Daržininkystė ir sodininkystė - tai ne tik hobis, bet ir nuolatinis procesas, reikalaujantis kruopštumo, žinių ir atsidavimo. Kiekvienas metų laikas, o kartu ir kiekvienas mėnuo, diktuoja savitus darbus, kuriuos atlikus laiku, galima džiaugtis gausiu derliumi ir sveiku augalų augimu. Šis išsamus kalendorius padės jums planuoti darbus sode ir darže ištisus metus, nuo pirmųjų pavasario užuominų iki žiemos ramybės.
Pavasario darbai: atgimimas ir aktyvus augimas
Pavasaris - tai metas, kai gamta bunda po žiemos miego, o sodininkai ir daržininkai imasi pirmųjų svarbių darbų. Šis laikotarpis ypatingai intensyvus, nes nuo jo priklauso būsimo sezono sėkmė.
Kovas: pasiruošimas ir pirmosios sėjos
Kovas - tai pavasario atgimimo pradžia. Dienos ilgėja, o dirva po truputį atitirpsta - metas imtis pirmųjų realių darbų sode ir darže. Tai svarbus etapas, kai nuo sėklų pasirinkimo ir daigų kokybės priklausys būsimo sezono rezultatai. Taip pat svarbu nepamiršti ir žiemos palikimo - šiltnamio, žiemojusių augalų ir likusių daržovių. Planuokite, sėkite, valykite - kovas kupinas veiklos.
Kovas yra labai tinkamas mėnuo daigams sėti šias daržoves: pomidorus, porus, baklažanus, paprikas, salierus, svogūnus, žiedinius kopūstus. Jei dar neišsirinkote daržovių veislių, būtinai pabandykite sėti ne vieną, o kelias veisles, pavyzdžiui, pomidorams būdinga itin didelė vaisių formos, spalvų ir dydžių įvairovė. Pradedantieji daržininkai turi atminti, kad sėjant labai svarbus gylis. Būtina atsižvelgti į ant pakelio nurodytą informaciją, nes per giliai pasėtos sėklos gali ilgiau dygti arba išvis nedygti. Pasėjus per sekliai, daigai gali pradėti stypti ir augalai augti silpni. Sėkloms sėti rinkitės durpines, kokosų plaušų tabletes ar durpių substratus, kurie turi būtiniausius mikroelementus sėkloms sudygti. Jei nuspręsite sėti substrate, atminkite, kad sėkloms geriausia yra smulki (0-20 mm) durpių frakcija. Sėkloms sudygus, svarbu daigelius patręšti ir pasirūpinti apsauga nuo grybinių ligų, juos nupurškiant fungicidais. Išpikuoti augalus geriausia į komposto mišiniu ar gruntu pripildytus vazonėlius, nes šiose terpėse yra daugiau humusinių rūgščių, ilgiau išlaikančių dirvos trąšumą.
Kovą galite pradėti pagrindinį vaismedžių genėjimą, kol nepabudę medžių pumpurai ir neprasidėjęs augimas. Patartina nevengti stipriau pagenėti, taip atnaujinsite vaismedžio vainiką. Be to, pats metas pradėti ruoštis didiesiems pavasario darbams darže ir pasiruošti šiltnamį: sutvarkyti karkasą, orlaides, paviršių, jei reikia, ištiesti naują polietileno plėvelę. Sutvarkius šiltnamį, itin svarbu pasiruošti gruntą - jį dezinfekuoti ar pakeisti kitu. Geriausia per kastuvo gylį nukasti esamą gruntą ir atvežti naujo, tuomet gruntą galima papildyti dirvos papildais (keramzitu, perlitu, ceolitu), drėgmę palaikančiomis granulėmis, jeigu sezono metu kamavo kurmiai ir kurkliai, patiesti apsauginį tinklą.
Nepamirškite pasirūpinti ir veja - dabar tinkamas laikas išsklaidyti sniego sąnašas kieme ar darže. Dėl storo apledėjusio sniego sluoksnio veja gali iššusti, o kai kurie plotai ir visai išplikti, pavasarį juos tenka atsėti. Nutirpus sniegui, tinkamas laikas nugrėbti senus, pūvančius lapus, jei nepadarėte to rudenį. Šis darbas yra vienas paprasčiausių būdų gerokai sumažinti ligų plitimą sode. Kovo pabaigoje pradėkite daiginti ankstyvąsias bulves, taip pagreitinsite jų augimą. Bulvės daiginamos dėžutėse išdedant taip, kad kiekviena jų gautų šviesos. Laikymo temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei +20 °C. Atsižvelgiant į veislę ir temperatūrą, dygimo trukmė yra 3−6 savaitės.
