Darius Jurgelevičius - asmenybė, kurios karjera ir praeitis sulaukė nemažai dėmesio bei diskusijų. Jo kelias, prasidėjęs nuo aktyvios komjaunimo veiklos sovietmečiu, tęsėsi per diplomatinę tarnybą, Valstybės saugumo departamentą (VSD), o vėliau nuvedė į Gruzijos vidaus reikalų ministeriją. Šis straipsnis siekia atskleisti D. Jurgelevičiaus biografijos vingius, remiantis viešai prieinama informacija ir analizuojant jo veiksmus bei jų galimas pasekmes.

Ankstyvoji karjera ir politiniai ryšiai

Darius Jurgelevičius gimė 1966 m. balandžio 8 d. Jo tėvas, Viktoras Jurgelevičius, buvo žinomas LTSR partinis ir politinis veikėjas. Karjerą D. Jurgelevičius pradėjo dar studijų Vilniaus universitete laikais, aktyviai dalyvaudamas visuomeninėje veikloje. Jis buvo pramoginės radijo stoties laidų vedėjas ir vienas iš radijo stoties M-1 kūrėjų. 1987 m. jaunasis studentas D. Jurgelevičius viešai pasmerkė rugpjūčio 23-osios sueigą, kurią pavadino "didžiausia veidmainyste" ir "Vakarų masinės informacijos priemonių darbu", siekiančiu "apjuodinti mūsų persitvarkymo politiką".

1987 m. lapkričio 20 d. D. Jurgelevičius pateikė prašymą priimti jį į TSKP narius, o gruodžio 2 d. jau turėjo komunistų partijos bilietą. Tais laikais tokia greita karjera partijoje buvo neįprasta ir reikalavo ne tik aktyvios kalbos mitinguose, bet ir kruopščiai atliktų procedūrų, įskaitant kandidato į partijos narius bandomąjį laikotarpį. Kandidatu tapti partiniu D. Jurgelevičius pradėjo tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje, kur 1986 m. liepos mėnesį jį rekomendavo Pabaltijo karinės apygardos Vilniaus įgulos specialiųjų dalinių politinio skyriaus partinė organizacija. Nors D. Jurgelevičius anketose nurodė tarnavęs telefonistu, vėliau Vilniaus universiteto partinei organizacijai svarstant jo tarnybą armijoje, jis teigė buvęs "pulko komjaunimo sekretorius".

Tuo metu jo rekomendacijas rašė ir tokios žinomos asmenybės kaip Oskaras Jusys, ilgus metus ėjęs aukštas pareigas URM, ir Arūnas Valinskas, tuomet dar nebuvęs pašalintas iš universiteto. D. Jurgelevičius taip pat ugningai pasmerkė JAV prezidentą Ronaldą Reaganą ir kongresmenus, o jo, kaip aktyvaus komjaunimo nario, elgesys studijų metais buvo vertinamas kaip nelojalus Sąjūdžiui.

Karjera diplomatinėje tarnyboje ir URM

Po studijų Vilniaus universiteto Teisės fakultete, D. Jurgelevičius pradėjo savo karjerą LR užsienio reikalų ministerijoje (URM). Nuo 2000 m. spalio 29 d. iki 2001 m. sausio 28 d. jis buvo išleistas nemokamų atostogų, tačiau URM apmokėjo jo tarnybinio mobiliojo telefono pokalbius, kurių suma siekė tūkstančius litų. Valstybės kontrolės 2002 m. atliktas URM auditas atskleidė, kad D. Jurgelevičius, tuometinis Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius, buvo komandiruotas į ESBO misiją Moldovoje ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, pažeidžiant Vyriausybės nutarimą. Jam buvo palikta 50 proc. mėnesinio atlyginimo, o bendra jam priskaičiuota ir išmokėta suma siekė 48 543,68 litų, iš kurių 33 000,43 litų buvo neteisėtai išmokėti. Nors D. Jurgelevičius įsipareigojo grąžinti neteisėtai gautas lėšas, URM audito metu apgailestavo, kad įsakymai buvo "suformuluoti netiksliai", o vadovybei pritaikius jam tarnybinę nuobaudą - pastabą, paaiškėjo, kad "darbo užmokesčio, administracijos permokėto darbuotojui, negalima iš jo išieškoti".

