eritrocitų, hemoglobino kiekį bei kelis kitus parametrus, kurie, kol nėra rimtų organizmo pakitimų, gali būti visiškai nepakitę. Tarkim, net esant pakankamam hemoglobino kiekiui, vaikui gali ženkliai trūkti geležies atsargų, kas blogins jo savijautą, kels energijos stoką ir stabdys raidą. Geležies atsargų kiekį organizme galima visai nesudėtingai patikrinti atlikus feritino tyrimą kraujyje ir atstatyti vartojant geležies preparatus.
Todėl, norėdami ištirti plačiau, atliekame vaikų raidai ir augimui svarbių geležies atsargų, vitaminų D ir B12, folio rūgšties bei mikroelementų tyrimą. Įvertiname cukraus kiekį kraujyje, skydliaukės, kepenų, kasos rodiklius.
Tėvų atsakomybė ir prevencija
Kol augantis žmogus nemoka pasiskųsti, nežino kas jam būtų geriausia, o ko reikia vengti, atsakomybę nešame mes - tėvai. Tad kiek įmanoma, venkime maiste pridėtinio cukraus, dalinai hidrintų riebalų (atkreipkime dėmesį į perkamų kepinių, saldumynų sudėtį), skonio stipriklių. Vaikai geriausiai jaučiasi turėdami aiškų dienos režimą, gerdami nesaldintus gėrimus, valgydami kaip įmanoma reguliariau ir pagal galimybes subalansuotą maistą bei būdami gryname ore su draugais.
Jei įtariame vaikui mikroelementų ar mineralų stoką, nepulkime pirkti papildų, tiksliai nežinodami aiškaus jų trūkumo. Atlikime tyrimus, sužinokime silpnąsias vietas ir sveikai bei subalansuotai aukime!
Vitamino D trūkumas vaikams: kaip įveikti iššūkius
Kraujo tyrimai ir jų reikšmė
„Iš tiesų, palyginus su kitomis šalimis, ypač Didžiąja Britanija, Norvegija, Vokietija, Lietuvoje pernelyg dažnai atliekami kraujo tyrimai. Taip yra dėl to, kad daugybė tėvų nepasitiki gydytoju, gydymo taktika, kartais jiems per mažai paaiškinama, kodėl skiriamas tam tikras gydymas“, - sako vaikų gydytoja.
Svarbu suprasti, kad tėvai neturėtų užsiimti savigyda ir savarankiškai pasiskirti įvairius kraujo tyrimus, jie turėtų būti atliekami tada, kai juos skiria gydytojas arba kai tie tyrimai atliekami patarus gydytojui siekiant stebėti ligos eigą. Anot I.Plėštytės-Būtienės, vaiko apžiūros metu gydytojas vertina esamus simptomus, kalbant su tėvais išsiaiškinama ligos istorija ir nusiskundimai, įvertinami vaiko sveikatos sutrikimai ir nusprendžiama, kada kraujo tyrimas padėtų diagnozuoti ligą arba nustatyti tam tikrų medžiagų trūkumą, o kada ir be tyrimo viskas aišku.
Tiesa, kartais pamirštama, jog ne viską galima ištirti. Pavyzdžiui, kraujo tyrimas neparodys, kad vaikas per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir trinka jo rega arba per mažai sportuoja, juda ir vaikšto visas sukumpęs.
„Labai dažnai socialiniuose tinkluose gaunu begalę žinučių - tėvai nusprendžia, kad reikia, ir bet kokioje laboratorijoje atlieka vaikui tyrimus. Aišku, gana dažnai tyrimų rezultatai tėvų nedžiugina, nes parodo įvairių nukrypimų nuo normos. Vaikų kūnai greitai kinta ir auga, imuninė sistema ir kraujotaka reaguoja į bet kokius aplinkos veiksnius gana spontaniškai ir greitai nurimsta. Tėvus rasti pokyčiai gerokai išgąsdina, todėl panikuodami prašosi kuo skubiau pakomentuoti. Aš dažniausiai atsisakau, nes, nežinant anamnezės, kodėl buvo atliekami tyrimai, kokie simptomai užfiksuoti, komentuoti sudėtinga. Tai būtų tik spėlionės, ne profesionali konsultacija. Juk iš vienos dėlionės detalės neįmanoma nusakyti, kas paveiksle pavaizduota. Daryti tyrimus ir tik pagal skaičiukus diagnozuoti ligą - nesąmonė. Tyrimai, kaip primenu, yra tik dalis diagnozės, jie reikalingi pasitikslinti, ar gydytojas teisingai mąsto“, - akcentuoja vaikų sveikatos ekspertė.