Kambarinųjų gėlių augintojai gali pradėti aktyviai jas laistyti ir tręšti. Kovas yra palankus laikas jas persodinti ar bent pakeisti viršutinį žemių sluoksnį. Nepamirškite, kad persodinant augalą reikėtų parinkti 2-3 cm didesnio skersmens vazoną, o dieną prieš persodinimą augalą gausiai palaistyti.
Balandis: pagrindiniai pavasario darbai
Balandis - tikrasis pavasario mėnuo. Kai tik leidžia orai, dirva tampa įdirbama, ir atsidaro visas sodinimo sezonas. Tai vienas darbščiausių mėnesių sodininkui - nuo sėjos iki pirmųjų lauko darbų. Daržai pradeda žaliuoti, o sodai reikalauja aktyvios priežiūros. Verta pasinaudoti geru oru ir nudirbti svarbiausius darbus prieš intensyvią gegužę.
Lauke sėkite salotas, ridikus, krapus, špinatus, morkas, žirnius. Į šiltnamį sodinkite ankstyvus daigus, tokius kaip salotos, ridikėliai, svogūnai. Genėkite vaismedžius - obelis, kriaušes, jei dar nespėjote. Šalinkite pažeistas ar nušalusias šakas. Nubalinkite medžių kamienus, jei to nepadarėte vasarį.
Reguliariaiінки, nes piktžolės dygsta kartu su sėklomis. Naudokite mulčią, kad sulaikytumėte drėgmę ir mažintumėte ravėjimo dažnumą. Stebėkite drėgmės lygį, ypač šiltnamyje. Dirvą galite papildyti kompostu ar organinėmis trąšomis.
Gegužė: sodinimas ir apsauga nuo šalnų
Gegužė - svarbiausias sėjos ir sodinimo mėnuo daugeliui daržovių. Dirva jau pakankamai šilta, tad metas išnešti daigus į lauką ir pasirūpinti intensyviu augalų priežiūros periodu. Taip pat jau įsibėgėja kovos su kenkėjais etapas, o laikas, skirtas šiltnamiui - atsiperka gausiu derliumi.
Sodinkite į dirvą pomidorus, agurkus, paprikas, moliūgus. Sėkite morkas, burokėlius, pupas, kopūstus, cukinijas. Vėdinkite šiltnamį, stebėkite temperatūrą. Reguliariai laistykite ir tręškite augalus. Įrenkite atramas aukštai augantiems augalams.
Reguliariai ravėkite lysves. Naudokite mulčią aplink jautrius augalus. Stebėkite augalus - vos pastebėję kenkėjų požymius, veikite greitai. Pasirūpinkite natūraliomis priemonėmis: dilgėlių, česnakų užpilais.
Vasaros darbai: augimas, priežiūra ir derlius
Vasarą darbai sode ir darže tęsiasi visu pajėgumu. Augalai intensyviai auga, todėl jiems reikia nuolatinės priežiūros, o vaisiai ir daržovės pradeda nokti.
Birželis: laistymas, tręšimas ir priežiūra
Birželis - laikas, kai dauguma augalų jau sparčiai auga, todėl dėmesys jų priežiūrai tampa kritinis. Tai mėnuo, kai nuo jūsų pastangų priklausys, ar derlius bus sveikas ir gausus. Laistyti, tręšti, ravėti, stebėti kenkėjus - pagrindiniai darbai birželį.
Laistykite, purkškite kambarinius augalus, daigus. Sėkite lapines daržoves šildomiems šiltnamiams. Sėkite, sodinkite prieskoninius augalus ant palangės. Puikiai tiks pipirmėtė, bazilikas, krapai, mėta, rozmarinas. Įsodinkite į vazonėlį ar įmerkite į vandenį svogūną ar net keletą jų, turėsite svogūnų laiškų ir puikią puokštę žalumos virtuvėje. Apžiūrėkite įrankius, komposto dėžes, daigyklas, šiltnamius. Tręškite augalų daigus (baklažanų, paprikų, pomidorų), kuriuos auginsite šildomuose šiltnamiuose. Jeigu ketinate skiepyti vaismedžius, pats laikas pasiruošti ūglių skiepams. Supurenkite kambarinių augalų žemę. Pasiruoškite žemės mišinius daigams sodinti. Galima jau sėti petunijas, surfinijas, lobelijas, begonijas. Patikrinkite, kaip rūsyje žiemoja daržovės maistui. Jeigu pradėjo augti burokėlių, morkų, bulvių ar ropių lapeliai, daigai, juos nuskinkite. Perrinkite obuolius, svogūnus, česnakus. Apžiūrėkite cukinijas ir moliūgus.
Jeigu auginamos braškės, nepamirškite kirpti ūsų, kad augalas nekrautų energijos į plitimą, o koncentruotųsi į vaisių brandinimą. Bulvėms rekomenduojama atlikti apkaupimą - tai padeda formuotis gumbams, saugo nuo šviesos ir skatina didesnį derlių. Reguliariai tręškite daržoves, ypač sparčiai augančias kultūras, kurios greitai išeikvoja maistines medžiagas.
