Dalius Petrauskas, žinomas gastroenterologas ir kultūros entuziastas, savo gyvenime suderina dvi dideles aistras - mediciną ir senovinę techniką. Jo sukaupta įspūdinga automobilių, motociklų ir kitos technikos kolekcija tapo pagrindu Kaune įkurtam privačiam technikos muziejui.
D. Petrauskas pasakojo sena technika susidomėjęs jaunystėje, pradėjo ją rinkti, kolekcionuoti. Nuo 1985 m. jis turi išsaugojęs rusišką motociklą „IŽ“, ketina jį sutvarkyti eksponavimui. Surinkęs daugybę eksponatų vyras suprato, kad turi tuo pasidalinti su žmonėmis, kilo idėja įrengti nedidelį privatų muziejų.
A. Juozapavičiaus prospekte įrengtame Kauno technikos muziejuje eksponuojama technika nuo XIX a. iki šių dienų. Tai automobiliai, motociklai, dviračiai, benzino kolonėlės, reklaminės iškabos, karinė ryšio technika, vaikiški žaislai ir kt. Eksponatus vyras parsiveža iš sendaikčių turgų, aukcionų, randa skelbimuose ir kt. „Perliukų“ ieško ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.
Muziejaus tikslas ir plėtros vizija
„Muziejaus tikslas - skatinti žmones domėtis istorija. Jei tik mano garažuose stovėtų ši technika, džiaugčiausi tik aš vienas, o dabar džiaugiasi visi: miestiečiai, svečiai, atvyksta lankytojų ir iš užsienio: buvo norvegai, lenkai, latviai, estai“, - vardijo D. Petrauskas.
Vyras džiaugiasi, kad muziejus atidarytas būtent Šančiuose: „Tai labai įdomus rajonas, su turtinga istorija. Čia buvo karinis miestelis, daug pastatų išlikę iki šių dienų. Į kiemą žmonės ateina tiesiog pasigrožėti pastatais. Gėrisi raudonų plytų gaisrine, arklidėmis, džiaugiasi, kad rajonas tvarkomas, prižiūrimas“, - sakė pašnekovas.
Pastatas, kur įkurtas muziejus, restauruotas 2019 metais.
Ateityje planuojama plėstis: sutvarkius priešais stovinčią XIX a. gaisrinę, dalį jos patalpų užims technika. Planuojama eksponatus išdėlioti ir kieme, ant akmenimis grįsto senojo grindinio, o ant garažo stogo ketinama užkelti traktorių.
Tarpukario automobiliai ir legendiniai motociklai
Tik įžengus į muziejų akys sustoja ties baltu 1935 m. automobiliu „Mercedes-Benz Adenauer 300“. Su juo į vestuves vyko D. Petrausko dukra. Pašnekovas pastebėjo, kad automobilį komfortiška vairuoti. Gatvėje tokį transportą pamatę praeiviai grožisi, domisi.
Anot pašnekovo, tarpukariu mersedesus turėjo neeiliniai žmonės, nes tuomet automobiliai buvo brangūs. Tačiau jau tuomet Kaune prekiauta visų žinomų Europos ir Amerikos gamintojų automobiliais. Kęstučio gatvėje net veikė mersedesų atstovybė Lietuvoje.
„Tarpukariu vien radijas kainavo 8-10 karvių. Labai brangu, o ką jau kalbėti apie automobilius. Mersedesai buvo brangūs, kaip ir šiandien“, - pažymėjo muziejaus įkūrėjas.
Tarpukariu Kauno gatvėmis riedėjo „Ford“, „Buick“, „Chevrolet“, „Chrysler“, „Studebaker“, „Hudson“, „Opel“, „Volvo“, „Fiat“, „Renault“ firmų automobiliai. „BMW“ Kaune tuomet nebuvo populiarūs. Kariuomenės vadas Stasys Raštikis važinėjo „General Motors Company“ pagamintu „Cadillac“ automobiliu. Remiantis statistiniais duomenimis, 1926 m. Kauno gatvėmis važinėjo 140 automobilių, o 1939 m. - 1 tūkstantis.
Ant sienos kabo tarpukario diplomas: automobilininkų ir traktorininkų patikros kursai. Gavęs tokį diplomą žmogus galėdavo vairuoti automobilį.
Eksponuojami mersedesai atkeliavo iš JAV, Vokietijos, kitų Europos šalių. D. Petrauskas techniką pats restauruoja, tvarko.
Šalia tarpukario automobilių stovi „Lietūkio“ dviratis, tokiais prekiaudavo Kaune. Šis dviratis yra čekų gamybos, tačiau jais prekiaujanti „Lietūkio“ įmonė uždėdavo savo logotipą priekyje ir ant sparnų.
„Lietūkio“ dviratis ir dabar puikiai važiuoja!“, - pridūrė muziejaus įkūrėjas.
Karo laikų technika ir ryšio priemonės
Muziejuje eksponuojami įvairūs motociklai, galima pamatyti 1942 m. „Harley-Davidson“, „Jawa“ ir kitų firmų motociklus.
