LR CK numato, kad vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikas tokią teisę turi beatsižvelgiant į tai, šias pareigas jo tėvai gali atlikti ar ne. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad paminėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota.
Vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai yra šie: paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus; sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai
Kalbant apie vaiko globos (rūpybos) steigimo principus, viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos nuostatų, kad visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Todėl ir steigiant globą (rūpybą) visų pirma vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu.
Antras principas, kad pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
Trečias principas - vaiko globa (rūpyba) šeimoje. Vaiko globa (rūpyba) galima ne tik šeimoje, bet ir šeimynoje, vaikų globos institucijoje. Tačiau pirmenybė teikiama būtent globai (rūpybai) šeimoje.
Ketvirtas principas - kas steigiant globą (rūpybą) turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus.
Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.
Vaiko globos ir rūpybos rūšys ir formos
Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl nustatyti globą yra labai svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises, nes globėjas turi rūpintis ir įgyvendinti asmenines ir turtines nepilnamečio teises.
Vaikams nuo 14 iki 18 metų nustatoma rūpyba. Pagrindinis kriterijus steigti rūpybą yra vaiko amžius. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra ribotai veiksnūs ir gali patys įgyvendinti kai kurias turtines teises. Tačiau laikomasi nuomonės, kad tokio amžiaus nepilnamečiai nėra pakankamai psichiškai ir socialiai subrendę visiškai savarankiškai įgyvendinti savo teises.
Vaiko globos (rūpybos) rūšys yra šios: laikinoji globa (rūpyba) ir nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globos (rūpybos) formos yra šios: globa (rūpyba) šeimoje, globa (rūpyba) šeimynoje, globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje.
Laikinoji globa (rūpyba)
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų).
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams; sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas; nustatoma nuolatinė globa (rūpyba); įvaikinamas; susituokia.
Nuolatinė globa (rūpyba)
Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.
Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs; abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais; vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų; tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas; grąžinamas tėvams; įvaikinamas; susituokia.
Vaiko globa šeimoje, šeimynoje ir institucijose
Vaiko globa (rūpyba) šeimoje - ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kai neišskiriami broliai ir seserys. Skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities sąlygas ir nėra asmenys ar asmenų grupė, išvardyti šio kodekso 3.269 straipsnyje.
Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kai neišskiriami broliai ir seserys, arba mažesnis, jeigu yra globojamas neįgalus vaikas.
Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.
Vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimas ir pareigos
Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Rekomendacijas dėl globėjo skyrimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai gali pateikti valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga.
Jeigu nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą. Kai steigiama vaiko globa (rūpyba), atsižvelgiama į mirusių vaiko tėvų (įtėvių) testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, jei tai neprieštarauja šio kodekso 3.269 straipsniui.
Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus.
Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveiką, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.
SĖKMINGOS GLOBOS LINK 2025 (2 DIENA)
Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