Liepa ir Rugpjūtis: derliaus rinkimas ir pasiruošimas ateičiai
Liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje. Rugpjūtis - paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje.
Svarbu kiekvienos rūšies daržoves imti tinkamai subrendusias ir laikyti vėsiai. Pomidorų vaisiams nuraudus, juos reikia kuo greičiau nuskinti. Orų atvėsimas taip pat reiškia, kad nustoja augti agurkai, todėl visus juos (net ir mažesniuosius) reikia nuskinti dar prieš šalnas. Nuimkite moliūgų ir kitų panašių daržovių derlių iki pirmųjų šalnų.
Rudens darbai: derliaus nuėmimas ir ruošimasis žiemai
Ruduo - tai ne tik derliaus nuėmimo, bet ir sodo ruošimo žiemai metas. Tinkamai užbaigti sezoną labai svarbu: reikia apdoroti žemę, susitvarkyti su likučiais, paruošti šiltnamius ir apsaugoti jautresnius augalus nuo šalnų. Tai padės sode peržiemoti sklandžiai ir palengvins pavasario darbus.
Rugsėjis: tvarkymasis ir ruošimasis žiemai
Rugsėjis - derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams.
Rugsėjo pradžioje, tie kurie nori pasilepinti šviežių žalumynų teikiamais vitaminais, dar gali spėti pasodinti ir užauginti ridikėlius bei špinatus. Jie spės užaugti lengvoje, trąšioje dirvoje. Taip pat dar galite spėti užsiauginti šiek tiek krapų bei petražolių. Jeigu norite paspartinti jų dygimą, tris paras prieš sodindami pamirkykite vandenyje. Petražoles geriausia šiuo metų laiku auginti vazonuose, kuriuos galite iki šalnų laikyti lauke.
Kalbant apie bulvių kasimą, specialistai sako, kad geriausias metas bulvių kasimui yra laikotarpis nuo rugsėjo 15 d. Rekomenduojama po to dar savaitę ropeles džiovinti ant lysvių, o, jeigu oras yra drėgnas, nakčiai jas reikia sunešti po stogu. Jie yra kasami tada, kai augalo stiebelis tampa tiesus, skiltelės lengvai atsiskiria, o svogūnas būna padengtas ne mažiau kaip 2-3 išoriniais lukštais.
Rugsėjis yra obuolių, kriaušių, slyvų, kitų vaisių skynimo ir sandėliavimo mėnuo. Šiuo metu taip pat yra svarbu nuo medžių pašalinti visus ligotus vaisius, nes ant jų vystosi ir plinta ligų sukėlėjai. Patalpas, kuriose yra laikomi nuskinti vaisiai, reikia vėdinti. Nuskynus vaisius, reikia pasirūpinti pačiais vaismedžiais. Kai kurie žmonės vaismedžių kamienus apriša gofruoto popieriaus juostomis, kurias prieš žiemą nuima, taip sunaikindami nemažai kenkėjų.
Pirmoje rugsėjo pusėje vis dar galima sodinti braškių daigus. Pasodinus braškes, reikia neužmiršti daigų patręšti mineralinėmis trąšomis. Ruduo yra tinkamiausias metas aviečių sodinimui. Jaunų aviečių šaknys yra labai lengvai pažeidžiamos, tad prieš sodinimą rekomenduojama pamerkti jas į vonelę su vandeniu.
Medeliui parinkus vietą, reikia iškasti duobę: 100 cm pločio ir 60 cm gylio obelims ir kriaušėms, 70 cm pločio ir 40 cm gylio slyvoms ir vyšnioms.
Spalis: sutvarkymas ir augalų apsauga
Spalį sodas jau paprastai atrodo rudeniškai, ryškiomis spalvomis nusidažę medžių lapai, kurie keičiasi tiesiai prieš akis kaip akvarelės paveikslas, o orai kaprizingi. Vieną dieną bobų vasara, o kitą dieną - šalnos, tačiau tai puikus metas apsitvarkyti. Jei ruduo pakankamai švelnus vadinasi sodas bus dar gyvas. Šį mėnesį sode galite nuveikti daug ką, nuo sodo išvaizdos gerinimo, derliaus nuėmimo ar naujų augalų sodinimo.
Jei jūsų šiltnamis pakankamai tuščias, tuomet pats geriausias laikas išvalyti ir dezinfekuoti. Pusiau atsparius augalus apsaugokite agroplėvele ar Arricover apsauginiu tinklu. Tai atsparus ir ilgalaikis tinklas, kurio pagalba sukursite aplinką be kondensacijos. Sugriebkite visus nukritusius lapus, kuriuose gausu įvairiausių grybelių sporų ir kenkėjų. Iškaskite gumbasvogūnines gėles kaip jurginai, begonijos, kardeliai ir padėkite peržiemojimui.