D. Jurgelevičius URM dirbo sekretoriumi iki 2004 m. birželio 11 d. Tuo metu jis sulaukė pravardės "Januškienė". Jo tarnybinė išvyka į Moldovą, nors ir trumpa, tapo vienintele jo kelione į užsienį kaip diplomato. Tai kėlė klausimų, kodėl toks socialiai aktyvus ir gabus pareigūnas, prisidėjęs prie Konsulinio ir Teisės departamentų teisinės bazės kūrimo, niekada nebuvo paskirtas dirbti į užsienio atstovybes.

Veikla Valstybės saugumo departamente

Nuo 2004 m. birželio 11 d. D. Jurgelevičius tapo VSD direktoriaus pavaduotoju. Šiame poste jis dirbo iki 2009 m. rugpjūčio 6 d., kai buvo atleistas prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu. Jo pavardė minimos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadose dėl VSD veiklos. Tyrimas atskleidė, kad D. Jurgelevičius viešai neetiškai pasisakė apie žuvusį VSD pareigūną Vytautą Pociūną ir buvo atsakingas už jo vadovaujamą valdybą, kurioje susidarė nepalankus psichologinis klimatas. Kai kurie pareigūnai manė, kad trintis tarp valdybos vadovų galėjo būti dirbtinai eskaluojama, o VSD vadovybė sąmoningai vengė spręsti kylančias problemas. Ypač pasyvus šiuo požiūriu buvo D. Jurgelevičius.

NSGK tyrimas taip pat parodė, kad V. Pociūnas, likus maždaug pusantro mėnesio iki žūties, teigė, jog nebegalės tylėti ir padarys viską, kad "visi viską žinotų". Seimo narys Jurgis Razma teigė, kad V. Pociūnas prieš išvykdamas iš Lietuvos pranešė, jog tarnybą VSD palieka ne savo noru, nurodydamas, kad A. Pocius situacijos Departamente nebevaldantis, o didžiulę įtaką jam per URM pasiūlytą į VSD pavaduotojo pareigas D. Jurgelevičių įgijęs URM sekretorius Albinas Januška. Seimo narys Andrius Kubilius teigė, kad V. Pociūnas jam sakė esąs nustumiamas nuo svarbių tyrimų.

D. Jurgelevičius viešai neetiškai kalbėjo apie žuvusį VSD pareigūną Vytautą Pociūną. Tai patvirtina po šio tragiško įvykio atliktas parlamentinis VSD veiklos tyrimas. Tyrėjai taip pat nustatė, kad D. Jurgelevičius, kuravęs V. Pociūno valdybą, buvo pasyvus sprendžiant vidinius konfliktus. V. Pociūnas netgi teigė, kad jam buvo primestas projektas "2K", siekiant "susilpninti Lietuvos budrumą ir laimėti laiko".

D. Jurgelevičius buvo paleistas iš VSD po to, kai 2009 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą grąžinti jį į darbą LR užsienio reikalų ministerijoje, tačiau ministras Vygaudas Ušackas jo prašymo nepatenkino. D. Jurgelevičius išgarsėjo dar 1987 m. ir 2006 m. po V. Pociūno žūties Breste.

Darbas Gruzijoje ir galimos pilietybės problemos

Nuo 2009 m. rugsėjo D. Jurgelevičius dirbo Gruzijos vidaus reikalų ministro Ivano Merabišvilio patarėju. Pasirodžius informacijai, kad buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas D. Jurgelevičius įsidarbino Gruzijos vidaus reikalų ministerijoje, "Lietuvos žinios" pasidomėjo, ar jis gavo specialų Lietuvos Vyriausybės leidimą. Pilietybės įstatymas numato, jog be Vyriausybės leidimo įsidarbinus ne Europos Sąjungos šalies valstybės tarnyboje arba įstojus į karo tarnybą, netenkama Lietuvos pilietybės. Vidaus reikalų ministerija (VRM) patvirtino, kad D. Jurgelevičiaus prašymas leisti dirbti Gruzijos VRM nėra gautas. Tai reiškia, kad D. Jurgelevičiui gali grėsti netekti Lietuvos pilietybės.