Stovi ir senosios Lietuvoje veikusios benzino kolonėlės, naudotos maždaug 1960-aisiais.
Ant sienų kabo įvairios technikos reklamos: „Harley-Davidson“ motociklų, „Shell“ naftos produktų, „Dinamos“ dviračių ir kt.
Kitoje erdvėje matyti Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių ir rusų radijo ryšio priemonės. Iki šiol viskas veikia: racijos, radijo imtuvai ir kt. Eksponuojami jūriniai laikrodžiai, kompasai, net naro šalmas.
Dalius Petrauskas - gydytojas ir kolekcininkas
Dalius Petrauskas, be medicininės veiklos, yra aistringas automobilių kolekcionierius ir istorijos entuziastas. Jo sukaupta senovinių automobilių ir technikos kolekcija eksponuojama Kaune, restauruotose tvirtovės laikų gaisrinės arklidžių patalpose.
Kolekcijoje galima išvysti įspūdingo grožio automobilių, motociklų, senų reklamų, karinės įrangos, dviračių ir vaikiškų žaislų. Kaunietis sako, kad kolekcionieriaus kelią pradėjo vaikystėje. Išsaugotas net ir bene pirmas rimtas kolekcijos eksponatas - legendinis motociklas „IZH-49“.
„Grįžau iš tarybinės armijos, pradėjau važinėti motociklu, domėtis, kaip kas veikia. Ir ta sena technika, visi sprendimai inžineriniai man buvo gražu, įdomu. Lindau gilyn, domino vis kitokie aparatai. Pats jis kuklinasi ir pabrėžia, kad geriau kalbėti apie pačius eksponatus, šviesti žmones, o ne nagrinėti jo gyvenimą. Dalius mielai su visais dalinasi savo sukauptomis žiniomis bei eksponatais, ypač džiaugiasi dažnai apsilankančiais vaikais, jaunimu.
Didžiausias dėmesys - XX a. pirmoji pusė. „Tos tarybinės technikos aš turiu. Bet augdamas jos prisižiūrėjau; vokiškos ar kitų šalių tuo metu nebuvo. Ne veltui iki šiol giriama „vokiška kokybė“: to laikmečio technika itin įdomi, graži, kokybiška ir patvari, sukurta dar iki ištobulėjant medžiagoms, daug metalo. Manau, kad XX a. pirmoji pusė yra technikos aukso amžius“, - tęsia D. Petrauskas.
Paklaustas, kokį pirmą įdomų eksponatą teko įsigyti po blogio imperijos žlugimo, jis atsako, kad tai buvo „Mercedes-Benz“: „Be šito stovinčio, dabar tokius dar du turiu. Jeigu atsimenate, buvo toks filmas apie Maksą Otą von Štirlicą - „17 pavasario akimirkų“. Tai šitas juodas 230-tasis mersas gavo jo pravardę. Beje, į pokalbį šviežiai keptas Kauno muziejininkas atkeliavo to paties jau minėto gamintojo automobiliu, tik, be abejo, naujesnio modelio. Galiu suprasti šią aistrą: daugeliui tos kartos vairuotojų „Mercedes-Benz“ pelnytai asocijuojasi su kokybe ir prabanga. Ypatybėmis, kuriomis sovietinė technika tikrai negalėjo pasigirti.
Atidarydamas muziejų tikrai neturėjo plano užsidirbti ar kažkaip atpirkti dalį šios kolekcijos. „Aišku, yra ir geresnių automobilių už „Mercedes-Benz“, pvz., panašaus laikotarpio amerikietiški „Duesenberg“ ar prancūzų „Bugatti“. Vis dėlto tai yra mane dominantis minimumas, ką galėjo pasiekti, įpirkti. Dar turiu ir labai mėgstu „Horch“ - tai aukštos klasės automobilis. Bet iš horchų mano pats silpniausias, visi kiti kainuoja milijonus.
Daug metų nekilnojamojo turto vystymu užsiimantis kaunietis neslepia, kad tai ne tik hobis, bet ir investicija. „Mano kolekcionavimas, šis muziejus kol kas tikrai nėra verslo projektas, anaiptol. Pinigai yra itin svarbi sudėtinė šių procesų dalis, be jų nebūtų kolekcijos, bet atidarydamas muziejų tikrai neturėjau plano užsidirbti ar kažkaip atpirkti dalį šios kolekcijos.
„Ne po visą pasaulį, bet aktyviausiai keliaujame į Vokietiją, Čekiją, Lenkiją, Latviją, Estiją. Ten, sakykime, randu kokį eksponatą, kuris man įdomus, kuris atitinka mano kriterijus, technikos apibūdinimą, ar randu detalių, kurių reikia restauruojant mašiną.
