Darbas su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), reikalauja ypatingo pasirengimo, kantrybės ir supratimo. Tai sritis, kurioje pedagogai, specialistai ir tėvai dirba kartu, siekdami užtikrinti kiekvienam vaikui tinkamą ugdymą ir palaikymą. Šiuolaikinės mokyklos yra atviros visų gebėjimų vaikams, todėl bendrojo lavinimo mokyklose ugdomi skirtingų gebėjimų ir poreikių vaikai, tarp jų ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.
Norint suteikti pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumus, yra labai svarbu išmanyti specifinius ugdymo metodus ir žinoti, kokie yra dažniausiai pasitaikantys sutrikimai. Taip pat svarbu žinoti, kaip tinkamai prieiti ir užmegzti ryšį su tokiais vaikais, taip pat, kaip sėkmingai bendradarbiauti su mokiniais, klasės pedagogu, mokyklos specialistais ir tėvais.
Specifinių ugdymo metodų svarba
Pedagogai, dirbantys su SUP vaikais, naudoja įvairius individualizuotus metodus. Kiekvienam vaikui reikia parinkti skirtingas, individualias užduotis. Jei vaikas turi emocinį sutrikimą, jaučia nerimą ir baimę, prie mokymo priemonių ir metodų jį reikia pratinti palaipsniui, kad neišsigąstų. Jei vaikas aktyvesnis, duodama užduotis, kuri lavina smulkiąją motoriką, kad jis išmoktų susikaupti, sutelktų dėmesį.
Didelis dėmesys skiriamas patyriminiam ugdymui, kai mokinys, atlikdamas užduotį, gali pasitelkti visus savo pojūčius - paliesti, užuosti, paragauti ar kitaip tyrinėti. Pvz., atliekant užduotį lauke - tapdami seklių ir rinkdami „įrodymus“ prieš rudenį, vaikai turėjo surinkti tam tikras gamtines medžiagas - ieškoti nukritusio medžio lapo, gilės ar kaštono. Į tokias pamokas integruojama ir fizinė kultūra, įvairūs žaidimai.
Per pamokas atliekami įvairūs bandymai, eksperimentai, kad vaikai galėtų matyti rezultatą. Svarbu, kad vaikai viską matytų vizualiai ir tame procese patys aktyviai dalyvautų.
Kasdieniniai dalykai tampa mokymo priemonėmis
Vaikai, kurių sutrikusi smulkioji motorika, atlieka judesius lavinančias užduotis, kurioms naudojamos įvairios medžiagos, tekstūros, ankštinės ir grūdinės kultūros. Net ir per matematikos pamokas pritaikomos gamtinės priemonės. Vaikai nustemba, kad įprastą daiktą, kurį jie mato savo artimoje aplinkoje, galima panaudoti visiškai naujai, netikėtai ir įdomiai.
Pedagogams patinka per visas pamokas vystyti tą pačią temą. Jei skaitoma pasaka apie pupą, kaip ją užaugino seneliai iki dangaus, tai per dailės pamokas kuriama tokia pupa, o per matematiką skaičiuojamos pupos. Taip pat plėtojamos obuolių temos - ir pjaustoma, ir pyragas kepamas.
Pasitikėjimas - svarbiausias dalykas
Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais reikia laiko, kol jie pradeda mokytoju pasitikėti ir jį vertinti. Vieni vaikai atsiskleidžia iš karto, o prie kitų dar reikia rasti būdą, kaip prieiti, o tik po to atlikti ugdymo užduotis. Po pusmečio jau žinoma, ar užduotis tiks vaikui, ar neiššauks neigiamos emocijos, ar jam bus įdomu, ar norės išbandyti, ar nebijos.
Aukščiausias lygmuo pasiekiamas tada, kai vaikai mokytoją pradeda laikyti savo draugu. Bendraujant su vaikais žinom jų paslaptis, ateities planus, pasikalbam apie viską, jie mumis pasitiki. Tai sudėtingas kelias, ne kiekvienas vaikas atsiveria.
Mokytojai džiaugiasi, kad vaikštant lauke vienas berniukas paprašė duoti jam ranką. Anot mamos, tai didžiulis pasiekimas, nes jis svetimų žmonių neprisileidžia.
