Tinkama burnos higiena yra svarbiausias veiksnys, siekiant turėti stiprius ir sveikus dantis. Vaikų dantimis reikia pradėti rūpintis nuo pat pirmųjų gyvenimo metų. Dažnai tėvams tenka susidurti su iššūkiais, siekiant išsirinkti tinkamas priemones vaikų dantų priežiūrai. Rinkoje apstu įvairaus amžiaus vaikams skirtų dantų pastų. Nuo suaugusiųjų pastų jos skiriasi fluoro kiekiu, abrazyvumu, skoniu ir spalva.
Vis tik pirmiausia norisi pasakyti, kad dantukus valo ne dantų pasta, tačiau tėveliai. Kalbant apie dantų pastas, Lietuvos odontologų rūmai rekomenduoja pradėti naudoti pastą su fluoru nuo pirmojo dantuko. Pasak mokslinių tyrimų, mažiausias veiksmingas fluoro kiekis pastoje yra 1000 ppm. Tačiau, svarbu atsiminti, kad vaikiškų dantų pastų gamintojai dažniausiai nurodo, kokio amžiaus vaikams skirta pasta.
Tėvams iškyla klausimas, kokią dantų pastą ar dantų šepetėlį turėtų naudoti jų vaikučiai. Kai vaikučiui pradeda kaltis dantukai (dantenos patinusios, maudžia, bet dantukų dar nėra), patariama masažuoti dantenas guminiu dantų šepetėliu, užmaunamu ant piršto. Išdygus pirmiesiems dantukams, reikėtų pereiti prie normalaus dantų šepetėlio, skirto mažiausiems vaikams ir pirmosios dantų pastos. Dantų šepetėlis turi būti minkštas arba labai minkštas, kad netraumuotų jautrių dantenų.
Dantų pastos neskirta valgyti. Stebuklingų dantų pastų nebūna. Svarbiausia yra ne ištepti dantų pasta dantis, o švariai juos nuvalyti nuo apnašo. Iki pat pirmos klasės, o geriau ir dar keletą metų, švariai nuvalyti vaikų dantis turi tėvai. Vaikams dantukus tėvai turi valyti bent jau iki tol, kol vaikas išmoksta rašyti, tai yra - įgunda valdyti savo ranką.
Svarbiausi vaikiškų dantų pastų komponentai
Renkantis dantų pastą vaikams, skirkite laiko paskaityti dantų pastos sudėtines dalis. Pagrindinės dantų pastos sudedamosios dalys:
- Vanduo.
- Abrazyvai. Jie sudaro apie 50 procentų dantų pastos. Dažniausiai kaip abrazyvas yra dedamas specialiai apdorotas silicio oksidas (Silica, Hydrated Silica, Silicon Dioxide). Abrazyvai skirti padėti nutrinti nuo dantų paviršių apnašas. Dantų pastos abrazyvumas apibūdinamas RDA indeksu. Kuo jis didesnis, tuo agresyvesnė yra dantų pasta ir tuo stipriau, dėl nuolatinio naudojimo, gali pažeisti emalį. Todėl rekomenduojama rinktis dantų pastas, kurių RDA būtų ne didesnis negu 50. Gaila, tačiau ne prie visų dantų pastų galima rasti nurodytą abrazyvumo indeksą, kurio nežinodami galime pakenkti dantims.
- Detergentai. Skirti sukelti putojimą, tolygiai paskirstyti dantų pastą ant dantų. Dažniausiai, bet ne visuomet dedamas natrio laurylsulfatas (Sodium Lauryl Sulphate, SLS).
- Drėkinanti medžiaga. Dantų pastoje yra glicerolis ar sorbitolis.
- Veikliosios medžiagos. Svarbiausios veikliosios medžiagos vaikiškoje dantų pastoje yra veikiančios prieš kariesą. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad efektyviausi karieso profilaktikoje yra fluoridų junginiai. Tai gali būti natrio fluoridas, natrio monofluorfostatas, alavo fluoridas, amino fluoridas ar patentiniai fluoridų junginiai. Kiek fluoridų turi būti vaiko vartojamoje dantų pastoje reikia pasiklausti vaiko odontologo.

Fluoras - vaikiškų dantų draugas ar priešas?
Daugiausiai diskusijų kelia ne putojimo priežastys, o fluoras. Anot odontologų, fluoras pastose reikalingas kaip apsauga nuo karieso. Naudoti pastą be fluoro galima tik tiems žmonėms, kurių dantys visiškai sveiki ar kurie yra alergiški šiai medžiagai. Ji taip pat skirta asmenims, turintiems dantų implantus arba daug protezuotų dantų. Trečia grupė - žmonės, gyvenantys vietovėse, kur padidinta fluoro koncentracija vandenyje. Paprastai tokiomis vietovėmis laikomas pajūris, Kretingos, Kelmės, Mažeikių, Joniškio ir Pakruojo rajonai.
Vaikiškos dantų pastos nuo suaugusiųjų labiausiai skiriasi fluoro kiekiu. Jis nurodomas ant produkto pakuotės ir žymimas raidelėmis ppm (angl. parts per million). Taip pat skonio savybėmis ir abrazyvumu. Odontologė E. Čepukaitienė sako, jog fluoro kiekis vaikiškose pastose paprastai siekia 500 ppm. Tačiau valyti jomis mažylių dantukus galima tik tada, jei jie moka pastą išspjauti ir išskalauti! Paaugliai gali naudoti pastas, kuriose yra iki 1000 ppm fluoro. O suaugusiesiems skirtose pastose flouro kiekis svyruoja nuo 1000 iki 1500 ppm.
Vaikams iki 3 metų rekomenduojamos tokios dantų pastos, kuriose fluoro kiekis yra 500-1000 ppm (fluoro dalelių kiekis milijonui dalelių), tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. 3 - 6 metų vaikams rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vyresniems nei 6 metų vaikams ir suaugusiems rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm - 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm.

