Darbas vaikų darželyje yra atsakingas ir reikalaujantis daug kantrybės. Tėvai, patikėdami savo atžalas, tikisi saugios ir rūpestingos aplinkos. Tačiau realybė kartais skiriasi nuo lūkesčių. Straipsnyje apžvelgsime darbo vaikų darželiuose Panevėžyje ypatumus, remiantis tėvų ir darbuotojų atsiliepimais.

Incidentai ir Saugumo Klausimai

Į darželį atžalas ryte atvedę tėvai apstulbo 2-3 metukų mažylius radę grupėje paliktus vienus. Net policijos pareigūnus pasiekęs skandalas „Riešutėlio“ lopšelyje-darželyje kilo, kai trečiadienį, dar prieš 8 val., 2-3 metukų vaikučius atvedę tėveliai lopšelinukų grupėje pasigedo suaugusiųjų. Vieni palikti mažyliai galėjo daryti ką norėjo.

Visgi direktorė sako žinanti, kad auklėtoja iš grupės buvo išėjusi ne dėl ligos. „Bet tai buvo momentinis, ne ilgas nebuvimas grupėje, kurioje tuomet tebuvo trys vaikai. Tėvai labai įdomiai reaguoja ir galvoja, kad jei vaikas darželyje akimirkai paliekamas vienas, jam jau gresia pavojus. Tas atvejis nesukėlė jokios grėsmės vaikams“, - tvirtino V.Nors higienos normos reikalauja, kad grupėse su vaikais dirbtų ne mažiau kaip po du suaugusiuosius, pagal „Riešutėlio“ administracijos sudarytą grafiką auklėtojos darbo dienos pradžioje grupėse paliekamos po vieną. Nesant pakankamai padėjėjų etatų, auklėtojos savo grupėse lieka po vieną darbo dienos pradžioje ir pabaigoje.

„Ji neturėjo teisės išeiti grupėje nepalikusi kito suaugusio žmogaus. Auklėtoja privalėjo būtinai ką nors iškviesti, kad ją pavaduotų, jei buvo būtina išeiti“, - tvirtino Z. Greičiausiai auklėtojai būtų buvę nelengva pasišaukti pagalbą. Pagal lopšelyje-darželyje patvirtintą darbo grafiką, rytais iki 8 val. Pasak Z. Satkauskienės, direktorė pasiteisino, jog pagal administracijos atstovų budėjimo grafiką, tą rytą tvarką darželyje iki 8 val.

Nepaisant, kad Savivaldybė pripažįsta darželiuose nepakankant pedagoginių darbuotojų, specialistė teigė esanti „labai nustebusi“ dėl incidento „Riešutėlyje“. „Buvo rekomendacijos vadovams, kad vaikų saugumas būtų užtikrintas ne tik lauke, bet ir viduje. Turėjo būti imtasi visų priemonių“, - pabrėžė Z.

Auklėtojų Darbo Krūvis ir Atsiliepimai

Komentarų skiltyje pasisakė ir darželyje nedirbantys, bet jo darbuotojus užjaučiantys žmonės. Pasak jų, tėvai ne visada supranta, koks tai nelengvas darbas.

Auklėtojos vyru prisistačiusio komentatoriaus teigimu, jis ragina žmoną mesti darželyje, kol ši visai „nesugadino nervų“. Jo teigimu, vaikų mamos mato tik savo atžalą ir terorizuoja jo žmoną. „Jau greitai Vilniaus darželiuose neliks auklėtojų. Tiesiog nebeįmanoma dirbti su (...) furijomis - mamytėmis. Mano žmona nuolat skundžiasi dalies mamyčių terorizmu. Jos mato tik savo vaiką, o kad grupėje dar yra beveik 30 vaikų, joms dzin. Ne veltui jaunų auklėtojų Vilniaus darželiuose sunku rasti. Mano žmonai jau 35-eri, o ji vis dar tebėra jauniausia auklėtoja visame darželyje. Darželis vis dar laikosi todėl, kad vis dar dirba nepailstančios darboholikės, kurioms jau arti 70. Greita nebebus, kam dirbt. Atėjusi jauna auklėtoja neištveria nė mėnesio. Ir ne tiek dėl vaikų gausos (kas taip pat problema), bet dėl mamyčių akiplėšiškumo ir nusenusių darželių vadovų sovietinio vadovavimo stiliaus. Šiuo metu jau uždirbu nemažai, tai vis raginu žmona baigti gadinti sau nervus ir eiti lauk iš to darželio (...)“, - rašė skaitytojas savo komentare.