Technologijos - pagalbininkės ugdymo procese
Per pamokas kasdien naudojama multimedija, planšetiniai kompiuteriai. Mobiliosios programėlės padeda mokytis skaičiavimo, lietuvių kalbos, vyresnieji vaikai tokias užduotis gali atlikti išmaniuoju telefonu - rezultatai iš karto matomi ekrane.
Sensorinės priemonės ir technologijos padeda vaikams nusiraminti, pailsėti, paklausyti raminančios muzikos. Nepamirštamos ir paprastos priemonės - jei vaikas nerimastingas, jam kyla pyktis, mokytoja duoda rankoje pamaigyti kamuoliuką ar pasodina ant specialios kėdutės.
Vien mokytis iš knygos yra nuobodu, o multimedija pamokas paįvairina. Per lietuvių kalbos pamokas pasižiūrime filmuką iš senosios animacijos, aptariame, vaikai tampa kūrėjais, piešia savo iliustracijas. Be naujausių technologijų būtų sunkiau įdomiai perteikti vaikams ugdymo programą.
Informacinės technologijos papildo mokymo programą, vaikams mokytis įdomiau ir linksmiau. Tai tarsi smagus žaidimas, vaikai net nejaučia, kad mokosi ir įsisavina naujas žinias.
Empatija ir supratimas - būtinos savybės
Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais reikia palaikyti ir drausmę, tačiau negali vaiko barti. Specialiųjų poreikių vaikai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų, nesupranta žodinės informacijos, o jei pakelsi balsą, tai gali sukelti tik neigiamas emocijas ir ašaras.
Svarbiausia, mokytojas turi būti empatiškas, galvoti, kas atsitiko vaikui, ką gali padaryti, pašalinti visus išorinius dirgiklius, keliančius blogas emocijas. Buvo atvejų, kai teko bendrauti, nueiti ilgą kelią su berniuku, turinčiu Aspergerio sindromą, vaikas kandžiojosi, spardėsi, verkė ir jis, verkė ir mokytoja. Kontaktą pavyko rasti per humorą.
Su autizmo spektrą turinčiu vaiku teko sėdėti po suolu, kai jis klykė iš baimės - reikia bandyti suvokti, ką jis jaučia. Empatijos šioje srityje reikia labai daug. Laimės dalykas, ar rasi priėjimą prie tokio ypatingo vaiko, ar jis įsileis į savo pasaulį, kuris suaugusiam gali pasirodyti nesuvokiamas.
Mokytojas yra tarsi kempinė, sugeriantis visas vaikų emocijas. Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais reikia būti pasiruošusiam bet kam, nes nežinai, kas kiekvieną dieną laukia.
Komandinis darbas ir bendradarbiavimas
Didžiausia atsakomybė už SUP ugdymą tenka mokytojams. Tačiau vienas mokytojas negali susidoroti su sudėtingomis vaikų problemomis. Tam reikalinga komanda: mokyklos administracija, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai (psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas), tėvai. Komandinis darbas ugdant specialiųjų poreikių vaikus turi būti pagrįstas visų komandos narių sąveika, o pagrindiniai komandinio darbo principai - bendradarbiavimas ir savitarpio pagalba.
Tėvų ir pedagogų tarpusavio bendradarbiavimas paremtas vaikų pažinimu. Mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai siekia plėtoti tarpusavio partnerystę, kuri paremta pagalba, pasitikėjimu ir vieni kitų palaikymu bei žiniomis apie ypatingus vaikus ir jų integravimuisi palankią aplinką.
Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ skatina pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos kėlimą, siekiant suteikti jiems praktinio darbo su SUP vaikais žinių ir įgūdžių.
| Savybė | Apibūdinimas |
|---|---|
| Pareigingumas | Atsakingas požiūris į ugdymo procesą ir vaiko gerovę. |
| Kantrybė | Gebėjimas išlikti ramiam ir supratingam, net ir sudėtingose situacijose. |
| Tolerantiškumas | Priėmimas ir pagarba vaiko individualumui, jo skirtumams. |
| Geranoriškumas | Pozityvus ir palaikantis požiūris į vaiką, skatinantis jo pasitikėjimą. |
| Empatija | Sugebėjimas suprasti ir jausti vaiko emocijas, poreikius. |