Spalio antroje pusėje pasodinkite svogūnines gėles, kad atėjus pavasariui vaizdas būtų spalvingas. Per anksti pasodinti svogūnėliai suserga virusinėmis ligomis, ypač žiedų dryžlige, todėl sulaukite kol dirvožemio temperatūra atvės iki 5 laipsnių. Nuvalykite nukritusius rožių lapus, kad išvengtumėte ligų tokių kaip juodasis dėmėtumas. Tinkamas laikas kietmedžių dauginimui nusikirpti auginius. Tikrai nepakenksite rožėms, pūkeniams, gluosniams, forsitijoms. Svarbu, auginiai kerpami apsiniaukusiomis dienomis ir sodinami 2-3 cm gyliu, negali liestis lapais.
Iki mėnesio vidurio - pats geriausias laikas sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius sode. Įsigykite sveikus sodinukus, be lapų, žiūrėkite, kad nebūtų pavytę - susiraukšlėjusi jų odelė. Tinkamas laikas žieminiams česnakams sodinti. Iki kol užšals, jie turi gerai įsišaknyti, o tam reikia iki 50 dienų.
Norint pavasarį anksčiau užauginti ankstyvųjų daržovių derlių, galite jas pasėti prieš pat užšąlant dirvai. Sėjai lysves paruoškite iš anksto: išrėžkite griovelius ir sėkite tik tada, kai jau ims šalti žemė. Pasėtas sėklas grioveliuose užberkite durpėmis arba lengvomis žemėmis.
Nepamirškite dezinfekuoti ir nuvalyti sodo įrankių, kad jie puikiai tarnautų ateinančiais sodininkystės sezonais. Nuvalykite su vieliniu šepečiu, jei reikia nuplaukite, vėliau nusausinkite skudurėliu. Nepalikite įrankių lauke ar drėgnoje patalpoje, nes gali atsirasti rūdys. Kaip ir minėjome anksčiau spalio mėnesį vienas svarbiausių darbų lapų grėbimas.
Jei turite citrusinių augalų, perkelkite juos į patalpas į šviesią vietą, kurioje vyrautų 4-12°C temperatūra. Nestatykite prie radiatorių ar kur yra skersvėjai. Spalį tinkamas laikas nuskinti žieminių veislių obuolius. Laiku ir tinkamai nuskynus šiuos obuolius, jie galės gulėti iki pavasario (vasario-kovo mėn.). Laikui bėgant, žieminiai obuoliai tampa tik saldesni.
Nors daugelis vaismedžių balinimo darbus nukelia pavasariui, visgi rekomenduojama juos atlikti rudenį. Pagrindinė balinimo paskirtis yra apsaugoti medžius nuo žievėplaišos ir nudegimų, kai nuo saulės spindulių apsauganti lapija dėl natūralių priežasčių dar nėra susiformavusi. Vaismedžių balinimo mišinių galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse.
Nupurkškite vaismedžius, o ypač tuos, kurie sirgo šią vasarą ar buvo pažeisti kenkėjų. Purkšti reikėtų: medžių kamienus (visus plyšelius, žieves, rieves), lapus (jei dar tokių vis dar yra), medžių pomedžius ir juose likusius lapus. Rekomenduojama nupurkšti kompostuojamas atliekas bei pakeltas lysves.
Išraukite visus nudžiuvusius ir nuvytusius augalus. Sutvarkykite šiltnamio laistymo sistemą. Ištraukite visas kojeles ir filtrą kruopščiai išplaukite, išdžiovinkite. Jei šiltnamio nesukasinėjate įrangą galite palikti lysvėse, tačiau galuose atsukite akles, jog vanduo šaldamas turėtų kur plėstis. Žiemą šiltnamio vėdinti tikrai nereikia, todėl sutvarkykite automatinius langų ir durų atidarytuvus. Galite nuplauti šiltnamio vidines sieneles. Paprasčiausiai atskieskite indų ploviklį ir pravalykite.
Norint palikti veją žiemoti spalio pabaigoje atlikite paskutinį pjovimą. Labai svarbu, kad peiliai būtų aštrūs, nes atšipę peiliai veją ne pjauna, o plėšia, taip ištraukia žolių gysleles ir veja nudžiūsta. Kad veja būtų atsparesnė neigiamam aplinkos poveikiui, šalčiui ir drėgmei patręškite - sustiprinkite šaknis. Tam geriausiai tinka kalio ir fosforo trąšos.
Esant sausiems orams nenutraukite periodiško laistymo, o atėjus didesniems šalčiams pasirūpinkite vejos laistymo įrangos paruošimu žiemai.
Geriausias laikas pradėti lesinti paukščius yra paspaudus pirmiesiems šalčiams. Jei dar to nedarote tai pats laikas pradėti. Apsvarstykite galimybę aplink savo sodą pakabinti lesyklėles, kad padėtumėte paukščiams šaltesniais mėnesiais. Esant žemai temperatūrai paukščiai per naktį gali numesti 10% savo svorio, todėl jiems reikia mūsų pagalbos.