Apie tai, koks nelengvas darbas darželyje, komentarų skiltyje pasakojo ir buvusi jo darbuotoja. Moteris pasiūlė tėveliams bent valandą prižiūrėti 30 trimečių, kad suprastų, kokį darbą tenka nudirbti auklėtojai. „Darbas darželyje yra labai sunkus. Tikra tiesa, pedagogai ar jų padėjėjos turi besąlygiškai visiems įtikti, jei nori ramiai dirbti. Kodėl taip sakau? Teko tokioje įstaigoje dirbti. Ateidavo vaikučiai po išeiginių ir nusibrozdinę, o kartais net rimčiau susižeidę... Bet tai įvyko namuose, tėveliams priežiūrint. Neduok dieve, jei vaikas nors kiek įsibrėžia ar susižeidžia darželyje... Oho, kas tada vyksta, kaltinimai vos ne kriminaliniai. Ir tu niekam neįrodysi, kad buvai šalia vaikų (jų 30). Vaikas ar žaislu nepasidalijo, ar bėgdamas užkliuvo ir užsigavo... Ir t.t. Tėveliai, praplėskite akis ir protingai vertinkite darželio dirbančiųjų darbą. Jei tėveliams nors vienai valandai paliktų prižiūrėti 30 trimečių, tai, manau, jie kitaip galvotų“, - rašė skaitytoja.

Kita darželio darbuotoja taip pat išsakė nemalonią patirtį. „Vasara. Vaikai žaidžia netoli kiemo teritorijos, į kurią galima važiuoti tarnybinėms mašinoms (ant vartų kabo perspėjimas). Mamulytė įlekia į kiemą savo automobiliu. Aš jai aiškinu, kad negalima čia važiuot, ji pasiunta, šaukia, kad neturiu teisės dirbti auklėtoja ir t.t., tai aš jai: „Tada tu neturi teisės mama būti, nes nesaugai vaikų.“ Ach, kad pradėjo alpėti! Reziumė, aš turėjau jos atsiprašyti... Nors kiti tėvai, kurie visa tai girdėjo, palaikė mane“, - istoriją papasakojo komentatorė, prisistačiusi „Auklėtoja“.

„Kartą atvedusi į darželį anūkę, mačiau tokį vaizdą: berniukas nevalgė pusryčių, niekino maistą, (...), todėl ir pusė grupės vaikų nevalgė. Auklėtoja prašė, kad neduotume pusryčių namuose, nes jos nežino, ką daryt - egzistuoja „bandos“ jausmas, nes ir vienas vaikas, elgdamasis arogantiškai, gali sutrikdyti visos grupės nuotaiką. Tas pats ir su miegu. Jei bent vienas vaikas neina gulti (o iš tikrųjų jų yra daugiau, tik kiti tiesiog ramiai guli), tai atsiranda ir daugiau tokių, ir sutrikdomas visos grupės miegas. Neteisūs, kurie teisia vien darželio darbuotojas - liepimas miegoti nereiškia vien auklėtojų laisvės, tai trikdo ir daugumos vaikų miegą. Aiškinama, kad pažeidžiamos vaiko teisės, o tada kur kitų dvidešimties (ar net daugiau) teisė? Kodėl žiūrima tik iš vienos varpinės - mano vaikas pats geriausias? Labai lengva nuteisti darbuotoją, kai net neturi supratimo apie jo darbą! Aš darželyje tikrai nedirbau, bet labai suprantu auklėtojas, nes dirbau panašų darbą ir suprantu, kaip tai „lengva“. Aišku, yra ir savanaudžių, bet žinant apie vieną - negalima teisti visų!“, - rašė skaitytoja.