Kraujo tyrimas neparodys, kad vaikas per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir trinka jo rega arba kad per mažai sportuoja.
Pasitaiko atvejų, kai vaikams atliekami tyrimai, kurie yra tinkantys tik suaugusiems. Pavyzdžiui, visiškai sveikam dviejų metų vaikui tiriamas cholesterolis, skydliaukės hormonai, kepenų fermentai, buvo net tirtas prostatos antigenas. Anot gydytojos, tokie tyrimai vaikams, kurie jaučiasi visiškai gerai, nedaromi.
Kada reikalingas tyrimas?
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tyrimus pirmiausia turi rekomenduoti gydytojas, jie turėtų būti atliekami argumentuotai, o ne tik norint nuraminti tėvus. „Jeigu vaikas dažnai serga, tuomet naudingi tyrimai nustatyti, kodėl taip yra. Jeigu yra bakterinė infekcija, naudinga paimti pasėlius, nustatyti, kas ją sukėlė. Jeigu įtariama alergija, įtariamas vitaminų trūkumas arba perteklius, tuomet taip pat gali praversti tyrimai. Taip pat gali būti atliekami ir išmatų tyrimai, jeigu yra sutrikęs virškinimas, gali būti bakterinės arba virusinės infekcijos. Vėlgi tyrimų yra daugybė ir naudinga juos atlikti tam, kad patvirtintume arba atmestume įtariamą gydytojo diagnozę“, - atvejus, kada svarbūs tyrimai, vardija gydytoja.
Anot jos, užsienyje tėvai dažnai netgi atsisako tyrimų, nenorėdami sukelti vaikui streso. „Suprantu, kad tėvai išgyvena, ar vaikas sveikas, galbūt jie kažko nepastebi, bet vaiko interesai turi būti svarbiau nei tėvų baimė. Yra tėvų, kurie kas savaitę daro kokius nors tyrimus, yra tų, kurie net neveda į profilaktinius patikrinimus. Yra įvairiausių kraštutinumų, bet viskas turi būti daroma pasitarus su gydytoju“, - akcentuoja ekspertė.
Profilaktinė patikra
Vasarą neretai yra pasiruošimo rudeniui sezonas, kai svarbu pasitikrinti sveikatą. Visgi gydytoja pataria nepainioti sveikatos patikros ir kraujo tyrimų, pastarieji nėra visuomet būtini. Profilaktinės sveikatos apžiūros metu gydytojas turi įvertinti visą vaiko kūną, apžiūrėti detaliai, įvertinti visas organų sistemas, ir tik tuo atveju, jeigu jam kyla įtarimas, kad gali trūkti tam tikrų medžiagų, yra prasidėjęs lėtinis uždegimas, alergija, skirti kraujo tyrimus.
„Juos naudinga atlikti kartkartėmis, bet jeigu kraujo tyrimai atliekami kiekvienos ligos metu, o vaikas dažnai serga, tai tokio bendro profilaktinio bendro kraujo tyrimo atlikti nėra prasmės“, - nuramina gydytoja.
Prieš rugsėjį turėtų būti atliekama bendra apžiūra, vertinamos lėtinės ligos, jeigu tokių yra, tais atvejais, kai jos sunkiau kontroliuojamos, gali būti siunčiama apžiūrai pas gydytoją-specialistą. Taip pat įvertinama vaiko laikysena, rega - tai, kas pastaruoju metu yra stipriai suprastėję.
