Daina Gudzinevičiūtė - tai vardas, kuris neatsiejamai susijęs su Lietuvos sporto pergalėmis ir aukščiausiais pasiekimais. Jos kelias nuo šaulės iki Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentės yra kupinas įspūdingų akimirkų, iššūkių ir nepalaužiamo ryžto. Šiandien Daina Gudzinevičiūtė ne tik vadovauja LTOK, bet ir aktyviai prisideda prie sporto plėtros šalyje, ypač skatindama jaunąją kartą pamilti sportą.

Sportininko karjera ir olimpinis auksas

Daina Gudzinevičiūtė (g. 1965 m. gruodžio 23 d. Vilniuje) - Lietuvos šaulė, olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė. Ji tapo Lietuvos stendinio šaudymo rinktinės nare 1986 m., pasiekė ir pagerino 17 Lietuvos rekordų. 1988-1989 m. ji buvo Sovietų Sąjungos rinktinės narė, o 1988 m. tapo Europos čempione asmeninėje ir komandinėje įskaitoje. 1989 m. ji tapo pasaulio čempione komandinėje įskaitoje.

Didžiausia jos karjeros viršūnė - aukso medalis 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Ši pergalė nebuvo lengva - Daina į olimpines žaidynes pateko paskutinę akimirką, gavusi vieną iš vadinamųjų laisvų kortų. Ji pasiekė du olimpinius rekordus šaudymo į skriejančius taikinius rungtyje (tranšėjinėje aikštelėje - 71 taškas iš 75 ir 93 - iš 100).

Prieš tai 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse ji užėmė 10 vietą. Po Sidnėjaus triumfo Daina dar tris kartus kilo ant apdovanojimų laiptelių: 2002 m. pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalį, o 2005 m. ir 2009 m. - Europos čempionatų sidabro medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje ji užėmė 14 vietą, o 2008 m. Pekino olimpiadoje - 5 vietą. 2012 m. Londono olimpiadoje Daina nepateko į finalą ir užėmė 14 vietą. Po penkerių olimpinių žaidynių Daina nutarė baigti savo 34 metus trukusią sportininkės karjerą.

Karjera po sporto

Po sportininkės karjeros Daina Gudzinevičiūtė pasuko į sporto vadybą. Nuo 1988-2005 m. ji dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, kur pasiekė kapitonės laipsnį. Vėliau ji tapo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto nare (2005-2012 m.), o 2012 m. spalio 12 d. buvo išrinkta LTOK prezidente. Nuo 2018 m. ji yra Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė.

2014 m. Daina buvo išrinkta į Europos olimpinių komitetų vykdomąjį komitetą ir paskirta Lyčių lygybės sporte komisijos vadove. 2016 m. ji buvo perrinkta LTOK prezidente antrai kadencijai, o 2017 m. - Europos olimpinių komitetų nare antrai kadencijai. 2018 m. ji buvo įvertinta apdovanojimu „Moteris ir sportas“ už indėlį siekiant lyčių lygybės sporte.

Dabartinė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė nemato problemos, jei būtų išrinkta ketvirtajai kadencijai, tiesa, pripažįsta, kad ši kadencija būtų paskutinė. Ji pabrėžia, kad Seime kadencijos nėra ribojamos, o nevyriausybinė organizacija vadovaujasi Asociacijų įstatymu ir savo įstatais, nors Sporto įstatymas ir reikalauja kadencijų.

Dainos Gudzinevičiūtės požiūris į vaikų sportą

Daina Gudzinevičiūtė aktyviai skatina vaikų fizinį aktyvumą ir meilę sportui nuo ankstyvo amžiaus. Ji yra Lietuvos mažųjų žaidynių, didžiausio šalyje ikimokyklinio amžiaus vaikams skirto projekto, iniciatorė ir svarbi veikėja.