Tam pritarė ir kita komentatorius. „Norėčiau kreiptis į tėvelius: gerbiamieji, išleisdami vaikučius ryte į darželį ar pagalvojate, kam jūs atiduodate savo atžalas? Galiu spėti, tikrai ne visi. Dalis mano, kad tegu žiūri, atseit, toks darbas. Kiti įgrūda verkiantį pro duris (ai, kaip nors susitvarkys) ir tik retas pamąsto, kad vaikutį palieka antrai mamai. Negi jūs galvojate, kad vaikui snargliuką valo nykštukas? Tai auklytė. Tai ta, kuri „privertė“ mergaitę plauti tualetą. Tai, į kurios sijoną įsikibę vaikšto pusė grupės vaikučių. Gerbiami tėveliai, prieš smerkdami kitus, pirmiausiai atsistokit prieš veidrodį ir pamąstykit, ar jau esat tokie šventi savo vaikų atžvilgiu, kad ramia sąžine galit smerkti kitą. Auklėtojos, auklytės - tai ne jūsų tarnai. Tai antros mamos jūsų mažyliams. Ir didesnę dienos dalį praleidžia su vaikais jos, o ne jūs. Jūs net nepažįstat savo vaikų tiek, kiek jos. Gerbkite vieni kitus ir nežiūrėkit iš aukšto. Vaikai mokosi iš mūsų ne tik gero...“, - rašė komentatorius, slapyvardžiu „Nesvarbu“.

Darbo Pokyčiai Laikui Bėgant

„Jaučiu didelį skirtumą, kokie vaikai ateina į darželį dabar, lyginant su tais, kurie ėjo prieš kelis dešimtmečius. Dabar vaikai ateina į darželį labiau išprusę ir drąsesni, nebijantys svetimų žmonių, komunikabilūs. Kai pasikalbi su mamytėmis, sužinai, kad vaikai įvairius užsiėmimus jau lankė iki darželio, tėvai juos drauge visur vedžiojasi, vežasi. Ateina vienerių mažiukai ir matosi, jog su vaikučiu dirbta, jis mokytas. Anuomet vaikai buvo baugštesni, labiau suaugusių žmonių bijodavo, jautėsi, kad namuose jie mažai ar visai lavinti nebuvo. Sėdi toks vaikas kampelyje, niekaip jo prakalbinti negali. Aišku, ir tada, ir dabar būna ašarų, kai tėtis ar mama išeina. Panešiojam mažylį, priglaudžiam. Diena kita prabėga, ir jau pats lipa ant kelių. Kai valgyti atneša, tik „niam niam“ šūksniai girdėti

Kitokie dabar ir tėvai. Jauni žmones daugiau dėmesio skiria vaikams, jų lavinimui. Jiems rūpi, kad vaikas išmoktų. Mes deriname su mamytėmis, kad veiktume vieningai. Tarkime, mama namuose jau nebeduoda vaikučiui čiulptuko, tai ir darželyje mes taip pat darome, kad nebūtų skirtumo. Nors dabar mažiau vaikų prie čiulptukų pripratę, mamytės juos ilgiau savo pienu maitina, stengiasi. Apskritai mamos dabar rūpestingesnės, vaikučius prie darželio ilgiau pratina, pradžiai palieka valandai, dviem, toliau - ilgiau. Nebėra taip, kad atvedė vaiką ir iškart visai dienai paliko. Tėvai prašo, kad, jei vaikas ilgai verkia, jiems skambintų, kviestų. Kartais taip ir atsitinka. Dalis vaikų darželyje būna ne visą dieną. Seniau tokios praktikos nebuvo, kad tik kelioms valandoms ar pusei dienos vaiką paliktų. Kitas reikalas, kad dabar mamos gali trejus metus auginti vaikus, neiti į darbą. Arba visai nedirbti. Kai aš auginau dukrą, vos tik jai metai sukako, kitą dieną jau turėjau būti darbe. Bendras įspūdis toks, kad šiuolaikiniai tėvai yra rūpestingesni, visai kitaip žiūri į vaikų auginimą bei jų lavinimą, nei tai buvo mano jaunystės laikais. Jie labiau supranta, kad yra atsakingi už savo vaikučių ateitį, vaikų auklėjimo ir mokymo nepalieka vien darželiui ar mokyklai.