Peržiūrėkite ir perrūšiuokite turimas sėklas. Gali būti, kad kai kurios jau nebetinkamos sėjimui, tad jas reikėtų išmesti.
Rūsyje patikrinkite savo derlių: kas supuvo - išmeskite, kad nuo jų nesupūtų kitos daržovės ar vaisiai. Prieš didesnius šalčius, pasirūpinkite, kad Jūsų rūsyje temperatūra nenukristų žemiau 0 laipsnių. Patikrinkite, ar nuo rožių ir rododendrų nenupustytos apsaugos nuo šalnų. Vertėtų užmesti akį ir į alpinariumą bei patikrinti, kaip jame laikosi Jūsų gėlės. Reikėtų patikrinti rūsyje laikomus šakniagumbius, tokius kaip: jurginai, kardeliai, begonijos, kanos. Jeigu jie pradeda dygti, bet daigeliai dar labai maži, pristabdyti dygimą galima išnešus į dar vėsesnę patalpą.
Lapkritis: rudens darbų užbaigimas ir pasiruošimas žiemai
Lapkritis - metas užbaigti rudens darbus ir pasirūpinti, kad augalai sėkmingai peržiemotų.
Lapkričio mėnesį, kol dar nėra stiprių šalčių, galima genėti vaismedžius ir dekoratyvinius krūmus. Ypač dėmesį skirkite sergančioms, pažeistoms šakoms, nes jos tik silpnina augalą ir platina ligas bei kenkėjus. Genėjimo metu laikykitės pagrindinių dviejų taisyklių: genėkite tik aštriais įrankiais ir juos dezinfekuokite prieš pereidami prie kito augalo.
Jei praleidote prevencinius purškimus sezono metu, tai dabar dar spėsite nupurkšti mišiniu su karbamidu (500-700 g) ir vario sulfato (50-100 g), kuris veikia deginimo principu ir naikins ligos sukėlėjus bei žievėje bei dirvos paviršiuje esančius kenkėjus bei jų kiaušinėlius. Todėl purškimo metu purkšti ne tik medžių vainiką, bet ir kamieną bei pomedį, ten kur nukrito lapai ar puvantys vaisiai.
Pats laikas balinti medžių kamienus ir taip apsaugoti nuo stiprių saulės spindulių atspindžių nuo sniego, kurie gali sukelti medžio žievės įtrūkimus. Prieš balinimą senesnius medžių kamienus reikėtų jaunus nuvalyti darbinėmis aštresnėmis pirštinėmis, senesnius nušveisti švelniai metaliniu šepečiu. Kad kuo mačiau paskleistume kenkėjų ir ligos sukėlėjų, rekomenduojame pasitiesti aplink medžio kamieną plėvelę surinkti likučiams. Atlikus pasiruošimo veiksmus, tada juos nutepti kalkių mišiniu su vario sulfatu ir klijais -„Mišinys medeliams balinti“, kurį galite įsigyti sodininkų prekių parduotuvėse. Šis mišinys dar nepatiks sąmanoms šakoms ir sunaikins grybinių ligų sporas, esančias žievės rievėse arba ant jauno medelio kamieno. Jaunus vaismedžius galite apsaugoti tiesiog iš pietinės pusės įkalę medinę lentutę, kuri apsaugos nuo kaitrių saulės spindulių.
Kol lauke svyruoja teigiama temperatūra (virš 5 C°) ir jus pastoviai aplanko kiškiai, stirnos, briedžiai, galima nupurkšti kraujo miltais („Plantskydd“) arba panaudoti repelentą nuo šernų.
Šaltuoju metų laiku graužikai, tokie kaip pelės, pelėnai gali apgraužti vaismedžių šaknis, ypač jei palikta ilga žolė apie medžius, pamulčiuota durpėmis ar kita šilta medžiaga. Todėl rekomenduojama sode apie medžius jau dabar palikti specialiose plastmasinėse dėutėse (saugus būdas nekenkiant laukiniams ir naminiams gyvūnams) pelių-žiurkių nuodus. Apie medžius išrauti žoles, jas nupjauti ar net tvirtai sutrypti kojomis, kad kuo tvirtesnis žemės sluoksnis saugotų šaknis. Pasnigus taip pat nepamiršti sutrypti sniego šaknų zonoje. Tai nepatinka graužikams, nes yra sunkiau patekti pries jaunų vaismedžių šaknų paviršiuje.
Stiprėjant vėjams pasirodo dar viena problema, kad augalai būna be atramų arba neteisingai pririšti ir vėjas juos išjudina, ypač gausiai ir ilgai lyjant.