Leidimų dirbti kitos šalies valstybės tarnyboje ar tarnauti kariuomenėje Lietuvos piliečiai prašo itin retai, per metus pasitaiko vienas ar du tokie atvejai. VRM turi išnagrinėti tokius prašymus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, surenkant informaciją iš įvairių institucijų, siekiant nustatyti, ar tai nepažeis Lietuvos interesų. Jei atsakymų negauta laiku, terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.

Teisiniai ginčai ir visuomenės reakcija

D. Jurgelevičius 2008 m. gegužę pralaimėjo bylą prieš žurnalistus, kuriuos buvo padavęs į teismą dėl esą klaidingos informacijos, susijusios su V. Pociūno žūtimi, paskelbimo. Jis siekė prisiteisti 100 tūkst. litų už moralinę žalą. Jo ieškinyje buvo reikalaujama paneigti teiginį: "Akivaizdu, kad į VSD atėjus ne sąjūdininkui D. Jurgelevičiui, sąjūdininko Vytauto Pociūno likimas buvo iš anksto nulemtas." Saugumo pareigūno noras bylinėtis su nepriklausomais žurnalistais pasiekė net Aukščiausiąjį Teismą.

Dabartinis Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas, komentuodamas 1987-1988 m. situaciją, teigė, kad tuometinis smerkimo scenarijus buvo organizuojamas, tačiau kartais griūdavo. Jis paminėjo, kad atsisakymas smerkti galėjo grėsti rimtomis sankcijomis, įskaitant papeikimą "už tarybinio studento vardo žeminimą", stipendijos netekimą ar net išbraukimą iš studentų sąrašų.

Visuomenėje D. Jurgelevičiaus praeitis ir karjera dažnai vertinama nevienareikšmiškai. Kai kurie komentatoriai stebisi, kaip žmogus, rodęs lojalumą sovietų valdžiai ir smerkdavęs kovojančius už Lietuvos nepriklausomybę, galėjo padaryti tokią "svaiginančią karjerą" Užsienio reikalų ministerijoje ir VSD. Kiti atkreipia dėmesį į jo, kaip "pilkojo kardinolo", įtaką VSD.

Asmeninis gyvenimas ir karjera televizijoje

Darius Jurgelevičius vedė intelektualinį žaidimą "Kas ir kodėl?" per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT). Jis buvo išrinktas simpatingiausiu TV veidu, o pats teigė, kad tai malonu, nes žmonės įvertino jo darbą. Jis pabrėžė, kad televizija jam yra labiau laisvalaikio pomėgis, atsiradęs bičiulio Arūno Valinsko ir jo kolegės Indrės Viržintės iniciatyva. Nors D. Jurgelevičius yra teisininkas, daugelį metų dirbęs diplomatinį darbą, televizija jam atvėrė naujas galimybes. Jis teigė, kad per sezoną laidoje pateikiama apie 10 000 klausimų, kuriuos kuria didelis kolektyvas. D. Jurgelevičiui pačiam įdomiausia istorija, ypač ta, kuri mažai žinoma ir kurios niuansai praleidžiami istorijos pamokose.

D. Jurgelevičius taip pat yra minėjęs, kad jam svarbu sudaryti tokias sąlygas studijoje, kad dalyviai nejaustų įtampos ir galėtų susikoncentruoti į klausimus bei atsakymus. Jis teigė, kad pats, nors ir nevadina savęs dideliu intelektualu, atsakytų į 40-45 procentus klausimų.

D. Jurgelevičius patyrė nemažai kritikos dėl savo praeities ir veiksmų VSD. Jo siekis dirbti Gruzijos vyriausybėje kelia klausimų dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, atsižvelgiant į Pilietybės įstatymo nuostatas. Jo karjera yra ryškus pavyzdys, kaip skirtingi politiniai ir visuomeniniai laikotarpiai bei asmeniniai pasirinkimai gali formuoti sudėtingą ir viešai aptariamą biografiją.

tags: #darius #jurgelevicius #gime

• Apie gamybą
• Rugsėjo 1-oji darželyje
• Gatta pėdkelnės vaikams
• Pokyčiai vaikų globojimo sistemoje
• Gimimo vietos nustatymas