„Imkime šį, S klasės mersų pradininką, pagarbiai vadinamą pirmojo Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerio pavarde - Adenauer. Tai pirmiausia susirenku visą literatūrą apie jį. Ir žiūriu, kaip man jį restauruoti, surinkti visas originalias dalis, važinėju po visokias muges ar parodas ir komplektuoju. Pats atlieku šaltkalviškus darbus. Dažo specialistas, stogą, sėdynes siuva specialistas, kurių labai trūksta, o aš organizuoju darbus.
Kolekcionierius neslepia, kad tam ypač padeda įvairūs per metų metus užmegzti ryšiai, automobilininkų bei technikos mėgėjų bendruomenės. Vienos tokios, Lietuvos senovinės autotechnikos klubo, Dalius buvo ir steigėjas. Tiesa, dabar šios organizacijos veikla prislopusi, trūksta laiko.
„Amerikos lietuvių akcinė bendrovė. Čia aliuminė serijinio numerio lentelė su lietuvišku tekstu nuo originalaus tarpukariu Kaune pardavinėto „Ford“ modelio. Ta pati akcinė bendrovė prekiavo mašinomis ir kursus vairuotojams vesdavo. Išklausai kursus, gauni štai tokį diplomą ir tada vairuoji. A. Juozapavičiaus pr. 58 rasite ir daugiau įdomių lietuviškų eksponatų: pvz., ankstyvo modelio Lietuvoje veikusią kuro kolonėlę, įvairių tarpukario varžybų trofėjų. Itin įdomus eksponatas - Kauno miesto savivaldybės išduotas originalus motociklo „BSA“ valstybinis numeris.
„Renku literatūrą, nuotraukas, kur Kaune buvo automobilių gamintojų atstovybės. Keista, nors „Mercedes-Benz“ atstovybė buvo, bet kalbama, kad pačių automobilių čia daug nenupirko, - nors ir patikimi, bet brangūs, sudėtingiau remontuojami. Be to, Lietuvos santykiai su Vokietija tarpukariu buvo komplikuoti. Pats A. Smetona, teigiama, pirmiausia važinėjo trofėjiniu, po Pirmojo pasaulinio karo iš vokiečių perpirktu mersu. Vėliau į prezidentūros kiemą atriedėjo jau prancūziškas „Delaunay Belleville“, dar vėliau itališkas „FIAT“. Galiausiai prezidentas sėdo į prabangų amerikietišką „Lincoln“. Šiuo metu Dalius Petrauskas restauruoja „Daimler“ automobilį: didžiulį 7 vietų monstrą su 8 cilindrų varikliu. Tikėtina, kad tai pirmasis ir kol kas vienintelis šio jau nebeegzistuojančio, istorinio ir automobilizmo raidai itin svarbaus prekės ženklo automobilis Lietuvoje. Į pabaigą ir anksčiau minėtas „Horch“: „Šio - itin įdomi istorija. 1945 m. iš Vokietijos į Kaliningradą kaip trofėjų jį parsivarė kažkoks KGB generolas, kurį matome šioje nuotraukoje. Ten keturiasdešimt kažkelintais metais norėjo visą tą techniką surašyti, inventorizavo. KGB kažkurioje struktūroje važinėjo su ja. Po to nurašė. Po nurašymo iš Kaliningrado keliavo į Lietuvą. Kaip sako pašnekovas, jo darbas su nekilnojamuoju turtu labai panašus: domiesi, renki informaciją, perki, o tuomet restauruoji.
Valdovų rūmų muziejaus vertybės Biržuose
Panašus scenarijus laukia ir gretimo pastato - caro okupacijos laikų gaisrinės, kurioje ilgus metus veikė geležinkelių administracija, antrame aukšte buvo įkurti bendrabučio tipo kambariai. Ilgainiui, sutvarkius ir likusias erdves, čia įsikurs dar didesnė ekspozicija, technikos mylėtojams skirtas baras, jaukus įveiklintas kiemas su terasa, o buvę bendrabučio tipo kambariai taps viešbučiu miesto svečiams. Šiems, be abejo, bus siūlomos ir įvairios pramogos, susijusios su sena technika: pvz., turai po miestą išskirtiniais automobiliais.
Kauno technikos muziejuje mažieji lankytojai irgi turės kur pasmalsauti: čia eksponuojamos mašinėlių kolekcijos, vaikiški dviračiai, traktoriai, vežimėlis smėliui vežti.
Pašnekovas muziejuje darbuojasi su šeima, sūnui ir dukrai siekia perduoti meilę antikvarinei technikai, pagarbą istorijai ir viliasi, kad atžalos išsaugos kolekciją, kai jo jau nebebus.
Kauno technikos muziejus eksponatais neperkrautas. „Besilankydamas didžiausiame Europoje Sindelfingen muziejuje (Vokietija) iš pradžių įėjęs buvau pakerėtas technikos gausos, akys raibo, įspūdis didžiausias, bet po kurio laiko ėmiau ieškoti suoliuko prisisėsti. Per didelis kiekis eksponatų - nuvargina, tad Kauno technikos muziejuje eksponatų kiekis ribotas“, - pažymėjo D. Petrauskas.
tags: #dalius #petrauskas #vaikas