Prieš prasidedant žiemos šalčiams, būtina mulčiuoti dirvą aplink daugiamečius augalus, jaunus vaismedžius ir net ką tik pasodintas svogūnines gėles. Mulčias padeda išlaikyti šilumą šaknyse ir apsaugo nuo temperatūros svyravimų. Taip pat jis išlaiko drėgmę, kuri neleidžia peršalti šaknims. Mulčiui naudokite organines medžiagas - kompostą, šiaudus, žolę, lapus, sausas durpes, pjuvenas, medienos drožles, žievę. Taip pat galima naudoti eglišakius, kurie puikiai apsaugo nuo šalčio ir kartu leidžia dirvai „kvėpuoti“ bei labai nepatinka graužikams.
Augalų liekanas (pomidorus, agurkus, bulvių ar kitų daržovių lapus) reikia surinkti ir kompostuoti arba sunaikinti, kad būtų išvengta ligų plitimo kitą sezoną. Ypač svarbu tai padaryti tiems, kas skundėsi šliužų antplūdžiu, nes būtent ten yra sudedami kiaušinėliai.
Jei prisiminėte, kad dar nepasodinti žieminiai česnakai, tai skubėkite tai padaryti ir mulčiuokite po pasodinimo, jei pranašaus greitą ir stiprų atšalimą.
Užmulčiuoti durpių substratu ar kompostu galite žiemoti likusius augalus, pavyzdžiui, prieskoninius daugiamečius augalus. Prieš tai nukirpkite jų lapus.
Jei turėjote laistymo sistemą ar vandens talpas, tai skubėkite iš jų išleisti vandenį, išsiplauti ir paruoškite naujam sezonui. Neišleidus vandens, vamzdžiai gali užšalti ir sutrūkti.
Bent porą kartų per mėnesį patikrinkite, kaip laikosi saugomas derlius. Kuo anksčiau pašalinsite supuvusius vaisius, tuo ilgiau išlaikysite sveiką derlių. Tuo pačiu pravėdinsite patalpą, nes grynas oras irgi prisidės prie geresnio laikymosi.
Pats laikas peržiūrėti, kiek visko liko po šio (o gal ir ankstesnių) sezonų. Atsirinkti pagal galiojimo laiką ir norą/nenorą tęsti auginimą.
Kai aprimsta darbai lauke, norisi jau po truputį planuotis ir naują sezoną ir tą geriausia daryti ant popieriaus, o šiais laikas telefone. Svarbiausia ne tik atsirinkti pasiteisinusias augalų rūšis ar veisles, bet ir teisingai numatyti jų auginimo vietą taikant sėjomainos ir alelopatijos principus. Netaikant augalų rotacijos taisyklių tikėtina, kad nebegausite maksimalaus rezultato, nes augalai ankščiau pradės sirgti ar atsiras didesnė kenkėjų gausa.
Vis dar laikas sodinti svogūnines gėles, o po pasodinimo būtų naudinga jas padengti mulčiu ar eglišakiais, kad apsaugotumėte nuo staigių temperatūros svyravimų. Neturint po ranka šių priemonių, esame išbandę sustumę didesnes gėlyno žemių kruveles pasodinimo vietoje, pavasarį atšilus vėl paskleidę tolygiai gėlyne. Tai nesuteikia gėlynui tvarkos, bet išsaugoja mūsų pasodintas svogūnines gėles.
Rožės yra jautrios šalčiui, todėl joms reikalinga ypatinga apsauga. Rožių krūmus reikia mulčiuoti storu durpės sluoksniu ir papildomai uždengti eglišakiais ar agroplėvele, kai jau matote, kad oro temperatūra nukrenta iki 8-10 laipsnių. Ypač nereikėtų praleisti vijoklinių rožių dengimo laiko, kol dar galime prilenkti šakas uždengimui, nes stipriai pašalus, jos ims lūžti, o žydėjimas kitais metais vyksta būtent ant šiuometinių ūglių. Vėluojant arba skubant dengti, esame apsupę vijoklinių rožių šakas baltąja agroplėvele, bet pavasarį ilgai užtrunka jas nudengti, nes rožių spygliai stipriai įkimba į baltąją agroplėvelę.
Jei norite ir kitais metais džiaugtis tais pačiais terasos augalais (hortenzijomis, pelargonijomis, fuksijomis ir kt.), tai vazonus galite parnešti į garažą ar rūsį, kur palaikoma maždaug 5-10 laipsnių temperatūra. Prieš tai nugenėkite jų peržydėjusius stiebus. Svarbu tik nepamiršti žiemos metu palaistyti, kad visai neperdžiūtų šaknų zona.
Jei neseniai pasisodinote augalų, tai trūkstant drėgmės juos reikėtų palaistyti, nes esant dideliems šalčiams ir sausai dirvai, sustiprėja nušalimo tikimybė.
Jei turite tikrai mėgstamų įrankių, tai nepagailėkite laiko jiems sutvarkyti ir paruošti naujam sezonui.