Sovietmečiu vaikams buvo griežtesnė tvarka taikoma, savotiškas muštras. Susodindavome juos ant kėdučių grupėje puslankiu, rankutes jiems reikėdavo kelti, kai norėdavo kalbėti. Buvo nustatytos ugdymo programos, jos turbūt buvo vienodos visuose darželiuose. Gal labai prastos jos ir nebuvo, tačiau kūrybiškumo, iniciatyvos ir asmenybės lavinimas tikrai nebuvo pabrėžiamas. Labiau siekta suvienodinti visus vaikus, nebuvo skatinamas vaikų individualumas

Dabar to nėra, vaikai turi daugiau laisvės, jie gali siūlyti, apie ką kalbėtis, klausinėti. Ugdymo programas dabar kuria pačios auklėtojos, o vaikai yra smalsesni ir kūrybiškesni. Dabar didelis dėmesys skiriamas vaikų pasiekimams, auklėtojos juos fiksuoja, apie tai rašo ir kelia informaciją į kompiuterį. Tėveliai gali prisijungti prie sistemos ir pasiskaityti, ką išmoko ar sužinojo jų atžalos. Sovietmečiu tų pasiekimų fiksuoti nereikėjo, atsiskaityti tėvams, kaip jų vaikai tobulėja, nebuvo reikalaujama.“

Vaikų maitinimas taip pat labai pasikeitęs į gerąją pusę. Maistas dabar sveikesnis ir įvairesnis. Daug daržovių, vaisių, liesa mėsa - paukštiena, triušiena. Kiek ir kokių produktų reikia, tiek nuperka ir atveža. Visko, ko tik reikia, galima be vargo gauti, produktų deficito nėra. Seniau atveždavo į darželio virtuvę pusę kiaulės, lašiniai storiausi. Kaip sovietmečiu buvo priimta, dalis mėsos tyliai iškeliaudavo į virtuvėje dirbančių moterų namus. Vaikų maiste būdavo daug riebalų, riebių padažų. Daržovių pasirinkimas buvo menkas - kopūstai ir burokėliai, daugiau nieko iš žalumynų nebuvo. Bet vaikai visais laikais gerai valgė, jiems skanu buvo. Aišku, tada darželis prastokai atrodė, nepalyginsi su dabartine būkle. Pačios grupių patalpas remontuodavome, kiekvienais metais vasarą grindis, palanges dažydavome. Darželio grupėse būdavo apie 20 vaikų, lopšelio - 15. Grupėje dirbdavome dviese - auklėtoja ir padėjėja, tada „šeimininkute“ ji būdavo šaukiama. Žaislų grupėse vaikams buvo, bet gerokai mažiau nei dabar. Žaisliukai daugiausiai buvo guminiai arba mediniai, lauko žaidimų aikštelės irgi gerokai skurdesnės ir primityvesnės buvo nei dabar. Vaikučių buvo daug, darželiuose vietų trūkdavo. Ne paslaptis, kad žmonės ieškodavo visokių teisėtų ir neteisėtų būdų, „blatų“, kaip savo mažylį „įtaisyti“ į darželį. Dabar vasarą, jei mažai lieka vaikų, dvi grupes sujungia į vieną. Taip gali viena auklėtoja išeiti atostogų. Auklėtojoms, kaip ir mokytojams, atostogos trunka du mėnesius. Sovietmečiu grupių nejungdavo, būdavo, lieka vasarą du trys vaikai ir auklėtoja su šeimininkute“.