„Ugdyti įprotį aktyviai gyventi ir meilę sportui reikia pradėti ankstyvame amžiuje. Padėti tai daryti mažiausiems sportuojantiems, darželinukams, galime kiekvienas iš mūsų - leisdami į įvairius būrelius, užkrėsdami geru pavyzdžiu, skatindami juos ir motyvuodami“, - teigia D. Gudzinevičiūtė.

Lietuvos mažųjų žaidynėse kasmet dalyvauja dešimtys tūkstančių vaikų. Per penkerius metus projekte dalyvavo apie 30 tūkst. darželinukų. „Žvelgdami į praėjusius penkerius metus galime pasidžiaugti, kad Mažųjų žaidynės kasmet auga: dalyvių skaičiumi, pedagogų ir tėvelių įsitraukimu. Kaskart atvykusi į finalinį festivalį jaučiu puikią nuotaiką, geras emocijas ir džiaugsmą, kurį sukelia sportas ir judėjimas. Tai tik įrodo, kad mažieji nori sportuoti, o mes turime jiems suteikti šią galimybę“, - sakė LTOK prezidentė.

Projekte skatinamas vienodas berniukų ir mergaičių įsitraukimas, taip pat vaikų su specialiųjų ugdymosi poreikių dalyvavimas. „Mums svarbu per sportą ugdyti ne tik čempionus, bet socialiai atsakingus, empatiškus ir atvirus piliečius, mylinčius aktyvų gyvenimo būdą. Olimpiniai medaliai yra žvaigždė, pasiekiama nedaugeliui, o sportuoti gali visi“, - pabrėžia D. Gudzinevičiūtė.

Daug dėmesio skiriama tam, kad sporto patirtis vaikams būtų pozityvi. „Vaikai neturi būti verčiami užsiimti viena sporto šaka ar vienu pratimu, jiems reikia leisti išbandyti viską, ko jie nori. Kalbant apie sporto šakas, mažų vaikų nereikia „profiliuoti“. Reikia duoti galimybę judėti, žaisti, jiems turi būti linksma“, - pataria D. Gudzinevičiūtė.

Asmeninis gyvenimas ir pomėgiai

Daina Gudzinevičiūtė yra vedusi Tado Griniuko, buvusio policininko ir šaulio. Nors jų keliai susikirto ne šaudykloje, o per bendrus draugus, pora ilgainiui išsiskyrė. D. Gudzinevičiūtės nuomone, santuokoje svarbu ne nuolatinis buvimas kartu, o kokybiškas laikas.

Nors sportininkės karjera buvo itin intensyvi, Daina rado laiko įvairiems pomėgiams. Ji yra puiki kulinarė, anksčiau mėgo megzti, o laisvalaikiu žvejoja. Domisi kalbomis, savarankiškai išmoko anglų ir italų kalbas. Ji taip pat dalyvavo televizijos šokių projekte, kur demonstravo artistiškumą ir humoro jausmą.

D. Gudzinevičiūtė taip pat yra aktyvi gyvūnų mylėtoja, jos sodyboje visada rasdavo prieglobstį vieniši gyvūnai. Ji ypač myli kates.

Sportininkė taip pat patyrė ir skaudžių netekčių. Jai teko išgyventi tėvų, artimų draugų netektis. Tačiau, jos žodžiais, gyvenime gerų ir įdomių dalykų buvo kur kas daugiau.

Daina Gudzinevičiūtė yra ryški asmenybė, kurios indėlis į Lietuvos sportą yra neįkainojamas. Nuo aukso medalio antිරojoje pakylos iki vadovavimo olimpiniam komitetui, jos gyvenimo kelias įrodo, kad su aistra, ryžtu ir darbštumu galima pasiekti aukščiausių tikslų.

tags: #daina #gudzineviciute #vaikai

• Meninio ugdymo principai ikimokykliniame amžiuje
• Zitos Kelmickaitės palikimas
• Daugiau informacijos apie gimdyvių ir gydytojų bendradarbiavimą
• Socialinės paslaugos senjorams
• Apie baltų pasaulį