Per didelis fluoro kiekis sutrikdo normalų emalio ląstelių formavimąsi ir sukelia fluorozę, kuri pasireiškia dažniausiai 3-8 metų vaikams. Lengvo laipsnio fluorozė gali atsirasti, jei vaikas vartoja per daug dantų pastos, turinčios fluoro, jei po dantų valymo gerai neišsiskalauja burnos ir nuolat nuryja pastos. Maži vaikai gali nuryti iki 30 proc. pastos. Fluorozė gali pažeisti pieninius ir nuolatinius dantis.
Ką daryti, kad dantų pasta būtų saugi ir veiksminga?
Renkantis dantų pastą vaikams, svarbu ne tik atsižvelgti į burnos būklę, bet ir dantų pastoje esantį fluoro kiekį, abrazyvumo indeksą ir, svarbiausia, skonį bei spalvą. Vaikai dantų pastas renkasi pagal tūbelės grožį, o panaudoję dar ir pagal skonį. Tėvai vaikams dantų pastas renka pagal kokybę ir/ar kainą.
Jei gamintojai skelbia esą jų pasta pagaminta iš natūralių medžiagų, bet augaliniai ekstraktai surašyti pačioje sudėties pabaigoje - vadinasi jų yra itin mažai. Paprastai didžiausio kiekio sudėtinės dalys rašomos pirmiau, o toliau einančių medžiagių kiekiai mažėja. Taigi, verta išsiaiškinti bent jau 3-4 pirmuosius užrašus.
Venkite dantų pastų, kurių sudėtyje yra SLS (natrio laureto sulfato) - medžiagos, skatinančios putojimą ir galinčios didinti burnos gleivinės jautrumą bei paskatinti opų atsiradimą burnoje bei titano dioksido. Tokios medžiagos kaip PEG-8, PEG-32, Polysorbate 20 gali būti užterštos etileno oksidu arba 1,4-dioksanu. Titanium Dioxide (CI 77891) neturi jokios naudos burnos sveikatai, naudojamas tam, kad dantų pasta būtų baltos spalvos. Phenoxyethanol - naudojama kaip konservantas ir stabilizatorius, gali sukelti kontaktinį dermatitą. Yra nuomonių, jog ši medžiaga neigiamai veikia vaikų nervų sistemą. Sodium Saccharin - dirbtinis saldiklis, kuris, nors ir neparodytas sukeliantis vėžį žmonėms, kelia abejonių dėl saugumo.
Didžioji dalis dantų pastų savo sudėtyje turi medžiagos pavadintos Silica arba Hydrated Silica. Tai medžiaga, kurios abrazyvinės dalelės skirtos nuvalyti apnašas nuo danties paviršiaus. Tačiau svarbu žinoti jos kiekį pastoje.
Vienas iš svarbiausių geros dantų pastos požymių vaikams yra spalva. Suaugusieji pripratę prie baltos dantų pastos, o vaikai ieško raudonos, geltonos, žalios ar net blizgančios pastos. Jei labai norisi, kad pasta putotų, patariama ieškoti produktų ne su natrio laurilsulfatu, o su truputį švelnesniu natrio lauretsulfatu.
Kada ir kaip naudoti dantų pastą?
Pasak specialistų, dantis valyti ir pastą naudoti reikia vos išdygus pirmajam dantukui, ant šepetėlio tepant ryžio kruopos didumo pastos kiekį, o bėgant metams pastos ir jos sudėtyje esantį fluoro kiekį didinti.
Kūdikiams užtenka vos suvilgyti dantų šepetėlio šerelius. Kiek vyresniems vaikams galima naudoti ryžio grūdo dantų pastos kiekį, na, o tiems, kurie moka pastą išspjauti - vaiko mažojo pirštuko nago dydžio kiekį.
Svarbu nepamiršti, kad pasta ne maistas: ant šepetėlio jos reikia išspausti žirnio dydžio kiekį. Be to, pasta turi būti labai gerai išskalauta. Nuolat nuryjant pastos, gali pasireikšti toksinis fluoro poveikis, ypač vaikams.
Ant dantų šepetėlio užtepkite nedidelį pastos kiekį ir valykite dantis 2 kartus per dieną, ne mažiau kaip 2 minutes. Išvalę dantis, išspjaukite pastą, bet burnos vandeniu neskalaukite: taip fluoras ir kitos veikliosios medžiagos, esančios dantų pastoje, ilgiau išliks ant dantų. Dėl tos pačios priežasties patariama 30 minučių po to, kai išsivalysite dantis, nieko nevalgyti ir negerti.

Tam, kad tinkamai parinktumėte dantų pastą bei įgytumėte tinkamus vaikų dantukų valymo įgūdžius, rekomenduojama apsilankyti pas vaikų odontologą. Jis pasidalins vaikų dantukų priežiūros patarimais bei galės fiziškai parodyti, kaip atrodo tinkamas dantukų valymas. Pas odontologą visuomet smagiau lankytis profilaktiškai, o ne gydymui, tad su pirmu vizitu nedelskite ir jį atlikite iki vaikui sukaks vieneri metai.
Atidus dėmesys pastos ir šepetėlio pasirinkimui bei nuolatinis mokymas tinkamai valytis dantukus padės vaikams išlaikyti tvirtus ir sveikus dantis visą gyvenimą.