„Nėra vienodų vaikų, kiekvienas skirtingas. Labai norėčiau, kad profilaktinės vaikų apžiūros būtų detalios, nes kartais vaikas neserga, bet nėra ir sveikas, neretai galima pastebėti tam tikrus simptomus, kurie prasidėjus mokslo metams, įtampai, stresui, nuovargiui, gali pavirsti į rimtas ligas, dėl kurių tenka praleisti pamokas. Visada siūlau profilaktines apžiūras atlikti kuo anksčiau, nepasilikti paskutinėms atostogų dienoms, tam, kad per vasarą suspėtume atstatyti organizmą“, - pataria gydytoja.
Vaiko raidos vertinimas ir piešinių analizė
Vaikai mėgsta piešti. Piešdami jie lavinasi, mokosi ir netgi gydosi. Smulkiosios motorikos raida yra susijusi su kalbos vystymusi. Ne veltui neskubantiems kalbėti mažyliams logopedai rekomenduoja visapusiškai miklinti pirštelius: žaisti pirštų žaidimus, lipdyti, dėlioti mozaikas ir piešti.
Mažųjų piešiniai atspindi ne tik jų patirtį, bet ir jausmus, netgi tuos, kurių jie patys negali įvardinti, nepažįsta, nepripažįsta ar slepia. Psichikos sveikatos specialistams piešiniai padeda užmezgant kontaktą, gilinantis į vaiko jausmų pasaulį, papildo ir patikslina informaciją apie vaiko fizinę ir protinę raidą, šeimos santykius ir atmosferą.
Kalbdamas apie piešinio veikėjus mažylis išreiškia įvairius jausmus, pažvelgia į tą pačią situaciją iš skirtingų perspektyvų. Šis patyrimas padeda geriau suprasti įvykius, taip pat turi gydomąjį poveikį.
Iki trijų metų vaikas piešdamas ne tiek reiškiasi, kiek eksperimentuoja. Jam įdomu viską išbandyti. Sulaukęs pusantrų mažylis griebia pieštuką ir tiesiog juda, džiaugdamasis procesu ir jo rezultatais. Antraisiais - trečiaisiais metais vaikas jau tikslingai keverzoja lape, o paskui jį tyrinėja ir bando papasakoti, ką nupiešė. Apie ketvirtuosius gyvenimo metus vaikas prieš piešdamas jau turi idėją ir gali pasakyti, ką ketina nupiešti.
Piešinio analizės aspektai
- Popieriaus lapo dydis: atspindi vaiko savęs suvokimą ir pasitikėjimą savimi. Maži lapai gali reikšti nepasitikėjimą, dideli - pasitikėjimą arba kompensaciją.
- Linijų pobūdis: vientisos, aiškios linijos rodo stabilumą, nutrūkstanti - nerimą. Įstrižos ar kylančios linijos - energiją ir tikslo siekimą.
- Piešimo priemonės spaudimas: stiprus spaudimas gali rodyti aktyvumą ar pyktį, silpnas - abejones ar nuovargį.
- Kruopštumas ir tvarkingumas: gali rodyti pastangas būti tobulu ir savikontrolę, tačiau verta įvertinti, ar vaikas nejaučia per didelio spaudimo.
- Piešinio vietovė lape: viršutinė dalis siejama su intelektu, apatinė - su praktine veikla. Kairė pusė gali rodyti orientaciją į praeitį, dešinė - į ateitį.
- Spalvos: spalvų pasirinkimas ir jų deriniai gali atspindėti emocinę būseną ir patirtis.
Šeimos piešinių analizė: Atkreipkite dėmesį į šeimos narių skaičių, jų vaizdavimo tvarką, dydį ir tarpusavio santykius. Piešinyje trūkstamas narys gali reikšti nemalonius išgyvenimus, o naminiai gyvūnai - nepatenkintą šilumos poreikį.
Figūrų analizė: Figūrų dydis atspindi reikšmingumą. Vaikas, save vaizduojantis smulkų, gali jaustis nesvarbus. Pozos, plaštakos, pečiai, veido bruožai - visa tai gali suteikti informacijos apie vaiko charakterį, jo jausmus ir poreikius.
Svarbu: Jokiu būdu negalima daryti išvadų pagal vienintelį piešinį. Vaiko piešinių analizė - tai tik vienas iš įrankių, padedantis geriau suprasti vaiką. Duomenys turėtų būti derinami su kitais metodais ir stebėjimu.