Žiemos darbai: planavimas ir poilsis
Nors žiema - tai ramybės metas, kai žemė ilsisi, o augalų augimas sustoja, sode vis tiek atsiranda naudingų darbų. Šis laikotarpis puikiai tinka planuoti, pasirūpinti apsauga ir pasiruošti naujam sezonui. Atsakingai atlikti žiemos darbai padeda išvengti nuostolių ir užtikrina, kad pavasarį sodas atgytų sklandžiai.
Gruodis ir Sausis: planavimas ir pasiruošimas
Gruodis - mėnuo, kai beveik visi darbai sode ir darže baigti. Tačiau, net ir šalčiui sukausčius žemę, pravartu retkarčiais užsukti į sodą. Ne tik apžiūrėti, ar medelių nežaloja kiškiai, pelės, pelėnai, bet ir pataisyti aprišalų bei suminti sniego ar nukasti takelių.
Sausis - nors šalčiausias metų mėnuo, tai puikus metas pradėti sodininkystės sezoną mintyse ir planuose. Nors dirvožemis ilsisi, sodininko rankos gali pradėti veikti - tiek rūšiuojant sėklas, tiek tvarkant įrankius, tiek ruošiant planus, ką ir kur sodinsite pavasarį. Kruopščiai suplanuoti darbai sausį padės išvengti chaoso kovo ir balandžio mėnesiais. Be to, net ir žiemą yra ką veikti lauke - nupurtyti sniegą nuo šakų, apsaugoti augalus nuo šalnų, palaistyti pražydinamus svogūninus augalus, o namuose - pradėti daiginti žoleles.
Sausio mėnesis pats tinkamiausias susidaryti savo ateinančio sezono daržo ir sodo planą. Tai padaryti reiktų tam, kad atėjus sodinimo laikui mums jau nereiktų galvoti kiek pirkti, sėti ir sodinti daigų, medelių, sėklų. Išvengiame perteklinio sėklų ir kitų augalų ar žemių mišinių, įrankių pirkimo. Susirašome sąrašą ką reiktų įsigyti iki šiltojo sezono pradžios. Pagalvojame kas praėjusį sezoną pasiteisino, o kas nuvylė. Kiekvienais metais žiema suteikia galimybę svajoti ir planuoti tobulą daržą.
Tinkamos vietos pasirinkimas yra labai svarbus norint užtikrinti daržo sėkmę. Ieškokite vietos, kurioje būtų daug saulės - idealu, kad ji gautų bent 8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Jei erdvė, kurioje norite įrengti daržą, gauna mažiau saulės, nenusiminkite - vis tiek galima auginti daugelį daržovių. Be to, venkite vietų, kuriose dažnai užsistovi vanduo, ir užtikrinkite, kad dirvožemis būtų laidus vandeniui. Kai jūsų daržas augs, svarbu, kad būtų lengva judėti tarp augalų. Taip pat siekite, kad daržo lysvės būtų ne platesnės nei 1,2 metro. Tokiu būdu galėsite pasiekti vidurį be poreikio žengti ant dirvožemio, nes tai gali suslėgti žemę ir pakenkti augalams. Takai gali būti iš įvairių medžiagų: žolės, medžio drožlių, akmens ar plytelių.
Planuojant daržą, labai gelbsti vizualinės priemonės, kurių pagalba galime lengvai įsivaizduoti būsimą daržą, su jame augančiomis daržovėmis. Paprastas eskizas. Galite nusipiešti savo daržo eskizą ant popieriaus. Tai yra patogu ir labai apčiuopiama, tačiau gali būti sudėtinga atnaujinti ir keisti planą. Skaičiuoklės ir lentelės. Kitas būdas - naudoti skaičiuokles ar elektronines lenteles, kad stebėtumėte augalų vietas ir keistumėte planą pagal poreikį. Internetinės daržo planavimo priemonės.
Daržas ne tik turi būti tinkamai suplanuotas, bet ir turi atitikti fizinius poreikius. Augalams reikalingos skirtingos sąlygos, pavyzdžiui, tam tikras kiekis saulės, tinkama dirvožemio drėgmė ir temperatūra. Šilumą mėgstantys augalai. Pirmiausia reikia planuoti šilumą mėgstančių augalų, tokių kaip pomidorai, paprikas ar kukurūzai, augimo vietas (jei planuojate juos sodinti lauke). Šioms daržovėms reikia saulės ir gerai vėdinamos erdvės. Kadangi Lietuvoje net ir šiltuoju sezonu vyrauja gana permainingas klimatas, svarbu apsaugoti šiuos augalus nuo šalnų ir vėjų.