Jauni tėvai dabar turbūt ir nesusimąsto, kad kitados nebuvo sauskelnių. Tėvai, atvesdami vaikus į darželį, atnešdavo ir maišelį kelnių. Vaikams į kelnes dėdavo marlinius ar flanelinius įklotus, kad drėgmę sugertų. Vakare maišelį su šlapiomis kelnaitėmis ir įklotais mamos nešdavosi į namus, ten plaudavo ir džiovindavo. Didžiulis palengvinimas tėvams yra sauskelnės, nebereikia kalnų vystyklų plauti. Visokių šeimų pasitaikydavo, buvo ir tokių, kurios nelabai rūpestingai žiūrėjo į tuos dalykus, į vaikų priežiūrą. Pritrūkdavome sausų kelnių, kartais pačios jas plaudavome. Visko buvo. Ir vaikus pasiimti pamiršdavo, vesdavome juos su padėjėja į namus vakare. Gerai, jei tėvus namuose rasdavome, yra tekę ir pas kaimynus palikti. Tiek vaikų per darželį praėjo, kad jau ne tik „Genį“ lankę tėvai savo vaikus atveda, bet ir seneliai, buvę auklėtiniai, su anūkais ateina. Pirmiesiems mano prižiūrėtiems vaikučiams dabar jau apie penkiasdešimt metų. Daug žmonių mieste atpažįsta, sveikinasi, nors vaikus vedė prieš dvidešimt ar daugiau metų“.

Turbūt didžiausią stresą patyriau, kai viena mano grupės mergaitė buvo pabėgusi. Seniai tai buvo, gal prieš trisdešimtį metų. Visa grupė buvome kieme, ravėjome daržą. Tada darželio tvora buvo žemutė, gal ir prairusi, vartai visai kitokie, lengvai atidaromi. Apsižvalgiau, o mergaitės nebėra. Puolėm ieškoti, susiradom ir pasikvietėm iš darbo mergaitės mamą. Didžiulis sukrėtimas, gerai, kad laimingai baigėsi ir nieko neatsitiko. Bėglė, pasirodo, savarankiškai parėjo į namus, jai jau penkeri metukai buvo. Su mažaisiais tokių dalykų nebūna. Seniau labai buvo akcentuojamos šventės, ypač išleistuvės į mokyklą. Dar kovo 8 dieną labai minėdavome, darydavome su vaikais dovanėles mamoms, meninę programą, daug eilėraštukų vaikams tekdavo išmokti. Dabar tai nėra taip sureikšminama, šventės ruošiamos, bet kukliau ir paprasčiau, neperspaudžiant“.

Šiuolaikinės Auklėtojos Kompetencijos

Panevėžio kolegijoje įgijau ugdymo mokslų bakalauro laipsnį ir pedagogo profesinę kvalifikaciją. Studijų kryptis - Pedagogika (ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas). Vėliau baigiau 168 ak. val. trukmės ilgalaikių mokymų programą: „Ikimokyklinio ugdymo Montessori pedagogų kvalifikacijos tobulinimas“. Kursų programa skirta siekti montessorinės auklėtojos kvalifikacijos darbui su 3-6 - erių metų vaikais. Dirbau privačiame vaikų darželyje „Mamos Delne“ Vilniuje. Šiuo metu dirbu Panevėžio lopšelyje - darželyje „Pušynėlis“.

Dar studijuodama antrame kurse iš savo dėstytojos Ernos Jaudzemaitės gavau darbo pasiūlymą - kvietimą ateiti dirbti į netradicinę M.Montessori ugdymo grupę. Džiaugiuosi, kad kolegijoje sutikau tokius nuostabius dėstytojus, kurie pristatė netradicines ugdymo sistemas: Reggio Emilija, „Gera pradžia“, Valdorfo, Suzuki, Montessori ir kt. Šia dėstytoja visada žavėjausi nuo pat pirmų paskaitų iki dabar, ji tikra savo srities profesionalė. Iš jos pasisėmiau ne tik daug teorinių, bet ir praktinių žinių. Pagal šią sistemą kuriama aplinka, kurioje vaikai patys atpažįsta savo klaidas ir geba iš jų mok...

Informacija apie laisvas auklės darbo vietas Panevėžyje:

tags: #darbas #vaiku #darzelyje #panevezyje

• Vienkartinės išmokos tėvams
• Kūdikio poreikiai ir verksmas
• Vaikiški saulutės piešiniai
• Daugiau informacijos apie bakterines ligas vaikams
• Vilniaus lopšelis-darželis „Šaltinėlis“