Kaip kalbėtis su vaiku apie jo piešinį?
Kai vaikas atneša piešinį, neskubėkite jo vertinti. Veiksmingiau tiksliai apibūdinti, ką matote, pasidalinti savo įspūdžiais: „Matau keturis ryškiai spalvotus laivelius. Jie atrodo labai linksmi.“ Jaunasis dailininkas pasijaus tikrai įvertintas, jei jūs nuoširdžiai domėsitės jo piešiniu.
Galite pasiūlyti vaikui sugalvoti piešinio pavadinimą ir užrašyti jį kitoje piešinio pusėje. Galite paklausti ar pasitikslinti: „Ar čia laivų šeimyna? Kur jie plaukia?.. O šitas laivelis šiek tiek atsiliko nuo kitų…“ Pasikalbėkite su vaiku, ką veikia jo piešinio herojai, ką jie galvoja, ko jiems reikia, ko jie norėtų, kaip jaučiasi, kas jais rūpinasi, ar jie turi draugų… Pasidomėkite, ar būna, kad ir pats vaikas jaučiasi panašiai. Šis pokalbis padės suprasti tikruosius mažojo jausmus ir poreikius.
Kartais tėvai perlenkia lazdą ir, įnikę į specialią literatūrą, savo vaikų piešiniuose įžvelgia galimas ligas ir patologijas. Vaiko piešiniai daugiareikšmiai. Jie leidžia kelti įvairius klausimus, į kuriuos atsakydami turime derinti simbolikos, spalvų ir linijų teikiamus duomenis. Be to, net aukščiausio lygio profesionalas nediagnozuos remdamasis vien tik piešiniu ar juolab atskira jo detale. Piešinio analizės duomenys kruopščiai derinami su kitų metodikų, pokalbių ir stebėjimo rezultatais. Taip pat labai svarbu ir tėvų nuomonės, jų kreipimosi priežastis. Taigi, nebandykime atsakyti į net neužduotus klausimus ir palikime diagnostines kategorijas specialistams.
Kai kurie tėvai guodžiasi, kad vaikas nemėgsta piešti. Kad ir kokios būtų to priežastys, verta prisijaukinti šį raiškos būdą. Pasiūlykite vaikui naujas priemones ir pieškite drauge. Jei vaikas atrodo visiškai nesidomintis šia veikla, pieškite vienas. Piešimas gydo, padeda išreikšti užslėptus jausmus, įvaldyti sunkias patirtis ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Vaiko raidos etapai ir savarankiškumas
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi.
Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.
Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Diagnostinis vaiko raidos vertinimo testas (DISC)
Diagnostinis vaiko raidos vertinimo testas (DISC) yra plačiai naudojamas standartizuotas tyrimas, padedantis įvertinti kūdikių ir vaikų raidos ypatumus bei galimą raidos vėlavimą. Diagnostinis vaiko raidos vertinimo testas (DISC) yra standartizuotas tyrimas, skirtas vaikų raidos nuo gimimo (nuo 2 sav. Vaiko smulkiosios ir stambiosios motorikos raida, t.y. Vaiko gebėjimas valgyti, t.y. Vaiko savarankiškumas yra menkas, t.y. Įprastai pirmuosius vaiko raidos sutrikimus pastebi tėvai, vaiko šeimos gydytojas ar vaiką prižiūrintis gydytojas pediatras. Pavyzdžiui, vertinant vaiko motoriką pirmoji vertinama užduotis yra vertikaliai laikomo kūdikio gebėjimas bandyti kelti galvą (tą turėtų gebėti 1-2 mėn. amžiaus kūdikis), o paskutinioji - vaiko gebėjimas mesti į grindis kamuoliuką ir jį sugauti (tą turėtų gebėti 58-60 mėn. Įprastai testo rezultatai aptariami atskiro susitikimo metu. Testo pagalba yra nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Svarbu žinoti, kad dėl įvairių paslaugų ir finansinės paramos gavimo tėvams gali tekti kreiptis į skirtingas įstaigas.