Vertikalūs augalai. Tiesioginių saulės spindulių reikia ir vertikaliems augalams, tokiems kaip agurkai ir ankštiniai augalai. Augalai, mėgstantys šešėlį. Daugiau atspalvių mėgstančius augalus, tokius kaip brokoliai, salotos, špinatai, geriausia sodinti į vietas, kur yra mažiau saulės, tačiau jie vis tiek gaus šiek tiek tiesioginių spindulių.
Plačiai augantys augalai. Tokius augalus, kaip moliūgai ar cukinijos, geriau sodinti į kraštines sritis, kur jie galės išsiplėsti be baimės užgožti kitus daržo augalus.
Dažnai skinamo derliaus augalai. Nors atrodo, jog daržo planavimas jau beveik baigtas, tačiau dar liko keletas svarbių aspektų. Visų pirma, nepamirškite augalų apsaugos nuo kenkėjų. Tam puikiai tinka įvairios gėlės, kurios pritraukia naudingus vabzdžius arba nuvilioja kenkėjus nuo daržovių, pvz., serenčiai ar nasturtės.
Laistymas yra vienas svarbiausių aspektų norint užtikrinti augalų sveikatą ir produktyvumą. Laistymo metodai gali būti skirtingi, tačiau svarbiausia - užtikrinti, kad dirvožemis būtų drėgnas, tačiau ne per šlapias. Drėkinimas per laistymo vamzdžius. Drėkinimo sistema, naudojanti laistymo vamzdžius su skylutėmis, leidžia tiesiogiai tiekti vandenį į šaknis, sumažinant vandens nuostolius ir palaikant optimalią dirvožemio drėgmę. Purškimas. Jei norite paskleisti vandenį ant viso augalo, galite naudoti purkštuvus. Tačiau šis metodas tinka tik tam tikriems augalams, nes jis gali skatinti ligų plitimą, jei vanduo liečiasi su lapais. Drenažas. Geras vandens nutekėjimas yra būtinas.
Kiekvienas augalas taip pat turi savo specifinį auginimo ir derliaus nuėmimo laikotarpį. Norint užtikrinti, kad visi augalai pasieks pilną brandą ir bus nuimami laiku, būtina sudaryti detalų daržo priežiūros ir nuėmimo tvarkaraštį. Derliaus subrandinimo laiką. Sužinokite, kiek laiko kiekvienam augalui reikia augti nuo pasodinimo iki derliaus nuėmimo. Tai padės planuoti, kada pasodinti naujus augalus ir kada pradėti skinti jau užaugusį derlių. Rotacija. Norint užtikrinti gerą dirvožemio sveikatą ir išvengti ligų kaupimosi, svarbu taikyti augalų rotaciją. Į savo daržą galite įtraukti ir sezoninius augalus, kurie gali prailginti derliaus nuėmimo laikotarpį arba užtikrinti, kad net ir šaltuoju metų laiku turėsite šviežių daržovių. Pavasarį ir vasarą. Pasodinkite ankstyvąsias daržoves, tokias kaip salotos, ridikai, špinatai, žirniai ir ankstyvosios kopūstų veislės. Tai leis jums pasimėgauti pirmuoju derliumi jau pavasarį bei ankstyvą vasarą. Ruduo ir žiema. Pasodinkite šalčiui atsparius augalus, tokius kaip burokėliai, morkos, žieminiai kopūstai, brokoliai ir kiti.
1. Kompostas - tai puikus būdas pagerinti dirvožemį, nes jis tiek maitina augalus, tiek pagerina dirvožemio struktūrą. Gali būti naudingos įvairios kompostavimo technologijos, tačiau svarbu žinoti, kokias organines medžiagas galima naudoti. 2. Mūsų klimato sąlygomis ypač naudinga naudoti šiltnamius ir dangas, kad pratęstumėte augalų auginimo laiką. 3. Pasirūpinkite, kad jūsų augalai tarpusavyje nesivaržytų dėl resursų, tokių kaip saulė, vanduo ir maistinės medžiagos. 4. Jei turite ribotą erdvę, svarbu maksimaliai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą. Galite naudoti vertikalius augalus arba sodinti augalus vazonuose, kad sutaupytumėte vietos ir suteiktumėte jiems pakankamai šviesos ir oro. Planuojant daržą svarbu įvertinti ne tik esamas sąlygas, bet ir norus bei tikslus. Ar siekiate užauginti daug maisto, ar tiesiog mėgaujate sodo darbais?
Sodininkystės meistriškumo klasė: naudokitės mano mėnesiniu vadovu
Kiekvienas mėnuo sodininkui atneša naujų užduočių - nuo sausio planavimo iki lapkričio paskutiniųjų tvarkymosi darbų. Šis kalendorius padeda išlaikyti nuoseklumą ištisus metus. Čia rasite mėnesio pradžiai tinkamus darbus, sėjos ir derliaus nuėmimo laikus, dirvos ir augalų priežiūros rekomendacijas bei praktinius patarimus, ką atlikti kiekvienu metų laiku.
